Legislator Case Law & Legislation
d314c1c7-2c98-4520-b9a0-e00d82f7919c AI generated

d314c1c7-2c98-4520-b9a0-e00d82f7919c · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Case Number d314c1c7-2c98-4520-b9a0-e00d82f7919c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Civilin? byla Nr                                      (S)            MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 26 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. S.,suinteresuotiems asmenims I. V. ir R. K.,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

Legislator headnote

AI generated

d314c1c7-2c98-4520-b9a0-e00d82f7919c · Mažeikių rajono apylinkės teismas:              Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ ir nesikreipė dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali bÅ«ti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilin? byla Nr                                      (S)            MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 26 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. S.,suinteresuotiems asmenims I. V. ir R. K.,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims I. V., R. K., Mažeikių rajono 2-am notarų biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja A. S. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama jos tėvo A. J., mirusio 2010 m. sausio 28 d., palikimo paveldėjimo reikalu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pradėdama faktiÅ¡kai valdyti ji priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimÄ , t. y. 0,3600 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį Palnosų k., Mažeikių r.; 0,4500 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį DaubiÅ¡kių k., Mažeikių r.; 0,4000 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį DaubiÅ¡kių k., Mažeikių r., ir 0,7600 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį Dainorių k., Mažeikių r., bei kitÄ turtÄ .PareiÅ¡kime nurodė, jog po mirties tėvas jokio testamento nepaliko, nors jo mirties momentu jam asmeninės nuosavybės teise priklausė keturi žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teisė jam buvo atkurta pagal 2005 m. gruodžio 13 d.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr.VI-61-12215 bei 2005 m. gruodžio 20 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr.2683. Pažymėjo, jog minėtais tėvui nuosavybės teise priklausiusiais žemės sklypais faktiÅ¡kai ji jau buvo pradėjusi naudotis dar tėvui esant gyvam, nes jis buvo jau senyvo amžiaus ir nebepajėgė nei kÄ nors auginti, nei juos apskritai prižiÅ«rėti. Nurodė, jog jos seserys, t. y. suinteresuoti asmenys I. V. ir R. K. gyvena kitur, todėl jos neprieÅ¡taravo, jog ji naudotųsi minėtais jų tėvo žemės sklypais tiek iki iki jo mirties, tiek ir po to.

Be to, nurodė, jog nors ji tikrai faktiÅ¡kai buvo priėmusi bei pradėjusi valdyti savo mirusio tėvo palikimÄ , tačiau to ne tik teisiÅ¡kai neįformino, bet ir niekur neįregistravo, Å¡iuo metu nesant jokio tokį palikimo priėmimo faktÄ patvirtinančio juridinio dokumento ir jai jokiu kitu bÅ«du negalint gauti tokio dokumento, priversta kreiptis į teismÄ , kad Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas bÅ«tų nustatytas teismine tvarka.            PareiÅ¡kėja A. S. teisme savo pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti pareiÅ¡kime nurodytais motyvais.            Suinteresuoti asmenys I.

V. ir R. K. neprieÅ¡taravo, jog bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas dėl palikimo priėmimo. PaaiÅ¡kino, jog sesuo iki jų tėvo mirties gyveno kartu su tėvu bei po tėvo mirties pradėjo valdyti, rÅ«pintis tėvui priklausiusiais žemės sklypais. Jos į tėvui priklausiusius žemės sklypus nepretenduoja.               Suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono 2-o notarų biuro notarė I. ZaviÅ¡nienė, kuriai apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant bei teismo nuožiÅ«ra.Suinteresuoto byloje asmens TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, kuriam apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė neprieÅ¡taraujantys, jog bÅ«tų nustatytas pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jeigu teismui bus pateikta pakankamai įrodymų bei nustatytos aplinkybės reikalavimams tenkinti.             PareiÅ¡kimas tenkintinas             Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo fakto.

Å ie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.             Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimi (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).             Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

             Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ ir nesikreipė dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali bÅ«ti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas palikimo priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.IÅ¡ byloje esančių duomenų: pareiÅ¡kėjos tėvų A.

J. ir S. J. mirties liudijimo kopijų (8, 9 b. l.); nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų (10-18 b. l.); pareiÅ¡kėjos gimimo ir santuokos liudijimų kopijų (5, 6 b. l.); liudytojo V. D. parodymų, patvirtinusių, jog pareiÅ¡kėja ir tėvui esant gyvam padėjo jam rÅ«pintis bei prižiÅ«rėti žemės sklypus, o po tėvo mirties visiÅ¡kai perėmė jų valdymÄ â€“ sodino bulves, sėjo miÅ¡inį bei atliko kitus bÅ«tinus darbus, teismas byloje nustatė, kad pareiÅ¡kėja A.

S. iÅ¡ tikrųjų po tėvo A. J. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, nes ji vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teises į tÄ turtÄ , t. y. saugojo turtÄ , jį prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi. Toks pareiÅ¡kėjos elgesys traktuotinas kaip palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (CK 5.51 straipsnis).          Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjos A. S. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes apie paveldėto turto valdymÄ , naudojimÄ si ir rÅ«pinimÄ si patvirtino bylos raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojo V.

D. parodymai, o pareiÅ¡kėja negali kitokia tvarka gauti tÄ faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas teismui nekelia abejonių ir pripažintinas nustatytu (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 ir 444–448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: patenkinti pareiÅ¡kėjos A. S. pareiÅ¡kimÄ .Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja A.

S., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiÅ¡kai valdyti priėmė po tėvo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2010 m. sausio 28 d. atsiradusį palikimÄ .Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo reikalu.Teismo sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                         Violeta Erlickienė