2023-08-23 Nr. AB-15064-4-45-3-00287-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2265-624/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00287-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečio M. T. W., jo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjui Rauf Mohammad Sakhizada,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. T. W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. T. W., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) URC iki 2023 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. URC nurodė, jog Užsienietis 2023 m. liepos 5 d. buvo sulaikytas Kauno rajone, asmenų grupėje vykdamas automobiliu lenkiškais valstybiniais numeriais. Atlikus patikrinimą nustatyta, jog Užsienietis ir kiti asmenys neturi teisę būti Lietuvos Respublikoje suteikiančių ar patvirtinančių dokumentų, dėl to kadangi Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, VSAT pareigūno sprendimu jis buvo sulaikytas iki 48 val. Užsieniečio tapatybę patvirtina kilmės valstybės piliečio pasas, jis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, nes jis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių su Lietuvos Respublika, dėl to pažeisdamas teisės aktus, jis gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ir taip sukelti nelegalios migracijos grėsmę bei sutrukdyti priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. URC prašė Užsienietį sulaikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pagrindais, esant nustatytoms šio straipsnio 5 dalies 2–4, 10 ir 12 punktų aplinkybėms.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. liepos 7 d. sprendimu teikimą tenkino iš dalies, skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. spalio 4 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas jo atžvilgiu priimtas sprendimas prieglobsčio byloje. Teismas informavo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), kad Užsienietis teismo posėdžio metu prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė: 2023 m. liepos 5 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo ir 3-iojo skyriaus tyrėjos buvo gautas pranešimas, kad 6.45 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti automobiliai (duomenys neskelbtini) lenkiškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lenkiškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuriais neteisėtai gabenami užsieniečiai. Automobiliais vyko devyni užsieniečiai, tarp kurių buvo ir Užsienietis. Užsienietis su savimi turėjo galiojantį pasą, tačiau neturėjo dokumento, suteikiančio teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis 2023 m. liepos 5 d. 12.00 val. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos teisės nuostatomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pripažino, jog paprašęs prieglobsčio teismo posėdžio metu, Užsienietis laikytinas prieglobsčio prašytoju pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, todėl gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies pagrindais. Įvertinęs tai, jog Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra išaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių su Lietuvos Respublika, teismas sprendė, kad nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, esant nustatytoms šio straipsnio 5 dalies 1–4, 10 punktuose nustatytoms aplinkybėms.

6. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo asmenybė nustatyta, todėl Įstatymo tikslus galima pasiekti taikant alternatyvią sulaikymui priemonę pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimą, teikimą tenkinti iš dalies ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jo laisvę, nes žinomi Užsieniečio vardas, pavardė, gimimo metai bei pilietybė, jis yra pasirengęs bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimui. Teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija apie Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus negalėtų būti gauta jo nesulaikius, o byloje nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiautų su kompetentingų institucijų pareigūnais.

9. Užsieniečio vertinimu, šiuo atveju pagrįsta ir proporcinga priemonė būtų netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes sulaikymo taikymas ir asmens judėjimo laisvės ribojimas turi trukti kuo trumpesnį laiko tarpą, byloje nenustatyta piktavališkumo institucijų atžvilgiu faktą grindžiančių duomenų, Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, yra žinomi jo vardas, pavardė, gimimo metai ir pilietybė, duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, atsisako teikti pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, nėra.

10. URC atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.

11. URC nurodo, jog Migracijos departamentas 2023 m. liepos 12 d. priėmė nagrinėjimui Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o 2023 m. liepos 13 d. Latvijos Respublikos sienos apsaugos tarnyba informavo, kad sutinka tenkinti VSAT prašymą ir atlikti prašyme nurodytų asmenų readmisiją (perdavimą). Migracijos departamentas 2023 m. liepos 18 d. kreipėsi į Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl atsakomybės prisiėmimo už Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Gavus atsakymą, Užsienietis bus perduotas kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už jo prašymo nagrinėjimą.

12. URC taip pat nurodo, jog Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes faktas, kad Užsienietis prieglobsčio kreipėsi ne tik atvykęs į Lietuvą ar Latviją, bet sulaikytas pareigūnų, leidžia daryti prielaidą, jog Užsieniečio tikslas nebuvo prieglobstis Lietuvos Respublikoje, o netaikant judėjimo laisvės apribojimų jis gali pakartotinai siekti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Įvertinus tai, URC teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatyti Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs Užsieniečio, kuris teismo posėdyje paprašė prieglobsčio ir yra prieglobsčio prašytojas, sulaikymo pagrindus, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo asmenybė nustatyta, skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje

15. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog taikyti judėjimo laisvės apribojimai yra nepagrįsti, šiuo atveju jam turėtų būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, mažiau ribojanti judėjimo laisvę.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), mano, kad skundžiamas sprendimas yra keistinas: Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.), Migracijos departamentas 2023 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 23S107159 priėmė nagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą.

17. Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Įstatymo 112 str.). Užsienietis gali būti sulaikytas arba jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė (Įstatymo 113– 115 str.). Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant: nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

19. Užsienietis turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, todėl, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, jį sulaikyti vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktu nebuvo ir nėra pagrindo.

20. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktus, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

22. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

23. Įvertinusi tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis per Lietuvos Respubliką važiavo neteisėtai, neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, lėšų, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, reikia išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuri yra proporcinga ir būtina buvusiomis aplinkybėmis, skirta užtikrinti veiksmingą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, švelnesnės priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas, nes nebūtų paneigta rizika, kad turėdamas teisę laisvai judėti, Užsienietis siektų pasišalinti iš Lietuvos Respublikos.

24. Tačiau nustatant taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės, kuri savo esme yra sulaikymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo byloje Nr. C 72/22 PPU 77 p.), terminą, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti įvertinta nauja aplinkybė: jau po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimo priėmimo Migracijos departamentas 2023 m. liepos 18 d. prašymu kreipėsi į Latvijos Respubliką, kuri pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 604/2013), nuostatas preliminariai yra atsakinga už pareiškėjo pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, dėl ko pareiškėjas gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 str.), tačiau sulaikymo terminas šiuo pagrindu, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalies terminus ir faktines aplinkybes, neturėtų būti ilgesnis nei 8 savaitės, skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 18 d., t. y. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

(duomenys neskelbtini) piliečio M. T. W. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. T. W., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2023 m. rugsėjo 12 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje arba jis bus perduotas valstybei, atsakingai už jo pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė