d312bb5d-9272-4b44-b60f-db543c379172 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5783-342/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01062-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2019 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovė) 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2 - 5). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos už laikotarpiu nuo 2017-05-15 iki 2019-05-15 laikymo sÄ lygas, neatitinkančias ploto vienam asmeniui bei gyvybei pavojingų sÄ lygų, kai buvo laikomas Alytaus pataisos namų (toliau – ir Pataisos namai) 7 lokalinio sektoriaus 8 bÅ«rio 3 miegamajame.

Teigia, kad gyvenamos patalpos plotas buvo 52 kv. m, jose gyveno 17 asmenų, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,9 kv. m, o įskaičiavus baldus į esamÄ plotÄ â€“ 1,8 kv. m. Teigia, kad sanitariniuose mazguose įrengti 6 klozetai, 1 pisuaras, o prausykloje 9 kriauklės. Minėtais įrenginiais naudojasi visas 7 lokalinis sektorius, kurį sudaro nuo 150 iki 200 žmonių. Tvirtina, kad tenka laukti eilės naudojantis sanitariniu mazgu. Akcentuoja, kad rÅ«kykla, kurios plotas 8,8 kv. m, yra per maža tokiam skaičiui žmonių.

Pažymi, kad prausykloje nėra galimybės nusiprausti Å¡iltu vandeniu, nes nėra Å¡ilto vandens įvado. Prausyklų, kriauklių bÅ«klės pavojingos konstrukcijos, kriauklių apačia surÅ«dijusi bei apaugusi pelėsiu. Nurodo, kad Å¡iltu vandeniu galima naudotis tik kartÄ per savaitę, penktadieniais nuo 15 val. iki 18 val., kada turi spėti nusiprausti 150 – 200 asmenų. Teigia, kad iÅ¡ 20 purkÅ¡tukų veikia tik apie 15 arba mažiau, yra per mažas slėgis. Tvirtina, kad lovų bÅ«klės tragiÅ¡kos – suvirintos iÅ¡ kelių dalių, senos.

IÅ¡duotos patalynės ir čiužinių medžiaga trÅ«kinėja; čiužiniai ir pagalvės purvini, dėmėti, kas įrodo, jog jie yra pilni parazitų. Pažymi, kad 2016-12-06 matė, jog tik kelis kartus purÅ¡kė sanitarinį mazgÄ , po ko nebuvo įmanoma įeiti į sanitarinį mazgÄ . Akcentuoja, kad gyvenamosios patalpos yra antrame pastato aukÅ¡te virÅ¡ darbo cecho, kas yra pavojinga gyvybei. Teigia, jog nesikreipė į Pataisos namų administracijÄ bijodamas prarasti darbo vietÄ , nes visÄ laikÄ siÅ«loma pereiti į kitÄ bÅ«rį.

Tvirtina, kad nebuvo skirta ir teirautasi dėl higienos priemonių, o kai kreipėsi dėl jų į administracijÄ , buvo atsakyta, kad yra dirbantis ir turi galimybę nusipirkti. Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 10 - 14) su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo laikotarpius, bÅ«rius, miegamuosius, jų plotÄ , įrengtų vietų skaičių ir plotÄ tenkantį vienam asmeniui. Pažymi, jog 8 bÅ«rys yra darbo bÅ«rys, kuris yra 7 lokaliniame sektoriuje. Grindys 8 bÅ«ryje yra tvarkingos ir nesupuvę.

Teigia, jog sanitariniai mazgai 7 lokalinio sektoriaus bÅ«riuose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus; esant poreikiui patalpos kuo skubiau remontuojamos. Pažymi, kad 7 sektorius yra gamybinėje zonoje, dauguma nuteistųjų yra dirbantys ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus ir duÅ¡us turi savo darbo vietoje. Teigia, kad 8 bÅ«rio sanitarinis mazgas tvarkingas ir atitinka teisės aktų reikalavimus. PaaiÅ¡kina, kad 8 bÅ«ryje įrengti 9 praustuvai, 6 unitazai ir 1 pisuaras; pareiÅ¡kėjas visÄ dienÄ dirbo ir galėjo naudotis darbo vietoje papildomai įrengtu sanitariniu mazgu ir duÅ¡u kiekvienÄ dienÄ .

Pažymi, jog ginčo laikotarpiu 7 lokaliniame sektoriuje buvo 156 nuteistieji. Teigia, kad 7 lokalinio sektoriaus plotas 765 kv. m. Tvirtina, kad 8 bÅ«ryje jokių balionų suvirinimo, skirtų suvirinimo darbams atlikti, nėra; angliarÅ«gÅ¡tės balionai sandėliuojami tik 7 lokaliniame sektoriuje atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atsineÅ¡ami į dirbtuves tik darbams atlikti. PaaiÅ¡kina, kad dirbtuvės įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virÅ¡ jų nuteistieji negyvena. Mano, kad nėra visų sÄ lygų neturtinei žalai kilti.

Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis galimai patyrė Alytaus pataisos namuose (minėta, toliau – ir Pataisos namai). Dėl vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl minimalaus gyvenamojo ploto Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo Pataisos namuose sÄ lygų, kai gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

EŽTT naujausioje praktikoje (žr., 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) paaiÅ¡kino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT pažymėjo, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT), arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi bÅ«tina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje.

Atsižvelgęs į teismų praktikÄ ir ploto kriterijaus reikÅ¡mę vertinant visas kalinimo sÄ lygas, EŽTT minėtoje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13, byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Tačiau tam tikrais atvejais kalinimo sÄ lygų kumuliatyvus poveikis gali tokiÄ prezumpcijÄ paneigti. Tuomet įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovui, kuris gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pagrįsdamas, kad buvo veiksnių, galėjusių adekvačiai kompensuoti ribotÄ asmeninės erdvės skyrimÄ .

Stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija paprastai gali būti paneigiama, jeigu nustatoma, kad kumuliatyviai egzistavo šie veiksniai:

a) reikalaujamos minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trūkumo epizodai buvo trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi;

b) toks asmeninės erdvės trūkumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose;

c) pareiÅ¡kėjas yra kalinamas bendrÄ ja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų Å¡io asmens kalinimÄ sunkinančių aplinkybių. Kai vertinamas kalinimas kalėjimo kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m., Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis, susijusiomis su galimybe mankÅ¡tintis lauke, natÅ«ralia Å¡viesa ir Å¡viežiu oru, ventiliacija, Å¡ildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.

Teismas taip pat pabrėžė, kad atvejais, kai kalinamam asmeniui suteikiama daugiau nei 4 kv. m. ploto daugiavietėje kameroje ir dėl to nekyla asmeninės erdvės stokos klausimas, vertinant pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų adekvatumÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme iÅ¡lieka aktualÅ«s kiti kalinimo sÄ lygų aspektai. Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu: nuo 2017-05-25 iki 2017-07-11 paskirtas į 8 bÅ«rį, 4 miegamÄ jį (7 lokalinį sektorių – darbo zonoje dirbantys nuteistieji), (miegamasis bendrabučio tipo), kurio plotas 36,25 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų; nuo 2017-07-11 iki 2017-07-25 paskirtas į 8 bÅ«rį, 1 miegamÄ jį (7 lokalinį sektorių – darbo zonoje dirbantys nuteistieji), (miegamasis bendrabučio tipo), kurio plotas 35,10 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų; nuo 2017-07-25 iki 2018-05-15 paskirtas į 8 bÅ«rį, 3 miegamÄ jį (7 lokalinį sektorių – darbo zonoje dirbantys nuteistieji), (miegamasis bendrabučio tipo), kurio plotas 52,79 kv. m., įrengta 17 miegamųjų vietų.

Prie atsiliepimo pridėti dokumentai, kuriuose yra duomenys apie miegamuosius iÅ¡ kompiuterinės sistemos „Įskaita Alytaus pataisos namai” (b. l. 15). Minėti pateikti duomenys apie miegamųjų plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių atitinka atsakovės atstovo nurodytus duomenis. Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose ar kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovės atstovas nepateikė. Be kita ko, pažymėtina, kad objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės atstovo pateiktus duomenis, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. PareiÅ¡kėjas nuo 2017-05-25 iki 2017-07-11 buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo 8 bÅ«rio 4 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas yra 36,25 kv. m., joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,2955 kv. m. (t. y.

Taisyklių 111.1. punktas nepažeistas). PareiÅ¡kėjas nuo 2017-07-11 iki 2017-07-25 buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo 8 bÅ«rio 1 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas yra 35,10 kv. m., joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,19 kv. m. (t. y. Taisyklių 111.1. punktas nepažeistas). PareiÅ¡kėjas nuo 2017-07-25 iki 2018-05-15 buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo 8 bÅ«rio 3 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas yra 52,79 kv. m., joje įrengta 17 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,105 kv. m. (t. y.

Taisyklių 111.1. punktas nepažeistas). Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 straipsnis).

Apibendrinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m., nustatyta Taisyklių 111.1. p.), ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių, kurie patvirtina, jog nuteistasis ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į konkrečias patalpas. PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog bendrabučių tipo patalpose jam teko mažesnė nei teisės aktai numato 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma, nepateikė.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų. Teismo vertinimu, minėti oficialÅ«s duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo abstrakčius argumentus dėl gyvenamojo ploto normos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į bendrabučio tipo patalpas, todėl neprivalėjo visÄ dienÄ bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje, kadangi jis gyveno bendrabučio tipo patalpoje, ir galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo judėti pataisos įstaigos teritorijoje ir užsiimti leistina veikla, pavyzdžiui, sportuoti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.

LVAT yra pažymėjęs, kad pareiÅ¡kėjas bendrabučio tipo patalpose privalėjo bÅ«ti tik nakties metu, dienos metu pareiÅ¡kėjas galėjo laisvai judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, t. y. sportuoti, mokytis, dirbti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (žr., pvz., LVAT 2017-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo gyvenamosiose patalpose.

Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ . Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su ploto pažeidimu.

Dėl dušų, prausyklų ir sanitarinių mazgų Pareiškėjas nurodo, kad sanitariniuose mazguose įrengti 6 klozetai, 1 pisuaras, prausykloje - 9 kriauklės. Pažymi, jog minėtais įrenginiais naudojasi visas 7 lokalinis sektorius, kurį sudaro nuo 150 iki 200 žmonių, todėl tenka laukti eilės naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje (toliau – ir Aprūpinimo norma) nustatyta, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta prausykla, tualetas, kuriame turi būti praustuvė (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetas arba unitazas (1 vnt. dvylikai asmenų).

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 numatyta, jog prausykloje turi būti praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Atsakovės atstovas atsiliepime sutinka, kad 8 būryje įrengti 9 praustuvai, 6 unitazai ir 1 pisuaras bei nurodo, kad ginčo laikotarpiu 7 lokaliniame sektoriuje buvo 156 nuteistieji.

IÅ¡ nurodytų duomenų darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę 8 bÅ«ryje sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko 2004 m. AprÅ«pinimo normose bei 2017 m. AprÅ«pinimo normose nustatytų reikalavimų, dėl ko galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dirbo, todėl galėjo naudotis darbo vietoje įrengtu sanitariniu mazgu ir duÅ¡u kiekvienÄ dienÄ . Å iuo aspektu teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nepaaiÅ¡kino, kaip dėl nurodyto pažeidimo pablogėjo jo padėtis, kokius neigiamus iÅ¡gyvenimus jis patyrė, t. y. kuo pasireiÅ¡kė patirta neturtinė žala, o tik deklaratyviai nurodo, kad nurodytas pažeidimas žeidžia orumÄ ir žmoniÅ¡kumÄ .

Dėl nurodytų priežasčių vertintina, jog Å¡iuo atveju neįrodyta viena iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – žala. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad Å¡iltu vandeniu galima naudotis tik kartÄ per savaitę, penktadieniais nuo 15 val. iki 18 val., kada turi spėti nusiprausti 150 – 200 asmenų. Tvirtina, kad iÅ¡ 20 purkÅ¡tukų veikia tik kokie 15 arba mažiau, yra per mažas slėgis. Taip pat teigia, kad prausykloje nėra galimybės nusiprausti Å¡iltu vandeniu, nes nėra Å¡ilto vandens įvado; prausyklų, kriauklių bÅ«klės pavojingos konstrukcijos, kriauklių apačia surÅ«dijusi bei apaugusi pelėsiu.

EŽTT praktikoje kai kuriais atvejais buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas pablogindavo ir ta aplinkybė, jog jis negalėjo naudotis pakankamai dažnai duÅ¡u (pareiÅ¡kėjas duÅ¡u galėjo naudotis kartÄ per savaitę) (žr., pvz., EŽTT 2012-07-10 sprendimÄ V. prieÅ¡ RumunijÄ , 2012-03-13 sprendimÄ O. prieÅ¡ RumunijÄ ir kt.). LVAT taip pat laikosi pozicijos, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu taip pat bÅ«tų vertinama kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2016-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-858/2016).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinama teisė pasinaudoti duÅ¡u - pareiÅ¡kėjas neneigia, kad kartÄ per savaitę turėjo galimybę praustis po duÅ¡u. Taigi akivaizdu, kad anksčiau nurodytas nacionalinis reguliavimas dėl prausimosi kartų skaičiaus suteikimo savaime nėra pažeistas. PareiÅ¡kėjas neteikia į bylÄ Ä¯rodymų apie tai, kad kreipėsi į administracijÄ su nusiskundimais, susijusiais dušų/prausyklų bÅ«kle, taip pat su naudojimusi duÅ¡u ir/arba prausyklomis (pvz., praÅ¡ymu suteikti galimybę pasinaudoti prausykla ar duÅ¡u kitu metu dėl to, kad juo nebuvo pasinaudota dėl nuteistųjų perpildymo ir pan.), taip pat, kad kėlė pretenzijas dėl to, kad realiai tenkantis maudymosi laikas neatitiko teisės aktuose nustatytos maudymosi trukmės. Duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl atsakovės atstovo kaltės neturėjo galimybės pasinaudoti duÅ¡u ar prausykla, nėra.

Dėl nurodytų aplinkybių šiuo atveju atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti. Dėl kitų pažeidimų Pareiškėjas nurodo, kad rūkykla, kurios plotas 8,8 kv. m, yra per maža tokiam skaičiui žmonių. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru yra įtvirtintas ir Higienos normos 14 punkte.

Pataisos namų patalpų įrengimÄ ir eksploatavimÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Eksploatavimo taisyklėse nėra nurodyta jokių reikalavimų rÅ«kymo vietos įrengimui ar plotui, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad lovų bÅ«klės tragiÅ¡kos; iÅ¡duotos patalynės ir čiužinių medžiaga trÅ«kinėja;

čiužiniai ir pagalvės purvini, dėmėti, kas įrodo, jog jie yra pilni parazitų. Teigia, kad 2016-12-06 matė, jog tik kelis kartus purÅ¡kė sanitarinį mazgÄ , po ko nebuvo įmanoma įeiti į sanitarinį mazgÄ . Pažymi, kad gyvenamosios patalpos yra antrame pastato aukÅ¡te virÅ¡ darbo cecho, kas yra pavojinga gyvybei. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad nebuvo skirta ir teirautasi dėl higienos priemonių, o kai kreipėsi dėl jų į administracijÄ , buvo atsakyta, kad yra dirbantis ir turi galimybę nusipirkti.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, sietino bÅ«tent su Å¡iais pažeidimais. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinus konstatuotina, kad Å¡ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Ä®rodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 56 straipsnis). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atmesti. SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė