2022-05-17 Nr. AB-13175-4-52-3-00128-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2584-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00128-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant A. D.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. I. I. I., jo atstovui advokatui R. S.,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei G. V.,

vertėjaujant vertėjui H. E.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. I. I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečio A. I. I. I. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S65224 dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. I. I. I. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S65224 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė.

3. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje – ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. pažeisdamas migracijos taisykles, o prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo linkęs nuoširdžiai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, jo pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus, turėjo kitų trūkumų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikti (sprendimas nėra įsiteisėjęs). Pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad nori laisvės judėti, turi galimybę naudotis telefonu, bendrauja su advokatu. Gyvenimo sąlygos neblogos, gali bendrauti su kitais asmenimis, tačiau turi problemų su skrandžiu.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

7. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, jog pareiškėjas gyvena moduliniame namelyje, patalpos nėra rakinamos, jis turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jam šalį. Byloje nebuvo duomenų, kad būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie nepakankamą judėjimą, nepaneigia fakto, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo pareiškėjui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad Sprendimu pareiškėjui taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams pasiekti.

8. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdamas jokių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu dokumentų, dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jo atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, kaip nurodė teismas, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pareiškėjas nepateikė.

9. Teismas akcentavo, kad, nagrinėjant skundus pagal Įstatymą, apylinkės teismas parenka teisinį režimą, kuriame užsienietis bus apgyvendintas Lietuvos Respublikoje iki bus išspręstas jo teisinės padėties klausimas. Konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą apgyvendinti pareiškėją netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėjas taip pat prašo pakviesti į teismo posėdį „Nefertitė“ vadovę.

11. Pareiškėjas visų pirma nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje Nr. A20.-582-1036/2022. Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teismas turi atsisakyti priimti skundą, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

12. Pareiškėjo atstovas advokatos R. J. pareiškėjo iš esmės neatstovavo. Pareiškėjas 2022 m. sausio 28 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija „Spectrum legis“ ir įgaliojo advokatą R. S. atstovauti bylose dėl prieglobsčio ir laisvės apribojimo. Pareiškėjas nežinojo apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduotą skundą, šaukimas atvykti į posėdį pareiškėjui neįteiktas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas žodžiu nurodė, kad jį atstovauja privatus advokatas, tačiau teismas vis tiek išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė skundžiamą sprendimą.

13. Pareiškėjas remiasi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3110-394/2022, kuriame nustatyta, kad Migracijos departamentas sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio priėmė neįvertinęs visų byloje esančių duomenų atitikties pareiškėjo pasakojimui, pateiktiems įrodymams bei surinktai kilmės valstybės informacijai, t. y. Migracijos departamentas neįvertino byloje esančių duomenų ir nesurinko reikalingų duomenų tam, kad galėtų padaryti pagrįstą išvadą. Taigi, pareiškėjo vertinimu, minėtas teismo sprendimas patvirtina, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Migracijos departamentu, teikė įrodymus, tačiau Migracijos departamenetas nevykdė pareigos tinkamai vertinti pateiktus įrodymus, surinkti reikiamą informaciją. Migracijos departamento veiksmai, kuriuos įvertino Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, leidžia spręsti, kad asmens laisvė varžoma nepagrįstai, nes Migracijos departamentas nevykdo pareigos operatyviai ir tinkamai spręsti teisinės padėties klausimą.

14. Galimybė išeiti iš Pabradės Užsieniečių registracijos centro teritorijos ir gyventi atskirai padėtų pareiškėjo būsimai integracijai, padėtų susirasti darbą. Vadovaujantis Įstatymo 71 straipsniu, užsienietis įgyja teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Panaikinus Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, pareiškėjas įgyja teisę dirbti.

15. Apgyvendinimas Pabradės Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra nemotyvuotas, nepagrįstas, neobjektyvus ir neproporcingas. Tai, kad asmuo pateko į Lietuvą kirtęs sieną pėsčiomis, neleistinoje vietoje, ir tai, kad galimybė paprašyti prieglobsčio jam buvo suteikta tik pristačius į užkardą, negali būti laikoma pagrindu konstatuoti nebendradarbiavimą. Pareiškėjas pateikė asmens dokumentą ir prašymą suteikti prieglobstį tada, kai tokia galimybė buvo sudaryta.

16. Pareiškėjas atvyko pateikti prieglobsčio prašymo, teikė paaiškinimus, dalyvavo apklausose, nagrinėjimo nevilkino, pasišalinti iš Pabradės Užsieniečių registracijos centro nebandė. Pareiškėjo asmens tapatybė nustatyta, kelionės maršrutas ir tikslas aiškus, pareiškėjas turi puikias integracijos galimybes, suvokia pasislėpimo ir išvykimo pasekmes. Priimant Sprendimą neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas yra talentingas šukuosenų kūrėjas, prašymą neriboti jo laisvės grindžia ir tuo, kad palaikyti turimam meistriškumo lygiui būtina nuolatinė praktika.

17. Pareiškėjo laisvės ribojimas yra neproporcingas. Pareiškėjo atveju reikia įvertinti visuomenės interesą – asmens profesinio tobulėjimo poreikį, jo integracijos galimybes, galimybes pasiekti tikslus, susijusius su nelegalios migracijos prevencija pasirenkant alternatyvias sulaikymui priemones. Pareiškėjo pasaulinį meistriškumo lygį ir Lietuvos kirpėjų bendruomenės interesą kuo greitesne pareiškėjo integracija Lietuvoje patvirtina „Nefertitė“ įkūrėjos ir vadovės rekomendacinis laiškas.

18. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19. Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjas su Migracijos departamento Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas ir, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat į tai, kad pareiškėjas pageidavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo skundžiant Migracijos departamento sprendimą atsisakyti suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas, būtent siekdamas užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, užsakė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą dėl Sprendimo apskundimo. Pažymi, kad pareiškėjas Migracijos departamento nebuvo informavęs apie tai, kad jis yra pasisamdęs advokatą ir nebepageidauja naudotis valstybės garantuojamos pagalbos paslaugomis.

20. Pareiškėjui teismo posėdžio metu buvo suteikta galimybė pateikti nesutikimo su Sprendimu motyvus, teikti papildomus įrodymus, jeigu tokių turi, posėdžio metu taip pat dalyvavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atstovas, todėl skundo teiginiai, kad jo teisė į teisminę gynybą buvo pažeista, yra nepagrįsti. Be to, pareiškėjo atstovas advokatas R. S. turėjo galimybę pasisakyti nagrinėjant bylą Nr. A20.-612-1036/2022 pagal jo pateiktą skundą dėl to paties Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo, o teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo atstovo argumentus, bylos nagrinėjimą sustabdė. Be to, pareiškėjo atstovas advokatas ne tik teikė skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo, bet ir atskirai kreipėsi į teismą su prašymu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Šio proceso metu buvo įvertinti visi pareiškėjo ir jo atstovo tiek prašyme, tiek teismo posėdžio metu pateikti argumentai, o prašymas netinkintas, kadangi šie argumentai buvo išimtinai deklaratyvaus pobūdžio. Šis Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2022 m. kovo 30 d. byloje Nr. A20.-248-298/2022, Migracijos departamentas neturi duomenų, ar pareiškėjas nurodytą teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka.

21. Pažymi, kad vien pareiškėjo noras gyventi ir dirbti už Pabradės Užsieniečių registracijos centro ribų savaime nesudaro pagrindo teigti, kad Migracijos departamentas nepagrįstai apgyvendino pareiškėją, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas gali bandyti pasislėpti, pabėgti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Migracijos departamento vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta pakankamai aplinkybių, leidžiančių pagrįstai daryti tokią išvadą, o pareiškėjo skunde nurodyti deklaratyvūs motyvai (iš esmės vien tik pareiškėjo noras gyventi kitoje vietoje ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai, kad jis neišvyks iš Lietuvos Respublikos, nes nori dirbti kirpykloje) nesudaro pagrindo nustatyti jam kitokias apgyvendinimo sąlygas.

22. Be to, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad apgyvendinimo vietoje jis nėra rakinamas patalpose, kuriose gyvena, turi galimybę judėti visoje apgyvendinimo vietos teritorijoje, bendrauti su kitais ten gyvenančiais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jo interesams atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, taigi, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos (ką patvirtino ir jo pateikti paaiškinimai).

23. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumą.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą ir teisė būti išklausytam, pažymi, jog pareiškėjas, susipažindamas su Sprendimu, nurodė, kad, kreipiantis į teismą dėl Sprendimo apskundimo, pageidauja, jog būtų nemokamai paskirtas advokatas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dalyvavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atstovas, pareiškėjas įgyvendino teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, buvo išklausytas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, galėjo išsakyti visas su byla susijusias ir, jo vertinimu, svarbias aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėją atstovavo jo privatus advokatas R. S., todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog buvo iš esmės pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą ir teisė būti išklausytam.

27. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjas buvo: 1) įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; 2) apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Būtent su 2 Sprendimo dalimi pareiškėjas nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nebandė pasišalinti iš Pabradės Užsieniečių registracijos centro, todėl jis turėtų būti apgyvendintas be judėjimo apribojimų.

28. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi, Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

29. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

30. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

31. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

32. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos kontekste įvertinusi paminėtą teisinį reglamentavimą, prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, joje nurodytą sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose gali priimti tik tuo atveju, jeigu yra abi tam būtinos kumuliatyvios sąlygos: 1) per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas; 2) toks galutinis sprendimas nėra priimtas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties. Taigi prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Išdėstyto reguliavimo kontekste alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-502/2022).

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip pareiškėjo nebendradarbiavimą (atvykimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, asmenų grupėje, atvyko neturėdamas jokių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu dokumentų) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog pareiškėjas 2021 m. rugsėjo mėn. kartu su kitu užsieniečiu buvo pasišalinęs iš pasienio užkardos, tačiau, įvertinus visumą bylos aplinkybių (pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 31 d. (b. l. 65), t. y. Lietuvoje yra laikomas daugiau nei 9 mėnesius, turi asmens dokumentą, nėra duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai), būtų neproporcinga pareiškėją ilgiau laikyti nesuteikiant jam judėjimo laisvės.

35. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijama Sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

36. Pareiškėjo prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą Tarnybos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų ar apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas įpareigoti Migracijos departamentą apgyvendinti pareiškėją neribojant jo judėjimo laisvės, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.

37. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kviesti liudytoją, pateikusią pareiškėjo rekomendaciją, grožio salono„Nefertitė“ įkūrėją nėra pagrindo, todėl šis prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. I. I. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S65224 dalį, kuria nuspręsta (duomenys neskelbtini) pilietį A. I. I. I. apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė