d30f9ebe-c3fa-49fa-97e5-e57db29b9112 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-485/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08821-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.3; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7; 2.5.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam R.

B., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,nukentėjusiajai L. G., jos atstovui advokatui Arnoldui Blaževičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios L. G. atstovo advokato A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje ir 144 straipsnyje ir nuteistas:pagal BK 281 straipsnio 4 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 144 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant R. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.Nukentėjusiosios L.

G. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Priteista iÅ¡ R. B. nukentėjusiosios L. G. naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Priteista iÅ¡ civilinio atsakovo – AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios L. G. naudai 753,57 Eur turtinės žalos atlyginimo (už sugadintus drabužius).Priteista iÅ¡ R. B. nukentėjusiosios L. G. naudai 300 Eur advokato darbo apmokėjimui.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu skirta R. B. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuotas automobilis „Hyundai Lantra“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris grÄ Å¾intas R.

B. su pasižadėjimu jį saugoti, nekeisti jo dabartinės būklės, jo neparduoti, neišnuomoti ar kitaip neperleisti kitiems asmenims iki teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti baudžiamojoje byloje, asmeninės nuosavybės teise priklausant R. B..R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro E. T. 2017 m. kovo 29 d. nutarimu skirtas laikinas R.

B. nuosavybės teisės apribojimas į ½ jam priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2017 m. vasario 22 d. apie 20.17 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pr., vairuodamas automobilį „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 30 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2,46 promilės etilo alkoholio), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėjÄ â€œ, kad praleistų iÅ¡ kairės pusės pagal jo važiavimo kryptį perėjoje ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ L.

G. ir jÄ parbloÅ¡kė, padarydamas nukentėjusiajai kÅ«no sužalojimÄ , sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, R. B. 2017 m. vasario 22 d. apie 20.17 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pr., vairuodamas automobilį „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 219 punkto reikalavimus tuo, kad įvykus eismo įvykiui ir bÅ«damas susijęs su eismo įvykiu, turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiÄ ja L.

G., jai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus nukentėjusiosios L. G. gyvybei ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 144 straipsnyje.Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad R. B. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais, todėl jis baustinas.Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios L. G. atstovas advokatas A. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti L.

G. naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ nuteistojo R. B. bei nukentėjusiosios L. G. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais, kuriais praÅ¡oma neturtinė žala sumažinta, nes tai neatitinka konstitucinio principo – bÅ«tinumo atlyginti asmeniui padarytÄ moralinę žalÄ â€“ įgyvendinimo. Teismas nevertino civiliniame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų argumentų ir formaliai bei nepagrįstai pritaikė suformuotos teismų praktikos nuostatas iÅ¡skirtinai nuteistojo naudai.

Skunde atkreipia dėmesį į kartu su apeliaciniu skundu pateikta nukentėjusiosios etapine epikrize, kurioje iÅ¡samiai nurodyti moteriai padaryti sunkÅ«s kÅ«no sužalojimai, turėsiantys itin sunkius padarinius ateityje. Be kita ko, nukentėjusiajai bÅ«tinas ne tik tolesnis gydymas, bet ir visapusiÅ¡ka reabilitacija. L. G. įgijo maksimalų invalidumÄ , kas padarė jÄ visiÅ¡kai nedarbinga. Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų ir neperspektyvios ateities, jai bÅ«tina ne tik medicinos darbuotojų, bet ir psichologo – psichoterapeuto priežiÅ«ra.

Nukentėjusioji neturėjo jokios galimybės dalyvauti teismo posėdyje dėl kritiÅ¡kos savo sveikatos bÅ«klės. Gydymas užtruko ilgÄ laikÄ ir sukėlė didelių nepatogumų tiek L. G., tiek jos artimiesiems, ji iki Å¡iol kenčia didelius skausmus, negali užmigti naktimis, kamuoja nerimas, iÅ¡sivystė valgymo sutrikimai, moteris dažnai verkia, yra depresyvios nuotaikos, bijo aplinkinių, kamuojama slogių prisiminimų apie incidentÄ . Be to, jos laukia dar ne viena operacija, tad ir taip nukentėjusiajai gyvenimo kokybė galimai paÅ«mės dar didesne apimtimi.

Byloje ir nuosprendyje nepateikta jokių argumentų, pagrindžiančių neturtinės žalos mažinimÄ . Dėl įvykusio įvykio sukeltų neigiamų padarinių nukentėjusiajai L. G. turėtų bÅ«ti atlyginta neturtinė žala, kuri vertintina 30 000 Eur. Pažymi, kad dėl sveikatos sutrikdymo padarinių jai teko iÅ¡kęsti didelius skausmus. Taip pat pakartotinai, nepraėjus nei metų laiko tarpui, planuojama atlikti papildomas operacijas narkozėje, kurios turės neigiamÄ Ä¯takÄ moters atminčiai, sveikatai, tolesniam gyvenimo bÅ«dui, teks iÅ¡kęsti pooperacinį laikotarpį, kurio metu moteris kęs didelius skausmus ir nepatogumus, bÅ«dingus po tokio pobÅ«džio operacijų, privalės bÅ«ti gulimoje pozicijoje ir negebės pasirÅ«pinti savo bÅ«tinųjų poreikių užtikrinimu.

Pažymi ir tai, kad Å¡iuo metu nukentėjusioji taip pat privalo nuolat gulėti, kas ilgainiui tapo nepakeliama psichologine ir fizine naÅ¡ta. Didelį emocinį stresÄ L. G. iÅ¡gyvena dėl prarastos galimybės dirbti bet kokį darbÄ ir priklausomybę nuo aplinkinių – artimųjų pagalbos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi bÅ«ti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas jų atskirai. Neturtinės žalos atlyginimas nėra bausmė Å¡iÄ Å¾alÄ padariusiam asmeniui, bet nukentėjusiųjų asmenų tam tikrų neturtinių praradimų kompensavimas.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Nukentėjusioji supranta, kad jos patirta neturtinė žala nebus visiÅ¡kai atlyginta, tačiau tikisi tinkamos ir sÄ Å¾iningos kompensacijos.

Å iuo atveju atstatyti L. G. į pradinę padėtį sveikatos ir savijautos atžvilgiu yra neįmanoma, tačiau tikimasi bent kompensuoti patirtus iÅ¡gyvenimus, suteikiant jai galimybę įsigyti alternatyvų komfortÄ ir taip sumažinti patirtÄ skausmÄ , liÅ«desį, kitas kančias bei sudaryti sÄ lygas sugrįžti į daugiau mažiau visavertį socialinį gyvenimÄ , jei tai įmanoma. Kadangi nukentėjusioji yra teisni ir veiksni, neturtinės žalos atlyginimas piniginiu ekvivalentu laikytinas adekvačia kompensacijos forma.

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji neturi pakankamų finansinių iÅ¡teklių pilnavertiÅ¡kai iÅ¡laikyti save bei patenkinti savo sveikatos poreikius, t. y., apsirÅ«pinti komfortabilia ortopedine įranga, reabilituojančiomis procedÅ«romis, medikamentais ir kitomis paslaugomis, laikytina, kad moralinę satisfakcijÄ geriausiai kompensuotų bent jau kuriam laikui bÅ«tinuosius poreikius užtikrinanti piniginė iÅ¡raiÅ¡ka. Konkreti 30 000 Eur suma, kaip pakankamas neturtinės žalos atlyginimas, nustatytas atsakingai apsvarsčiusi L.

G. patirtus iÅ¡gyvenimus, ateities perspektyvas fiziniu ir psichologiniu aspektais. Kadangi ji nesiekia nubausti nuteistojo, reikalaujamÄ sumÄ Å¾enkliai sumažino, orientuodamasi tik į savo sveikatos bÅ«klės gerinimÄ . Skunde taip pat nurodyta, kad po Å¡io incidento, nuteistasis jos neatsiprašė, visiÅ¡kai neinicijavo pokalbio su nukentėjusiaja, nesidomėjo jos sveikata, nesistengė komunikuoti ir kitokiu bÅ«du nerodė jokio rÅ«pesčio. Tokių reikÅ¡mingų aplinkybių, kaip atgailos, savanoriÅ¡ko tam tikros sumos sumokėjimo nukentėjusiajai nebuvimas, ne tik parodo, bet ir įrodo iki Å¡iol egzistuojantį jauno vyro neatsakingumÄ .

Skundo autorius teigia, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal KonstitucijÄ asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi bÅ«ti realus ir teisingas. Atitinkamai suma turi bÅ«ti santykinai proporcinga pažeistos vertybės svarbai bei kilusiems padariniams – kas yra pats svarbiausias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltininkas yra darbingo amžiaus, manoma, jog reikalaujama suma neturėtų bÅ«ti mažinama dėl realaus nuteistojo turtinės padėties dinamiÅ¡kumo.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmės moterį neabejotinai lydės visÄ likusį gyvenimÄ , o nuteistojo finansinė padėtis dėl visiÅ¡ko neturtinės žalos atlyginimo net hipotetiniu atveju nesudarytų jam slegiančios naÅ¡tos, laikytina, jog nukentėjusiosios reikalaujama 30 000 Eur suma yra adekvati, pagrįsta ir nėra pagrindo nukrypti nuo Å¡ios sumos jokia apimtimi.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji L.

G. ir jos advokatas A. B. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis R. B. prašė palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atsižvelgti į jo padėtį, jo advokatė R. Kalkauskienė - atmesti apeliacinį skundÄ , o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Apeliacinis skundas tenkinamas.Nukentėjusiosios L. G. advokatas A. B. apeliaciniame skunde nesutinka tik su priteistu neturtinės žalos dydžiu, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Nukentėjusioji L. G. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 30 000 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas Å¡iÄ sumÄ sumažino vertinant kaltinamojo amžių, Å¡eiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatÄ , darbo turėjimÄ , nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikÅ¡mingumÄ , nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai bei teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas jo atlyginimÄ byloje nepakankamai įvertino aplinkybes, sietinas su eismo įvykio metu kilusių padarinių pasekmėmis nukentėjusiosios atžvilgiu.Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Å iuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamÄ Ä¯takÄ tolimesniam jos gyvenimui, kokybei. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu L.

G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl sužalojimų pobÅ«džio, sunkumo nėra. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji be patirto fizinio skausmo ir sunkaus kÅ«no sužalojimo, kuomet jos sveikatos bÅ«klė ilgÄ laikÄ buvo ir iÅ¡liko ne tik sunki, bet ir grėsminga jos gyvybei dėl nuteistojo R. B. veiksmų patyrė ir dvasinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimÄ dėl savo sveikatos ir gyvybės, kitus nepatogumus.

Gana plačiai ir įtikinamai apeliaciniame skunde nurodytos kilusios pasekmės bei jų pagrindu apeliantės ne tik kančia, bet ir iÅ¡gyvenimai, pastovus mÄ stymas kaip ir kokias pasirinkti gydymo metodikas, taktikas, kad tik palengvinti ir nors kažkiek sugrÄ Å¾inti jos sveikatos padėtį į buvusiÄ teigiamų pokyčių yra neprognozuojama. Byloje esanti faktinė medžiaga, kuri pagrindžia civilinio ieÅ¡kinio dalykÄ , teisėjų kolegijai nekelia abejonių, tačiau kaip jau minėta, tai vertinamasis procesas ir apylinkės teismas Å¡iuo aspektu nevisiÅ¡kai tinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), nes eismo įvykio metu kilę padariniai yra begalo sunkÅ«s, labai stipriai pakeitę tiek pačios nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, tiek jos tikslus, darbinę ir poilsio zonas, apie kurias vargiai yra kalbama su perspektyva joms kisti į gerÄ .

Analizuojant neturtinės žalos dydžio pagrįstumÄ apylinkės teismas tyrė ir vertino Å¡io instituto kitÄ bÅ«tinÄ sÄ lygÄ , t. y. neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltę. R. B. kaltė, nors ir padarius neatsargų nusikaltimÄ , tačiau ji nėra ta, kuri eliminuotų neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ ar ženklų jos sumažinimÄ . Be minėto neatsargaus nusikaltimo, R. B. inkriminuotas ir iÅ¡tirtomis bylos aplinkybėmis įrodytas nusikaltimas, numatytas BK 144 straipsnyje. Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

Tai tik rodo kalininko atsakomybės stokÄ . Analizuojant kasacinio teismo praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžių padarant dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, asmens kaltės aspektas Å¡ios bylos visumoje (apimant abu nusikaltimus) leidžia konstatuoti, jog pats kaltininko elgesio modelis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir kritiÅ¡kas, jis iÅ¡ padaryto jo veiksmais eismo įvykio pasiÅ¡alino ir paliko be pagalbos suteikimo L. G., jos sveikata sutrikdyta sunkiai, kurį laikÄ buvo kilusi grėsmė jos gyvybei, gydymo laikotarpis ilgas ir jis vis dar tęstinas, nukentėjusiosios advokatas skunde nurodė, kas nepaneigta ir skundÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji negali savarankiÅ¡kai apsitarnauti, jai bÅ«tina maksimali pagalba, ji apribota gulimu režimu, kamuoja nuolatiniai skausmai, silpnai funkcionuoja rankos ir kojos, be pagalbos ji neatsisėda ar neatlieka jokių minimalių judesių, jai sutrikusi dubens organų veikla, moteris tuÅ¡tinasi specialių priemonių pagalba (ileostoma), susiformavę pragulos, judėjimas įmanomas tik invalido vežimėlio pagalba, nukentėjusiajai bÅ«tinas ne tik tolimesnis gydymas, bet ir reabilitacija, o ateityje dėl jos darbingumo keltinas klausimas.

Be Å¡ių fiziÅ¡kai juntamų ir akivaizdžių veiksnių, ji patiria ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, juos patiria ir Å¡alia jos esantys artimieji, vyrauja kamuojamas nerimas, nežinia, depresyvi nuotaika. Visa tai piniginiu ekvivalentu neįvertintina, tačiau protinga ir teisinga pusiausvyra tarp nukentėjusiosios ir kaltininko yra galima. Be to, teigtina, jog L. G. dar laukia ne viena operacija bei atitinkamas gydymas, sektinas fizinėms kančioms. Å ios aplinkybės suponuoja teisėjų kolegijai iÅ¡vadÄ , jog prieÅ¡ingai nei apylinkės teismas, vertindamas kaltės veiksnį neturtinės žalos dydžio nustatymo procese ir atsižvelgdamas į jaunÄ kaltininko amžių, jo darbingumÄ , nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo poreikį, sumažindamas civilinio ieÅ¡kinio sumÄ , nepakankamai įsigilino ir taikė įstatymo normas.

Å ioje byloje kilusios pasekmės yra itin sunkios, reikalaujančios ne tik pačios L. G. pastangų, bet ir finansinių galimybių jas lengvinti, nukentėjusiosios patirti praradimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams yra akivaizdi. Dėl to žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lygiaverčiu kriterijumi kuomet kilusios pasekmės itin sunkios. ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalÄ asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iÅ¡ esmės lemti žalos dydžio, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimÄ ir žalÄ padariusio asmens turtinės padėties turi bÅ«ti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016).

Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimÄ ateityje (pavyzdžiui, žalÄ padaręs asmuo gali įsidarbinti kur atlyginimas bus ženkliai didesnis, įgyti turto ir pan.). Å ioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį teismas vertino tik nuteistojo dabartinę turtinę padėtį, tačiau apie ateities galimybes dirbti ir atlyginti neturtinę žalÄ nepasisakė.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra jaunas, galintis dirbti ir dirbantis asmuo, realiai turintis vienÄ iÅ¡laikytinį – nepilnametį vaikÄ , byloje duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas nėra. Pažymėtina, kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas nagrinėjamu atveju vertina visumÄ ir taip nustatytÄ maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vienÄ iÅ¡ svarbiausių žmogaus vertybių sveikatÄ , yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kuriÄ turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultÅ«rines vertybes, kuria savo gerovę, o iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli.Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., bÅ«damas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumÄ , suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t..

Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013). Apibendrinus visa kas iÅ¡dėstyta ir į tai, jog kažkiek kompensuoti patirtus iÅ¡gyvenimus, suteikiant nukentėjusiajai galimybę įsigyti alternatyvų komfortÄ suteikiančių galimybių ir taip sumažinti patirtÄ skausmÄ , liÅ«desį, kitas kančias bei sudaryti sÄ lygas sugrįžti į daugiau mažiau visavertį socialinį gyvenimÄ , jei tik tai įmanoma, nenukrypstant nuo teisminės praktikos, atsižvelgiant į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principus, į nukentėjusiosios patirtus fizinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus dėl sveikatos bÅ«klės, gyvenimo kokybės praradimo, į nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį bei jo neatsargiÄ kaltę, teisėjų kolegija tenkina apeliacinį skundÄ ir skundžiamÄ nuosprendį BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu keičia, nukentėjusiajai L.

G. iÅ¡ nuteistojo R. B. priteistos neturtinės žalos dydį didina iki 25 000 Eur.Nukentėjusiosios L. G. advokatas A. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2018 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitÄ Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur sumai už dokumento suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ (b. l. 200).Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti.

Pažymėtina, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Å ioje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nukentėjusiosios L. G. advokato A. B., apeliacinės instancijos teismas jį tenkino. Nagrinėjant bylÄ apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo ir L.

G. advokatas A. B., kurio gynimo pagrindÄ patvirtina advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 190). Advokatas paruošė apeliacinį procesÄ inicijuojantį dokumentÄ bei dalyvavo jo nagrinėjime, todėl praÅ¡oma 300 Eur suma yra pagrįsta ir reali, Å¡ios proceso iÅ¡laidos, kurias L. G. patyrė dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų, tenkinus apeliacinį skundÄ , priteistinos iÅ¡ nuteistojo R. B..  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r ė : pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį ir iÅ¡ nuteistojo R.

B. nukentėjusiajai L. G. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 25 000 Eur.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ nuteistojo R. B. 300 (tris Å¡imtus) eurų turėtų iÅ¡laidų advokato atstovavimui apmokėti L. G. naudai. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai                           JÅ«ratė Jakubonienė                                        Algirdas Remeika                                                                               Gytis Večerskas