2023-10-04 Nr. AB-17578-3-61-3-07659-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-517-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07659-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Likinija“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Likinija“ 50,37 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė ir 21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ir išaiškino pareiškėjui, kad dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo jis privalo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.

Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 312 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo, nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos – nesikreipė į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Esant šioms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo jis turi kreiptis išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (ABTĮ 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį ir perduoti pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl skundo priėmimo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo nurodyta Atliekų tvarkymo įstatymo norma šiuo atveju negali būti taikoma, kadangi byloje kilo ginčas dėl apskaičiuotos vietinės rinkliavos išieškojimo, o ne dėl vietinės rinkliavos dydžio nustatymo. Byloje taip pat nebuvo kilęs ginčas dėl viešojo administravimo subjekto priimto individualaus teisės akto, ar veiksmų (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus. Be to, į teismą kreipėsi ne rinkliavos mokėtojas, kuriam turi būti taikoma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, o pareiškėjas.

Ginčai kilę dėl vietinės rinkliavos išieškojimo yra sprendžiami administraciniuose teismuose, ir tokie ginčai nėra sprendžiami ikiteismine tvarka

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo konstatavus, kad tokiems ginčams yra nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir pareiškėjas šia tvarka nepasinaudojo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 312 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatavo, kad pareiškėjo prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo yra nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, ir nustatęs, kad pareiškėjas šia tvarka nepasinaudojo, atsisakė priimti prašymą.

Pareiškėjas su teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 312 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta ginčų dėl vietinės rinkliavos dydžio nustatymo tvarka, o ne ginčų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nagrinėjimo tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006, 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011). Su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007, 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011). Tai suponuoja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007, 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 301 straipsnio 6 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtina, kad reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 312 straipsnio 1 dalį, ginčų dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo sprendimas ne teismo tvarka: ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 312 straipsnio 1 dalies 1 punktas neįtvirtina ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka privalomumo, o tik numato Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetenciją ne teismo tvarka nagrinėti ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-446-502/2023, 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-482-821/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-463-502/2023).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Atliekų tvarkymo įstatymo 312 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduodamas šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti šiam teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis