2021-04-07 Nr. AB-7035-2-68-3-11112-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2064-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-11112-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 24.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. (A. J.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – K. L. (K. L.), L. K., uždaroji akcinė bendrovė „Stebulė“) dėl leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija, atsakovas) 2018 m. lapkričio 6 d. leidimą Nr. A324-3715/18(2.9.1.20-UK2) (toliau – ir Leidimas), panaikinti Administracijos 2020 m. vasario 6 d. rašte Nr. A51-17202/20(2.9.3.19-MTA) „Dėl kapavietės Strelčiukų kapinėse“ suformuluotą sprendimą nenagrinėti prašymo iš esmės (toliau – ir Raštas), įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. skundą ir 2020 m. sausio 16 d. prašymą iš esmės, t. y. priimti sprendimą dėl prašymo išduoti naują leidimą laidoti pareiškėjo motiną M. J. (toliau – ir motina) kapavietėje, kurioje ji yra faktiškai palaidota, dėl duomenų apie joje esančio paminklo ir tvorelės, dėl pareiškėjo, kaip atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens, įrašymo į Laidojimo ir statinių registracijos žurnalą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. (duomenys neskelbtini) mirė jo motina. Tą pačią dieną pareiškėjas nuvyko į uždarąją akcinę bendrovė (toliau – ir UAB) „Stebulė“ su prašymu išduoti leidimą laidoti, tačiau suprato, kad automobilyje paliko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tad nuėjo jų pasiimti. Tačiau per tą laiką UAB „Stebulė“ atstovas prašymą išduoti leidimą laidoti priėmė iš L. K., ir jį išsprendė net nenuvykęs į vietą ir neįsitikinęs, kurioje konkrečiai kapavietėje faktiškai prašoma laidoti pareiškėjo motiną. UAB „Stebulė“ atstovas prašymą surašė pats, užpildęs visus dokumentus, ir net neįvertinęs, kad prašyme nurodytoje vietoje motiną laidoti galima tik gavus K. L., kaip atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens, sutikimą, kurio prašymo padavimo metu nebuvo. L. K., pasirašydama UAB „Stebulė“ atstovo užpildytą prašymą, nesuprato, kad jame nurodoma laidojimo vieta nesutampa su jos žodžiu nurodyta laidojimo vieta, kurioje vėliau faktiškai ir buvo palaidota motina. Administracija išdavė Leidimą laidoti pareiškėjo motiną šeimos kape, tačiau paties Leidimo pareiškėjas negavo, jis buvo pateiktas laidojimo paslaugas teikiančiai bendrovei, nors visas laidojimo išlaidas apmokėjo pareiškėjas, jo lėšomis buvo pastatytas ir paminklas, t. y. jis faktiškai vykdė visas atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pareigas nuo pat laidojimo ir vykdo jas iki šiol. Faktiškai pareiškėjo motina buvo palaidota ne K. L. prižiūrimoje kapavietėje, o nesuformuotoje kapavietėje, esančioje šalia. Nei prieš laidojant motiną, nei po to UAB „Stebulė“ atstovai nepatikrino, kur velionė buvo palaidota, ir nenustatė, kad ji faktiškai buvo palaidota nesuformuotoje kapavietėje, o ne kapavietėje, kurioje ją laidoti buvo pateiktas prašymas ir vėliau jo pagrindu buvo išduotas Leidimas. Nei 2018 m. spalio 31 d. prašyme išduoti leidimą laidoti Nr. A323-3750/18, nei Leidime be Strelčiukų kapinių pavadinimo nebuvo nurodyti jokie kiti duomenys (nei kapinių kvartalo, nei kapavietės numeris, nei kapavietės dydis, nei joje palaidoti asmenys).

2.2. Nustatęs, kad Leidimas galėjo būti išduotas pažeidžiant teisės aktus, pareiškėjas kreipėsi į UAB „Stebulė“, norėdamas įteisinti ant motinos kapo pastatytą paminklą, ir tik tuo metu UAB „Stebulė“ atstovui apžiūrėjus kapavietę buvo nustatyta, kad pareiškėjo motina buvo palaidota ne toje kapavietėje, kurioje laidoti buvo pateiktas prašymas ir vėliau išduotas Leidimas. Apie šį kilusį ginčą buvo informuota ir Administracija, pateikiant 2019 m. lapkričio 11 d. skundą. Susipažinusi su situacija, Administracija priėmė 2019 m. gruodžio 16 d. raštą, kuriame padarė išvadą, kad nauja kapavietė buvo suformuota neteisėtai ir pasiūlė ginčo šalims ginčą išspręsti vienu iš šių būdų: 1) įteisinti naujai suformuotą kapavietę, kurioje palaidota pareiškėjo motina, atsakingu už naują kapavietę asmeniu Laidojimų ir statinių registracijos žurnale įrašant pareiškėją; 2) apjungi šeimos kapavietę ir nelegaliai suformuotą kapavietę į vieną, atsakingu asmeniu už kapavietę Laidojimų ir statinių registracijos žurnale paliekant K. L., o po jo mirties perrašant kapavietę pareiškėjo vardu; 3) perkelti motinos palaikus į Leidime laidoti nurodytą šeimos kapavietę. Pareiškėjas 2020 m. sausio 16 d. prašymu pasirinko, kuris iš Administracijos pasiūlytų sprendimų jam atrodo tinkamiausias. Tačiau, nors Administracija Raštu baigė administracinę procedūrą, tačiau nepriėmė administracinio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo ir skundo, tik formaliai informuodama, kad esamo ginčo išspręsti negali, todėl pareiškėjas ginčą turėtų išspręsti su trečiaisiais asmenimis ir apie priimtą bendrą sprendimą informuoti Administraciją.

2.3. Administracija suteikė administracinę paslaugą (išdavė Leidimą), neatitinkančią Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų. Administracija turėjo visas teisines galimybes ir pareigą išspręsti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. skundą, tačiau to nepadarė, o vietoje to iš esmės grasino, kad galėtų įpareigoti Leidime laidoti nurodytą asmenį L. K. perlaidoti palaikus, o tada kapavietę įrengusį pareiškėją kapavietę išardyti. Administracija nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. skundo ir 2020 m. sausio 16 d. prašymo, kuriame nurodytas pačios Administracijos pasiūlytas sprendimo būdas, reikalavimo panaikinti išduotą Leidimą bei išduoti naują leidimą, kuris yra vienintelis būdas įteisinti suformuotą kapavietę. Administracija faktiškai neišnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. skundo ir 2020 m. sausio 16 d. prašymo iš esmės, o tai leidžia konstatuoti Administracijos neveikimą.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. 2018 m. spalio 31 d. buvo pateiktas L. K. prašymas suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą. Prašyme nurodoma, kad norima laidoti motiną šeimos kape, kuriame ilsisi motinos mama, laidojančio asmens giminystės ryšys – sesuo. Atsižvelgusi į šią informaciją ir nenustačiusi objektyvaus pagrindo neišduoti leidimo laidoti pagal kapinių administratoriaus (UAB „Stebulė“) pateiktus dokumentus, už kurių tinkamą ir teisingą užpildymą atsakingas būtent kapinių administratorius (UAB „Stebulė“), Administracija Leidimą išdavė. Išduodama ginčijamą Leidimą pagal kompetentingų subjektų (UAB „Stebulė“) pateiktus dokumentus bei duomenimis, Administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl naikinti šį jos teisėtai ir pagrįstai išduotą ginčijamą Leidimą pagrindo nėra.

3.2. 2019 m. lapkričio 11 d. prašyme pareiškėjas prašė leisti būti atsakingu už motinos kapą. 2019 m. lapkričio 13 d. L. K. nurodė, kad prieštarauja, jog pareiškėjas praplėstų šeimos kapavietę. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai detaliai nereglamentuoja tvarkos, kaip turėtų būti elgiamasi, kai įrengiama neteisėta kapavietė, o skirtingus požiūrius ir norus turintys asmenys tarpusavyje nesusitaria, Administracija Raštu geranoriškai paaiškino L. K. ir pareiškėjui, jog nustačiusi, kad kapavietė įrengta neteisėtai, kaip institucija, organizuojanti kapinių priežiūrą ir koordinuojanti bei kontroliuojanti kapinių prižiūrėtojų darbą, Administracija nesiėmė imperatyviai įpareigoti šalis šalinti kapavietės neteisėto įrengimo padarinius (perkelti palaikus į Leidime laidoti nurodytą vietą), o, vadovaudamasi žmogiškumo, protingumo, padorumo ir pagarbos velioniui principais, pasiūlė keletą galimų susidariusios situacijos sprendimo variantų. Šiuo atveju Administracija nepajėgi tokį sprendimą priimti už ginčo dalyvius, todėl pakartotinai paprašė šių asmenų susitarti tarpusavyje gražiuoju ir apie priimtą bendrą sprendimą pranešti Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriui. Vis dėlto bendras, abiem šalims priimtinas sprendimas priimtas nebuvo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. L. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Kadangi galimi keli ginčo sprendimo būdai, o K. L. nerimauja, kad visų ankstesnių susitarimų dėl kapaviečių bus nepaisoma ir jam vietos nebebus, prašė teismo įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti klausimą ir priimti sprendimą apjungti šeimos kapavietę ir nelegaliai suformuotą naują kapavietę, atsakingu asmeniu už apjungtą kapavietę Laidojimų ir statinių registracijos žurnale paliekant K. L., po jo mirties perrašant kapavietę pareiškėjo vardu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepime prašė skundą atmesti, įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti klausimą ir priimti sprendimą apjungti šeimos kapavietę ir nelegaliai suformuotą naują kapavietę, atsakingu asmeniu už apjungtą kapavietę Laidojimų ir statinių registracijos žurnale paliekant K. L., po jo mirties perrašant kapavietę pareiškėjo vardu. Atsiliepime į skundą buvo išdėstyta iš esmės tokia pati pozicija, kokia išdėstyta atsiliepime, kurį pateikė K. L.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stebulė“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Leidimą ir Raštą, įpareigojo Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. sausio 16 d. prašymus ir priimti sprendimą. Teismas priteisė pareiškėjui iš Administracijos 820 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino pareiškėjui iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 45 Eur žyminio mokesčio permoką.

8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus dokumentus ir procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nustatė, kad tarp Administracijos ir UAB „Stebulė“ buvo sudaryta 2018 m. rugsėjo 27 d. paslaugų pirkimo sutartis Nr. A64-269/18(3.10.22-TD2) (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Stebulė“ įsipareigojo teikti Vilniaus miesto Rokantiškių kapinių grupės, į kurią įeina ir Strelčiukų kapinės, kapinių priežiūros paslaugas. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo motinai, L. K. pateikė UAB „Stebulė“ prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą palaidoti motiną šeimos kape miesto kapinėse.

Prašyme nurodyta, ką prašoma laidoti, kur, laidojančio asmens giminystės ryšys, aplinkybės, kad šeimos kape ilsisi motinos mama, šeimos kape vietos yra kairėje. Prašymą priėmė UAB „Stebulė“ atstovas. Administracija išdavė Leidimą, kuriame nenurodytas kapinių kvartalo numeris, kapavietės numeris, kapavietės dydis. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą leisti jam prižiūrėti motinos kapą ir būti už jį teisiškai atsakingu. Iš Rokantiškių grupės Strelčiukų kapinių 2019 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akto Nr. A32-4486/19 (2.9.3.19-MTA) aišku, kad šalia šeimos kapavietės prijungta nauja 2,80 x 2,12 m kapavietė, kurioje palaidota motina, prašymas skirti naują kapavietę neteiktas, leidimas skirti naują kapavietę neišduotas, nuspręsta, kad nauja kapavietė, kurioje palaidota motina, yra suformuota neteisėtai, motina turėjo būti laidojama šeimos kape, pažymėta, kad sprendžiant susidariusią faktinę situaciją būtų galima artimiesiems perkelti motinos palaikus į Leidime nurodytą kapavietę arba įteisinti naujai suformuotą kapavietę ir kaip atsakingą už kapavietę asmenį įrašyti pareiškėją, kuris ir įrengė kapavietę.

Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. A51-120950/19(2.9.3.19-MTA) „Dėl neteisėtai suformuotos kapavietės Strelčiukų kapinėse“ nurodyta, kad siekiant išspręsti ginčą Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriuje buvo suorganizuotas susitikimas, kurio metu aptarti ginčo sprendimo variantai: 1) įteisinti naujai suformuotą kapavietę, kurioje palaidota velionė, kaip atsakingą asmenį už naują kapavietę Laidojimų ir statinių registracijos žurnale įrašyti pareiškėją;

2) sujungti šeimos kapavietę ir nelegaliai suformuotą kapavietę, kaip atsakingą asmenį už kapavietę Laidojimų ir statinių registracijos žurnale palikti K. L., o po jo mirties perrašyti kapavietę pareiškėjo vardu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 21 punktu;

3) perkelti motinos palaikus į Leidime nurodytą šeimos kapavietę. Pareiškėjui pasiūlyta apsvarstyti siūlomas galimybes ir iki 2020 m. vasario 1 d. pateikti atsakymą, kuris būtų priimtinas abiem ginčo pusėms. L. K. 2020 m. sausio 10 d. Administracijai atsiųstame rašte nurodė, jog pritaria pasiūlymui sujungti esamą ir naują kapavietes, K. L. paskirti atsakingu asmeniu, jei pareiškėjas atlaisvintų dalį naujos kapavietės, nesutinka dėl motinos palaikų perkėlimo į esamą šeimos kapavietę bei nepritaria siūlymui įregistruoti naują trivietę kapavietę, kur palaidota motina, taip pat siūlo naują kapavietę atitinkamai sumažinti iš trivietės suformuojant vienvietę.

Pareiškėjas 2020 m. sausio 16 d. rašte prašė įteisinti naujai suformuotą kapavietę, kurioje faktiškai palaidota jo motina, ir už kapavietės priežiūrą kaip atsakingą asmenį Laidojimų ir statinių registracijos žurnale įrašyti jį. Administracija Rašte (toks pat raštas buvo išsiųstas ir L. K.) nurodė, kad leidimas laidoti motiną naujoje kapavietėje nebuvo išduotas, nors buvo galima įpareigoti Leidime nurodytą asmenį perlaidoti motinos palaikus ir tada įpareigoti pareiškėją kapavietę išardyti, tačiau vadovaujantis žmogiškumo, protingumo, padorumo ir pagarbos velioniui principais, buvo pasiūlyta keletas švelnesnių susidariusios situacijos sprendimo variantų.

Rašte taip pat nurodyta, kad Administracija yra nepajėgi spręsti senų nuoskaudų tarp ginče dalyvaujančių giminių, todėl prašo juos tarpusavyje susitarti ir apie priimtą bendrą sprendimą pranešti.

9. Vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir spręsdamas dėl Leidimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Leidimas išduotas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ŽPLĮ) 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 31 straipsnį, Taisyklių 13, 17.7, 27, 28, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 1 dalies 41 punktą, nes priimant prašymą išduoti leidimą nebuvo patikrinti visi jame įrašyti duomenys, t. y. nebuvo įsitikinta, kurioje tiksliai vietoje prašoma leisti laidoti asmenį, nenustatytas ir nepatikrintas kapinių kvartalo numeris, kapavietės numeris ir dydis, nebuvo pareikalautas šeimos kapavietę prižiūrinčio asmens K. L. sutikimas laidoti, t. y. nepatikrinta galimybė patenkinti tokį prašymą. Tai reiškia, kad Administracija išdavė Leidimą, vadovaudamasi nepatikrintais, ne visais kapinių prižiūrėtojo UAB „Stebulė“ pateiktais duomenimis. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad Leidimas neteisėtas.

10. Spręsdamas dėl Administracijos neveikimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Administracija, būdama teisės aktų nustatyta tvarka atsakinga už kapinių priežiūros organizavimą, nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjo 2020 m. sausio 16 d. prašymo. Kitaip tariant, atsakovas atsisakė vykdyti jam VSĮ, Įstatyme bei juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

11. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Aptarnavimo taisyklės) 35.1 punktu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Raštu faktiškai atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2020 m. sausio 16 d. prašymą ir priimti atitinkamą sprendimą dėl prašymo esmės, todėl Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas pareiškėjo 2020 m. sausio 16 d. prašymą patenkinti ir panaikinti Raštą bei įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. sausio 16 d. prašymus teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi bei Aptarnavimo taisyklių 35.1 punktu.

13. Atkreipęs dėmesį, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. sausio 16 d. prašymais siekė įteisinti naujai suformuotą kapavietę, kurioje faktiškai palaidota motina, ir prašė įrašyti jį kaip už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį Laidojimų ir statinių registracijos žurnale, teismas padarė išvadą, kad kitos bylos šalių nurodytos aplinkybės dėl neįteisintos kapavietės įrengimo, šeimos susitarimų laidojimo klausimais neturi įtakos teismo sprendimui, todėl jos nenagrinėtos. Be to, šių klausimų išsprendimas priskirtinas Administracijos, kuri atsakinga už kapinių priežiūros organizavimą ir su tuo susijusių klausimų sprendimą, kompetencijai ir jie turės būti sprendžiami nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. sausio 16 d. prašymus iš esmės.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas už skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 1 dalimi bei 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, grąžino pareiškėjui 45 Eur žyminio mokesčio permoką.

15. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie patirtas išlaidas (atstovavimo išlaidos už konsultacijas su dokumentų vertimu – 180 Eur, skundo parengimas ir pateikimas – 600 Eur, rašto atsakovui surašymas – 40 Eur) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), priteisė pareiškėjui iš Administracijos 820 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 16. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad ginčas kilęs viešojo administravimo srityje. Byloje pateikti dokumentai ir pareiškėjo bei L. K. paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtina, kad ginčas kilęs tarp fizinių asmenų, iš esmės asmeninio, socialinio gyvenimo srityje. Šiame kilusiame ginče Administracija turi tik formalias galias, nes pareiškėjo ir L. K. pozicijos yra priešingos. Patenkinti vieno, pirmiau iš jų pasikreipusio asmens, t. y. pareiškėjo, prašymą dėl bendro giminių kapo tvarkymo, ignoruojant kitų šiuo kapu suinteresuotų asmenų poziciją, būtų itin formalu, nesąžininga ir neteisinga. Todėl, Administracija, pasiūliusi susidariusią situaciją spręsti taikiai, o nepavykus to padaryti, kreiptis į teismą, pasielgė socialiai teisingai, jokių neteisėtų veiksmų nepadarė. Todėl teismo sprendimas, kuriuo Administracija įpareigota priimti sprendimą, negali būti laikomas teisingu, nes juo nėra išsprendžiamas nesutariančių šalių (pareiškėjo ir jo giminaitės L. K.) ginčas – kur turėtų būti palaidota motina, kokiu būdu turėtų būti įteisinta kapavietė, įrengta be leidimo, ir kuris iš giminaičių turėtų būti atsakingas už šios kapavietės priežiūrą.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Leidimą, pripažinęs jį neteisėtu. Ši išvada padaryta neišsiaiškinus reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad visų pirma pačių pareiškėjo, L. K. bei kitų šeimos narių neteisėti veiksmai lėmė kilusį ginčą. Visos mažosios Vilniaus miesto kapinės, įskaitant ir aptariamas Strelčiukų kapines, kaip matyti ir iš pridedamos kapinių schemos, neturi nei kvartalų, nei eilių, nei vietų žymėjimo, todėl prašyme laidoti ši informacija niekaip objektyviai negalėjo būti nurodyta, registruojant prašymus laidoti paprastai nėra laikoma, kad asmenys piktnaudžiaus ir velionius laidos neleistinoje vietoje. Net jeigu kapinių prižiūrėtojas, priimdamas prašymą laidoti, kaskart ateitų į konkrečią kapinių vietą užfiksuoti, kurioje tiksliai vietoje yra pageidaujamas laidoti velionis, tai jokiu būdu neužtikrina, kad procesijos metu velionis visgi nebus savavališkai palaidotas neleistinoje vietoje, o paskui reikalaus šią vietą įteisinti, kas būtent ir įvyko šiuo atveju. Todėl akivaizdu, kad UAB „Stebulė“ darbuotojas, kai buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą laidoti, negalėjo įtarti ar tuo labiau remdamasis kokiais nors rašytiniais duomenimis vertinti, kad prašymą išduoti leidimą padavę asmenys savavališkai vėliau suformuos neoficialią kapavietę. Dėl to UAB „Stebulė“, remdamasis teisėtumo principu ir neįtardamas galimo asmenų piktnaudžiavimo ateityje, pagrįstai užregistravo prašymą jau esamojoje, suformuotoje kapavietėje. Atitinkamai Leidimas pagal UAB „Stebulė“ darbuotojo nurodytus kapinių laidojimo žurnalo duomenis buvo teisėtai ir pagrįstai išduotas faktiškai egzistuojančioje, registruotoje šeimos kapavietėje. Aplinkybė, kad asmenys savavališkai palaidojo savo giminaitę neįteisintame, nesuformuotame žemės plote, esančiame šalia registruotos šeimos kapavietės, yra šių asmenų, o ne UAB „Stebulė“ ir Administracijos neteisėti veiksmai. Nustačiusi tai, Administracija, kaip minėta, galėjo įpareigoti asmenis perkelti motinos palaikus į esamą, registruotą kapavietę, tačiau iš žmogiškumo to nepadarė, pasiūlydama šalims susitarti taikiai.

16.3. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kaip jį reikėtų įvykdyti. Administracija šiuo metu jau nebegali išduoti naujo leidimo laidoti, nes, kaip pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, Strelčiukų kapinės yra riboto laidojimo statusą turinčios kapinės ir naujos kapavietės jose nebegali būti formuojamos (leidimai laidoti jose nebeišdavinėjami). Todėl patenkinti pareiškėjo prašymą ir įteisinti neteisėtai įrengtą kapavietę objektyviai galimybės nėra. Kitam įteisinimo būdui nepritaria šalys. Tokiu atveju Administracija galėtų tiesiog įpareigoti asmenį perkelti palaikus į esamą kapavietę, kurioje ir buvo išduotas Leidimas, tačiau jis pirmosios instancijos teismo sprendimu yra panaikintas. Šiuo atveju būtų galima priimti tik formalų sprendimą dėl kapaviečių padalinimo, kas galimai sukeltų tik naujus nesutariančių giminaičių ginčus. Pirmosios instancijos teismo sprendimu sukurta tik dar keblesnė situacija, dėl jis negali būti laikomas teisingu.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Administracijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš Administracijos pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriame pareiškėjas iš esmės atkartojo faktines aplinkybes, nurodytas skunde, grindžiamas šiais papildomais argumentais:

17.1. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad ginčas kilęs ne viešojo administravimo srityje, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktika, 2020 m. birželio 2 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kaip ginčus tarp asmenų ir viešojo administravimo subjektų sprendžiančiam teismui. Šios nutarties Administracija atskiruoju skundu neskundė, taip pripažindama, kad ginčas yra administracinio pobūdžio. Įstatyminė pareiga išduoti leidimus laidoti, užtikrinti, kad žmogaus palaikai būtų palaidoti tinkamai ir spręsti kitus klausimus, nustatyta būtent Administracijai, patenka į jos atsakomybės sritį. Tik Administracija turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl leidimų laidoti ir spręsti kitus su tuo iškilusius klausimus. Todėl aptartas apeliacinio skundo argumentas, kad kilęs ginčas tarp fizinių asmenų, laikytinas tik gynybine pozicija ir siekiu formaliais pagrindais išvengti nepalankios proceso baigties.

17.2. Visiškai nepagrįsti Administracijos argumentai, kad Leidimas ir Raštas panaikinti nesant teisinio pagrindo, o ginčo situacija susidarė dėl paties pareiškėjo veiksmų. Pirma, šie teiginiai nepagrįsti jokiais dokumentais, o byloje esanti medžiaga juos paneigia. Antra, Administracija, vadovaudamasi VAĮ 2 straipsnio 17 dalimi, 3 straipsniu, 8 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 31 straipsniu, Taisyklių 13, 17.7, 21, 27, 28 punktais, Sutarties 21.1 punktu bei jos 1 priedo 2.2 punktu, turėjo pareigą užtikrinti, kad pirmenybė tapti laidojančiu asmeniu atitektų pareiškėjui, kaip palaidotos motinos sūnui, o jam išreiškus norą tai padaryti, joks kitas giminaitis ar kitas asmuo negalėtų tapti laidojančiu asmeniu, prašymas laidoti būtų nepriimtas iš jokio kito giminaičio. Tačiau šiuo atveju minėtų teisės normų nebuvo laikomasi, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Būtent dėl tokių veiksmų ir susidarė ginčo situacija. Pareiškėjas, būdamas šoko būsenos dėl motinos mirties ir neturėdamas jokios patirties laidojant mirusįjį, rengiant dokumentus, net negalėjo įtarti, kad išduotas Leidimas prieštarauja teisės normoms bei pareiškėjo prašymui ir jame išdėstytai motinos valiai. Būtent dėl UAB „Stebulė“ atstovo aplaidumo ir dėl to, kad Administracija suteikė administracinę paslaugą, neatitinkančią teisės aktų reikalavimų, kilo ginčas, kurį pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.

17.3. Administracijos apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neįvykdymo paneigti tiek byloje surinkta medžiaga, tiek Administracijos raštuose išdėstyta pozicija, iš kurios matyti, kad dar 2019 m. gruodžio 16 d. buvo žinoma, kad tik Administracija turi įgaliojimus išspręsti susiklosčiusią situaciją ir kokius sprendimus ji gali priimti. Akivaizdu, kad šiuo atveju būtų galima priimti tik vieną sprendimą – išduoti naują leidimą laidoti motiną kapavietėje, kurioje ji faktiškai palaidota ir už jos priežiūrą atsakingu paskirti pareiškėją, nes K. L. į Administraciją su skundu nesikreipė, o L. K. adresuotas sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo. Akivaizdu, kad iš naujo turės būti nagrinėjamas tik pareiškėjo 2020 m. sausio 16 d. prašymas. Apeliacinio skundo argumentas dėl riboto laidojimo galimybių Strelčiukų kapinėse, dėl ko naujos kapavietės jose negali būti formuojamos, o tik praplečiamos esamos, laikytinas formaliu, nes tokio imperatyvaus draudimo teisės aktuose nėra, be to, tokį sprendimo būdą ir pasiūlė pati Administracija, pateikusi alternatyvius sprendimo būdus.

17.4. UAB „Stebulė“, nors ir buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, į bylą nepateikė nei atsiliepimo, nei rašytinių paaiškinimų, todėl laikytina, kad tokiais konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad kaip kapinių prižiūrėtojas ji neatliko jai teisės aktais ir Sutartimi pavestų funkcijų, dėl ko Administracija suteikė administracinę paslaugą (išdavė leidimą laidoti), neatitinkančią VAĮ keliamų reikalavimų.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Administracijos apeliacinį skundą atmesti.

18.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriame atkartotos faktinės aplinkybės, išdėstytos atsiliepime į skundą, L. K. papildomai nurodo, kad ginčas nėra asmeninio pobūdžio, nes būtent Administracija turi kompetenciją priimti sprendimus kapinių priežiūros ir kapaviečių tvarkymo srityje, keletą jų nurodė pati Administracija savo apeliaciniame skunde. Jos nuomone, atsižvelgus į susidurią situaciją, per daugelį metų šeimos narių sudarytus susitarimus ir išreikštus norus dėl šeimos kapaviečių tvarkymo ir šeimos narių laidojimo jose, ginčą Administracija galėtų išspręsti, įpareigojusi apjungti pirminę kapavietę ir papildomai, be leidimo suformuotą kapavietę, atsakingu asmeniu už kapavietę Laidojimų ir statinių registracijos žurnale paliekant K. L.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Administracijos apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriame atkartotos faktinės aplinkybės, išdėstytos atsiliepime į skundą, K. L. papildomai nurodo, kad kilęs ginčas nėra asmeninio pobūdžio, nes būtent Administracija turi kompetenciją priimti sprendimus kapinių priežiūros ir kapaviečių tvarkymo srityje, keletą jų nurodė pati Administracija savo apeliaciniame skunde, kas pagrindžia tai, kad Administracija gali imtis veiksmų nagrinėjamo ginčo atveju ir priimti teisingiausią sprendimą dėl kapaviečių tvarkymo, kuris būtų toks, kuriuo pirminė kapavietė ir papildomai, be leidimo suformuota kapavietė būtų apjungtos, atsakingu asmeniu už kapavietę Laidojimų ir statinių registracijos žurnale paliekant K. L.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stebulė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Administracijos apeliacinį skundą tenkinti, sutinka su Administracijos apeliaciniame skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų teisiniu ir faktiniu vertinimu, palaiko pagrindinį argumentą, kad kilęs ginčas yra iš esmės asmeninio pobūdžio, kuris tinkamiausiai gali būti išspręstas tik susitarimo keliu, o ne Administracijai priėmus konkretų sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2018 m. lapkričio 6 d. leidimo laidoti šeimos kape Nr. A324-3715/18(2.9.1.20-UK2) ir Administracijos 2020 m. vasario 6 d. rašte Nr. A51-17202/20(2.9.3.19-MTA) „Dėl kapavietės Strelčiukų kapinėse“ nurodyto sprendimo nenagrinėti prašymo iš esmės teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Administraciją išnagrinėti jo 2019 m. lapkričio 11 d. skundą ir 2020 m. sausio 16 d. prašymą iš esmės, t. y. priimti sprendimą dėl prašymo išduoti naują leidimą laidoti M. J. kapavietėje, kurioje ji yra faktiškai palaidota, dėl duomenų apie joje esančio paminklo ir tvorelės, dėl pareiškėjo, kaip atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens, įrašymo į Laidojimo ir statinių registracijos žurnalą pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, kad: ginčijamas Administracijos 2018 m. lapkričio 6 d. leidimas laidoti šeimos kape Nr. A324-3715/18(2.9.1.20-UK2), neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra neteisėtas, todėl naikintinas; Administracija 2020 m. vasario 6 d. raštu Nr. A51-17202/20(2.9.3.19-MTA) faktiškai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti atitinkamą sprendimą dėl prašymo esmės, todėl šis Raštas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu; pareiškėjo prašymų išsprendimas priskirtinas Administracijos, kuri atsakinga už kapinių priežiūros organizavimą ir su tuo susijusių klausimų sprendimą, kompetencijai ir jie turės būti sprendžiami nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. sausio 16 d. prašymus iš esmės.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo skundas tenkintas nesant tam pagrindo: asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl savo tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos, turi įrodyti, jog jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-679/2008).

25. Ginčo teisinius santykius reglamentuojantys Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas bei jį įgyvendinantys aktai, iš jų – ir Kapinių tvarkymo taisyklės, pavirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. 1-1692, kuriuo nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių statusas ir patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės, be kita ko, nustato: pagal statusą kapinės skirstomos į: 1) neveikiančias; 2) riboto laidojimo; 3) veikiančias (ŽPLĮ 23 str. 2 d.); Strelčiukų kapinėms Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 1-1692 2 punktu suteiktas riboto laidojimo statusas; kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose, arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke (Kapinių tvarkymo taisyklių 7 p. (2018 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 409 redakcija)); naujas kapas esamoje kapavietėje formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškias (pažymėtas) ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Sprendimą leisti / neleisti pakeisti kapavietės ribas priima leidimą laidoti išduodantis asmuo šio leidimo išdavimo metu (Kapinių tvarkymo taisyklių 17 p. (2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 143 redakcija); Vilniaus miesto kapinėse laidojama gavus rašytinį leidimą laidoti (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 27 p.).

26. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini), mirus pareiškėjo motinai M. J., prašymą išduoti leidimą palaidoti M. J. šeimos kape, esančiame Vilniaus miesto Strelčiukų kapinėse, kapinių priežiūros administratorei UAB „Stebulė“ pateikė L. K., M. J. sesuo. M. J. buvo palaidota 2018 m. lapkričio 1 d. Strelčiukų kapinėse, tačiau ne 2,8 x 2,10 m dydžio šeimos kapavietėje, o šalia jos esančiame 2,12 x 2,80 m dydžio žemės plote. Administracija leidimą M. J. laidoti šeimos kapavietėje išdavė 2018 m. lapkričio 6 d., sprendimas leisti pakeisti šios kapavietės ribas nėra priimtas.

27. Kadangi pareiškėjo motina M. J. nėra palaidota 2018 m. spalio 31 d. prašyme nurodytoje šeimos kapavietė, kurioje byloje ginčijamu Administracijos 2018 m. lapkričio 6 d. leidimu laidoti šeimos kape leista ją laidoti, pagrindo teigti, kad Administracijos 2018 m. lapkričio 6 d. leidimas laidoti šeimos kape Nr. A324-3715/18(2.9.1.20-UK2) pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, nėra, dėl ko ši skundo dalis atmestina. Pažymėtina, kad pareiškėjo procesiniame dokumente nurodomos aplinkybės dėl prašymo laidoti priėmimo ir 2018 m. lapkričio 6 d. leidimo laidoti šeimos kape trūkumų, netinkamo UAB „Stebulė“ pareigų, susijusių su kapinių priežiūra, vykdymo nagrinėjamo ginčo kontekste nėra svarbios, nes šis ginčijamas Leidimas nebuvo realizuotas (M. J. nėra palaidota 2018 m. spalio 31 d. prašyme ir Administracijos 2018 m. lapkričio 6 d. leidime laidoti šeimos kape Nr. A324-3715/18(2.9.1.20-UK2) nurodytoje šeimos kapavietė).

28. Kadangi, kaip minėta (šios nutarties 25 p.), Strelčiukų kapinėms suteiktas riboto laidojimo statusas, dėl ko čia galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus, Administracija, įvertinusi, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo K. L., bylos duomenimis įrašytas atsakingu už šeimos kapavietės Strelčiukų kapinėse priežiūrą, nesutaria dėl susidariusios situacijos sprendimo, 2020 m. vasario 6 d. raštu Nr. A51-17202/20(2.9.3.19-MTA) „Dėl kapavietės Strelčiukų kapinėse“ pagrįstai nurodė negalinti tenkinti pareiškėjo 2020 m. sausio 16 d. prašymo įteisinti naujai suformuotą kapavietę ir jį paskirti už naujai suformuotos kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu: ginčai tarp privačių asmenų dėl valdymo teisės pažeidimo, iš jų – ir faktinio kapavietės valdytojo, turinčio išvestinę valdymo teisę, atsiradusią administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, pagrindu, teisių pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011), taip pat dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią ne dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

29. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinus ir taikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normas, dėl ko jis yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareikėjo skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

30. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan