d3079389-4f3a-4d3d-b3c1-e7ed2d344a70 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                     Civilinė byla Nr. A2-934-230/2016 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00929-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.4.1.; 3.3.4.2.2.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-55-308/2015 pagal pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei R. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų atidalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas A.

B. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Varėnos rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014, kurioje 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kovui A. B. ir atsakovei R. P. priklausantis turtas buvo atidalintas ir nustatyta naudojimosi tvarka. ProcesÄ byloje prašė atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės nesudaro sÄ lygų naudotis jam priskirta žemės sklypo dalimi.

Dėl sprendime nustatyto privažiavimo neadekvačiai sumažėja priskirtas žemės sklypo plotas, privažiavimas veda į ariamÄ Å¾emę, todėl patekimui prie statinių reikia sunaudoti papildomÄ Å¾emės sklypo plotÄ . Tiesiant pravažiavimÄ , reikėtų iÅ¡kirsti sodÄ (ilgametes obelis). Nustatytas privažiavimas ties sklypo riba bÅ«tų tiesiamas per susisiekimui nepritaikytÄ Å¾emę. Tai reikalauja papildomų didelių investicijų (gruntavimas, žvyravimas). Teismo sprendime pasakyta, kad ieÅ¡kovui palei žemės sklypo ribÄ priskirtina žemė pravažiavimui įskaitoma į jam priskirtÄ plotÄ , todėl kita riba (ties statiniais) turėtų eiti per statinius.

Atsakovė pažymėjo siÅ«lomÄ privažiavimo plotÄ , tačiau kartu proporcingai nepakoregavo kitos žemės sklypo ribos. Tikėtina, kad ji nepakoreguota, kadangi to padaryti iÅ¡ esmės neįmanoma, nes ieÅ¡kovui priskirtÄ naudoti žemės sklypo dalį reikėtų mažinti plotu, ant kurio stovi jo statiniai. Be to, nuo atsakovei priskirto žemės sklypo ploto pratęsiant patekimÄ iki ieÅ¡kovo statinių, beveik visÄ jam tekusį žemės sklypo plotÄ reikia paversti keliu. Taip neadekvačiai sumažėja turimas naudingas plotas.

Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad sprendimas yra faktiÅ¡kai sunkiai įgyvendinamas, parinkta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neproporcinga, iÅ¡ esmės paneigia galimybę naudotis žemės sklypo dalimi. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmetė, atsisakė atnaujinti procesÄ Varėnos rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡yme naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis nurodo tik tai, kad jam įsirengiant privažiavimo keliÄ Ä¯ jam priskirtÄ Å¾emės sklypo dalį reikėtų užimti dalį jo sklypo dalyje esančios dirbamos žemės, nemaÅ¾Ä dalį jam priskirto žemės sklypo užimtų pravažiavimas, reikėtų kirsti ilgamečius vaismedžius, jis turėtų daug iÅ¡laidų privažiavimo įrengimui ir dėl to sprendimas yra sunkiai įgyvendinamas, parinkta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neproporcinga, paneigianti galimybę naudotis jam priklausančia sklypo dalimi bei dėl tokios nustatytos naudojimosi tvarkos ženkliai bÅ«tų sumažintas jam priskirto sklypo plotas ir Å¡io sklypo naudingumas.

IÅ¡ Å¡ių pareiÅ¡kėjo motyvų matyti, kad jis siekia iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytÄ abiejų Å¡alių naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu bei atnaujinus procesÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kad jam iÅ¡liktų naudojimuisi neužimta pravažiavimo įrengimui jam priskirta žemės sklypo dalis, o privažiavimÄ jis galėtų įsirengti atsakovei R. P. priskirto žemės sklypo dalyje. Teismas sprendė, jog iÅ¡ visų pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ motyvų nėra nurodoma jokių naujų esminių bylos aplinkybių, kurios bÅ«tų buvę nežinomos ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

IÅ¡ pačio pareiÅ¡kėjo ir atsakovės R. P. pateiktų planų byloje matyti, kad abi Å¡alys siÅ«lė savo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo variantus. PareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę analizuoti tiek savo, tiek atsakovės pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų duomenis perkeliant juos į faktinę erdvę ir įsitikinti, kaip realiai galėtų bÅ«ti atskirtos naudojimuisi priskirtos sklypo dalys bei nustatyti aplinkybes, kaip jam bÅ«tų galima įsirengti atskirÄ privažiavimÄ prie jam priskirtos žemės sklypo dalies.

Kad priskirta pareiÅ¡kėjui mažesnė žemės sklypo dalis neturi tokio tinkamo funkcionalumo, nei buvo viso žemės sklypo funkcionalumas, buvo aiÅ¡ku jau bylos nagrinėjimo metu ir iÅ¡ karto po bylos iÅ¡nagrinėjimo, todėl tokios situacijos paaiÅ¡kėjimas pareiÅ¡kėjui 2015 m. rugsėjo mėnesį negali bÅ«ti laikoma esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. IÅ¡ atsakovės pateikto atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ bei pateiktų fotonuotraukų matyti, kad nėra jokio atsakovei naudotis priskirtos žemės sklypo dalies patekimo po pareiÅ¡kėjui priskirtais statiniais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. B. praÅ¡o panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – atnaujinti procesÄ Varėnos rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei R. P. dėl turto atidalijimo. Atskirajame skunde nurodo, jog praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ yra inicijuojamas atsižvelgiant į tai, kad realus sprendimo įvykdymas neproporcingai varžo jo teises, ženkliai sumažina tekusios žemės sklypo dalies vertę ir apsunkina naudojimÄ si juo, nes dėl sprendime nustatyto privažiavimo neadekvačiai sumažėja priskirtas žemės sklypo plotas, privažiavimas veda į ariamÄ Å¾emę, todėl patekimui prie statinių reikia sunaudoti papildomÄ Å¾emės sklypo plotÄ .

Tiesiant pravažiavimÄ , reikėtų iÅ¡kirsti sodÄ (ilgametes obelis). Nustatytas privažiavimas ties sklypo riba bÅ«tų tiesiamas per susisiekimui nepritaikytÄ Å¾emę. Tai reikalauja papildomų didelių investicijų (gruntavimas, žvyravimas). Teismo sprendime pasakyta, kad ieÅ¡kovui palei žemės sklypo ribÄ priskirtina žemė pravažiavimui įskaitoma į jam priskirtÄ plotÄ , todėl kita riba (ties statiniais) turėtų eiti per statinius. Tik sprendimo faktinio vykdymo metu paaiÅ¡kėjo, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neproporcinga.

Sprendimu į ieÅ¡kovui tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį buvo leista patekti ties žemės sklypo paribiu. Å i vieta iki naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo valdoma atsakovės. Kadangi ieÅ¡kovo ir atsakovės santykiai nėra draugiÅ¡ki, ieÅ¡kovas po atsakovės valdomÄ teritorijÄ nenorėjo ir negalėjo vaikščioti. Kadangi Å¡i atkarpa ieÅ¡kovui nebuvo realiai žinoma, jis sprendimo priėmimo metu negalėjo nurodyti, jog Å¡ioje vietoje kelio įrengimas pareikalaus didelių investicijų.

Be to, sprendimu nuspręsta, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal atsakovės pateiktÄ schemÄ . Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad preliminari atsakovės schema nėra tiksli, todėl nebuvo galima tiksliai jos perkelti į faktinę erdvę ir (ar) daryti tikslių iÅ¡vadų dėl faktinio neįgyvendinamumo, o žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas pagal orientacinę (netiksliÄ ) schemÄ neiÅ¡sprendė ginčo iÅ¡ esmės – nėra aiÅ¡ku, ar vėliau daryti tikslÅ«s matavimai atitinka sprendimÄ .

Nurodytos aplinkybės patvirtinta, kad ieškovas iš atsakovės pateikto preliminaraus (orientacinio) plano niekaip negalėjo nurodyti pažeidimų, kadangi galutinės ribos buvo nustatytos tik po sprendimo priėmimo. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei R. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų atidalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.IÅ¡ civilinėse bylose Nr. 2-80-547/2014 ir A2-55-308/2016 esančių duomenų matyti, jog Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kovui A.

B. ir atsakovei R. P. priklausantį turtÄ atidalino ir nustatė naudojimosi juo tvarkÄ . PareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Varėnos rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014 atmetė tuo pagrindu, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių naujų esminių bylos aplinkybių, kurios bÅ«tų buvę nežinomos ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu, o proceso atnaujinimo institutu pareiÅ¡kėjas siekia iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytÄ abiejų Å¡alių naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais.Konstitucinė teisė į teisminę gynybÄ garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , reikalaujant apginti pažeistÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Å i teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ), apeliacinį (atskirÄ jį) ir kasacinį skundÄ , bet ir suinteresuoto asmens teisę praÅ¡yti teismo atnaujinti procesÄ byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebÅ«tų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko iÅ¡taisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės virÅ¡enybės principas įtvirtintas kaip bendro KonvencijÄ taikančių Å¡alių paveldo dalis.

Vienas iÅ¡ esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis Å¡iuo principu, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti peržiÅ«rėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisė atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo.

Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiÅ¡kimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiÅ¡kimo Nr. 8564/02) ir kt.). Taigi spręsdamas dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. tuo, kad naujai paaiÅ¡kėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad:

1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) jos turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada dėl ginčo iÅ¡sprendimo, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu praÅ¡yme nurodytos aplinkybės neatitinka Å¡ių reikalavimų, tai jos negali bÅ«ti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d.

Apžvalga Nr. T-3 Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualÅ«s klausimai).Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia aplinkybėmis, jog dėl sprendime nustatyto privažiavimo neadekvačiai sumažėja priskirtas žemės sklypo plotas, privažiavimas veda į ariamÄ Å¾emę, todėl patekimui prie statinių reikia sunaudoti papildomÄ Å¾emės sklypo plotÄ , tiesiant pravažiavimÄ , reikėtų iÅ¡kirsti sodÄ (ilgametes obelis); nustatytas privažiavimas ties sklypo riba bÅ«tų tiesiamas per susisiekimui nepritaikytÄ Å¾emę, o tai reikalauja papildomų didelių investicijų (gruntavimas, žvyravimas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti traktuojamos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios, turinčios esminę reikÅ¡mę Å¡iai bylai ir neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijaus. Pažymėtina, kad iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014 tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė pasiÅ«lė savo naudojimosi žemės sklypu schemas. IeÅ¡kovas prašė nustatyti kelio servitutÄ atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje, kadangi sklypo pakraÅ¡tyje padaryti keliÄ (privažiavimÄ ) yra neįmanoma, ten yra iÅ¡kasta duobė, tÄ duobę jis iÅ¡kasė statydamas Å«kinius pastatus.

Tuo tarpu atsakovė prašė atmesti tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , žemės sklypo dalis nustatyti pagal atsakovės pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kovo teiktÄ planÄ , nenustatant per atsakovei tenkančiÄ sklypo dalį servituto – privažiavimo prie ieÅ¡kovui tekančios sklypo dalies, o atidalinant ieÅ¡kovui 631 m2 sklypÄ , į šį bendrÄ plotÄ Ä¯skaičiuojant ir privažiavimui reikalingÄ Å¾emės sklypo plotÄ . Taigi atsakovės pateiktoje (ieÅ¡kovo patikslintoje) naudojimosi žemės sklypu schemoje buvo aiÅ¡kiai pažymėtos sklypo ribos, nurodyti plotai, atitenkantys tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei, bei pažymėtas pravažiavimas prie ieÅ¡kovui atitenkančios sklypo dalies (privažiavimas pažymėtas prie sklypo ribos).

PareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo metu turėjo visas galimybes iÅ¡analizuoti, įvertinti atsakovės pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos schemÄ , jos duomenis pasitikrinti faktiÅ¡kai natÅ«roje ir tokiu bÅ«du įsitikinti, kaip realiai galėtų bÅ«ti atskirtos naudojimuisi ieÅ¡kovui ir atsakovei priskirtos žemės sklypo dalys bei įvertinti aplinkybes, kaip jam bÅ«tų galima įsirengti atskirÄ privažiavimÄ prie jam priskirtos žemės sklypo dalies. Tuo tarpu teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu projektÄ , nustatė, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tina ieÅ¡kovui nustatyti kelio servituto per atsakovei tenkančiÄ sklypo dalį ir tokiu bÅ«du apriboti atsakovės nuosavybės teises, nes ieÅ¡kovas turi objektyviÄ galimybę pasiekti savo sklypÄ iÅ¡ kitos pusės, palei sklypo ribÄ , atitinkamai privažiavimui prie jo sklypo reikalingÄ Å¾emės plotÄ priskiriant ieÅ¡kovo nuosavybei.

Teismas sprendė, kad atsakovės siÅ«lomas galimas žemės atidalijimo planas, kuriame atitinkamai pažymėtas ieÅ¡kovui tenkantis žemės sklypo plotas, įskaitant ir palei sklypo ribÄ siÅ«lomÄ formuoti privažiavimui reikalingÄ plotÄ , o atsakovei – bendras 1263 m2 žemės sklypo plotas, kuriame nebÅ«tų nustatomas servitutas (privažiavimas prie ieÅ¡kovui tenkančios sklypo dalies) ir taip be pagrindo neapsunkinamos atsakovės turto bei naudojimosi juo galimybės, yra geresnis, nei pateiktas ieÅ¡kovo.

Teismas taip pat konstatavo, kad įrengus įvažiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo sklypÄ bÅ«tų užkirstas kelias Å¡alių ginčams ateityje, nes jų turtas bÅ«tų maksimaliai atskirtas. Taigi ieÅ¡kovas dar bylos nagrinėjimo teisme metu, susipažinęs su tokia atsakovės siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu schema, neabejotinai žinojo ir turėjo žinoti, kad pagal atsakovės siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ nustatytas privažiavimas veda į jam atitenkančiÄ ariamÄ Å¾emę, kad norint nutiesti pravažiavimÄ iki jam atitenkančių pastatų, reikės iÅ¡kirsti sodÄ (ilgametes obelis), kad privažiavimas ties sklypo riba bÅ«tų tiesiamas per susisiekimui nepritaikytÄ Å¾emę, o tai reikalauja papildomų didelių investicijų.

Minėtos aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek priimant teismo sprendimÄ , todėl teismas pagrįstai jų nevertino kaip esminių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nelaiko svariais ir įtikinančiais apelianto argumentų, jog atkarpa, skirta privažiavimui, jam nebuvo žinoma, nes ji buvo valdoma atsakovės, kadangi žemės sklypas buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir dar nebuvo atidalintas.

Tai, jog galutinės žemės sklypo ribos buvo nustatytos tik po sprendimo priėmimo, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti procesÄ , kadangi teismo sprendimu patvirtintoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje (plane) buvo nustatytos tik orientacinės naudojimosi žemės sklypu ribos, patvirtinant kiekvienai iÅ¡ Å¡alių tenkantį žemės sklypo plotÄ , o tikslios žemės sklypo ribos buvo nustatytos atlikus kadastrinius matavimus. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieÅ¡kovui prie žemės sklypo ribos priskirta žemė pravažiavimui įskaitoma į jam priskirtÄ plotÄ , todėl kita riba (ties statiniais) turėtų eiti per statinius, yra visiÅ¡kai nepagrįsta, neatitinka tikrovės ir negali įtakoti proceso atnaujinimo.

Vien tai, jog ieÅ¡kovas nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir juo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, nereiÅ¡kia, kad yra pagrindas atnaujinti procesÄ . IeÅ¡kovas, nesutikdamas su atsakovės pasiÅ«lyta ir teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka bei siekdamas, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka bÅ«tų nustatyta pagal jo pateiktÄ schemÄ , turėjo teisę skųsti šį teismo sprendimÄ apeliacine tvarka, tačiau Å¡ia teise jis pasinaudojo netinkamai, t. y. praleido teismo sprendimo apskundimo terminÄ .

Nepasinaudojimas teise į apeliacijÄ , pareiÅ¡kėjui tinkamai nepagrindus bÅ«tinybės atnaujinti procesÄ , nesudaro pagrindo atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs ir pagal atsakovės pateiktus duomenis ir jau įvykdytas. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeisti teisinio apibrėžtumo, teisinio stabilumo principai, dalyvavusių byloje asmenų, kurių teisės ir pareigos nustatytos teismo įsiteisėjusiame sprendime, teisėti lÅ«kesčiai.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, apie kurias bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma bei kurios turėtų esminę reikÅ¡mę teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti tenkinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, todėl panaikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl Å¡ių argumentų atskirasis skundas atmestinas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :                      Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .   Teisėja                                                                                                                                       Nijolia Indreikienė