Legislator Case Law & Legislation
d3065276-2ee9-453b-bf2a-4b1e019c7c42 AI generated

d3065276-2ee9-453b-bf2a-4b1e019c7c42 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number d3065276-2ee9-453b-bf2a-4b1e019c7c42
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1-29-334 / 2019 Proceso numeris 1-01-1-38609-2018-0 Bylos ir procesinio sprendimo kategorijos : (S) 1.2.3.1.1;1.1.7.2.5;2.1.15.3.3.2;2.3.6.4; 2.3.6.4.5. NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 15 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Juozainiui, gynėjui advokatui Vytautui Mykolui Kazlauskui, nukentėjusiesiems G.

Legislator headnote

AI generated

d3065276-2ee9-453b-bf2a-4b1e019c7c42 · Panevėžio apygardos teismas: Atsikėlęs iÅ¡ ryto neberado nei N., nei televizoriaus, nei pultelio. Apie tai pranešė seniÅ«nijos įgaliotinei G. Nerašė pareiÅ¡kimo, suprato, kad įgaliotinis to nenori, sakė, kad neskubėtų raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, kad pasiklausinėtų kaimynų. Televizoriaus jam negrÄ Å¾ino. Tik po dviejų metų atrado, kur jo televizorius, bet negalėjo jo reikalauti, nes buvo praradęs jo įsigijimo dokumentus. Jis gauna tik 120 Eur paÅ¡alpos, todėl iÅ¡geria ne kasdienÄ , į savaitę iÅ¡geria pora kartų, po buteliukÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-29-334 / 2019 Proceso numeris 1-01-1-38609-2018-0 Bylos ir procesinio sprendimo kategorijos : (S) 1.2.3.1.1;1.1.7.2.5;2.1.15.3.3.2;2.3.6.4; 2.3.6.4.5. NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 15 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Juozainiui, gynėjui advokatui Vytautui Mykolui Kazlauskui, nukentėjusiesiems G.

M., S. J. Č., ekspertui R. Ž., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Ukraina, Lietuvos pilietis, spec.vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, nedirbantis, buvo registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) teistumas iÅ¡nykęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , jos įrodymus teismas n u s t a t ė:

Kaltinamasis P. Ž. 2018m. rugpjūčio 10 dienÄ apie 23 val., savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, panaudojo fizinį smurtÄ N. M. atžvilgiu, tai yra pagaliu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau nei 4 kartus į galvos ir krÅ«tinės sritis, tuo padarydamas N. M. muÅ¡tinę žaizdÄ kairio antakio srityje, kraujosruvÄ kairės akies, kairio smilkinio minkÅ¡tuose audiniuose, daugiaskeveldrinius lūžius kairio smilkinkaulio nusitęsusių į kaukolės pamatÄ , daugiaskeveldrinius lūžius veido kairės pusės kaulų nusitęsusių į veido deÅ¡inę pusę ir kaukolės pamatÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , muÅ¡tines žaizdas pakauÅ¡yje, kaktos kairėje, smakro kairėje, abipusį apatinio žandikaulio lūžį, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje alkÅ«nėje, abiejuose keliuose, kairės pusės IV, V, VI Å¡onkaulių lūžius, dėl ko N. M. mirė, taip tyčia nužudė N. M..

Kaltinamasis P. Ž. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo. Buvo mėnesio 10 diena, kada gavo paÅ¡alpÄ . Pavakaryje nusipirko pavalgyti, alaus butelį. Grįžęs namo pavalgė, iÅ¡gėrė butelį alaus. Nebuvo girtas. Vakarojo, klausėsi radijo, jau ruošėsi eiti miegoti, buvo prieÅ¡ 23 val., kai iÅ¡girdo beldžiant į duris. Tai buvo ne pirmas kartas, kada N. M. belsdavosi į jo duris ar dėl cigaretės, ar dėl kelių centų. Priėjęs paklausė, ko reikia, jis pasakė, kad nori pakalbėti ir paprašė jį įleisti.

Atidarė duris, jis įėjo į jo kambarį, atsisėdo ant sofos. Jis stovėjo prie slenksčio. Paklausė ko nori, N. M. pasakė, kad duotų jam alaus. Pasakius, kad alaus neturi, jis liepė eiti pas bobutę į „taÅ¡kÄ â€œ ir atneÅ¡ti alaus. N. M. pasakė, kad žino, kad Å¡iandien visas (duomenys neskelbtini) gavo paÅ¡alpas. N. M. taip nuolat darydavo, nuo ryto iki vakaro sėdėdavo bare ir laukdavo kada kas įpils nemokamai ar pavaiÅ¡ins. Suprato, kad per dienÄ jis jau buvo „prisirinkęs“ tų lašų, t.y. iÅ¡gėręs, bet matyt jam trÅ«ko pasibaigti.

Pasakė, kad neis. N. M. užpyko, Å¡oko nuo lovos, bandė jam spirti, gerai nepataikė. Jis žengė žingsnį atgal per slenkstį, N. M. sugniaužė kumÅ¡tį ir kreipėsi į jį „nu, gaidy, ateik čia“. Jam po kojomis pasimaišė tas pagalys, sureagavo žaibiÅ¡kai, čiupo tÄ pagalį. Pagalį buvo seniai parsinešęs iÅ¡ lauko. Norėjo jį tik apsvaiginti, bet ne užmuÅ¡ti. Kelis kartus jam sudavė, N. M. atsisėdo ant jo lovos. Susinervavęs išėjo į laukÄ , parÅ«kė, grįžęs į kambarį pamatė, kad jis nebekvėpuoja, sėdi pusiau nuvirtęs. Buvo Å¡oko bÅ«senoje, nebežinojo kas daryti.

IÅ¡sigando, iÅ¡tempė jį į laukÄ , bet kieme prie laiptų juk nepaliksi, buvo keli žingsniai iki griovio. Nutempė jį iki griovio, bet neužkasė. Kaimynė pamatė, paskambino policijai, atvažiavusi policija jį iÅ¡ karto suėmė. Tas pagalys jau seniai buvo atsineÅ¡tas. Nežino ar į tÄ pagalį galėjo bÅ«ti įkalta vinių. Buvo nupjautas, netoli metro ilgio. Ėmė tÄ pagalį, nes jis jam pasimaišė po kojomis, gulėjo prie stačiamalkio, numestas ant žemės. Norėjo iÅ¡sisukti nuo N. smÅ«gio.

Pagaliu N. trenkė į galvÄ , gal kliuvo ir į krÅ«tinę, kai jis pargriuvo ant Å¡ono. Sudavė jam kokius 3-4 kartus. Ne visus smÅ«gius su pagaliu taikė į galvÄ , taikė ir į krÅ«tinę, pečius. Po tų suduotų smÅ«gių N. nugriuvo pusiau sėdomis, dar gulėjo, kvėpavo, knarkė. Sėdinčiam dar sudavė smÅ«gį, paskutinius smÅ«gius sudavė jam sėdinčiam ant lovos. Po pirmo smÅ«gio agresijos jam jis nekėlė, nežinojo, ar jis jam dar Å¡ers. SmÅ«gius tęsė toliau, kad jų netrÅ«ktų, kad jis atsigultų pamiegoti.

Po suduotų smÅ«gių jis išėjo į kiemÄ , kol grįžo iÅ¡ lauko, pamatė, kad jis jau nebekvėpuoja. Neatsimena ar jam iÅ¡ galvos bėgo kraujas, nematė, kad smarkiai bÅ«tų bėgęs. ParÅ«kęs iÅ¡ lauko grįžo po 10 minučių, pamatė, kad jis nebekvėpuoja, suprato, kad jis nebegyvas ir kad mirė nuo jo suduotų smÅ«gių, iÅ¡sigando. Tada, užnėręs virvę, jį nutempė iki griovio. Jis gailisi, kad neskambino „112“, nekvietė pagalbos, policijos. Buvo Å¡oko bÅ«senoje.

N. M. pas jį ateidavo ir jį reketuodavo. Jis taip pasielgė gynybos tikslais. Jis kaip žvėris šoko ant jo, kai atsisakė eiti nupirkti jam alaus. Jis buvo priverstas gintis. Jis atsistojo, iš pradžių jam spyrė, nepataikė, po to sugniaužė kumščius ir užsimojo prieš jį. Jis gynėsi, negi turėjo laukti, kol jį palies. N. M. jam jokių sužalojimų nepadarė. Supranta, kad žmogus mirė nuo jo suduotų smūgių, dėl to labai gailisi, nenorėjo jo užmušti, norėjo tik apsvaiginti, kad jis nusiramintų.

Iki to įvykio buvo konfliktas su N. M.. Jis penkis metus viskÄ nešė iÅ¡ jo namų. Paskutiniu metu jis pradėjo iÅ¡neÅ¡ti ir jo paskutinį maistÄ . Buvo paslėpęs, tai iÅ¡nešė laÅ¡inius, duonÄ , grįžęs nerado. Paskambino policijai, pasakė, kad N. M. iÅ¡ jo iÅ¡nešė paskutinį valgio kÄ snį. Už tai jį nubaudė 30 litų bauda. KitÄ dienÄ einant kieme N. M. čiupo jam už rankos, kam jis pranešė policijai, bet nemušė, tik patampė po kiemÄ . N. M. buvo fiziÅ¡kai už jį stipresnis ir jis jo bijojo.

Jį skriaudė ne vienÄ kartÄ , apvogdavo iÅ¡neÅ¡davo maistÄ , daiktus. Jis bijojo N. M. agresijos. N. iÅ¡ jo buvo pavogęs jo daiktus – telefonÄ , dujų balionÄ , televizorių, dėl tų daiktų kreipėsi į policijÄ . PrieÅ¡ penkerius metus jo sesuo jam nupirko butÄ , didelį plazminį televizorių „Filips“ ir pilnÄ dujų balionÄ . N. ateidavo pas jį pažiÅ«rėti televizoriaus. KartÄ jis pasiprašė pas jį likti permiegoti, nes jis neturi malkų, buvo gruodžio mėnuo, Å¡alta.

Atsikėlęs iÅ¡ ryto neberado nei N., nei televizoriaus, nei pultelio. Apie tai pranešė seniÅ«nijos įgaliotinei G. Nerašė pareiÅ¡kimo, suprato, kad įgaliotinis to nenori, sakė, kad neskubėtų raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, kad pasiklausinėtų kaimynų. Televizoriaus jam negrÄ Å¾ino. Tik po dviejų metų atrado, kur jo televizorius, bet negalėjo jo reikalauti, nes buvo praradęs jo įsigijimo dokumentus. Jis gauna tik 120 Eur paÅ¡alpos, todėl iÅ¡geria ne kasdienÄ , į savaitę iÅ¡geria pora kartų, po buteliukÄ .

Paskutinį kartÄ dirbo 1996 metais. Ä®sidarbinti bandė, darbo birža darbÄ jam siÅ«lė du kartus, bet jo nepriėmė. Pats bandė ieÅ¡kotis darbo aplinkui pas Å«kininkus, bet jie turi nuolatinius darbininkus, be to jis neturi traktoristo teisių. Nukentėjusiųjų ieÅ¡kinius pripažįsta iÅ¡ dalies dėl laidotuvių iÅ¡laidų, kiek tai susiję tiesiogiai. Ä®rodymai Nukentėjusioji G. M. parodė, kad ji yra mirusiojo N. M. mama. Iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Su sÅ«numi N. M. iÅ¡ pradžių gyveno kartu, paskutinius 17 metų nebegyveno kartu, jis gyveno vienas jos bute (duomenys neskelbtini) rajone, o ji – (duomenys neskelbtini).

Jis turėjo du brolius ir seserį. Apie tÄ Ä¯vykį sužinojo per radijÄ . IÅ¡girdusi, kad tai atsitiko (duomenys neskelbtini), pagalvojo, kad gali bÅ«ti jos sÅ«nus, nes jis mėgdavo iÅ¡gerti, kad galbÅ«t susimušė. Jis atvažiuodavo į globos namus, aplankydavo jÄ , negerdavo po mėnesį laiko ir daugiau, tvarkydavosi. Kai gyveno kartu, laikė gyvulius, jis padėdavo prižiÅ«rėti Å«kį. Kai negerdavo, tai buvo labai tvarkingas, o iÅ¡gėrus protas nebedirbdavo. Laidotuvėmis rÅ«pinosi sÅ«nus S., kadangi ji pajamų neturi.

Pačiose laidotuvėse nebuvo, kadangi dukra nenorėjo, kad ji nervintųsi. Ji verkė ir nenorėjo važiuoti į laidotuves. Turtinė žala jai nebuvo padaryta. Neturtinei žalai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį 15 000 eurų sumai, nes buvo nužudytas žmogus, jos sÅ«nus. Galėjo to nebÅ«ti, jeigu bÅ«tų iÅ¡kvietęs greitÄ jÄ . SÅ«nus buvo liesas ir nebuvo stiprus. SÅ«nus bÅ«davo Å«maus bÅ«do, greit supykdavo, greit susinervuodavo. Bet Å¡iaip buvo geros Å¡irdies žmogus. PraÅ¡o 15 000 Eur, nes buvo nužudytas žmogus, tai žmogžudystė, jis dar galėjo ilgai gyventi.

Tiek vertina savo iÅ¡gyvenimus. Po sÅ«naus netekties jai reikėjo gerti daugiau vaistų, atsirado kažkokia baimė, galvodavo, kad sÅ«nus dar gali ateiti, atvažiuoti. Nukentėjusysis S. J. Č. parodė, kad jis yra mirusiojo N. M. brolis. KaltinamÄ jį mato pirmÄ kartÄ . Apie patį įvykį ir įvykio aplinkybes iÅ¡girdo iÅ¡ sesers I. Å ., tyrėjos, kažkiek iÅ¡ žiniasklaidos. Su mirusiuoju broliu santykiai buvo geri, ryÅ¡ius palaikė. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), brolis gyveno (duomenys neskelbtini).

KartÄ per mėnesį atvažiuodavo jo aplankyti, bendraudavo telefonu. Apie tÄ Ä¯vykį jai paskambino ir panešė sesuo I. Å .. BÅ«damas (duomenys neskelbtini) jis iÅ¡ karto pradėjo rÅ«pinti laidotuvėmis. Pirmiausia apie patį įvykį sužinojo iÅ¡ sesers. Sesuo paskambino, pasakė, kad policija rado brolį, suriÅ¡tÄ , įmestÄ Ä¯ upelį, sunkiai atpažįstamÄ , ir kad galimai buvo nužudytas. Nužudymo aplinkybių nežino. Visos laidotuvių iÅ¡laidos buvo iÅ¡ jo pusės. Turinę žalÄ sudaro visos iÅ¡laidos, kurios susijusios su laidotuvėmis – 2 431,40 euro.

IeÅ¡kinį palaiko. IÅ¡laidas sudaro pačios laidotuvės, kunigas, duobkasiai, karstas, gėlės. ViskÄ nurodė ieÅ¡kinyje (t.1, b.l. 79), pridėta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra (b.l. 83). Kunigo paslaugos – 100 eurų, duobkasių paslaugos – 60 eurų, dėl Å¡ių iÅ¡laidų dokumentų nėra, nes rÅ«pinosi kita įmonė. Kvitų nerinko, nes ne tas buvo galvoje. Kelionės iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir atgal, 200 km, patyrė iÅ¡laidas dėl kuro. Paminklo, tvorelės sutvarkymo darbai jau atlikti – 1 030 eurų.

Sumos nesikeičia, papildomų dokumentų nepateiks. PraÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , mano, jog patyrė 100000 Eur. Jam niekas negrÄ Å¾ins brolio, artimo žmogaus. Jis tiek vertina savo brolio netekimÄ , patirtÄ dvasinę skriaudÄ . IeÅ¡kinius palaiko. Brolis mėgdavo iÅ¡gerti, tuomet nebendraudavo. Brolis nebuvo agresyvus, turėjo silpnybę alkoholiui, paskutiniu metu jis buvo mėgėjas iÅ¡gerti. Bandė koduoti kelis kartus, iÅ¡bandė kitus bÅ«dus, bÅ«davo, kad jis negerdavo kelis mėnesius, bet vėliau taip susiklostė aplinkybės, kad jis vėl iÅ¡gerdavo.

Nežino, kaip N. elgdavosi bÅ«damas iÅ¡gėręs. Jie buvo susitarę, jeigu jis iÅ¡gėręs, tai jie nebendrauja. Kai važiuodavo jo aplankyti, jis stengdavosi tuo metu susilaikyti, negerti. Paskutiniu metu Å¡eimos neturėjo, tačiau anksčiau N. turėjo Å¡eimÄ , bet iÅ¡siskyrė, vaikų neturėjo. Nežino ar jis palaikė ryÅ¡ius su buvusia žmona, nežino ar paskutiniu metu jis turėjo draugę. Gyveno vienas. N. nuvažiuodavo pas mamÄ , bet kartu jie pas mamÄ nevažiuodavo. N. dirbo, nežino ar jis turėjo pastovų darbÄ , turėjo darbų.

Jis gyveno iÅ¡ paÅ¡alpų. Jis yra pasakojęs, kad dirbo, turėjo darbÄ , turėjo pragyvenimui pajamų. Kažkiek jis jam padėdavo, kai reikėdavo, ir finansiÅ¡kai, ir rÅ«bais, atveždavo valgyti, žinojo, kad jam sunkiau. Tie darbai miestelyje buvo minimalÅ«s. Liudytoja I. Å . parodė, kad ji yra mirusio N. M. netikra sesuo, ne vieno tėvo. KaltinamÄ jį pažinojo iÅ¡ matymo, nes gyveno tame pačiame miestelyje. Labai stipriai ryÅ¡ių su N. nepalaikydavo, bet bendraudavo telefonu, susitikdavo miestelyje, jis ateidavo pas jÄ Ä¯ darbÄ , pakalbėdavo.

Pas jį į namus paskutiniu metu neužeidavo. Jis gyveno tame pačiame miestelyje, atskirai, mamos bute. Apie įvykį jai pranešė kolegė iÅ¡ darbo, kad kažkas vyksta Å¡alia jos darbovietės, prie upelio, kur gyveno N.. IÅ¡ karto lėkė žiÅ«rėti kas ten dedasi. Pralaukė ant tilto iki apžiÅ«ros pabaigos, matė kÅ«nÄ , kniÅ«pščiÄ upelyje, tada atpažino, kad tai brolis N.. IÅ¡ upelio Å¡vietė nugara, marÅ¡kinėliai buvo pakelti. Jį pamatė kaimynė, gyvenanti kitoje pusėje upelio, ir iÅ¡kvietė policijÄ .

Paties kūno jai nerodė, N.atpažino iš tatuiruotės ant jo peties, kuri matėsi nuotraukoje. Iš kitų nuotraukų buvo sunku atpažinti, nes veidas nuotraukose buvo labai išpurtęs, be to jai buvo stresas. Pačių įvykio aplinkybių nežino, tik iš tyrėjos, iš nuogirdų, žiniasklaidos. Brolis N. buvo mėgėjas išgerti, bet nebuvo labai blogas. Jai padėdavo, kai reikėdavo. Buvo laikas, kai jis jai padėdavo, kol jis buvo vedęs, jie labai gerai bendravo. Išsiskyręs pradėjo daugiau gerti, tada atitolo.

N. nebÅ«davo labai piktas, bÅ«damas iÅ¡gėręs pasakydavo kokį piktesnį žodį, bet nebuvo girdėjusi, kad jis pultų ant žmonių, ar bÅ«tų daręs kÄ nors labai blogo. Buvo registruotas darbo biržoje, bet jam nenuvažiavus užsiregistruoti, jį iÅ¡mesdavo. Kažkiek jis yra dirbęs legaliai. Paskutiniu metu jis dirbo miÅ¡ke, pas žmones, Å¡iek tiek užsidirbdavo. Apsirengti jam atveždavo brolis, surinkęs savo rÅ«bus, atveždavo perduodavo taÅ¡es. MaistÄ ir alaus N. pirkdavosi pats.

Ji nieko nežino apie tai, kad N. iÅ¡ kaltinamojo atimdavo maistÄ ir daiktus, nežino apie pavogtÄ televizorių. Nežino kas vykdavo ir kaip jie bendraudavo, kada pasigerdavo. Miestelyje nėra girdėjusi, kad kaltinamasis pykosi su jos broliu. Ji ir N. palaikė ryÅ¡ius su mama. N., kai buvo vedęs, tai visada kartu važiuodavo lankyti mamos, kokius aÅ¡tuonis metus. Paskutiniu metu, kai jis daugiau iÅ¡gėrinėdavo, su juo mažiau bendravo ir važiuojant pas mamÄ jo nepasiimdavo. Mamai padėti nereikėdavo, jÄ tik aplankydavo, nuveždavo skanesnio maisto.

Laidotuvėmis rÅ«pinosi brolis. Liudytoja R. R. parodė, kad kaltinamÄ jį P. Ž. pažįsta, nes Å¡alia gyvena tame pačiame name. Ji gyvena pirmame aukÅ¡te, Ž. irgi pirmame aukÅ¡te. Ž. vartojo alkoholį, jis kiekvienÄ dienÄ vartojo alkoholį, nuolatinių draugų neturėjo. N. M. pažinojo, gyveno tame pačiame name. N. ateidavo pas Ž., matydavo jį. BÅ«davo, kad jie pykdavosi, P. Ž. grasindavo N., girdėdavo, kad sakydavo vagia maistÄ . N. iÅ¡neÅ¡davo iÅ¡ P. maistÄ , užsidėdavo P. spynÄ , bet N. iÅ¡lauždavo.

Ne vienÄ kartÄ Å¾mogus taisė duris, nes N. iÅ¡laužė duris. VienÄ kartÄ yra mačiusi, kad grasino P. N.. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 126-127) . N. iÅ¡ P. vogė maistÄ , iÅ¡nešė dujų balionÄ . Nėra mačiusi, kad bÅ«tų naudojamas fizinis smurtas, kad bÅ«tų abu mušęsi. P. priimdavo N. į svečius, kartu gerdavo, o paskui skusdavosi, kad vagia, dujų balionÄ iÅ¡nešė. Po to susitaikydavo ir vėl kartu gerdavo. TÄ vakarÄ buvo ramu, nieko negirdėjo, kaimynų Å¡uniukas lojo visÄ naktį.

PrieÅ¡ tai nieko nematė ir negirdėjo. Nakties metu buvo irgi ramu. Ryte atsikėlė, iÅ¡sinešė kibirÄ , ant laiptų pamatė kruvina. Pagalvojo, kad gal kam iÅ¡ nosies kraujas bėgo. P. Ž. buto buvo tamsu, nieko ten nesimatė, ant laiptų lauke matė tik kraujÄ . Atvažiavo policija. Policija atvažiavo prie upelio. Prie upelio buvo daug žmonių susirinkę, nenorėjo eiti, nes buvo su vaikais. Paskui pasakė, kad guli lavonas prie upelio, po to, pasakė, kad N. M. lavonas. Nuo jų namo upelis netoli, matosi jai nuo namo.

Ten nesaugu, galima įkristi. Ji saugo vaikus, kad ten neitų, kai patvinsta gilus, o kai nepatvinęs negilus. Apie įvykį ji nieko nesužinojo. Žmonės kalbėjo, kad N. su virvėmis buvo temptas iki upelio. PririÅ¡tas ir temptas. Sakė, kad nuogas gulėjo. Ji pati nematė. Tempimo žymių nuo namo ji nematė. KraujÄ matė tik ant laiptelių. E. R. Ž.paaiÅ¡kino, kad pagrindinė N. M. mirties priežastis buvo smÅ«gis į kairio smilkinio sritį, apimant akiduobę, kairį skruostÄ , kur buvo nustatytos žaizdos, daugybiniai skeveldriniai lūžiai, įspaustiniai smilkinkaulio lūžiai, besitęsiantys į pamatÄ , su kairės akies obuolio įmuÅ¡imu į vidų, į kaukolės ertmę.

Tai buvo tas pagrindinis, kartu su smegenų sumuÅ¡imu, pažeidimu. Kiti trys smÅ«giai, pagal žaizdas – dvi žaizdelės kaktos kairėje vienoje linijoje, smakro karėje ir pakauÅ¡yje. IÅ¡ viso bÅ«tų keturi smÅ«giai į galvÄ ir tas vienas pagrindinis į smilkinį – mirtinas. Dar buvo nustatyti kairės pusės 4, 5, 6 Å¡onkaulių lūžiai raktikaulio linijoje, taip pa nubrozdinta deÅ¡inė alkÅ«nė ir kelio nubrozdinimai. Å onkaulių lūžiai taip pat galėjo bÅ«ti padaryti vienu smÅ«giu.

Abiejų kelių ir alkÅ«nės nubrozdinimai, pagal pobÅ«dį, lokalizacijÄ , galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant. Tie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tuo laiku, jų eiliÅ¡kumo negalima nustatyti, bet vienas po kito. Galėjo bÅ«ti ir taip, kaip nurodė kaltinamasis. Pagal pobÅ«dį, po smÅ«gio į smilkinio sritį mirtis turėjo įvykti neužilgo. SmÅ«gis buvo stiprus, žmogus turėjo iÅ¡ karto prarasti sÄ monę, keletÄ minučių dar galėjo pakvėpuoti. Sužalojimų aplinkybės sutampa, kaip nurodė kaltinamasis.

Tas įrankis – lazda su vinukais, yra tokie pažeidimai odoje, pavirÅ¡iniai, smulkÅ«s, tai galėjo bÅ«ti tas įrankis, ir pats sužalojimas pailgos formos. ReiÅ¡kia įrankis buvo pailgos formos, schemoje nupiešė smulkius odos pažeidimus, kurie galėjo bÅ«ti nuo vinukų. Po to smÅ«gio į smilkinį sÄ monę turėjo prarasti iÅ¡ karto, kadangi su akies įmuÅ¡imu, su lūžiais į pamatÄ , smegenys buvo pažeistos. Nežino ar žmogus galėjo jausti tolimesnius skausmus, kančias, nes nežino ar tas smÅ«gis į smilkinį buvo pirmas ar ne pirmas.

EiliÅ¡kumo nenustatysi. Po smÅ«gio į smilkinį faktiÅ¡kai žmogus turėjo prarasti sÄ monę ir tik minučių klausimas kada jis nustojo kvėpuoti. Lūžęs žandikaulis, muÅ¡tinės žaizdos smakro kairėje pusėje buku daiktu. Juos abu galima padaryti mažiausiai vienu smÅ«giu, kad lūžtų abu žandikauliai, nes žandikaulis lūžęs per abu kampus, tai kaip konstrukcinis lūžis. Po to smÅ«gio į smilkinį žmogus, praradęs sÄ monę, didelių kančių nejuto.

N. M. tulžyje buvo nustatytas 2,8 promilės etilo alkoholio, o Å¡lapime – 3,32 promilės etilo alkoholio. Jis kraujo neėmė, nes buvo karÅ¡tos dienos, pats lavonas jau buvo pažengusioje puvimo stadijoje, tas kraujas jau buvo supuvęs, dėl to ėmė tulžį. Pagal tulžį apie girtumÄ nesprendžia, tik tai rodo, kad jis tikrai buvo vartojęs alkoholį. Girtumo sunkumÄ galima įvertinti tik pagal kraujÄ . Specialisto iÅ¡vados 14 punkte nurodyta, kad N. M. neužilgo mirė. „Neužilgo“ – minučių klausimas, nuo kelių iki 10-20 minučių daugiausiai.

Tas 10 minučių po sužalojimų į smilkinį jis negalėjo bÅ«ti sÄ moningas, jis turėjo iÅ¡ karto prarasti sÄ monę ir kitų veiksmų nebegalėjo atlikti. IÅ¡ perskaitytų liudytojos A. B. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji parodė, kad 2018-08-11 apie 13 val. vaikščiodama netoli savo namo, (duomenys neskelbtini) upėje pamatė gulintį ant pilvo žmogų. Žmogaus nepažino, suprato jis negyvas ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 (1 t., b. l. 121-123).       IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Matyti nulenktos žolės pėdsakai. 5 metrų atstumu nuo upelio Å¡iaurinio Å¡laito vandenyje rastas vyriÅ¡kos lyties lavonas gulintis ant pilvo. Lavonas guli ant Å¡iaurinėje upelio pusėje.

DeÅ¡inėje lavono ausyje matosi matyti rausvos spalvos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ . Ant lavono rankų yra užnerta baltos spalvos plastikinė virvė (Å¡pagatas) iÅ¡ keturių vijų per lavono pečius ir pažastis. Ant lavono kaklo užnerta balta plastikinė virvė (Å¡pagatas) iÅ¡ dviejų vijų. Nuo (duomenys neskelbtini)namo pietinio kampo 5 metrų atstumu prie vakarinės namo sienos yra betoniniai laiptai iÅ¡ 7 laiptelių. ApžiÅ«rimame name ant medinių prieÅ¡kambario grindų yra rausvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ (vilkimo pėdsakai).

Vilkimo pėdsakai tęsiasi bendrame pirmo aukÅ¡to namo koridoriuje Å¡alia laiptų į antrÄ aukÅ¡tÄ link buto, esančio pirmame namo aukÅ¡te. Buto koridoriuje rastos rausvos spalvos, panaÅ¡ios į kraujÄ , avalynės pėdsakai. Buto koridoriaus Å¡iaurinėje pusėje Å¡alia koklinės krosnies ant Å¡iukÅ¡lių krÅ«vos yra 8 cm skersmens ir 94 cm ilgio medinis rastas, kuriame yra prikaltų vinių. Vinys padengtos korozija. Nuo Å¡iukÅ¡lių krÅ«vos ant kurios rastas medinis rastas, paimtas baltos spalvos skuduras su rausvos spalvos panaÅ¡iomis į kraujÄ dėmėmis. Buto rytinėje pusėje yra kambarys.

Kambaryje prie Å¡iaurinės sienos stovi lova ir medinė spintelė. Ant lovos čiužinio rasta rausvos spalvos 30x30cm dėmė. Šalia lovos ant Å¡iaurinės sienos tapetų yra rausvi, panašūs į kraujÄ , taÅ¡keliai. Rausvos spalvos taÅ¡keliai yra ant kambario vakarinės sienos, esančios Å¡alia įėjimo į kambarį durų. Rausvos spalvos taÅ¡kelių matyti ir ant pietinės kambario sienos. Prie pietinės kambario sienos stovi medinis stalas, ant jo padėti laikraščiai. Å alia stalo stovi kėdė – fotelis.

Ant fotelio sukrauti rūbai. Šalia lovos stovo kėdė ant jos padėti du cigarečių pakeliai, stiklinė, peleninė, metalinė skardinė nuo žuvies konservų. Kambaryje šalia lovos ir medinio staliuko ant grindų, kurios padengtos dideliu dulkių sluoksniu yra cigarečių nuorūkų. Ant medinio staliuko yra baltos spalvos virvė (špagatas) (1 t., b. l. 13-48).  Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad :

1. N. M. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo. Ä® tai nurodo muÅ¡tinė žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies, kairio smilkinio minkÅ¡tuosiuose audiniuose, daugiaskeveldriniai lūžiai kairio smilkinkaulio nusitęsiantys į kaukolės pamatÄ , daugiaskeveldriniai lūžiai veido kairės pusės kaulų nusitęsiantis į veido deÅ¡inę pusę ir kaukolės pamatÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imas.

2.  Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2018-08-13, 9.50 val. (buvo laikomas šaldytuve) rodo, kad nuo N. M. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 2-4 paros.

3. N. M. lavone nustatyta: 3.1. muÅ¡tinė žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies, kairio smilkinio minkÅ¡tuose audiniuose, daugiaskeveldriniai lūžiai kairio smilkinkaulio nusitęsiantis į kaukolės pamatÄ daugiaskeveldriniai lūžiai veido kairės pusės kaulų nusitęsiantys į veido deÅ¡inę pusę ir kaukolės pamatÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imas, padaryta kietu buku, pailgos formos daiktu, mažiausiai vieno smÅ«gio pasekoje, neužilgo iki mirties. 3.2. muÅ¡tinės žaizdos pakauÅ¡yje, kaktos kairėje, smakro kairėje, abipusis apatinio žandikaulio lūžis, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje, abiejuose keliuose, kairės pusės IV,V, VI Å¡onkaulių lūžiai, padaryta kietais bukais daiktais (-u), kuo galėjo bÅ«ti, tas pats kaip nurodyta 3.1 papunktyje, pailgos formos kietas bukas daiktas, mažiausiai 3 smÅ«giais, neužilgo iki mirties. 3.

3. Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, abiejuose keliuose, padaryti kietais bukais paviršiais, 3 trauminiais poveikiais neužilgo iki mirties.

4. N. M. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio muÅ¡tine žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies, kairio smilkinio minkÅ¡tuose audiniuose, daugiaskeveldriniais lūžiais kairio smilkinkaulio nusitęsiančiais į kaukolės pamatÄ , daugiaskeveldriais lūžiais veido kairės pusės kaulų nusitęsiančiais į veido deÅ¡inę pusę ir kaukolės pamatÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imu.

5. N. M. lavone pomirtinių sužalojimų nenustatyta.  6. N. M. lavone nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, abiejuose keliuose galėjo būti padaryti N. M. nugriuvus. 7. Pagal sužalojimų pobūdį, tikėtina, kad nustatyti sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus, galėjo būti padaryti suduodant mediniu pagaliu su vinimis.  8.   Pagal sužalojimų pobūdį galima teigti, kad sužalojimai padaryti pailgos formos daiktu. Apie daikto dydį pasisakyti nėra galimybės.

9. Didžioji dauguma nustatytų sužalojimų lokalizuojasi kairėje kūno pusėje, tačiau jų pobūdis ir lokalizacija nenurodo kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. <...> 11. Nustatyti sužalojimai padaryti neužilgo vienas po kito. Kurie sužalojimai padaryti pirmi ir kurie paskesni atsakyti nėra galimybės.

12. N. M. lavone sužalojimų, bÅ«dingų padarant juos kovos, savigynos metu, nenustatyta. 13. Pagal mirtį sukėlusių sužalojimų pobÅ«dį, labiausiai tikėtina, kad N. M. iÅ¡karto prarado sÄ monę ir neužilgo mirė, todėl galima atmesti galimybę, kad po Å¡ių sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti kažkokius savarankiÅ¡kus veiksmus.

14. Pagal mirtį sukėlusių sužalojimų pobÅ«dį, labiausiai tikėtina, kad N. M. iÅ¡karto prarado sÄ monę ir neužilgo mirė. <...> 17. Nustatyti lavoniniai reiÅ¡kiniai, jų lokalizacija, nenurodo ar buvo keista lavono poza.

18. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmÄ . N. M. lavone kankinančio pobÅ«džio sužalojimų nenustatyta. 19.   N. M. lavono tulžyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,83 promilės etilo alkoholio, Å¡lapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,32 promilės etilo alkoholio. Girtumo laipsnis nustatomas pagal etilo alkoholio koncentracijÄ kraujyje, tačiau N. M. lavono kraujas etilo alkoholio nustatymui nebuvo imtas dėl toli pažengusios jo autolizės (1 t., b. l. 54-57, 58). IÅ¡ Teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. Ž. nustatyta odos nubrozdinimai kaktoje, nugaroje, deÅ¡inėje ir kairėje alkÅ«nėje, poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje.

Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai Å¡eÅ¡ių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai griÅ«vant ( griuvinėjant) ir atsitrenkiant į kietÄ pagrindÄ 7-10 dienų iki apžiÅ«ros, į kÄ nurodo besilupantys Å¡aÅ¡ai nubrozdinimų srityse, gelsva kraujosruvos spalva. Dėl visų P. Ž. nustatytų sužalojimų jo sveikata sutrikdyta nežymiai ( 2 t., b.l.112).    IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. Ant tamponėlio su biologiniu pėdsaku iÅ¡ namo bendrame koridoriuje nuo prieÅ¡kambario grindų (1 mėg.), P. Ž. marÅ¡kinių (5 mėg.) rastas žmogaus kraujas.

Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. M. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe.

2. Ant tamponėlio su biologiniu pėdsaku nuo lovos (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. Ž. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe.

3. Ant tamponėlio su biologiniu pėdsaku nuo medinio pagalio (2 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas nepilnas vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris galimai sutampa su N. M. DNR profiliu (1 t., b. l. 136-137, 138-143).         IÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. Vienas rankos pirÅ¡to pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokÅ¡telėje Nr. 1, ir trys delnų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokÅ¡telėse Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, rasti 2018-08-11 įvykio vietos apžiÅ«ros metu dėl N. M. nužudymo, (duomenys neskelbtini) tinkami asmeniui identifikuoti.

2. Vienas rankos delno pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 2 yra paliktas nukentėjusiojo N. M. dešinės rankos delnu.   Vienas rankos delno pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 3 yra paliktas nukentėjusiojo N. M. kairės rankos delnu.  Vienas rankos delno pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 4 yra paliktas nukentėjusiojo N. M. kairės rankos delnu.  Vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1 yra paliktas ne nukentėjusiojo N. M., o kito asmens (1 t., b. l. 151-154) .

  Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1, rastas 2018-08-11 įvykio vietos apžiūros metu dėl N. M. nužudymo, (duomenys neskelbtini) yra paliktas įtariamojo P. Ž. dešinės rankos didžiuoju pirštu ( 1 t., b. l. 163-164).     Iš 2018-08-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas medinis pagalys, kuris buvo rastas ir paimtas 2018-08-11 įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini) Medinis pagalys avalus, jo ilgis - 96 cm, skersmuo - 8 cm.

Vienas pagalio galas lygiai nupjautas, kitas pagalio galas nelygiais kraÅ¡tais. Mediniame pagalyje įvairiuose vietose yra įkalta 11 vienetų vinių. Vinių galvučių skersmuo - 7 mm, ant vinių matosi rÅ«dys. Apie 63 cm pagalio ilgio yra sutepta rusvos spalvos dėmėmis (2 t., b.l. 1-6). IÅ¡ 2018-08-20 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateikti N. M. marÅ¡kinėliai, Å¡ortai (2 t., b.l. 10-11), kurie apžiÅ«rėti apžiÅ«ros metu. 2018-08-23 apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad polo marÅ¡kinėliai pilkÅ¡vai mėlynos spalvos, trikotažo audinio, trumpomis rankovėmis, atverčiama apykakle, užsegami sagomis. MarÅ¡kinėliai sutepti rusvos spalvos dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ , aplipę žemėmis.  N. M.

šortai trikotažo audinio, juodos spalvos. Šortų kišenėje yra eurų monetų, bendrai viso yra 3 eurai 21 euro centas. Šortai aplipę žemėmis ir žolėmis (2 t., b.l. 12-17).  Iš 2018-08-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis P. Ž. pateikė rūbus ir avalynę, su kuriais buvo apsirengęs įvykio metu - juodos spalvos džemperį, marškinius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos džinsus, batus rudos spalvos (2 t., b.l. 106-108).  Iš 2018-11-20 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto matyti, kad 2018-08-11, 13:01:41 val.

Cento informacinėje sistemoje  užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pateikta pokalbio garso įrašo kopija (2 t., b.l. 40). Iš 2018-11-230 apžiūros protokolo matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui pranešama, kad (duomenys neskelbtini) pastebėtas negyvas žmogus (2 t., b.l. 41-44, 45). Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Kaltinamasis P. Ž. kaltę pripažino iš dalies, parodė jog nenorėjo N. M. nužudyti, gynėsi. N. M. atėjo pas jį ir pradėjo reikalauti alaus, jam atsakius, kad neturi, liepė eiti ieškoti ir nupirkti.

N. M. žinojo, jog jis turi pinigų, nes buvo gavęs paÅ¡alpÄ . Jam atsisakius eiti nupirkti alaus, N. M. supykęs Å¡oko sugniaužtais kumščiais prieÅ¡ jį, bandė spirti, bet nepataikė, tuomet jis gindamasis po ranka pasitaikiusiu pagaliu kelis kartus jam sudavė į galvÄ , į krÅ«tinę. Jis tik norėjo jį apsvaiginti, kad iÅ¡sisuktų nuo N. smÅ«gio. Jis gynėsi, nes N. jį bÅ«tų padaręs invalidu. Kaltinamojo P. Ž. parodymai, jog jis gynėsi, nenorėjo nužudyti nukentėjusiojo yra atmetami kaip pasirinktas gynybos bÅ«das, siekis suÅ¡velninti savo padėtį.

Juos paneigia byloje surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai. Pats kaltinamasis patvirtino, jog į N. sugniaužtÄ kumÅ¡tį sureagavo žaibiÅ¡kai, čiupo pagalį ir juo sudavė 3-4 kartus N. M. į galvos sritį, į krÅ«tinę. Po suduotų smÅ«gių N. iÅ¡ karto nugriuvo ant Å¡ono, pusiau sėdomis, gulėjo kvėpavo, knarkė. Išėjo į laukÄ , parÅ«kė, gal po 10 minučių grįžo iÅ¡ lauko, pamatė, kad jis nebekvėpuoja. Suprato, kad nebegyvas, kad mirė nuo jo suduotų smÅ«gių.

Taigi iÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, jog N. M. net nesiprieÅ¡ino, po suduotų pirmų smÅ«gių nukrito ant lovos, o kaltinamasis sudavė dar kelis smÅ«gius gulinčiam ir pamatęs, jog Å¡is nebekvėpuoja, suprato, kad jis miręs, kilo mintis iÅ¡vilkti N. M. kÅ«nÄ iÅ¡ kambario. UžriÅ¡o virvę ir ja iÅ¡vilko kÅ«nÄ iki upelio, ten paliko. Buvo iÅ¡sigandęs, nekvietė pagalbos, nepranešė policijai, nuėjo miegoti. Å ie parodymai patvirtina kaltinamojo veiksmų eiliÅ¡kumÄ , jo suvokimÄ , jog nužudė žmogų, ir ketinimÄ nuslėpti nusikaltimo pėdsakus.

Å ios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis suprato savo veiksmus ir stengėsi iÅ¡vengti atsakomybės. Liudytoja R. R. patvirtino, jog kaltinamasis P. Ž. dažnai vartodavo alkoholį su N. M., pykosi, skundėsi, jog N. M. jį apvaginėja, vagia daiktus, maistÄ , tačiau toliau taikėsi ir vėl įsileisdavo jį į namus ir girtaudavo. Liudytojos parodymai patvirtina, jog kaltinamasis ir N. M. dažnai kartu vartodavo alkoholinius gėrimus, pykosi ir toliau gėrė. Liudytoja patvirtino, jog tÄ vakarÄ jokio triukÅ¡mo negirdėjo, tačiau ryte pamatė kraujo žymes ant laiptų.

Tai patvirtina, tÄ aplinkybę, jog kaltinamasis tempė nužudytojo kÅ«nÄ Ä¯ kiemÄ iki upelio. Liudytoja R. R. patvirtino, jog kitÄ dienÄ atvyko policijos pareigÅ«nai prie upelio ir iÅ¡ pasakojimų sužinojo, kad prie upelio buvo rastas pusiau nuogas N. M. kÅ«nas. IÅ¡ perskaitytų liudytojos A. B. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji parodė, kad 2018-08-11 apie 13 val. vaikščiodama netoli savo namo, (duomenys neskelbtini) pamatė gulintį ant pilvo žmogų. Žmogaus nepažino, suprato jis negyvas ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 (1 t., b. l. 121-123).  Liudytoja I.

Å . parodė, jog ji apie brolio N. M. mirtį sužinojo iÅ¡ bendradarbės, kad kažkas vyksta Å¡alia jos darbovietės, prie upelio, kur gyveno N.. IÅ¡ karto lėkė žiÅ«rėti kas ten dedasi, matė kÅ«nÄ , kniÅ«pščiÄ upelyje, tada atpažino, kad tai brolis N.. IÅ¡ upelio Å¡vietė nugara, marÅ¡kinėliai buvo pakelti. N. ji atpažino iÅ¡ tatuiruotės ant jo peties, kuri matėsi nuotraukoje. IÅ¡ kitų nuotraukų buvo sunku atpažinti, nes veidas nuotraukose buvo labai iÅ¡purtęs. IÅ¡ tyrėjos, iÅ¡ nuogirdų, žiniasklaidos sužinojo, kad brolis buvo nužudytas.

Nukentėjusysis S.J. Č. patvirtino, jog iÅ¡ sesers I. Å . sužinojo, jog brolis mirė, nužudytas, mamai pranešė apie jo mirtį vėliau, kad apsaugoti jÄ nuo streso. N. M. smurtinę mirtį patvirtina valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad N. M. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo. Ä® tai nurodo muÅ¡tinė žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies, kairio smilkinio minkÅ¡tuosiuose audiniuose, daugiaskeveldriniai lūžiai kairio smilkinkaulio nusitęsiantys į kaukolės pamatÄ , daugiaskeveldriniai lūžiai veido kairės pusės kaulų nusitęsiantis į veido deÅ¡inę pusę ir kaukolės pamatÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imas (1t.b.l.54-57).

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog muÅ¡tinės žaizdos padarytos kietu buku, pailgos formos daiktu, mažiausiai 3 smÅ«giais neužilgo iki mirties. Pagal sužalojimų pobÅ«dį, tikėtina, kad nustatyti sužalojimai, iÅ¡skyrus odos nubrozdinimus, galėjo bÅ«ti padaryti suduodant mediniu pagaliu su vinimis. Pagal mirtį sukėlusių sužalojimų pobÅ«dį, labiausiai tikėtina, kad N. M. iÅ¡karto prarado sÄ monę ir neužilgo mirė. Specialistas atmeta galimybę, kad po Å¡ių sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti kažkokius savarankiÅ¡kus veiksmus (1t.b.l.54-57).

E. R. Ž. patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad pagrindinė N. M. mirties priežastis buvo smÅ«gis į kairio smilkinio sritį, apimant akiduobę, kairį skruostÄ , kur buvo nustatytos žaizdos, daugybiniai skeveldriniai lūžiai, įspaustiniai smilkinkaulio lūžiai, besitęsiantys į pamatÄ , su kairės akies obuolio įmuÅ¡imu į vidų, į kaukolės ertmę. Tai buvo tas pagrindinis, kartu su smegenų sumuÅ¡imu, pažeidimu. Kiti trys smÅ«giai, pagal žaizdas – dvi žaizdelės kaktos kairėje vienoje linijoje, smakro karėje ir pakauÅ¡yje.

IÅ¡ viso - keturi smÅ«giai į galvÄ ir tas vienas pagrindinis į smilkinį – mirtinas.  SmÅ«gis buvo stiprus, žmogus turėjo iÅ¡ karto prarasti sÄ monę, keletÄ minučių dar galėjo pakvėpuoti. Sužalojimų aplinkybės sutampa, kaip nurodė kaltinamasis. Tas įrankis – lazda su vinukais, yra tokie pažeidimai odoje, pavirÅ¡iniai, smulkÅ«s, tai galėjo bÅ«ti tas įrankis, ir pats sužalojimas pailgos formos. ReiÅ¡kia įrankis buvo pailgos formos. Å ie eksperto paaiÅ¡kinimai ir specialisto iÅ¡vada patvirtina ir sutampa su kaltinamojo parodymais, jog kaltinamasis pagaliu sudavė 4 smÅ«gius į galvos ir krÅ«tinės sritį ir nuo Å¡ių smÅ«gių nukentėjusysis N. M. neužilgo mirė.

Jog kaltinamasis sudavė N. M. smÅ«gius pagaliu patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurios matyti, kad: 1. Ant tamponėlio su biologiniu pėdsaku iÅ¡ namo bendrame koridoriuje nuo prieÅ¡kambario grindų (1 mėg.), P. Ž. marÅ¡kinių (5 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. M. DNR profiliu, taip pat ant medinio pagalio rastas žmogaus kraujas, kuris sutampa su N. M.

DNR profiliu (1t. b.l. 136-137,138-143). Taip pat įvykio vietos apžiÅ«ros metu rastas ir paimtas medinis pagalys, jame įvairiose vietose įkalta 11 vienetų vinių (2t. b.l.1-6). P. Ž. pateikė savo rÅ«bus ir avalynę, kuriais buvo apsirengęs įvykio metu, marÅ¡kinius, ant kurių atlikus tyrimÄ buvo rastas N. M. kraujo pėdsakas. Ä®vykio vietoje, kambaryje ant lovos čiužinio rasta kraujo dėmė 30x30 cm dydžio, taip pat ant sienos tapetų rastos kraujo dėmėlės, taÅ¡keliai, ant kambario sienų taip pat rasti kraujo taÅ¡keliai (1t.b.l.13-48), kas patvirtina kaltinamojo P. Ž. nurodytas aplinkybes, jog N. M. smÅ«gius sudavė pagaliu su vinukais, sudavus Å¡is nukrito ant lovos.

Taigi visi Å¡ie įrodymai liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, raÅ¡ytiniai bylos įrodymai sutampa ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Atmetama kaltinamojo versija, jog jis gynėsi nuo N. M., iÅ¡sigando jo sugniaužto kumščio ir dėl to griebėsi lazdos. BÅ«tinoji gintis pagal BK 28 straipsnio 2 dalį yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.

Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų ginties teisėtumo sÄ lygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi bÅ«ti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie bÅ«tinÄ jÄ gintį. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo veiksmai bÅ«tų kėlę realiÄ grėsmę kaltinamojo P. Ž. sveikatai ar gyvybei. Kaltinamojo P. Ž. teiginiai, jog nukentėjusysis buvo užsimojęs kumščiu ir bÅ«tų jį sunkiai sužalojęs, yra tik jo versija ir pasirinktas gynybos bÅ«das, siekiant suÅ¡velninti savo padėtį ir atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Kaltinamojo parodymais N. M. konflikto metu elgėsi agresyviai, tačiau pagal nustatytas bylos aplinkybes kaltinamasis turėjo galimybę iÅ¡vengti konflikto su nukentėjusiuoju, pasitraukiant, iÅ¡einant iÅ¡ patalpos, tačiau jis atvirkščiai griebėsi lazdos su vinimis ir sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, Å¡iam nuvirtus ant lovos, dar sudavė kelis smÅ«gius į galvos ir krÅ«tinės sritį, kai gulintis nukentėjusysis nebeturėjo galimybės nei pasiprieÅ¡inti, nei pulti. Todėl daryti iÅ¡vadÄ , jog sužalojimai buvo padaryti bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, ir P. Ž. grėsė realus ar akivaizdus kėsinimasis į jo gyvybę ar sveikatÄ nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, jog kaltinamasis P. Ž. suduodamas pavojingu įrankiu- lazda pirmÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ , po kurio nukentėjusysis nebekėlė pavojaus, atsisėdo ant lovos, toliau dar sudavė ne mažiau 2 smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai pavojingÄ kÅ«no dalį –galvÄ . Nenustatyta, jog nukentėjusysis atliko dar kokius pavojingus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu. Pažymėtina, jog atlikus kaltinamojo P. Ž. kÅ«no tyrimÄ , specialistas nurodo, jog P. Ž. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje, nugaroje, deÅ¡inėje ir kairėje alkÅ«nėje, poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje.

Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai Å¡eÅ¡ių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai griÅ«vant ( griuvinėjant) ir atsitrenkiant į kietÄ pagrindÄ 7-10 dienų iki apžiÅ«ros, į kÄ nurodo besilupantys Å¡aÅ¡ai nubrozdinimų srityse, gelsva kraujosruvos spalva. Dėl visų P. Ž. nustatytų sužalojimų jo sveikata sutrikdyta nežymiai ( 2 t., b.l.112). Taigi iÅ¡vada patvirtina, jog Å¡ie P. Ž. odos nubrozdinimai atsirado dar prieÅ¡ N. M. nužudymÄ . Taigi visuma iÅ¡tirtų bylos aplinkybių parodo, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius ne gindamasis, bet kilusio konflikto ir pykčio pasekmėje.

Jis buvo įpykęs ant nukentėjusiojo, kad Å¡is nuolat ateina, reikalauja alkoholio, maisto, pykčio pagautas griebėsi įrankio pagalio su vinimis ir juo sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , krÅ«tinę. Suduodamas tiek smÅ«gių lazda nukentėjusiajam kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais kelia grėsmę nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad smÅ«giuodamas lazda į galvÄ , gali atimti N. M. gyvybę ir to norėjo. Tai yra jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis P. Ž. per trumpÄ laikÄ sudavė nukentėjusiajam keturis smÅ«gius ir kurie buvo nukreipti į tÄ pačiÄ gyvybiÅ¡kai svarbiausiÄ kÅ«no dalį- galvÄ .

Tai rodo kaltinamojo žiaurumÄ , itin agresyvų, pavojingÄ smurto pobÅ«dį. Å ie kaltinamojo veiksmai paneigia jo versijÄ , jog norėjo tik apsvaiginti nukentėjusįjį, o ne nužudyti. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamais pagal savo sveikatos bÅ«klę nusikalstamos veikos padarymo metu bÅ«tų nesuvokęs savo veiksmų ir negalėjęs jų vertinti. Byloje nustatyta, jog kaltinamais buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,53 promilės girtumas (2 t. b.l.52), be to ir pats kaltinamasis pripažino, jog tÄ vakarÄ gėrė alų ir tai turėjo įtakos nusiklastamos veikos padarymui.

Visi Å¡ie įrodymai iÅ¡tirti teisme laikytini tinkamais kaltinamojo P. Ž. kaltės įrodymais. Liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, eksperto paaiÅ¡kinimai, specialisto iÅ¡vados, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, daiktai, rÅ«bai paimti ir iÅ¡tirti bei kiti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai sutampa, papildo vienas kitÄ , atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo. Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma kaltinamojo P. Ž. kaltė neginčijamai įrodyta, teisme iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad P. Ž., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, panaudojo fizinį smurtÄ N. M. atžvilgiu, tai yra pagaliu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau nei 4 kartus į galvos ir krÅ«tinės sritis, tuo padarydamas N. M. muÅ¡tinę žaizdÄ kairio antakio srityje, kraujosruvÄ kairės akies, kairio smilkinio minkÅ¡tuose audiniuose, daugiaskeveldrinius lūžius kairio smilkinkaulio nusitęsusių į kaukolės pamatÄ , daugiaskeveldrinius lūžius veido kairės pusės kaulų nusitęsusių į veido deÅ¡inę pusę ir kaukolės pamatÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , muÅ¡tines žaizdas pakauÅ¡yje, kaktos kairėje, smakro kairėje, abipusį apatinio žandikaulio lūžį, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje alkÅ«nėje, abiejuose keliuose, kairės pusės IV, V, VI Å¡onkaulių lūžius, dėl ko N. M. mirė, taip tyčia nužudė N. M. ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Civilinis ieškinys ir daiktai Nukentėjusioji G. M. pareiškė byloje ieškinį 15000 Eur dėl neturtinės žalos. Nurodė, jog ji dėl sūnaus N. M. mirties patyrė išgyvenimus. Kol sūnus gyveno kartu su ja buvo jai geras, padėdavo namuose, tačiau mėgo išgerti. Vėliau jai apsigyvenus globos namuose, jis atvažiuodavo jos aplankyti. Dėl sūnaus netekties, įvykdytos žmogžudystės ji patyrė išgyvenimus ir prašo ieškinį 15000 Eur priteisti iš kaltinamojo. Nukentėjusiosios G.

M. ieÅ¡kinys tenkinamas. Nužudytasis N. M. buvo nukentėjusiosios sÅ«nus. Nukentėjusioji nurodė, jog nors ir gyveno atskirai, tačiau palaikė artimus ryÅ¡ius, nuolat bendravo, sÅ«nus atvažiuodavo į globos namus, jÄ lankydavo. Dėl sÅ«naus mirties ji patyrė netekties skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , stresÄ . Nukentėjusioji parodė, jog nors sÅ«nus ir mėgo iÅ¡gerti, bet jai buvo geras, dėmesingas, rÅ«pinosi, padėjo jai. Staigi sÅ«naus netektis jai sukėlė iki Å¡ios dienos tebekelia ypatingai sunkius iÅ¡gyvenimus, liÅ«desį, nuolat galvoja apie sÅ«naus netektį.

Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo P. Ž. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. SÅ«naus netektis neabejotinai sukelia pasekmes, kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. prasme, ir yra neturtinė žala, kuri turėtų bÅ«ti atlyginta. MinėtÄ neturtinę žalÄ nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, todėl jis Å¡iÄ Å¾alÄ ir privalo atlyginti. Todėl, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį (iki suėmimo dirbo nepastovius darbus, pastovių pajamų neturėjo, turto neturi), o taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis 15000 Eur nėra pernelyg didelis, pagrįstas ir ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iÅ¡ kaltinamojo.

Nukentėjusysis S. J. Č. pareiškė ieškinį 2431,40 turtinei žalai atlyginti ir 100000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos. Nurodė, kad jis organizavo laidotuves ir visos laidojimo išlaidos yra jo patirtos. Laidojimo paslaugų firmai sumokėjo 900 Eur, kunigo paslaugos -100 Eur, duobkasių paslaugos -60 Eur, žvakės – 15 Eur, nuotraukų rėmeliai- 35 Eur , kelionės išlaidos- 25 Eur, gedulingi pietūs 150 Eur, paminklo, tvorelės ir kapavietės sutvarkymo darbai 1030 Eur, gėlės 113,50 Eur, iš viso jo patirtos turtinės išlaidos 2431,40 Eur.

Nukentėjusiojo S.J. Č. ieÅ¡kinys 2431,40 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintinas iÅ¡ dalies dėl aritmetinės klaidos. IÅ¡ byloje esančio pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio ir 2018-08-14 sÄ skaitos-faktÅ«ros ir kvito matyti, jog laidojimo paslaugos, prekės kainavo 900 Eur ( 1 t.b.l. 79,83 ), iÅ¡ kvitų matyti, jog už gėles sumokėjo 113,40 Eur (1 t. b.l.84,86 ), iÅ¡ 2018-08-14 sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, jog maitinimo paslaugos kainavo 150 Eur ( 1 t. b.l.85), iÅ¡ 2018-09-07 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito matyti, jog už paminklo, tvorelės, ir kapavietės sutvarkymÄ sumokėta 1030 Eur (1 t. b.l.86), iÅ¡ viso iÅ¡laidų 2428,40 Eur.

Taip pat nukentėjusiojo nurodyta suma -100 Eur kunigo paslaugoms, 60 Eur duobkasių paslaugoms, 25 Eur kuro išlaidos, kurių pagrindimui nukentėjusysis dokumentų nepateikė, nes neišsaugojo kvitų, tačiau laikytina, jog šios sumos yra ne per didelės, įvertintinos, jog analogiškais atvejais būna panašios išlaidos, todėl taip pat laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo. Nukentėjusiojo S.J. Č. ieškinys 100000 Eur neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Nužudytasis N. M. buvo nukentėjusiojo brolis.

Nukentėjusysis nurodė, jog nors ir gyveno atskirai, tačiau palaikė artimus ryÅ¡ius, nuolat bendravo, atvažiuodavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pas brolį N. M., padėdavo jam, paremdavo materialiai, atveždavo rÅ«bų, maisto. Nors brolis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau jis stengdavosi per jų susitikimÄ negerti, kad galėtų visapusiÅ¡kai pabendrauti. Dėl brolio mirties jis patyrė netekties skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ . Jį su broliu siejo emocinis ryÅ¡ys, tarpusavio santykiai pasižymėjo nuolatiniu betarpiÅ¡ku, nenutrÅ«kstamu bendravimu tiesiogiai su juo susitikus ir telefonu, pagalba kasdieniniame gyvenime.

Staigi brolio netektis jam sukėlė iÅ¡gyvenimus, liÅ«desį. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo P. Ž. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Brolio, kaip artimo asmens netektis neabejotinai sukelia pasekmes, kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. prasme, ir yra neturtinė žala, kuri turėtų bÅ«ti atlyginta. MinėtÄ neturtinę žalÄ nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, todėl jis Å¡iÄ Å¾alÄ ir privalo atlyginti.

Tačiau įvertinus bylos aplinkybes, nukentėjusiojo S.J. Č. parodymus, matyti, kad nukentėjusiojo ir mirusiojo santykiai nebuvo tokie betarpiÅ¡kai artimi, emocinis ryÅ¡ys nebuvo toks neatsiejamai tvirtas, jie bendraudavo retsykiais, kartÄ per mėnesį, nukentėjusysis stengėsi mirusiajam padėti, paremti materialiai, nes N. M. gyveno iÅ¡ atsitiktinių uždarbių, paÅ¡alpų, mėgo vartoti alkoholį, todėl, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį (iki suėmimo dirbo nepastovius darbus, pastovių pajamų neturėjo, turto neturi), o taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 10000 Eur ir priteistinas iÅ¡ kaltinamojo.

Iš byloje esančio pažymos matyt, jog liudytojai I. Š. buvo išmokėtos iš teismo lėšų jos atvykimo į teismo posėdį išlaidos 9,86 Eur. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog liudytoja I. Š. turėjo vykti teismo posėdį ir dėl to patyrė kelionės išlaidų 9,86 Eur, šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalis 1 punktas) ir išieškotinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – vokai su tyrimo objektais – keturiais biologiniais bandiniais, P. Ž. seilių DNR pavyzdžiu, abiejų rankų nagų nuokarpomis, abiejų rankų nuoplovomis bei kontroliniu pavyzdžiu, nukentėjusiojo N. M. krauju marlėje 11 vokų, saugomų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b.l. 147 ), kaip menkaverčiai sunaikintini Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

P. Ž. pateikti drabužiai ir batai saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b.l. 147), gražintini savininkui P. Ž. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu; medinis pagalys, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 7), kaip menkavertis sunaikintinas Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

N. M. marÅ¡kinėliai ir Å¡ortai saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b.l. 20), kaip menkaverčiai sunaikintini Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; vokas, kuriame yra N. M. abiejų rankų nagų nuokarpos su panagių turiniu ir galvos plaukų pavyzdžiai, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 23), kaip menkaverčiai sunaikintini Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; skuduras, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l.

26) kaip menkavertis sunaikintinas Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; cigarečių nuorūkos (vokai Nr. 7, Nr. 9, Nr.

10) saugomos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 29), baltos spalvos virvė saugoma Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b.l. 32), kaip menkaverčiai sunaikintini Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; Bausmės skyrimas Kaltinamojo P. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog jo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo N. M. elgesys.

LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan.

Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (2K-475/2012, 2K-68/2014, 2K-364/2014). IÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad N. M. atėjęs pas P. Ž., reikalavo iÅ¡ jo duoti alaus, pasakius, kad neturi, primygtinai liepė eiti ir atneÅ¡ti iÅ¡ „bobutės“, nes gavęs paÅ¡alpÄ ir turi pinigų.

Å iam nesutikus, N. M. Å¡oko prieÅ¡ais bandė spirti, nepataikė, sugniaužė kumÅ¡tį ir kreipėsi į jį „nu gaidy, ateik čia“. Nukentėjusysis N. M. buvo neblaivus ir toks elgesys iÅ¡gasdino P. Ž., ko pasekoje P. Ž. griebėsi pagalio. Nors Å¡ioje situacijoje teismas nepripažįsta bÅ«tinosios ginties sÄ lygų buvimo, tačiau N. M. elgesys iÅ¡provokavo P. Ž. tolimesnius veiksmus. Å iam turėjo įtakos ir N. M. bÅ«sena, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog N. M. lavone, jo Å¡lapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,32 promilės etilo alkoholio.

Å ių kaltinamojo parodymų nepaneigia kiti bylos įrodymai. Liudytoja R. R. patvirtino, jog N. M. nuolat ateidavo pas P. Ž., jie kartu vartodavo alkoholį, pykdavosi, taikydavosi, P. Ž. sakydavo, kad N. iÅ¡ jo vogdavo maistÄ , pavogė dujų balionÄ . Toks N. M. elgesys sukėlė kaltinamojo pyktį. Nukentėjusysis N. M. nevertino savo elgesio kaip provokuojančio, nors galėjo ir turėjo numatyti, jog toks jos elgesys gali paskatinti P. Ž. nusikalsti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje situacijoje N. M. elgesys turėjo įtakos Å¡iam nusikaltimui padaryti, todėl vertinamas kaip provokuojantis.

Todėl tai pripažįstama kaltinamojo P. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Kaltinamojo P. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Skirdamas bausmę P. Ž. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei.

Å iuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – P. Ž. tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamasis neteistas (2t.b. l.134-135), penkis kartus baustas administracine tvarka dėl neblaivaus pasirodymo vieÅ¡oje vietoje ir vairavimo dviratį, baudų nesumokėjęs (2t. b. l.130-133). IÅ¡ darbo biržos sistemos iÅ¡raÅ¡o ir Sodros DB iÅ¡raÅ¡o matyti, jog nedirbantis (2 t.b.l.127,128), iÅ¡ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos charakteristikos matyti, jog P. Ž. charakterizuojamas neigiamai kaip tingintis dirbti, įtrauktas į socialinės atskirties asmenų sÄ raÅ¡Ä , dažnai matomas neblaivus vieÅ¡ose vietose, bendraujantis su abejotinos reputacijos asmenimis, netvarkingas (2t. b.l.147), iÅ¡ medicininio pažymėjimo matyti, jog RokiÅ¡kio psichikos sveikatos centre neregistruotas, priklausomybių ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas (2 t. b.l.146).

Kaltinamasis nusikalstamos veikos pasekmėms suÅ¡velninti priemonių nesiėmė, žalos neatlygino. Tačiau kaltę iÅ¡ dalies pripažino. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir motyvus, pasekmes, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra viena sunkinanti aplinkybė, į tai, jog įstatymas už šį labai sunkų nusikaltimÄ numato iÅ¡imtinai tik laisvės atėmimo bausmę ir prieina iÅ¡vados, kad kaltinamajam P. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Teismo iÅ¡vada ta, jog bÅ«tent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principÄ ir yra pakankama ne tik nubausti P. Ž. už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: P. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimÄ devyneriems metams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018-08-11 iki 2019-02-15. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. vasario 15 d. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusiosios G. M. civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti ir priteisti iÅ¡ P. Ž. 15000 Eur G. M. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. J. Č. civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ P. Ž. 2428,40 Eur turtinei žalai ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti S. J. Č. naudai. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ P. Ž. proceso iÅ¡laidų 9,86 Eur valstybės naudai. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: vokus su tyrimo objektais – keturiais biologiniais bandiniais, P. Ž. seilių DNR pavyzdžiu, abiejų rankų nagų nuokarpomis, abiejų rankų nuoplovomis bei kontroliniu pavyzdžiu, nukentėjusiojo N. M. krauju marlėje 11 vokų, saugomų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ (duomenys neskelbtini) kaip menkaverčius sunaikinti Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

P. Ž. drabužius ir batus, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ (duomenys neskelbtini), gražinti savininkui P. Ž. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu; medinį pagalį, saugomÄ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ (duomenys neskelbtini)kaip menkavertį sunaikinti Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

N. M. marÅ¡kinėlius ir Å¡ortus saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini)kaip menkaverčius sunaikinti Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; vokÄ , kuriame yra N. M. abiejų rankų nagų nuokarpos su panagių turiniu ir galvos plaukų pavyzdžiai, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ (duomenys neskelbtini) , kaip menkaverčius sunaikinti Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; skudurÄ , saugomÄ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ (duomenys neskelbtini), kaip menkavertį sunaikinti; cigarečių nuorÅ«kas (vokai Nr. 7, Nr. 9, Nr.

10) saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ (duomenys neskelbtini), baltos spalvos virvę, saugomÄ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ (duomenys neskelbtini), kaip menkaverčius sunaikinti Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teismui. Teisėja Danutė Å vitinienė