d3064f44-5b39-4add-a3c1-e1cce47d192a · Alytaus rajono apylinkės teismas

                                                                           Civilinė byla Nr. e2YT-217-292/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04464-2016-6                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                             3.4.5.2.; 3.2.6.1.;

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 6 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė, sekretoriaujant A. Č., dalyvaujant pareiÅ¡kėjams Z. K., Stasei G. A. ir K. K., jų atstovui advokatui A. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų Z. K., S. G. A. ir K. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų tėvai S. K. ir A. K. buvo asmenys, įtraukti į sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ Alytaus rajono už Lietuvos SSR ribų ir po įtraukimo į sÄ raÅ¡us, laikotarpyje nuo 1944 m. iki 1952 m. kartu su pareiÅ¡kėjais negalėjo toliau legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, slapstėsi nuo tremties.Nurodė, kad 2015-12-21 pareiÅ¡kėjams buvo įteikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC) to paties turinio 2015-12-17 raÅ¡tai, kuriuose nurodyta, kad LGGRTC nepripažino pareiÅ¡kėjams nuo okupacijos nukentėjusiojo asmens - tremtinio teisinio statuso.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl priimto aukščiau minėto sprendimo, skundÄ atmetė, iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju, reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie buvo įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip iÅ¡vengę trėmimo. Jie yra gimę S. K. ir A. K. Å¡eimoje (duomenys neskelbtini) apskrityje. Jų tėvai buvo pavyzdingi Å«kininkai, turėjo apie 10 ha žemės, nuolat samdė darbo jėgÄ .

Visu sovietinės okupacijos metu jų Å¡eima buvo priskiriama prie tų, kurie buvo prieÅ¡ingi tarybų valdžiai ir tuo pačiu Å¡eima buvo priskirta prie buožių, todėl jų Å¡eimÄ iÅ¡buožino, buvo priskirti ir įraÅ¡yti tarp tų, kuriuos turėjo iÅ¡tremti į SibirÄ . 1944 metais jų namai buvo subombarduoti, Å¡eima liko be namų, todėl kurį laikÄ jų Å¡eima glaudėsi svetimuose, tuo metu miestelio valdžiai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tačiau juos pripažinus buožėmis, iÅ¡ minėtų namų buvo iÅ¡varyti.

Jų tėvas iÅ¡ patikimų asmenų sužinojo, jog jų Å¡eima įtraukta į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir turėjo bÅ«ti iÅ¡tremta į SibirÄ 1944 metais, todėl po to Å¡eima gyveno besislapstydami, nelegaliai apsistojant pas svetimus žmones. Nuo 1944 m. iki 1952 m. jų tėvams ir jiems (pareiÅ¡kėjams) vaikams teko slapstytis, nuolat keisti gyvenamÄ sias vietas, kartais tėvai juos mažus vaikus palikdavo kaimynams, o patys bėgdavo slėptis pas kitus žmones. Legaliai tuo laikotarpiu gyventi negalėjo niekur.

IÅ¡tisas naktis tėtis ir mama taip pat slėpėsi Simno miestelio bažnyčioje. Å eima neteko viso savo turto, trÅ«ko maisto ir drabužių. Tik slapstantis ir bėgant, bei padedant kitiems 2 geriems žmonėms, tokiu bÅ«du jų Å¡eimai pavyko iÅ¡vengti tremties. Po Stalino mirties jų tėvas iÅ¡ likusio subombarduoto namo lentų surentė pastogę, kurioje jų Å¡eima apsigyveno ir jiems jau nereikėjo glaustis pas svetimus žmones. Tėvas juos auklėjo patriotine dvasia. Mokantis mokykloje, jie visada jausdavo iÅ¡ mokytojų ir mokinių įžeidinėjimus ir patyčias, kad esÄ buožės vaikai.

Taip pat nurodė, kad jų manymu, jie atitinka visas įstatyme nustatytas sÄ lygas:

1) pareiÅ¡kėjų tėvai buvo asmenys, įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us;

2) pareiškėjai ir jų tėvai trėmimo metu buvo pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, nes jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai;

3) visa Å¡eima negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tačiau jie neturi visų reikalingų dokumentų, kurie patvirtintų Å¡ias sÄ lygas, nes tokie dokumentai nėra iÅ¡likę ir jų atkurti nėra galimybės. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas K. K. palaikė pareiÅ¡kimÄ , paaiÅ¡kino, kad jis gimė ir gyveno su tėvais, broliu ir seserimi (duomenys neskelbtini)miestelyje. Jo tėvai buvo Å«kininkai, turėjo žemės 10 ha. 1944 metais jų namai buvo subombarduoti, Å¡eima liko be namų ir turto, todėl kurį laikÄ jų Å¡eima glaudėsi svetimuose namuose.

Tais pačiais metais jų Å¡eima buvo įtraukta į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir turėjo bÅ«ti iÅ¡tremta į SibirÄ , todėl jiems teko slapstytis, nuolat keisti gyvenamÄ sias vietas, kartais tėvai juos mažus vaikus palikdavo pas kaimynams, o patys slėpdavosi pas kitus pažįstamus asmenis. Po Stalino mirties jų Å¡eima apsigyveno kartu, nereikėjo slapstytis.PareiÅ¡kėja Stasė G. A. (K.) taip pat pareiÅ¡kimÄ palaikė, patvirtino pareiÅ¡kėjo K. K., kuris yra jos brolis, nurodytas aplinkybes.

PareiÅ¡kėjas Z. K. taip pat pareiÅ¡kimÄ palaikė, patvirtino pareiÅ¡kėjų, kurie yra jo brolis ir sesuo, nurodytas aplinkybes. Suinteresuoto asmens LGGRTC atstovas į teismo posėdį neatvyko. Å aukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai. Teisme gautas praÅ¡ymas, kuriame suinteresuotas asmuo praÅ¡o bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina LGGRTC atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).PareiÅ¡kimas tenkintinas.Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje 2 punkte yra nurodyta, jog tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami:

1) asmenys, įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us;

2) trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai;

3) negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Ä®raÅ¡ymo į tremiamųjų sÄ raÅ¡us sÄ lyga nebÅ«tina nepilnamečiams vaikams, iÅ¡vengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, iÅ¡tremti arba vienas įkalintas, o kitas iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us arba turėtas vienintelis iÅ¡ tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us“. Darytina iÅ¡vada, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys: visi fiziniai asmenys, nes nepilnamečiai kartu su pilnamečiais ir sudaro visus fizinius asmenis, kurie atitinka visas Å¡ias sÄ lygas: buvo įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us; trėmimo metu buvo pabėgę arba pasislėpę, arba kitaip iÅ¡vengę trėmimo; toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; taip pat įkalintų, iÅ¡tremtų ar įraÅ¡ytų į tremiamųjų sÄ raÅ¡us asmenų nepilnamečiai vaikai; neįraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us nepilnamečiai vaikai tenkina visas žemiau pateiktas sÄ lygas: buvo iÅ¡vengę tremties; jei buvo tenkintina bent viena žemiau pateikta sÄ lyga:

1) abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti;

2) abu tėvai (įtėviai) buvo ištremti;

3) vienas tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, o kitas iÅ¡tremtas; 4)vienas tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, o kitas įraÅ¡ytas j tremiamųjų sÄ raÅ¡us;

5) turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas;

6) turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo ištremtas;

7) turėtas vienintelis iÅ¡ tėvų (įtėvių) buvo įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us. Taigi, tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami turėtų bÅ«ti ir įkalintų, iÅ¡tremtų ar įraÅ¡ytų į tremiamųjų sÄ raÅ¡us asmenų nepilnamečiai vaikai, kurie trėmimo metu buvo pabėgę arba pasislėpę, arba kitaip iÅ¡vengę trėmimo ir toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tokiu bÅ«du, praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas pareiÅ¡kėjams sukels tam tikras juridines pasekmes, jiems galėtų bÅ«ti suteiktas tremtinio statusas.PareiÅ¡kėjų ir jų tėvų negalėjimo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje faktas nustatytinas remiantis pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimais bei liudytojų S. K. ir A.

Å . parodymais. Liudytojas S. K. parodė, kad įrodinėjamu 3 laikotarpiu pareiÅ¡kėjai, bÅ«dami mažamečiai, su savo tėvais buvo apsistoja bei nakvodavo jo tėvų namuose, kad pareiÅ¡kėjų Å¡eimos neiÅ¡tremtų į SibirÄ . Liudytojas A. Å . parodė, kad įrodinėjamu laikotarpiu buvo(duomenys neskelbtini) miestelio bažnyčios tuometinio zakristijono sÅ«nus. Jam tekdavo atrakinti ir užrakinti bažnyčiÄ , kurioje slėpdavosi bei nakvojo tiek ir pareiÅ¡kėjų tėvai, tiek ir pareiÅ¡kėjai bÅ«dami vaikais.

Tai pat nurodė, kad pareiškėjai minimu laikotarpiu su tėvais nakvodavo ir jo tėvų namuose. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, taip pat patvirtina ir byloje pateiktas notariškai patvirtintas liudytojo S. G. paliudijimas (2015-07-23 paliudijimas). Liudytojų gyvenamosios vietos ir gimimo datos įrodinėjamu laikotarpiu leidžia teigti, kad jie tikrai galėjo žinoti šiuos faktus, jų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jų parodymai atitinka pareiškėjų išdėstytas aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai yra S. K.(I.), gim. (duomenys neskelbtini) , ir A.

K. (P.), a. k. a. k. (duomenys neskelbtini) vaikai (S. G. K. gimimo liudijimas, S. G. A. santuokos liudijimas, K. K. gimimo liudijimas, Z. K. gimimo liudijimas). Pareiškėjų tėvai mirę (S. K. mirties liudijimas, A. K. mirties liudijimas). Pareiškėjų tėvai pareiškime minimu laikotarpiu buvo ūkininkai, turėję 10 ha žemės (Ūkio charakteristika).Byloje pateikti 2015-12-17 LGGRTC raštai Nr. 38R-n-955, Nr. 38R-n-954, Nr. 38R-n-957, patvirtina kad LGGRTC, vadovaujantis Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2015-10-28 posėdžio išvada, įforminta 2015-11-04 protokolu Nr. 2PD-5 (236), 2015-12-14 įsakymu Nr. IV-179 nepripažino pareiškėjams nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens - tremtinio teisinio statuso.Tačiau Lietuvos ypatingojo archyvo 2008-12-04 pažyma patvirtina, kad Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose apie K.

S., I., K. A., P., K. A. S. G., S., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. K., S., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. Z., S., gim. (duomenys neskelbtini) m. įraÅ¡ymÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti 1945-1952 m. iÅ¡ (duomenys neskelbtini)., už Lietuvos SSR ribų, žinių nerasta. Taigi, tai, kad iki Å¡ių dienų nėra pilnai iÅ¡likę Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos archyviniai fondai ir juose nėra iÅ¡likusi bei iÅ¡saugota informacija apie pareiÅ¡kėjų Å¡eimÄ , nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjų tėvai ir jų Å¡eima nebuvo įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us.

Ä®statymo leidėjas nėra nurodęs, kad tik Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma yra vienintelis ir svarbiausias įrodymas, sprendžiant dėl tremtinio teisinio statuso suteikimo. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai ir jų tėvai slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje todėl, kad jų tėvai buvo įtraukti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us.Teismas remiasi tikimybių pusiausvyros principu, o pateikti įrodymai ir liudytojų paaiÅ¡kinimai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog pareiÅ¡kėjų nurodytas faktas dėl jų ir jų Å¡eimos narių slapstymosi egzistavo, negu neegzistavo, todėl faktas laikytinas nustatytu (CPK 444 str. 2 d. 9 p).

Negalėjimo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje faktas nustatytinas teismine tvarka, nes įstatymai nenumato kitokios jo nustatymo tvarkos (CPK 445 str.). Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatytinas tremtinio statuso suteikimo tikslu (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 9 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:              pareiÅ¡kimÄ Â tenkinti.              Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tikslu gauti tremtinio statusÄ , kad pareiÅ¡kėjų Z.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) S. G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai S. K., I., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo asmenys įtraukti į sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ Alytaus rajono už Lietuvos SSR ribų, ir po įtraukimo į sÄ raÅ¡us, nuo 1944 metų iki 1952 metų pareiÅ¡kėjai Z. K., S.G. A. ir K. K., bÅ«dami vaikais, su tėvais S. K., I. ir A. K. negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje –(duomenys neskelbtini), slapstėsi nuo tremties. 4 Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                           Dalia Kvederavičienė