d305dc16-01af-4310-a740-e7cb4ef23d7a · Vilniaus apygardos teismas

?NuoraÅ¡as tikras Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-626/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46177-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1; 1.2.14.5.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos NorkÅ«naitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei, nuteistojo P. V. gynėjui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir nuteistas: - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2015 m. liepos 14 d. epizodas) - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; - pagal 182 straipsnio 1 dalį (2015 m. liepos 14 d. epizodas) - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės (2015 m. liepos 14 d. epizodas) subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2016 m. gegužės 20 d. epizodas) - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2016 m. gegužės 20 d. epizodas) - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės (2016 m. gegužės 20 d. epizodas) subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. gegužės 21 d. epizodas) - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. gegužės 21 d. epizodas) ir P. V. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir P. V. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, P. V. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant P. V. Å¡iuos įpareigojimus: dirbti visÄ Å¡io nuosprendžio vykdymo laikÄ (darbo praradimo atveju nedelsiant registruotis užimtumo tarnyboje); visÄ Å¡io nuosprendžio vykdymo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 69 straipsniu, P. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant jį per tris pirmus Å¡io nuosprendžio vykdymo mėnesius pilnai atlyginti priteistÄ draudimo bendrovėms „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ ir ADB „Gjensidige“ turtinę žalÄ .

Iš P. V. priteista 323,48 (trys šimtai dvidešimt trys eurai ir 48 centai) euro draudimo bendrovei „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ turtinei žalai atlyginti. Iš P. V. priteista 462,95 (keturi šimtai šešiasdešimt du eurai ir 95 centai) euro draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys atmestas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl suklastoto dokumento panaudojimo), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gegužės 21 d. epizodas) P. V. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. P. V. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį panaudojęs apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. kad jis, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti draudimo iÅ¡mokÄ , 2015 m. liepos 14 d. apie 15.30 val. ŽirmÅ«nų žiedinėje sankryžoje vairuodamas savo vardu registruotÄ automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia sukėlė eismo įvykį, t. y. jis inscenizavo eismo situacijÄ neva į žiedinę sankryÅ¾Ä prieÅ¡ jį įvažiavęs ir jo nepraleidęs O.

K. vairuotas automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė jam, turėjusiam važiavimo pirmumo teisę, kliÅ«tį ir savo automobilio priekiniu deÅ¡iniuoju kampu atsitrenkė į O. K. automobilio kairę pusę priekyje. Tada P. V. įvykio vietoje kartu su O. K. užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje pastarasis, nesureikÅ¡minęs įvykio dėl menkos žalos, be to, skubėdamas įrašė, jog prisiima dėl eismo įvykio kaltę. Taip buvo sukurtas kaltinamajam P. V. žinomai suklastotas melagingo turinio dokumentas – eismo įvykio deklaracija, kuriÄ jis 2015 m. liepos 15 d. pateikė draudimo bendrovei „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“, esančiai Konstitucijos pr. 29, Vilniuje, o Å¡i apgaulės įtakoje 2015 m. liepos 17 d. už eismo įvykio metu apgadintÄ P. V. automobilį iÅ¡mokėjo jam 323,48 Eur įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo iÅ¡mokÄ .

Taip P. V. padarė draudimo bendrovei „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ 323,48 Eur turtinę žalÄ ;

2. P. V. taip pat nuteistas už tai, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį panaudojęs apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. kad jis, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti draudimo iÅ¡mokÄ , 2016 m. gegužės 20 d. apie 11.20 val. žiedinėje sankryžoje, esančioje prie Edukologijos universiteto, Vilniuje, vairuodamas savo vardu registruotÄ automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia sukėlė eismo įvykį, tai yra jis inscenizavo eismo situacijÄ neva į žiedinę sankryÅ¾Ä prieÅ¡ jį įvažiavęs R.

D. vairuotas automobilis Ford Galaxy, valstybinis (duomenys neskelbtini), sudarė jam, turėjusiam važiavimo pirmumo teisę, kliÅ«tį. IÅ¡ tikrųjų P. V. didesniu greičiu priartėjęs prie antra eismo juosta važiavusio R. D. automobilio, priekiniu deÅ¡iniu savo automobilio kraÅ¡tu tyčia slystamai kontaktavo su R. D. automobilio galiniu kairiuoju kampu. Tada P. V. įvykio vietoje kartu su R. D. užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje pastarasis klysdamas nurodė, kad prisiima kaltę dėl eismo įvykio.

Taip buvo sukurtas kaltinamajam P. V. žinomai suklastotas melagingo turinio dokumentas – eismo įvykio deklaracija, kuriÄ jis 2016 m. gegužės 24 d. pateikė draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ Lietuvos filialui, esančiam Žalgirio g. 90, Vilniuje, o Å¡i apgaulės įtakoje 2016 m. birželio 7 d. už eismo įvykio metu apgadintÄ P. V. automobilį iÅ¡mokėjo jam 462,95 Eur įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo iÅ¡mokÄ . Taip P. V. padarė draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ 462,95 Eur turtinę žalÄ ;

3. P. V. taip pat nuteistas už tai, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ : t. y. kad jis, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti draudimo iÅ¡mokÄ , 2018 m. gegužės 21 d. apie 20.30 val. Kaminkėlio ir Liepkalnio gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas savo pažįstamos E. J. vardu registruotÄ automobilį Dodge Stratus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia sukėlė eismo įvykį, tai yra užsidegus Dunojaus ir Kaminkėlio gatvėmis eismÄ leidžiančiam Å¡viesoforo signalui ir automobilio „Volvo XC70“ vairuotojai J.

K. pradėjus judėti per sankryÅ¾Ä nuo Dunojaus g. į Liepkalnio g. link Minsko plento, po 7,3 sekundžių P. V. pradėjo iÅ¡ Kaminkėlio g. važiuoti greitėdamas dideliu intensyvumu į Liepkalnio g. automobiliui „Volvo XC70“ iÅ¡ deÅ¡inės ir, pasiekęs apie 25 km/h greitį, priekinės dalies kairiuoju kraÅ¡tu atsitrenkė į J. K. vairuoto automobilio, važiavusio Liepkalnio g. pirma eismo juosta apie 32 km/h greičiu, priekinį deÅ¡inės pusės ratÄ ir sparnÄ . Tada P. V. eismo įvykio vietoje kartu su J.

K. užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje pastaroji, nors kategoriÅ¡kai nepripažino kaltės, tačiau tiek P. V., tiek atvykusių policijos pareigÅ«nų primygtinai buvo įkalbėta prisiimti kaltę dėl eismo įvykio. Taip buvo sukurtas suklastotas melagingo turinio dokumentas – eismo įvykio deklaracija.

4. P. V. taip pat buvo kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad suklastotÄ 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykio deklaracijÄ jis pateikė draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“, esančiai J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, siekdamas už sugadintÄ 2018 m. gegužės 21 d. minėtÄ automobilį Dodge Stratus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule gauti 1400 Eurų dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau sukčiavimo jis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes draudimo kompanijos darbuotojams suabejojus dėl Å¡io eismo įvykio aplinkybių tikrumo, draudimo iÅ¡moka nebuvo iÅ¡mokėta.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Nuteistasis P. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Kartu praÅ¡o nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atmesti pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2015 m. liepos 14 d. epizodas), nurodydamas, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti abu įvykyje dalyvavę automobiliai, tačiau P. V. ir O. K. sutarus dėl įvykio aplinkybių, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje O. K. savo paraÅ¡u patvirtino esÄ s atsakingas už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . Pažymi, kad skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti teiginiai, jog P. V., turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti draudimo iÅ¡mokÄ , pirko automobilį ir tyčia sukėlė eismo įvykį, yra paremti prielaidomis. Nuteistojo teigimu, tai patvirtina liudytojo O. K. parodymai, duoti 2019 m. birželio 18 d. teismo posėdžio metu, kuomet jis patvirtino, kad pasirašė esÄ s kaltas, taip pat nurodė, kad jis pildė eismo įvykio deklaracijÄ , braižė įvykio schemÄ .

7. Nuteistasis taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl 2016 m. gegužės 20 d. epizodo. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, o jų valdytojams, t. y. nuteistajam ir R. D., sutarus dėl įvykio aplinkybių, įvykio vietoje buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje R. D. savo paraÅ¡u patvirtino esÄ s atsakingas už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .

8. Nuteistasis ginčija Å¡ioje baudžiamojoje byloje atliktÄ auto įvykio ekspertinį tyrimÄ . Jo manymu, nustatant automobilių judėjimo trajektorijÄ , greitį, susidÅ«rimo vietÄ , buvo remiamasi iÅ¡imtinai tik liudytojo R. D. paaiÅ¡kinimais, o nesant tyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, patvirtinančių įrodymų, buvo remiamasi tik prielaidomis. Nuteistojo teigimu, ekspertizės akte nėra nurodyta, kad buvo vykdomi modeliavimai pasiremiant alternatyviomis aplinkybėmis (pvz., kad automobilis „VW Golf” važiavo 40 km/h arba 70 km/h greičiu), o tai sudaro pagrindÄ manyti, kad ekspertizė buvo atlikta nekvalifikuotai. Nurodo, kad ekspertizei reikÅ¡mingos, tačiau byloje nenustatytos aplinkybės buvo pakeistos techniniais parametrais, kurie labiausiai atitinka kaltinimÄ . Atsižvelgiantį į iÅ¡dėstytas aplinkybes 2019 m. gruodžio 10 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1760(19) nepatvirtina kaltinimo.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog P. V. bei kitų susiklosčiusių aplinkybių verčiama, J. K. pasirašė eismo įvykio deklaracijÄ , prisiimdama kaltę dėl įvykio ir taip buvo sukurtas žinomai melagingo turinio dokumentas su tikslu jį panaudoti draudimo iÅ¡mokos gavimui. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu apklausta J. K. parodė, jog po įvykio P. V. ir J. K. nesutarus, dėl įvykio aplinkybių į įvyko vietÄ buvo iÅ¡kviesta policija. IÅ¡siaiÅ¡kinti įvyko aplinkybes ir identifikuoti kaltÄ dėl eismo įvyko asmenį atvyko du policijos ekipažai. 2019 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu J. K. taip pat patvirtino, kad sutiko užpildyti deklaracijÄ , kadangi taip pasiÅ«lė padaryti pareigÅ«nai.

10. Nuteistasis taip pat nesutinka su 2019 m. gruodžio 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-1760(19) iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis. Nurodo, kad atliekant ekspertinį tyrimÄ nebuvo atsižvelgta į tai, kad tiek jis, tiek ir automobiliu „Dodge Stratus“ važiavęs liudytojas A. A. patvirtino, kad po eismo įvykio automobilis „Dodge Stratus“ sustojo pirmoje juostoje, ir tik vėliau, kad netrukdytų eismui buvo pervarytas į antrÄ jÄ juostÄ , už automobilio „Volvo XC70“. Nuteistasis, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , nurodo, kad pradiniame etape automobilio „Dodge Stratus“ padėtis po autoįvykio buvo nustatyta neteisingai, kas sÄ lygojo klaidingus automobilio judėjimo greičių skaičiavimus bei nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad automobilio „Dodge Stratus“ vairuotojas pradėjo važiuoti greitėdamas dideliu intensyvumu iÅ¡ Kaminkelio g.

į Liepkalnio g. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog J. K. automobilį „Dodge Stratus“ pamatė (turėjo pamatyti) anksčiau nei nustatyta ekspertizės iÅ¡vadomis, kadangi, vertinant jos paaiÅ¡kinimus, matyti, kad pastebėjusi artėjantį automobilį, J. K. dar spėjo pažvelgti į prieÅ¡ingÄ pusę (kairę) ir įvertinti antroje juostoje esantį eismo intensyvumÄ . Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teigimu, J. K. turėjo galimybę stabdyti automobilį, tačiau to nedarė ir pasirinko kitÄ manevrÄ , galiausiai nepraleido iÅ¡ deÅ¡inės pusės atvažiuojančio automobilio „Dodge Stratus“.

11. Nuteistojo teigimu, bylos nagrinėjimo metu liudytoja E. J. iÅ¡ esmės pakeitė savo parodymus, o bÅ«tent, paneigė ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes ir paaiÅ¡kino, kad sulaukė grasinimų iÅ¡ jÄ vežusio pareigÅ«no, kuris vėliau privertė jÄ paraÅ¡yti padiktuotÄ tekstÄ , o paskui nuvedė pas tyrėjÄ , jai perdavė E. J. paraÅ¡ytus parodymus, juos suvedė į kompiuterį, kaip byloje esančius paaiÅ¡kinimus. Nurodo, kad byloje apklausti ikiteisminį tyrimÄ atlikusi tyrėja I.

G. ir kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nas G. B. patvirtino bendravę su E. J., tačiau paneigė teiginius, kad E. J. buvo verčiama duoti parodymus prieÅ¡ P. V.. Visgi, nuteistojo manymu, pareigÅ«nų duoti paaiÅ¡kinimai netiesiogiai patvirtina E. J. teiginius ir suteikia pagrindo manyti, kad E. J. buvo verčiama duoti parodymus prieÅ¡ nuteistÄ jį P. V.. Atsižvelgiant į tai nuteistasis pažymi, kad pirmos instancijos teismas turėjo remtis E. J. parodymais teisme, tačiau to nepadarė, patikėjęs pareigÅ«nų pateikta versija.

12. Nuteistasis atkreipia dėmesį į skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytÄ aplinkybę, jog „ nagrinėjamu atveju byloje nėra visiÅ¡kai jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis P. V. pats ar veikdamas per tuometinę automobilio „Dodge Stratus“ savininkę E. J. teikė draudikui – AB „Lietuvos draudimas“ 2018-05-21 eismo įvykio deklaracijÄ ar, kad jis apskritai kreipėsi į draudikÄ praneÅ¡damas apie eismo įvykį“. Nuteistojo manymu, tai reiÅ¡kia, kad nebuvo nei suklastoto dokumento panaudojimo, nei kėsinimosi sukčiauti įvykiu.

Vienintelė byloje esanti informacija Å¡iuo klausimu tėra 2018 m. rugsėjo 6 d. AB „Lietuvos draudimas“ pareiÅ¡kime Nr. 2008794 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įtariant sukčiavimÄ nurodyta aplinkybė, kad pagal pirminį nukentėjusiojo praneÅ¡imÄ apskaičiuota draudimo iÅ¡moka už sugadintÄ automobilį „Dodge Stratus“ yra 1400 eurų. Todėl nėra aiÅ¡ku, kam nuteistajam reikėjo inscenizuoti eismo įvykį.

13. Nuteistasis, remdamasis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 ir 9 punkto nuostatomis bei suformuota teismų praktika, nurodo, kad vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokiÄ netikėtai atsiradusiÄ kliÅ«tį (pavyzdžiui, kad į keliÄ netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas Å¡viesÄ atspindinčio atÅ¡vaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atÅ¡vaitų, į jo važiavimo juostÄ netikėtai įvažiuos prieÅ¡inga kryptimi judantis automobilis ir pan.).

14. Atsiliepimai į skundÄ nepateikti.

15. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė - skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 16. Nuteistojo P. V. apeliacinis skundas atmestinas.

17. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

18. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. liepos 14 d., 2016 m. gegužės 20 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. Vilniaus mieste, atitinkamai Žirmūnų ir prie Edukologijos universiteto esančiose žiedinėse sankryžose bei Kaminkėlio ir Liepkalnio g. sankryžoje įvykus eismo įvykiams, jų dalyviai, tai yra O. K. (2015-07-14 Žirmūnų žiede), R. D. (2016-05-20 Edukologijos universiteto žiede) ir J. K. (2018-05-21 Kaminkėlio ir Liepkalnio g. sankryžoje) bei visais minėtais atvejais kaltinamasis P. V. užpildė eismo įvykių deklaracijas, kuriose schematiškai buvo pavaizduota visų trijų eismo įvykių esmė.

Abiem pirmais atvejais fiksuota, kad susidÅ«rimas įvyko į žiedinę sankryÅ¾Ä Ä¯važinėjusiems O. K. ir R. D. sudarius kliÅ«tį žiedu važiavusiam P. V., trečiu atveju – kad susidÅ«rimas įvyko sankryÅ¾Ä važiavusiai J. K. sudarius kliÅ«tį į sankryÅ¾Ä Ä¯važiuojančiam P. V. ir taip pat nurodyti kiti bÅ«tini rekvizitai apie eismo įvykio dalyvius bei transporto priemones. 2015 m. liepos 14 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. eismo įvykių deklaracijų pagrindu draudimo bendrovės (pirmu atveju bendrovė ,,Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“, antru atveju – ADB ,,Gjensidige“ Lietuvos filialas) P. V. iÅ¡mokėjo atitinkamai 323,48 Eur ir 462,95 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokas.

J. K. praneÅ¡us AB ,,Lietuvos draudimas“ apie 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykį ir bendrovei atlikus Å¡io įvykio tyrimÄ bei konstatavus įtarimÄ tyčinio eismo įvykio sukėlimu, paskaičiuota 1400 Eur dydžio draudimo iÅ¡moka nebuvo iÅ¡mokėta.

19. Nuteistasis P. V. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines įvykių aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės suklastojus visų trijų eismo įvykių deklaracijas ir dviejų (2015-17-14 ir 2016-05-20) pagrindu apgaule savo naudai įgijus draudimo iÅ¡mokas. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir skundžiamo nuosprendžio argumentus, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus, įrodymų pakankamumÄ bei pateikė motyvuotas iÅ¡vadas, kodėl vienus įrodymus atmetė, o kitais rėmėsi, iÅ¡dėstė visų reikÅ¡mingų bylos įrodymų, kuriais grindė apelianto kaltę, turinį, juos įvertino bendrame bylos duomenų kontekste.

Nuteistojo veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) yra teisingas. Apeliaciniame skunde pateikiamas savas bylos įrodymų bei faktinių aplinkybių interpretavimas šių teismo išvadų nepaneigia.

20. Bylos duomenimis nuteistasis P. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme teigė, kad visus tris eismo įvykius sukėlė ne jis, kad jie buvo visiÅ¡kai atsitiktiniai bei įvyko dėl kitų vairuotojų kaltės. Dėl 2015 m. liepos 14 d. eismo įvykio kaltę prisiėmė O. K., dėl 2016 m. gegužės 20 d. eismo įvykio – R. D., tai abu patvirtino savo paraÅ¡ais eismo įvykių deklaracijose. J. K. taip pat prisiėmė kaltę ir savo paraÅ¡u patvirtino, jog yra atsakinga už 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .

21. Tuo tarpu liudytojas O. K. ir nukentėjusysis R. D., patvirtinę šiuos nuteistojo P. V. parodymus, visgi atkreipė dėmesį į tai, kad eismo įvykių aplinkybės buvo ,,labai keistos“: abu tvirtino nesupratę, iš kur atsirado kaltinamojo vairuotas automobilis, abu nurodė, kad saugiai įvažiavo į žiedines sankryžas, eismas jose abiem atvejais nebuvo intensyvus ir abu teigė prieš susidūrimus nebuvus jokių nei stabdymo, nei garsinės signalizacijos garsų, kurie įrodytų, jog visgi P. V. buvo sudaroma kliūtis jų vairuotais automobiliais.

O. K. nurodė, kad vairuoja atsargiai, o susidÅ«rimas su P. V. automobiliu įvyko jam jau pravažiavus apie 20 metrų, todėl pastarasis tikrai galėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, juolab, kad prie jo vairuojamo automobilio nuteistasis artėjo labai greitai. R. D. taip pat patvirtino, kad P. V. automobilis jį pasivijo ir smÅ«giavo, kai jis buvo pilnai įvažiavęs į žiedÄ . Abu patvirtino ir tai, kad P. V. įnirtingai juos įtikinėjo dėl kaltumo padarius eismo įvykius, todėl abu, atsižvelgę į tai, kad padariniai įvykių menki bei nesuteikdami reikiamos reikÅ¡mės aplinkybių nustatymui, be to, O.

K. dar ir neturėdamas laiko aiÅ¡kintis įvykusios situacijos, o R. D. – suklaidintas atvykusių dėl eismo įvykio policijos pareigÅ«nų nuomonės, sutiko prisiimti atsakomybę bei pasirašė deklaracijose, patvirtindami susitarimÄ su P. V. kiekvienas savo atveju. Liudytoja J. K. nurodė, kad tiek įvykus eismo įvykiui, tiek ir Å¡io įvykio tyrimo metu draudimo bendrovėje, ji vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtino, jog P. V., stovėdamas sankryžoje Kaminkėlio gatvėje, Vilniuje, jokių ženklų dėl ketinimo važiuoti nerodė ir jai jau bebaigiant posÅ«kį į Dunojaus gatvę, pradėjo važiuoti tiesiai į jÄ , staiga didindamas greitį.

Ji kategoriÅ¡kai nepripažino kaltės, tačiau verčiama susiklosčiusių aplinkybių, t. y. važiavo su kÅ«dikiu, kuris pradėjo verkti, situacijos aiÅ¡kinimasis, jai nesutikus su nuteistojo siÅ«loma versija, labai užsitęsė, pastarasis jÄ psichologiÅ¡kai spaudė prisiimti atsakomybę, be to, atvykęs policijos pareigÅ«nas, taip pat įkalbėjo jÄ prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, pasirašė eismo įvykio deklaracijoje, taip patvirtindama neteisingas įvykio aplinkybes.

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis 2015-2016 dalyvavo net 6 oficialiai deklaruotuose eismo įvykiuose žiedinėse sankryžose, iš jų 4 buvo Vilniaus Savanorių pr. žiedinėje sankryžoje. 2015 metais, nuo 2015-07-13 iki 2015-08-27, tai yra per pusantro mėnesio, nuteistasis, vairuodamas įvairius automobilius, dalyvavo 3 eismo įvykiuose, be to šioje byloje nagrinėjamo 2015 m. liepos 14 d. buvusio eismo įvykio Žirmūnų žiede (eismo įvykis su O. K.) išvakarėse, t. y. 2015 m. liepos 13 d. jis dalyvavo visiškai identiškai deklaruotame eismo įvykyje Savanorių žiedinėje sankryžoje.

Visų įvykių mechanizmas yra labai panaÅ¡us – žiedu važiuojančiam P. V. vairuojamam automobiliui sudaro kliÅ«tį į žiedinę sankryÅ¾Ä iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiuojantis automobilis bÅ«tent ties įvažiavimu. Visi trys asmenys, prisiėmę kaltę dėl eismo įvykių – O. K., R. D. ir J. K., taip pat patvirtino labai panaÅ¡ias eismo įvykių su jais aplinkybes, kad susidÅ«rimai įvyko jau pilnai įvažiavus ir jau kiek pavažiavus žiedu ar kad beveik pravažiavus sankryÅ¾Ä ir baigiant posÅ«kio manevrÄ .

Visų eismo įvykių metu nuteistasis naudojosi prastos bÅ«klės, akivaizdžiai ne kartÄ eismo įvykiuose apgadintais automobiliais, o transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį civilinės atsakomybės draudimÄ visais atvejais įformindavo kitų asmenų vardu. Tokios priedangos priemonės patvirtina, kad eismo įvykis (ar įvykiai) yra tikslo gauti reikiamo turinio dokumentÄ Ä¯gyvendinimo priemonė, pretekstas. Taigi nuteistojo tikslas ir motyvas buvo visais trimis atvejais gauti kokybiÅ¡kÄ draudiminio įvykio liudijimÄ , kuris nebÅ«tų įmanomas, jei kiti eismo įvykių dalyviai neprisiimtų atsakomybės.

23. Nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde keliamų klausimų kontekste pastebėtina, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

24. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

25. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, paminėti duomenys pirmos instancijos teismo buvo vertinami ne atsietai, o kitų įrodymų kontekste, t. y. su liudytojų O. K., J. K. ir nukentėjusiojo R. D. parodymais apie keistas įvykių aplinkybes, AB ,,Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo eksperto M. S. parodymais, kad buvo pastebėtas 2015-2016 metais eismo įvykių, kurių dalyvis buvo nuteistasis P. V., tam tikras dėsningumas (kad beveik visi kaltę prisiėmę asmenys nesuprato, iÅ¡ kur atsirado P. V. vairuojamas automobilis), liudytojos E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad automobilis ,,Dodge Stratus“ nuteistojo buvo įsigytas, turint tikslÄ jį panaudoti ,,prasukti reikalui“ su draudimu, AB ,,Lietuvos draudimas“ pareiÅ¡kimu ir prie jo pateikta medžiaga, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės Linos Lazarenko 2019-12-10 eismo įvykio ekspertizės akto Nr. 11-1760 (19) iÅ¡vada (kolegijos pastaba - kuriÄ ekspertė patvirtino teisme), kad tiek 2016 m. gegužės 20 d., tiek 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykių kilimÄ techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo bÅ«tent nuteistojo P. V. veiksmai.

26. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, suformuluotomis vertinant nuteistojo P. V. tyčiÄ dėl visų trijų eismo įvykių inscenizavimo, todėl pastarojo apeliacinio skundo argumentai, kad O. K., R. D. ir J. K. paraÅ¡ai eismo įvykio deklaracijose, prisiimant atsakomybę sau, patvirtina prieÅ¡ingai, vertintini kaip nepagrįsti.

27. Nuteistasis P. V. ginčija Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus 2019 -12-10 eismo įvykių ekspertizės akte Nr. 11-1760 (19) pateiktÄ ekspertų iÅ¡vadÄ ne tik dėl jos vertinimo kitų įrodymų kontekste, bet ir dėl ekspertų iÅ¡vados trÅ«kumų jos turinio aspektu.

28. Ekspertizės aktas (specialisto iÅ¡vada), atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra laikomas įrodymu ir nustatant bylos aplinkybes vertinamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti byloje esantys įrodymai. IÅ¡vados ekspertizės aktuose (specialisto iÅ¡vadose) gali bÅ«ti suformuluotos kaip kategoriÅ¡kos, tikėtinos ar sÄ lyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto iÅ¡vada), kuriame padarytos tikėtinos iÅ¡vados, nereiÅ¡kia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Tai, kad pateiktos iÅ¡vados nėra kategoriÅ¡kos, nereiÅ¡kia, kad jomis negali bÅ«ti remiamasi darant iÅ¡vadas dėl asmens kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Teismo daromos iÅ¡vados gali bÅ«ti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto iÅ¡vada), jei Å¡ios iÅ¡vados gali bÅ«ti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

29. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas ekspertizės akte Nr. 11-1760 (19) užfiksuotus duomenis ir aplinkybes, paminėtų reikalavimų laikėsi. IÅ¡ tikrųjų ekspertizės akte nėra pateikta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada tiek dėl 2016 m. gegužės 20 d., tiek dėl 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykių mechanizmo. KategoriÅ¡ka iÅ¡vada nepateikta dėl to, kad pirmo eismo įvykio atveju nebuvo turimi duomenys apie automobilio ,,VW Golf“ važiavimo trajektorijÄ ir greitį prieÅ¡ eismo įvykį (ekspertė teisme nurodė, kad Å¡io automobilio vairuotojas, t. y. nuteistasis, nedavė parodymų dėl greičio), o antro eismo įvykio atveju – neturėjo duomenų apie automobilio ,,Dodge Stratus“ sugadinimus (ekspertizės atlikimo metu sudegęs). Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė Lina Lazarenko savo teiktas iÅ¡vadas patvirtino.

30. Nors, atlikus specialų tyrimÄ , tam tikrų Å¡iai bylai svarbių aplinkybių nustatyti nepavyko, o ekspertizės akte Nr. 11-1760 (19) pateikta iÅ¡vada dėl 2016 m. gegužės 20 d. bei 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykių mechanizmo yra tikėtina, visa tai nuteistojo P. V. iÅ¡keltos versijos, kad ne jis kaltas dėl eismo įvykių, nepatvirtina ir nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų dėl jo kaltės, suklastojus eismo įvykių deklaracijas, nepaneigia. Aptartas ekspertizės akto turinys, pateiktų jame iÅ¡vadų vertinimas kitų byloje surinktų įrodymų apie paminėtus eismo įvykius kontekste, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad ekspertizės aktas ir jame padarytos iÅ¡vados pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti duomenimis, įrodančiais P. V. kaltę dėl abiejų eismo įvykių ir dėl dokumento suklastojimo Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Atlikus specialių žinių reikalaujančius tyrimus gauti duomenys apie tai, kad automobilių „Dodge Stratus“ ir „VW Golf“ vairuotojas P. V. abiem atvejais turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimų (pastaba 2016-05-20 eismo įvykio atveju skaičiavimams buvo taikomas paimtas būtent nuteistajam palankus ne didesnis nei maksimalus leistinas 50 km/h greitis), t. y. 2016 m. gegužės 20 d. eismo įvykio metu - neintensyviai mažindamas greitį (pakaktų tik nespausti greičio pedalo), o 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykio metu - prieš pradėdamas judėti nuo sustojimo vietos įsitikindamas, kad tai daryti saugu, nukentėjusiojo R.

D. ir liudytojos J. K. nuosekliai patvirtintos aplinkybės, kad P. V. vairuojamas automobilis, pirmu atveju atsirado iÅ¡ niekur, nors R. D. saugiai įvažiavo į žiedinę sankryÅ¾Ä , o antru atveju – kad P. V. automobilis, stovėdamas sankryžoje, jokių ženklų dėl ketinimo važiuoti, nerodė, taip pat kitų pirmiau aptartų įrodymų visuma, neabejotinai paneigia P. V. paaiÅ¡kinimus, kad eismo įvykiai buvo atsitiktiniai. Nuteistojo nurodyti neva ekspertizės akto turinio trÅ«kumai (tam tikrų duomenų nebuvimas), nesuteikia pagrindo teigti, kad ekspertizė negalima, nes, jei medžiaga nebÅ«tų pakankama iÅ¡vadai padaryti, ekspertas, kaip tai numatyta BPK 86 straipsnio 2 dalyje, bÅ«tų atsisakęs pateikti iÅ¡vadÄ .

Esant Å¡ių aplinkybių visumai sutiktina su nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad P. V. eismo įvykius sukėlė tyčia, sÄ moningai suklaidino kitus jų dalyvius ir eismo įvykių deklaracijose nurodė žinomai melagingus duomenis apie neva atsitikusius tikrus draudiminius įvykius, t. y. deklaracijas suklastojo, suprato savo veiksmų neteisėtumÄ , numatė galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

31. Sutiktina su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstÄ teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde keliamų klausimų kontekste pastebėtina, kad eismo įvykių, kuriuose dalyvavo nuteistasis P. V. dalyviai, t. y. nukentėjusysis R. D. ir liudytojai J.

K. bei O. K., būtent tokio elgesio kiekvieno atveju susidariusiose situacijose iš nuteistojo ir tikėjosi. Ekspertizės akte Nr. 11-1760 (19) nurodyta, kad J. K., neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su dideliu pagreičiu įvažiuojančiu jai iš dešinės nuteistojo vairuotu automobiliu, o R. D. vairuotas automobilis ,,Ford Galaxy“ techniniu požiūriu nesudarė kliūties nuteistojo vairuotam ,,VW Golf“. Taigi pagrindo teigti, kad būtent kitų eismo dalyvių padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai apribojo nuteistojo galimybes numatyti eismo įvykių padarinius ir jų išvengti, nėra.

32. Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia ypatingÄ dėmesį ir į tai, kad skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas liudytojos E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie vėliau buvo paneigti pačios liudytojos, paaiÅ¡kinus teisme, kad apkalbėjo nuteistÄ jį dėl jai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų daryto spaudimo. Dėl Å¡ios priežasties teismas Å¡iais parodymais vadovautis kaip įrodymų Å¡altiniu negalėjo. Å ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmetami.

33. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, pripažindamas jį kaltu, pirmos instancijos teismas nesivadovavo liudytojos E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais kaip savarankiÅ¡ku įrodymų Å¡altiniu. Bylos medžiaga nustatyta, kad į minėto asmens paaiÅ¡kinimus buvo atsižvelgta tikrinant kitus byloje surinktus įrodymus, prieÅ¡ tai pagarsinus Å¡iuos duomenis (liudytojos parodymus – teisėjų kolegijos pastaba) teismo posėdyje ir apklausus kaip liudytojus I. G., apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikusiÄ tyrėjÄ , ir G.

B., ikiteisminio tyrimo metu į apklausÄ liudytojÄ pristačiusį kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nÄ (BPK 276 straipsnio 4 dalis). TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡analizavusi skundžiamo pirmos instancijos nuosprendžio turinį, kuriame E. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra minimi, kalbant apie kitus byloje surinktus įrodymus dėl 2018-05-21 epizodo ir analizuojant juos bei palyginant tarpusavy. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad aptariami liudytojos E. J. paaiÅ¡kinimai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad ji žinojusi, jog automobilis ,,Dodge Stratus“ kaltinamojo buvo perkamas panaudojimui ,,prasukti reikalui“ su draudimu, atitinka kitus byloje esančius tiesioginius (liudytojos J.

K. parodymai, eismo įvykio tyrimo ekspertizės aktas, ekspertės iÅ¡vada teisiamojo posėdžio metu ir kt.) bei netiesioginius įrodymus (kaltinamojo daromų eismo įvykių sistemiÅ¡kumas, naudojimasis prastos bÅ«klės, dažniausiai kaskart vis kitais automobiliais, privalomÄ jÄ transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę draudžiant ne savo vardu ir kt.) ir nustatytas faktines aplinkybes. Teismas taip pat nurodė, kad surinkti duomenys buvo tikrinami teisminio nagrinėjimo metu apklausiant su liudytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu bendravusius policijos pareigÅ«nus, kurie galėjo papasakoti apie liudytojos tuomet nurodytas aplinkybes.

34. Spręsdamas P. V. kaltės klausimÄ (2018-05-21 epizodas), pirmos instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl liudytojos E. J. teisme duotų parodymų, visiÅ¡kai pagrįstai nurodydamas, kad Å¡ie paaiÅ¡kinimai paneigti byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nors liudytoja E. J. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai iÅ¡ jos buvo gauti pareigÅ«nams darant neteisėtÄ poveikį, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, Å¡ie parodymai duoti susitarus tarpusavy su P. V., o jos teisme papasakota versija apie duotÄ užsakymÄ P. V. nupirkti jai 1000 Eur vertės automobilį – visiÅ¡kai neįtikinama ir paneigta liudytojo M.

K. parodymais apie tikrÄ jÄ automobilio bÅ«klę. Juolab, kaip pagrįstai nustatė teismas, byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad automobilis ,,Dodge Stratus“ nuo jo įsigijimo momento iki 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykio realiai bÅ«tų buvęs liudytojos E. J. žinioje, tuo tarpu pats nuteistasis patvirtino, kad automobilį civilinę transporto priemonės valdytojo atsakomybę apdraudė vienam mėnesiui savo mamos vardu (kolegijos pastaba – o ne E. J., tvirtinant, kad ji buvo automobilio naudotoja).

Įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos E. J. teisme duotais parodymais.

35. PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas, remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais, pagrįstai pripažino P. V. kaltu tyčia sukėlus eismo įvykį 2018 m. gegužės 21 d. Kaminkėlio ir Liepkalnio gatvių sankryžoje, Vilniuje. Nors teismas P. V. dėl pasikėsinimo apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ - AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiuotÄ 1400 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , panaudojant suklastotÄ 2018-05-21 eismo įvykio deklaracijÄ , t. y. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisino, pripažinęs, kad Å¡ioje dalyje kaltinimas nepasitvirtino (Å¡ioje dalyje kolegija plačiau nepasisako, nes nėra pateiktas skundas nuteistojo teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais), tai niekaip nepaneigia jo kaltės dėl pačios eismo įvykio deklaracijos, kurioje jis patvirtino netikrus duomenis, suklastojimo.

Ekspertizės akto iÅ¡vada dėl 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykio mechanizmo bei J. K. galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo, t. y. kad tokios galimybės ji neturėjo, net ir reaguodama stabdymu, nepaneigta, todėl nuteistojo veiksmai, kad jis, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumÄ , t. y. tyčia inscenizavęs eismo įvykį ir J. K. dėl susiklosčiusių aplinkybių (vežė kartu kÅ«dikį, aiÅ¡kinimasis užsitęsė) pasiraÅ¡ius deklaracijÄ ir tuo nepagrįstai prisiėmus kaltę dėl eismo įvykio, savo paraÅ¡u taip pat patvirtino tokių faktų tikrumÄ deklaracijoje ir tokiu bÅ«du tyčia sukÅ«rė suklastoto turinio dokumentÄ .

Eismo įvykio deklaracija yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto liudijimas. Patekusi į civilinę apyvartÄ ji tampa pagrindu kilti įvairiems teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems santykiams. Teisėjų kolegijos nuomone aplinkybė, kad deklaracija buvo pateikta kito asmens, o ne nuteistojo, niekaip nepaneigia pastarojo tyčios dėl Å¡io dokumento suklastojimo, nes P. V. tikslas buvo gauti draudimo iÅ¡mokÄ bÅ«tent Å¡ios deklaracijos pagrindu. Todėl nesvarbu, kas pateikė eismo įvykio deklaracijÄ , nes draudimo bendrovei patikėjus Å¡iame dokumente nurodytų faktų teisingumu, draudiminė iÅ¡moka bÅ«tų iÅ¡mokėta.

36. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį iÅ¡teisinti, todėl P. V. apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendis Å¡ioje dalyje paliktinas galioti kaip teisėtas, pagrįstas ir teisingas. Teismas pripažinęs P. V. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), pagrįstai tenkino byloje pareikÅ¡tus draudimo bendrovių „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ ir ADB „Gjensidige“ civilinius ieÅ¡kinius, todėl nuteistojo praÅ¡ymas dalyje dėl civilinių ieÅ¡kinių atmetimo taip pat atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

37. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas procesiÅ¡kai neteisingai iÅ¡sprendė vieno iÅ¡ alternatyvių požymių paÅ¡alinimo iÅ¡ kaltinimo (2018-05-21 epizodas) klausimÄ . P. V. buvo atiduotas teismui, kaltinant jį padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (2015-07-14, 2016-05-20 ir 2018-05-21 epizodai), dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2015-07-14 ir 2016-05-20 epizodai) ir vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Apylinkės teismas, skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, dėstydamas iÅ¡vadas dėl iÅ¡teisinimo, nurodė, kad P. V. iÅ¡teisinamas dėl pasikėsinimo apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ - AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiuotÄ 1400 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , panaudojant suklastotÄ 2018-05-21 eismo įvykio deklaracijÄ , t. y. dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu rezoliucinėje nuosprendžio dalyje jau nurodyta, kad jis iÅ¡teisinamas dėl dviejų nusikalstamų veikų - numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl suklastoto dokumento panaudojimo) ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje (2018-05-21 epizode).

Pastebėtina, kad dokumento - 2018-05-21 eismo įvykio deklaracijos, panaudojimas, kaip atskira nusikalstama veika, nuteistajam P. V. nebuvo inkriminuotas, o tik kaip alternatyvus, nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymis. Tokiu atveju teismas turėjo tik paÅ¡alinti nepasitvirtinusias kaltinimo aplinkybes, bet ne priimti sprendimÄ iÅ¡teisinti nuteistÄ jį dalyje dar ir dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje (2018-05-21 epizodas) numatyto nusikaltimo, todėl skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: nuteistojo P. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį pakeisti, paÅ¡alinant iÅ¡ jos teiginį, kad P. V. iÅ¡teisinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastoto dokumento panaudojimo). Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Nida Vigelienė NuoraÅ¡as tikras Teisėja Vitalija NorkÅ«naitė