d304eded-e735-469e-9cf6-7ca4000ac040 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-1325-359/2020 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01506-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 6 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas Gintautas Kaulakis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. L. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras ir R.

L.. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas J. L. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti, kad jis įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į verÅ¡idę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo, kad likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovę, buvo parduodamas bendrovės turtas už turimus pajus. PareiÅ¡kėjo motinai J. L. pagal Pajaus pardavimo natÅ«rÄ aktÄ buvo parduota (duomenys neskelbtini) verÅ¡idė In.

Nr. (duomenys neskelbtini). TurtÄ J. L. priėmė privačia nuosavybės teise be jokių pretenzijų. Nuo pat verÅ¡idės įsigijimo dienos ieÅ¡kovo motina naudojosi verÅ¡ide, jÄ tvarkė ir niekas kitas nuo 2006 m. vasaros iki J. L. mirties verÅ¡idės nėra valdęs. J. L. nuosavybės teisės į minimÄ statinį buvo neįregistruotos. (Duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo motina J. L. mirė. Mirus J. L. verÅ¡ide rÅ«pinosi ir jÄ prižiÅ«rėjo J. L. sÅ«nus J. L. Nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki dabar (t . y. daugiau nei 11 metų) pareiÅ¡kėjas verÅ¡ide rÅ«pinasi, tvarko pastatus, juos valdo atvirai, nepertraukiamai kaip savus, niekas nėra pareiÅ¡kęs pretenzijų dėl verÅ¡idės valdymo.

PareiÅ¡kėjas verÅ¡ides valdo sÄ Å¾iningai ir teisėtai, niekas jam nereiÅ¡kia pretenzijų, verÅ¡idė nėra įregistruota kitų asmenų vardu, todėl pripažintina, kad ji yra J. L. asmeninė nuosavybė. Å i verÅ¡idė yra pareiÅ¡kėjui bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančiame žemės sklype, paveldėtÄ po motinos mirties. Kita dalis minimo žemės sklypo priklauso suniteresuotam asmeniui R. L.. R. L. yra pareiÅ¡kėjo mirusio brolio J. L. žmona. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad neprieÅ¡taraus nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymui, jei byloje bus nustatyta sÄ lygų, bÅ«tinų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi fakto konstatavimui, visuma.

Suinteresuotas asmuo KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad neturi jokio teisinio intereso Å¡ios bylos baigtimi, todėl reikalavimo pagrįstumÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centras pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog neturi jokio teisinio suinteresuotumo Å¡ios civilinės bylos baigtimi bei praÅ¡o priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo R. L., atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniÅ¡kai, 2019 m. gruodžio 20 d.

PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų faktų dėl nurodyto turto įgijimo sÄ Å¾iningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo niekas neginčija. Teismas konstatuoja: PraÅ¡ymas tenkintinas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. L., mirusio (duomenys neskelbtini) metais, sÅ«nus (e. b. l. 8). J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 28). Po motinos J. L. mirties pareiÅ¡kėjas J.

L. ir J. L. paveldėjo jai priklausiusį turtÄ (e. b. l. 30). IÅ¡ KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos raÅ¡to dėl informacijos pateikimo, matyti, kad dokumentai apie KaiÅ¡iadorių rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovei priklausiusį turtÄ savivaldybei saugoti nebuvo perduoti, todėl dokumentų kopijų apie J. L. priklausiusiÄ verÅ¡idę savivaldybė pateikti negali (e. b. l. 10). IÅ¡ 2004 m. gruodžio 9 d. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniÅ«no pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad J.

L. nuo 1993 m. Å«kininkauja (duomenys neskelbtini), 7,5 ha žemės sklype. IÅ¡ VÄ® Registrų centras 2019 m. lapkričio 22 d. raÅ¡to dėl informacijos apie nekilnojamÄ jį turtÄ pateikimo, matyti, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pastatas – verÅ¡idė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teisės į jį, Nekilnojamojo turto registre neįregistruototos. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso J.

L. ir R. L.. IÅ¡ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra statinys: verÅ¡idė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1961 m., pastato bendras plotas 819,2 kv. m. Å io nekilnojamojo turto nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos (e. b. l. 14). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti, kad aukščiau minėtas pastatas – verÅ¡idė yra jo įgyta pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnis). Jis taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet praÅ¡o teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sÄ lygos. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2015 ir kt.) nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu, be kita ko, yra Å¡ios sÄ lygos:

1) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 2) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai.

Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sÄ Å¾iningai, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis);

3) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ , nesislapstydamas. Valdymo vieÅ¡umo sÄ lyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , pavyzdžiui, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sÄ lyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamÄ ja senatimi pripažinti gali bÅ«ti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas vieÅ¡ame registre;

4) daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktÄ nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktÄ Ä¯gijimo iki nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktÄ pagal savo valiÄ , bet ir kai nesiima jokių priemonių Å¡iai galimybei susigrÄ Å¾inti arba kai valdytojo bandymai susigrÄ Å¾inti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra bÅ«tina nepertraukiamo valdymo sÄ lyga. Svarbu daiktÄ valdyti taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

6) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ â€“ pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį daiktÄ valdė ne mažiau kaip deÅ¡imt metų. Å ių sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimÄ , įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai iÅ¡plėtota (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytÄ praktikÄ ).

Civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . IÅ¡analizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas J. L. nėra nekilnojamojo turto, t. y. verÅ¡idės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytos 1961 m., pastato bendras plotas 819,2 kv. m., esančios (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau yra sÄ Å¾iningai įgijęs minėtÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , t. y. pareiÅ¡kėjas nuo J.

L., (duomenys neskelbtini) mirties, kuri buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi minėta verÅ¡idė, savininkė, sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdo daugiai kaip 10 metų, Å¡ias aplinkybes patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei pačio pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės. PareiÅ¡kėjas nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki Å¡iol kaip savo valdo verÅ¡idės pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas daiktÄ valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktÄ , nors tas daiktas ir turi savininkÄ , jei Å¡is per įstatymo nustatytÄ terminÄ savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktÄ valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016).

PareiÅ¡kėjui nėra žinomas, koks nors kitas galimas verÅ¡idės savininkas. Byloje nustatyta, kad verÅ¡idės valdytojas pradėjęs jį valdyti buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ ir sÄ Å¾iningu valdytoju iÅ¡liko visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė. Suinteresuoti asmenys nepateikė prieÅ¡taravimų byloje, nenurodė, kad turtas priklausytų valstybei ar savivaldybei.

Byloje nėra duomenų, kad verÅ¡idė bÅ«tų buvusi pastatyta neteisėtai. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjas valdė verÅ¡idę, į šį turtÄ kas nors bÅ«tų pareiÅ¡kęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtÄ neatsirado ir paskelbus vieÅ¡ai internete apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodyti faktai, kad daugiau kaip deÅ¡imt metų pareiÅ¡kėjas nepertraukiamai naudojosi daiktu, jį turi ir valdo kaip savo turtÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad byloje įrodytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sÄ lygos, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas, kad pareiÅ¡kėjas J. L. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į verÅ¡idę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiÄ (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis, 533 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 3 dalimi, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas J. L. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į verÅ¡idę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiÄ (duomenys neskelbtini) Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėjas Gintautas Kaulakis