Legislator Case Law & Legislation
d304a2c1-4733-476e-b83d-a3ff77b400a8 AI generated

d304a2c1-4733-476e-b83d-a3ff77b400a8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d304a2c1-4733-476e-b83d-a3ff77b400a8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir uždarajai akcinei bendrovei ,,GF bankas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. B. 2021 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 3-19) ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija), ir UAB ,,GF bankas“ 891,22 Eur turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Legislator headnote

AI generated

d304a2c1-4733-476e-b83d-a3ff77b400a8 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Kauno apygardos teisme buvo priimtas pažeidus rūšinį teismingumÄ , kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 punktÄ apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-64-464/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00458-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1; 3.1.2.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir uždarajai akcinei bendrovei ,,GF bankas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. B. 2021 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 3-19) ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija), ir UAB ,,GF bankas“ 891,22 Eur turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Nurodė, kad atsakovės, veikdamos kartu prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , nepagrįstai apribojo jo teisę gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir ieÅ¡kinio pagrindu pradėto neteisėto civilinio proceso. Jonavos rajono apylinkės teismas ne tik nepagrįstai priėmė UAB ,,GF bankas“ ieÅ¡kinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, bet ir nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Teismas apribojo ieÅ¡kovo teisę gintis nuo jam pareikÅ¡to nepagrįsto reikalavimo ir dėl to priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Teigia, kad dėl tokių prieÅ¡ jį susivienijusių atsakovių veiksmų patyrė 891,22 Eur turtinę ir 500 000 Eur neturtinę žalÄ , kurios atlyginimÄ praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių.

3. Kauno apygardos teismo teisėjo 2021 m. spalio 5 d. rezoliucija (b. l.

3) ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinys buvo priimtas ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡siųstas atsakovėms su praneÅ¡imu dėl atsiliepimų į jį pateikimo (b. l. 20).

4. Atsakovė UAB ,,GF bankas“ atsiliepime į ieškinį (b. l. 24-25) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

5. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį (b. l.

28) prašė bylÄ perduoti pagal teismingumÄ nagrinėti apylinkės teismui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi (b. l. 33-34) civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir UAB ,,GF bankas“ dėl žalos atlyginimo, perdavė pagal teismingumÄ nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams.

7. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Kauno apygardos teisme buvo priimtas pažeidus rūšinį teismingumÄ , kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 punktÄ apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

8. Nustatęs, kad ieÅ¡kovas, kurio gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teimÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms, kurių buveinė Vilniuje, dėl 500 891,22 Eur sumos, kuriÄ sudaro 891,22 Eur turtinė ir 500 000 Eur neturtinė žala, priteisimo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad toks ieÅ¡kinys, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 punktu, nenagrinėtinas apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme.

9. Kadangi pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį ieÅ¡kinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylÄ , gali bÅ«ti pareikÅ¡tas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , teismas sprendė, jog Å¡is ieÅ¡kinys yra teismingas Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams, kuriems bylÄ ir nusprendė perduoti nagrinėti pagal teismingumÄ (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 30 straipsnio 7 dalis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. IeÅ¡kovas A. B. atskirajame skunde (b. l.

38) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti bylÄ Kauno apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį teismas privalo iÅ¡nagrinėti priimtÄ ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės net jeigu vėliau paaiÅ¡kėja, kad jis buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, iÅ¡skyrus CPK 34 straipsnio 5–7 dalyse nurodytas iÅ¡imtis, kurios Å¡iuo atveju neegzistuoja. 10.2. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tik dėl neturtinės, bet ir dėl turtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kinio suma virÅ¡ija 40 000 Eur, todėl byla teisminga apygardos teismui. 10.3. Byla perduota nagrinėti teismui, kurio vienos iÅ¡ teisėjos veiksmų teisėtumas yra kvestionuojamas ieÅ¡kinyje ir kuriuo grindžiamas reikalavimas atlyginti žalÄ . BylÄ Å¡aliÅ¡kas Kauno apygardos teismas perdavė kitam Å¡aliÅ¡kam teismui, kurio teisėjų neteisėtus veiksmus siekiama nuslėpti.

11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime (b. l. 40-41) praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės. Turtinės žalos dydis yra mažesnis nei 40 000 Eur, o reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepaisant to, kad virÅ¡ija 40 000 Eur, atsižvelgiant į žalos pobÅ«dį (neturtinė) patenka į CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodytÄ iÅ¡imtį, todėl taip pat neteismingas apygardos teismui. 11.2.

IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad tik CPK 34 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais bylÄ galima perduoti nagrinėti kitam teismui. Teismas, nustatęs, kad buvo pažeistos teismingumo taisyklės, turėjo vadovautis CPK 34 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ â€“ arbitrÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismÄ negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); Å¡i konstitucinė teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

13. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismÄ tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali bÅ«ti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali bÅ«ti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti bÅ«simam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, 28 punktas). Pažeista asmens teisė gali bÅ«ti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybÄ realizuoja laikydamasis visų įstatyme nustatytų sÄ lygų.

14. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui – tai viena iÅ¡ įstatyme nustatytų teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų. Todėl asmuo, siekiantis, kad jo galimai pažeistos subjektinės teisės bÅ«tų veiksmingai apgintos teisme, turi pateikti reikalavimus bÅ«tent tam teismui, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles yra kompetentingas iÅ¡nagrinėti jo keliamÄ ginÄÄ . Siekiant nustatyti tokį teismÄ , kompetentingÄ nagrinėti konkretų ginÄÄ , CPK 25–36 straipsniuose yra nustatytos teismingumo taisyklės, pagal kurias yra nustatomas bylų rūšinis teismingumas (įvertinama, kuris iÅ¡ teismų – bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas – turi nagrinėti bylÄ , taip pat nustatoma, kuris iÅ¡ bendrosios kompetencijos teismų (apylinkės ar apygardos teismas) turi nagrinėti bylÄ kaip pirmosios instancijos teismas), ir teritorinis teismingumas (įvertinama, kuris konkretus teismas iÅ¡ visų esančių apylinkės ar apygardos teismų turi kompetencijÄ nagrinėti bylÄ ).

15. Kai asmuo pateikia ieÅ¡kinį teismui, kuriam jis nėra teismingas, tokį ieÅ¡kinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu iÅ¡kėlus bylÄ tame teisme paaiÅ¡kėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi perduoda bylÄ nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rÅ«mams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju byloje yra keliamas klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo apylinkės ir apygardos teismams. Pagal bendrÄ jÄ CPK 26 straipsnyje iÅ¡dėstytÄ taisyklę, visas civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Å ios taisyklės iÅ¡imtys yra iÅ¡dėstytos CPK 27 ir 28 straipsniuose, kuriuose yra iÅ¡vardintos bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai, ir bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja iÅ¡imtinai tik Vilniaus apygardos teismas. Viena iÅ¡ bylų kategorijų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti apygardos teismai – tai civilinės bylos, kuriose ieÅ¡kinio suma yra didesnė kaip 40 000 Eur, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

17. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, apeliantas ieÅ¡kinyje suformulavo du reikalavimus, t. y. priteisti 891,22 Eur turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl, apelianto subjektyviu vertinimu, neteisėtų kredito įstaigos ir teismo veiksmų pateikiant teismui ieÅ¡kinį ir jį nagrinėjant, atlyginimo. Pirmasis reikalavimas dėl 891,22 Eur turtinės žalos atlyginimo nevirÅ¡ija CPK 27 straipsnio 1 punkte numatytos 40 000 Eur sumos, o antrasis nors ir virÅ¡ijÄ Å¡iÄ sumÄ , tačiau patenka į CPK 27 straipsnio 1 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį, kuomet ne pareikÅ¡to reikalavimo dydis, o jo pobÅ«dis nulemia bylos teismingumÄ . Kaip minėta pirmiau, reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo reikalaujamų priteisti sumų dydžio, nagrinėjami apylinkės teismuose.

18. Kadangi šiuo atveju nė vienas iš ieškinio reikalavimų nėra teismingas apygardos teismui, atitinkamai netaikytina ir CPK 33 straipsnio 4 dalyje numatyta taisyklė, kad tuo atveju, jei vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų turi būti nagrinėjamas apygardos teisme.

19. Apeliantas neteisingai aiÅ¡kina CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioje nurodoma, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių priimtÄ bylÄ turi iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, iÅ¡skyrus CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. PrieÅ¡ingai nei interpretuoja Å¡iÄ teisės normÄ apeliantas, ji taikytina tik tais atvejais, kai ieÅ¡kinio pateikimo metu byla buvo teisminga jį priėmusiam teismui ir tik vėliau dėl tam tikrų aplinkybių (pavyzdžiui, ieÅ¡kovui padidinus ar sumažinus savo reikalavimÄ , dalies reikalavimo atsisakius, Å¡aliai įgijus bankrutuojančio subjekto statusÄ , pakeitus gyvenamÄ jÄ vietÄ ar juridinio asmens buveinės adresÄ ir pan.) tampa teisminga kitam teismui. Tokioms situacijoms sureguliuoti, kai teismas per klaidÄ priima jam neteismingÄ ieÅ¡kinį, aptarta taisyklė netaikoma.

20. Nagrinėjamu atveju apelianto ieÅ¡kinio pateikimo metu egzistavo aplinkybės, dėl kurių jo ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas Kauno apygardos teisme. Tokiai aplinkybei paaiÅ¡kėjus tik po ieÅ¡kinio priėmimo (gavus atsakovių atsiliepimus į ieÅ¡kinį), teismas pagrįstai priėmė skundžiamÄ nutartį ir bylÄ perdavė pagal teismingumÄ nagrinėti apylinkės teismui.

21. Atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo ir (ar) teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantui, kuris tendencingai teikia panaÅ¡aus turinio ieÅ¡kinius dėl jam skirtingų valstybės institucijų ar privačių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ir kuris sistemingai savo procesinius dokumentus grindžia teismų ir (ar) teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo argumentais, ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas savaime nesudaro pagrindo abejoti teismų ar teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu, ar, juo labiau, tam pagrindo nesudaro deklaratyvÅ«s ir jokiais objektyviais faktiniais bei teisiniais pagrindais nepagrįsti apelianto subjektyvÅ«s teiginiai dėl jo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėjančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi.

Be to, ne kartÄ buvo atmesti ir apelianto praÅ¡ymai nuÅ¡alinti jo bylÄ nagrinėjantį teismÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti kitam teismui vien tuo pagrindu, jog ieÅ¡kinyje keliamas to paties teismo teisėjų veiksmais galimai padarytos žalos atlyginimo klausimas (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-23/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-59/2011; 2012 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-540/2012; 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-298/2014; 2015 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-72-157/2015; 2016 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-168-516/2016; 2017 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-67-943/2017; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-147-943/2018; 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1232-1120/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-72-464/2020 ir kt.).

22. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylÄ pagal teismingumÄ apylinkės teismui, teisės normų aiÅ¡kinimo bei taikymo taisyklių nepažeidė ir šį procesinį klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Kačinskienė