2022-04-11 Nr. ANB-624-4-11-3-00021-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-28-495/2022

Teisminio proceso Nr. 4-11-3-00021-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. atstovo advokato Mindaugo Zalepūgos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. Š. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo Miroslavo Brazovskio (Miroslav Brazovskij) 2021 m. vasario 19 d. nutarimu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nubausta 500 Eur bauda už tai, kad karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir, neturėdama Nutarimo 2.1.7 papunktyje nustatyto pagrindo, 2020 m. gruodžio 20 d. apie 20.45 val. atvyko iš Ignalinos rajono savivaldybės į Visagino savivaldybę, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir taip nesilaikė Nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų.

2. Utenos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2021 m. vasario 19 d. nutarimą ir A. Š. skundo netenkino.

3. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą ir netenkino administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. atstovo advokato M. Zalepūgos apeliacinio skundo.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. atstovo advokato M. Zalepūgos prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis ir nutraukti A. Š. administracinio nusižengimo teiseną arba pakeisti Utenos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis ir administracinį nusižengimą iš ANK 45 straipsnio 4 dalies perkvalifikuoti į ANK 45 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Utenos apylinkės teismas, nors ir laikė įrodyta aplinkybę, kad pareiškėjai kontrolės poste buvo leista vykti tik užsipilti degalų į artimiausią degalinę, pareiškėjos veiksmų priešingumą teisei susiejo ne su tuo, kad pareiškėja neįvykdė policijos pareigūnų kontrolės poste jai duoto nurodymo, o su tuo, kad pareiškėja neįrodė, jog degalų trūkumas jos automobilyje patenka į Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje nurodytų išimčių sąrašą, ir tuo pagrindu pripažino, kad pareiškėjai administracinė atsakomybė buvo taikyta pagrįstai.

5.2. Utenos apylinkės teismas pareiškėjos veiksmuose nenustatė ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto kvalifikuojančio požymio – sukelto pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Utenos apylinkės teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, padarydamas aiškią materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, o tai pripažino ir Panevėžio apygardos teismas, vis tiek nutarė, kad pareiškėjos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, nors, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, turėjo A. Š. veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį.

5.3. Panevėžio apygardos teismas pareiškėjos veiksmų priešingumą teisei susiejo ne su tuo, kad pareiškėja neįvykdė policijos pareigūnų kontrolės poste jai duoto nurodymo degalų įsipilti vykti į artimiausią degalinę, o su tuo, kad pareiškėja kontrolės poste nenurodė, jog Visagino savivaldybės teritorijoje, konkrečiu atveju Visagino mieste, ketina ne tik papildyti automobilio degalų atsargas, bet ir apsipirkti maisto prekių parduotuvėje.

5.4. Nors pareiškėjos veiksmų teisinė kvalifikacija nesikeitė, juos kvalifikuojant pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, tačiau skirtingose proceso stadijose keitėsi nurodomų pareiškėjos priešingų teisei veiksmų, kuriais pasireiškė administracinio nusižengimo padarymas, turinys. Toks nuolat besikeičiantis pareiškėjos veiksmų, kurių pagrindu jai taikoma administracinė atsakomybė, teisinis vertinimas yra teisiškai ydingas, kadangi pažeidžia pareiškėjos teisę žinoti, kokie konkrečiai jos veiksmai pripažinti priešingais teisei.

5.5. Teismai teisės prasme skirtingai vertino policijos pareigūnų kontrolės poste pareiškėjai duotą leidimą tęsti kelionę, atvykus į Visagino savivaldybę. Utenos apylinkės teismas šiuos pareigūnų veiksmus vertino ANK 16 straipsnio 1 dalies kontekste, pripažindamas, jog pareigūnai turėjo teisę leisti pareiškėjai vykti iki artimiausios degalinės, kartu nesuteikdami teisės laisvai judėti visoje Visagino savivaldybėje. Tuo metu Panevėžio apygardos teismas pareigūnų veiksmus leisti pareiškėjai nuvažiuoti iki degalinės užsipilti degalų įvertino kaip geranorišką leidimą pareiškėjai nuvykti iki degalinės užsipilti degalų ir grįžti atgal, apskritai nepateikdamas tokio geranoriško leidimo teisinio vertinimo.

5.6. Teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kadangi neišsamiai bei nevisapusiškai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, padarė esminius ANK 569 straipsnio, 636 straipsnio nuostatų pažeidimus ir tai žemesniųjų instancijų teismams sukliudė priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą byloje.

5.7. Žemesniųjų instancijų teismai, nurodydami, kad pareiškėjai kontrolės poste duotas leidimas tęsti kelionę nelaikytinas pripažinimu, jog priežastis, dėl kurios ji atvyko į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, patenka į Nutarimo 2.1.7 punkte nustatytų išimčių sąrašą, netinkamai ir neišsamiai ištyrė bylos įrodymus, aptariamu klausimu padarė nepagrįstas išvadas, o tai sukliudė teismams priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

5.8. Pareigūnai negali veikti ultra vires (daugiau, negu leidžia įgaliojimai). Nei Vyriausybės nutarime, nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 5-V-1026 patvirtintame Stacionariame policijos kontrolės poste tarnybą vykdančio pareigūno informaciniame biuletenyje, nei kitame teisės akte nebuvo įtvirtinta patikrinimus kontrolės poste vykdžiusiems pareigūnams, kai galioja nustatyti ribojimai judėti tarp savivaldybių, leisti atvykti asmenims į kitą nei jų gyvenamosios vietos savivaldybę, nesant Vyriausybės nutarime nustatytų išimčių. Priešingai, asmenys į kitą nei gyvenamosios vietos savivaldybę galėjo atvykti tik esant Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje nurodytoms priežastims. Kontrolės metu nustačius, jog asmuo į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę atvyko turėdamas Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje nustatytą pagrindą, tokiam asmeniui jokie kiti suvaržymai negalėjo būti taikomi. Todėl, atsižvelgiant į įvykio dieną galiojusį teisinį reguliavimą, pareiškėja objektyviai negalėjo suprasti ir nesuprato, kad jos kontrolės poste nurodyta priežastis dėl atvykimo į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę nelaikytina patenkančia į Nutarimo 2.1.7 papunktyje nurodytas išimtis, dėl ko ji atitinkamai turi teisę tik įsigyti degalų, tačiau negali užsiimti kitomis teisės aktų neuždraustomis veiklomis, įskaitant maisto produktų nupirkimą rizikos grupei priklausančiam sutuoktiniui.

5.9. Byloje esantis vaizdo ir garso įrašas, padarytas parduotuvėje „Lidl“, neatitinka įstatymo įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų, dėl to teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, nepagrįstai juo rėmėsi grįsdami pareiškėjos kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo, taip padarė esminį proceso teisės pažeidimą ir šis pažeidimas sukliudė objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą (ANK 569 straipsnis).

5.10. Teismo priimtas procesinis sprendimas yra ne tik prieštaringas, priimtas pažeidžiant ANK 636 straipsnio nustatytą pareigą motyvuoti priimamus procesinius sprendimus, bet ir priimtas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrus bylos įrodymus, taip pažeidžiant ANK 569, 636 straipsnių nuostatas.

5.11. Pareiškėjas nesutinka su teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu (S. Čirikienės, P. Abramovičiaus parodymai), skunde pateikia savą jų vertinimą. Kartu teigia, kad teismams nustačius, jog A. Š. buvo leista vykti iki degalinės, taip pat turėjo būti nustatyta, ar toks konkrečios apimties leidimas (nurodymas) galėtų būti pripažintas teisėtu.

5.12. Teismai, nustatę, kad A. Š. veiksmai įvykio dieną nesukėlė pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, tačiau juos vis tiek kvalifikavę pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą.

6. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Audrius Micikevičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį. Pareigūnas atsiliepime nurodo:

6.1. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų tyrimas ir vertinimas bei faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, o priimtas skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą. Teismai, išsamiai išnagrinėję administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundus, konstatavo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Utenos apylinkės teismas padarė tokius esminius procesinius pažeidimus, kurie sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje. Pateiktame prašyme nurodyti bylos atnaujinimo pagrindai ir teisiniai argumentai dėl šių pagrindų buvimo iš esmės yra panašūs į tuos, kuriais buvo remtasi ir kreipiantis į žemesniųjų instancijų teismus.

6.2. Prašyme nurodytos aplinkybės yra prieštaraujančios administracinio nusižengimo byloje nustatytoms aplinkybėms ir teismų padarytoms išvadoms, todėl turėtų būti vertinamos kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. atstovo advokato M. Zalepūgos prašymas tenkintinas.

Dėl prašymo nagrinėjimo ribų

8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais proceso teisės pažeidimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-12-628/2019 ir kt.).

9. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymo argumentai, kuriais nesutinkama su administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š., kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų S. Čirikienės, P. Abramovičiaus parodymų, taip pat aplinkybių, susijusių su vaizdo kameros (ne)panaudojimu policijos pareigūnų patruliavimo vietoje bei parduotuvėje ir kt., vertinimu, nėra šios atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas ir paliekami nenagrinėti. Skundžiami teismų sprendimai bus vertinami tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti.

Dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies taikymo

10. ANK 45 straipsnyje nustatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą.

11. Atsakomybė už šių norminių aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla tuomet, kai tokia veika: 1) sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) ji padaryta karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

12. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. Šiai bylai aktualiu atveju COVID-19 yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.

13. Šio straipsnio prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis inkriminuotinas, kai asmenys pažeidžia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) nustatytas jiems pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo (ŽULPKĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šis požymis gali būti inkriminuojamas ir kitais atvejais, pvz., kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigūnas). Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan.

14. Nagrinėjamai bylai aktualiu laiku, vadovaujantis ŽULPKĮ 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 buvo paskelbtas karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir patvirtintas karantino režimas. Pagal šio nutarimo 2.1.7 punkto nuostatas nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 0.00 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1418 redakcija galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 16 d.).

15. Pareiškėjas prašyme kelia klausimą dėl netinkamo ANK 45 straipsnio 4 dalies taikymo, nepagrįstai A. Š. inkriminavus Nutarimo 2.1.7 punkto pažeidimą ir nustačius jos veiksmuose administracinį nusižengimą kvalifikuojantį požymį – pavojaus sukėlimą išplisti COVID-19 ligai.

16. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 20 apie 20.45 val. į policijos kontrolės postą Nr. U61, esantį kelio Nr. 1417, Visaginas–Rimšė, Visagino savivaldybėje, atvažiavo automobilis „Nissan Micra“, vairuojamas A. Š., jame dirbančios policijos pareigūnės S. Čirikienės ji paprašė leisti nuvykti į degalinę ir paaiškino, kad automobilyje baigiasi degalai. Policijos pareigūnė, įsitikinusi, kad degalų A. Š. automobilyje yra mažai, leido jai įvažiuoti į Visagino savivaldybę. A. Š., Visagino miesto degalinėje užsipylusi degalų, nepranešusi kontrolės poste esantiems pareigūnams, nuvažiavo ir į maisto prekių parduotuvę.

17. A. Š. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad karantino laikotarpiu, pažeisdama Nutarimo 2.1.7 punkte nustatytą reikalavimą, ribojantį judėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių, 2020 m. gruodžio 20 d. apie 20.45 val. atvyko iš Ignalinos rajono savivaldybės į Visagino savivaldybę, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

18. Bylą nagrinėję teismai, palikdami institucijos nutarimą galioti, nusprendė, kad A. Š. iš Ignalinos rajono savivaldybės atvyko į kitą, ne savo gyvenamosios vietos – Visagino savivaldybę, nesant nustatytų Nutarimo 2.1.7 punkte nurodytų išimtinių aplinkybių, leidžiančių nesilaikant nurodyto apribojimo judėti tarp savivaldybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiomis skundžiamuose teismų sprendimuose padarytomis išvadomis.

19. Byloje yra nustatyta, kad A. Š. savo vairuojamu automobiliu įvažiavo į kitos, ne savo gyvenamosios vietos, savivaldybės teritoriją, turėdama policijos kontrolės poste dirbusių policijos pareigūnų leidimą. Tai yra A. Š. nurodžius priežastį, dėl kurios jai būtina įvažiuoti į Visagino savivaldybės teritoriją (automobilio degalų trūkumą), policijos pareigūnė nurodytą priežastį patikrino (nustatė, kad automobilio degalai iš tikrųjų baigiasi) ir davė leidimą įvažiuoti į Visagino savivaldybę. Tai reiškia, kad priežasties įvažiuoti į kitą savivaldybę objektyvumas ir būtinumas policijos pareigūnės buvo patikrintas. Policijos pareigūnė S. Čirikienė, vykdydama savo tarnybines pareigas, turėjo ne tik tokią teisę, bet ir pareigą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 5-V-1026 „Dėl karantino režimo laikymosi kontrolės ir stacionarių policijos kontrolės postų darbo organizavimo 2020 m. gruodžio 18 d. – 2021 m. sausio 3 d.“ buvo nustatyta karantino kontrolės tvarka (toliau – Tvarka), kartu patvirtintos stacionariame policijos kontrolės poste tarnybą vykdančių pareigūnų pareigos. Tvarkos 8 punkte nustatyta, kad, vykdydamas Nutarimo 2.1.7 papunkčio kontrolę, policijos pareigūnas privalo išsiaiškinti, ar tikrinamam asmeniui taikytinos šiame papunktyje nustatytos išimtys, ir nustatęs tokią išimtį policijos pareigūnas priima galutinį sprendimą, ar (ne)leisti vykstančiam asmeniui tęsti kelionę. Tais atvejais, kai tikrinančiam pareigūnui lieka abejonių dėl asmens vykimo tikslo atitikties Nutarime nurodytoms išimtims, tačiau vis tiek priimamas sprendimas leisti tęsti kelionę, vykstantis asmuo informuojamas, kad informacija apie jo vykimą ir deklaruotus tikslus yra fiksuojama, o vėliau, jei atlikus išsamesnį patikrinimą paaiškėtų, kad buvo padarytas pažeidimas, asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn.

20. Vadinasi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta Nutarimo 2.1.7 punkte nurodyta objektyviai pagrįsta, neatidėliotina priežastis įvažiuoti A. Š. į kitos, t. y. Visagino, savivaldybės teritoriją. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl jos deklaruojamo vykimo į kitą savivaldybę tikslo, ji nebuvo įspėta ir apie galimą išsamesnį patikrinimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. Š. vairuojamu automobiliu į Visagino savivaldybės teritoriją atvyko teisėtai, turėdama policijos pareigūnų leidimą. Byloje nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, jog administracinėn atsakomybėn patraukta A. Š. būtų neteisėtai atvykusi iš Ignalinos į Visagino savivaldybę. Kaip jau minėta, būtent policijos pareigūnė įvertino A. Š. nurodytą priežastį įvažiuoti į Visagino savivaldybės teritoriją kaip neatidėliotiną bei būtiną ir davė tam leidimą, o ne pati A. Š. savavališkai, nesilaikydama teisės aktais nustatytos tvarkos, įvažiavo į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kaip konstatavo abiejų instancijų teismai skundžiamuose sprendimuose (apylinkės teismo nutarties 6 lapas; apygardos teismo nutarties 18, 19 punktai).

21. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų instancijų teismų itin plačiai vertintos kitos aplinkybės, susijusios su A. Š. apsilankymu Visagine esančioje maisto prekių parduotuvėje, nepranešus apie tai policijos pareigūnams, taip pat keltos versijos, kaip A. Š. turėjo ar galėjo elgtis (naudotis kitomis šeimai priklausančiomis transporto priemonėmis, vykti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Ignalinos rajone, į Vilniaus miestą viešuoju transportu, pirkti ar ne tam tikrus maisto produktus ir kt.), nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšmingos.

Primintina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).

Taigi, nagrinėjamoje byloje A. Š. administracinio nusižengimo ribos buvo apibrėžtos protokole suformuojant kaltinimą, jog ji, pažeisdama Nutarimo 2.1.7 punkto reikalavimus (neturėdama tam objektyviai pagrįstos neatidėliotinos priežasties), atvyko iš Ignalinos į Visagino savivaldybę. Būtent tokia apimtimi ir turi būti sprendžiama dėl A. Š. administracinės atsakomybės. Priešingai nei konstatavo teismai skundžiamuose sprendimuose, A. Š. nebuvo kaltinta policijos pareigūnų nurodymų (tokių kaip vykti tik iki artimiausios degalinės ar pan.) nevykdymu.

Todėl, kaip jau minėta, kitos teismų skundžiamuose sprendimuose nurodytos ir pirmiau aptartos aplinkybės A. Š. veiksmų teisiniam vertinimui nėra reikšmingos. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, pritaria pareiškėjo argumentams, kad A. Š. Nutarimo 2.1.7 punkto pažeidimas buvo inkriminuotas nepagrįstai.

22. Teisėjų kolegija sutinka ir su pareiškėjo nurodytu argumentu, jog A. Š. nepagrįstai buvo inkriminuotas ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytas veiką kvalifikuojantis požymis – pavojaus išplisti COVID-19 ligai sukėlimas.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojama taisyklė, kad sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, paskelbtos nepaprastosios padėties ir kt. situacijai. Pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį tik esant nustatytoms abiem pirmiau paminėtoms šios straipsnio dalies dispozicijoje nurodytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022). Kartu pažymėtina, kad pavojaus išplisti ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms sukėlimo požymis negali būti išvedamas iš kitų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Aptariamas ANK 45 straipsnio 4 dalies požymis negali būti be turinio, apibrėžtas vien abstrakčiomis frazėmis apie pavojaus sukėlimą. Dėl šios priežasties būtina nustatyti, kaip pasireiškė pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ligoms, įvardytos tam reikšmingos aplinkybės, pvz., kontakto tarp asmenų pobūdis, trukmė, ar naudotos apsaugos priemonės ir kt.

24. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad A. Š. Visagino savivaldybėje viešosiose vietose dėvėjo apsauginę kaukę, nesirgo ir nesusirgo COVID-19 liga, todėl jos veiksmai realaus pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms nesukėlė. Kartu pateikdamas tam prieštaraujančią išvadą nusprendė, kad ANK 45 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos, padarytos karantino metu, atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalį, nepriklausomai nuo to, ar jos sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. O apeliacinės instancijos teismas, nustatęs netinkamą tokį pirmosios instancijos teismo ANK 45 straipsnio 4 dalies normos aiškinimą, pritarė A. Š. veikos kvalifikavimui, apsiribodamas išvada, kad, A. Š. nesilaikant Nutarimo 2.1.7 punkto nuostatų, buvo sukeltas realus pavojus išplisti užkrečiamai COVID-19 ligai. Tai rodo, kad teismas pavojaus išplisti šiai užkrečiamai ligai sukėlimo požymį kildino išimtinai tik iš byloje konstatuoto Nutarimo 2.1.7 punkto nuostatos pažeidimo, atskirai nenustatinėjo ir nevertino šio būtinojo ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto pažeidimo požymio. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nepateikė teisinių argumentų ar bylos įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų išvadų, rodančių realią sukeliamą riziką COVID-19 ligai plisti.

25. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad, pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose įvertintas aplinkybes, A. Š. veiksmuose nėra būtinų ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių. Teismai, pripažindami, jog A. Š. veiksmai atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtoms nutartims priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Esant šioms aplinkybėms, naikintini skundžiami teismų sprendimai ir administracinio nusižengimo teisena A. Š. nutrauktina nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Utenos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 nutartį bei Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį ir A. Š. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Alvydas Pikelis

Daiva Pranytė-Zalieckienė