d2ffaf23-76ef-4bf0-9a1b-ab99cbf660c8 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-8381-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01669-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 20 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S.S., jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), atsakovės VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Ramunei Å vedaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S.S. skundÄ atsakovei VieÅ¡ojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas S.S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o panaikinti atsakovės VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) vado 2019 m. liepos 10 d. įsakymÄ Nr. 47TE-374 (toliau – ir Ä®sakymas), kuriuo pripažinta, jog pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį turėtų bÅ«ti skirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas. Skunde nurodo, jog Ä®sakymas neteisėtas, nes tarnybinio nusižengimo jis nepadarė, nesutinka su atsakovės vertinimu, jog už tokio pobÅ«džio nusižengimÄ turi bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ griežčiausių nuobaudų – griežtas papeikimas.

Teigia, jog tarnybiniu nusižengimu pripažinti veiksmai, kai 2018 m. vasario 6 d. jis vykdė budėjimÄ AB „Klaipėdos nafta“ Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) 1 poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1), nustačius, jog budėjimo metu jis miegojo, todėl netinkamai stebėjo saugomÄ teritorijÄ , taip pat pažeidė SGDT apsaugos plane nustatytÄ objekto apsaugos vykdymo tvarkÄ , nes valgė ir stebėjimÄ vykdė, pažeisdamas uniformos dėvėjimo taisykles. Pažymi, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje neaptarta nuobaudos rÅ«Å¡ies – griežtas papeikimas – skyrimo bÅ«tinybė.

Vertina, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada nemotyvuota, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, jo kaltė dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų padarymo neįrodyta. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas praÅ¡o skundÄ patenkinti visiÅ¡kai skunde ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. PareiÅ¡kėjo atstovo vertinimu, tarnybinio patikrinimo procedÅ«ra turėjo bÅ«ti užbaigta jÄ nutraukiant, nes yra suėjęs patraukimo tarnybinėn atsakomybėn naikinamasis terminas, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vidaus tarnybos yra atleistas.

Atsakovė VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundÄ nurodo, jog su skundo reikalavimu nesutinka. Teigia, jog pagal suteiktÄ diskrecijÄ , vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 4 dalimi, atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 47D-579 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 29 d. nutartį, galėdamas betarpiÅ¡kai įvertinti padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir Å¡iurkÅ¡tumÄ , Tarnybos vadas Ä®sakymu pripažino, jog pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį turėtų bÅ«ti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Nurodo, jog 2018 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 47D-579 konstatuota, kad 2018 m. vasario 6 d. nuo 05 val. iki 06 val. ir nuo 08 val. iki 09 val. budėdamas SGDT 1 poste prie AB „Klaipėdos nafta“ SGDT vaizdo stebėjimo pulto (T1), pareiÅ¡kėjas valgė nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje, todėl tyčiniais veiksmais pažeidė VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos AB „Klaipėdos nafta“ SGDT apsaugos plano 3 priede esančiame Postų žiniaraÅ¡tyje nustatytÄ sargybų grafiko 17.5, 18.1 papunkčius, pažeidė VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų tarnybinės etikos kodekso 5.14 punktÄ bei PareigÅ«nų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 12 punktÄ .

Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjo netinkamas pareigų atlikimas sudarė sÄ lygas nepakankamam objekto saugumo užtikrinimui, kadangi galimo nusikalstamo kėsinimosi į saugomÄ objektÄ atveju galėjo kilti sunkios pasekmės. Teigia, jog tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas sukėlė pavojų ne tik saugomam objektui, bet ir kitiems jame dirbantiems asmenims, o netinkama pavojingo objekto apsauga buvo formuojamas neigiamas visuomenės požiÅ«ris į TarnybÄ . Atkreipia dėmesį į saugomo objekto reikÅ¡mę, jo pavojingumÄ , svarbÄ ir strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui.

Mano, jog pareiškėjo netinkamas pareigų atlikimas pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundo netenkinti atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamo ginčo dalykas – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 47TE-374 „Dėl tarnybinio nusižengimo pripažinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjant administracinę bylÄ , kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismas privalo įvertinti, ar vidaus reikalų statutinė įstaiga, paskyrusi pareigÅ«nui tarnybinę nuobaudÄ , laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedÅ«rų reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobÅ«dį ir įtakÄ priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nustatyti, ar skundžiamu įsakymu nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, ar tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ir ar paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo pobÅ«dį.

Teismas pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iÅ¡ naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ nagrinėjant ginÄÄ teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

Ginčijamas įsakymas, kuriuo pripažinta, jog pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį turėtų bÅ«ti paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – priimtas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statuto, redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 4 dalimi, atsižvelgiant į Tarnybos vado pavaduotojo, atliekančio Tarnybos vado funkcijas, vidaus tarnybos pulkininko J.Z. 2018 m. balandžio 20 d. patvirtintÄ tarnybinio patikrinimo Dėl vieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos sargybos virÅ¡ininko vidaus tarnybos leitenanto E.J., Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio S.S., Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V.D. veiksmų iÅ¡vadÄ Nr. 47D-529 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjo tarnybinis nusižengimas pasireiÅ¡kė tuo, kad 2018 m. vasario 6 d. nuo 05.00 val. iki 06.00 val. ir nuo 08.00 val. iki 09.00 val., budėdamas AB „Klaipėdos nafta“ SGDT 1-ame poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1), pareiÅ¡kėjas valgė, dalį stebėjimo laiko sėdėjo užmerktomis akimis, nes miegojo, stebėjimÄ vykdė su atriÅ¡tais batraiščiais. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė Tarnybos AB Klaipėdos nafta SGDT apsaugos plano, patvirtinto 2017 m. lapkričio 17 d.

Tarnybos Klaipėdos dalinio vado įsakymu Nr. 47/3V-4 „Dėl VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio vado 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 47/3V-2 Dėl AB Klaipėdos nafta SGDT apsaugos plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 17.5 punkto nuostatÄ vykdant tarnybÄ VSP pulto įrangos pagalba stebėti saugomÄ teritorijÄ , 18.1 punkte numatytÄ draudimÄ poste rÅ«kyti, miegoti, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas, žaisti azartinius žaidimus, SGDT apsaugos plano 3 priede esančiame Postų žiniaraÅ¡tyje nustatytÄ sargybų grafikÄ , VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų tarnybinės etikos kodekso 5.14 punkte nustatytÄ prievolę, kad pareigÅ«nas turi visada vilkėti tvarkingÄ uniformÄ ir kitus drabužius, ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 12 punkte nustatytÄ prievolę, jog pareigÅ«nai tarnybinę uniformÄ privalo dėvėti tvarkingÄ , Å¡variÄ , užsagstytÄ .

Batai turi bÅ«ti nuvalyti. Dėvint batus paaukÅ¡tintu aulu, laisvi batraiščių galai suriÅ¡ami už aulo. Dėvint tarnybinę uniformÄ , pareigÅ«no statusui identifikuoti pareigÅ«nai privalo visada turėti su savimi tarnybinį pažymėjimÄ <..>. Vidaus tarnybos pareigÅ«nų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Statutas. Ginčo teisiniams santykiams taikytina teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. PareigÅ«nai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (Statuto 32 straipsnio 1 dalis).

Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 straipsnio 1 dalis). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 straipsnio 7 dalis). Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra:

a) veika (veikimas ar neveikimas);

b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryÅ¡ys (VaiÅ¡vila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobÅ«dį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiÅ¡kai apčiuopiamÄ Å¾alÄ kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.).

AiÅ¡kindamas tarnybinio nusižengimo sampratÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių apraÅ¡ymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose konkrečiÄ veiklÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

Pagal Statuto 33 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ , atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ , taip pat sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 33 straipsnio 12 dalis).

Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as, aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d.).

ApraÅ¡e reglamentuojami konkretÅ«s kompetentingų subjektų procedÅ«riniai veiksmai pradedant, atliekant ir užbaigiant tarnybinį patikrinimÄ , skiriant tarnybinę nuobaudÄ , Å¡ių veiksmų atlikimo terminai. LVAT ne kartÄ yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016; 2018 m. vasario 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018; 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).

Taigi bÅ«tent tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje turi bÅ«ti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada privalo bÅ«ti grindžiama tyrimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais tiriamo pareigÅ«no nusižengimo faktÄ , jo kaltę ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Nors pareiÅ¡kėjas neigia tarnybinio nusižengimo padarymo faktÄ , jį iÅ¡ esmės patvirtina AB „Klaipėdos nafta“ Apsaugos vadovo L.Å . 2018 m. vasario 6 d. praneÅ¡imas, Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto A.V. 2018 m. kovo 9 d., 2018 m. kovo 27 d. tarnybiniai praneÅ¡imai, 2018 m. vasario 6 d.

SGDT sargybos 1-ojo posto vaizdo stebėjimo medžiaga bei 2018 m. vasario 5 d. patvirtintas Posto žiniaraÅ¡tyje numatytas sargybų grafikas. PareiÅ¡kėjas neneigia, jog jam yra žinomi Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyti jo tarnybinę veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Vertinant tai, jog tarnybinio nusižengimo padarymÄ sÄ lygojo paties pareiÅ¡kėjo pasirinkto elgesio modelis, darytina iÅ¡vada, jog Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pagrįstai nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas tyčia.

Tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos <...>. Negalimas skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai <...> (Statuto 39 straipsnio 4 dalis). Ä® Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytus 30 dienų <...> terminus neįskaitomas laikas, <...>, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas skundas dėl profesinės sÄ jungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigÅ«nui (Statuto 39 straipsnio 5 dalis).

Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu, nuo 2019 m. sausio1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.) nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas, gavus oficialiÄ informacijÄ apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat dėl pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ priimamas, kai pareigÅ«nas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos (netenka pareigÅ«no statuso).

SprendimÄ dėl pareigÅ«no, atleisto iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimÄ ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų bÅ«ti jam skirta, ar sprendimÄ dėl pareigÅ«no pripažinimo pažeminusiu pareigÅ«no vardÄ priima pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriantis asmuo, atsižvelgdamas į Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Å is sprendimas ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigÅ«nui, atleistam iÅ¡ vidaus tarnybos.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sÄ jungos 2018 m. gegužės 9 d. praneÅ¡imas Nr. PS/15, kuriuo atsisakyta duoti sutikimÄ skirti tarnybines nuobaudas pareigÅ«nams E.J., V.D. ir S.S., įsiteisėjo 2019 m. birželio 26 d., kada LVAT nutartimi Å¡ioje dalyje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistu.

Kadangi Ä®sakymas priimtas 2019 m. liepos 10 d., darytina iÅ¡vada, jog Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatytas 30 dienų terminas nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos nėra praleistas, todėl nepagrįstu laikytinas pareiÅ¡kėjo atstovo teiginys, jog ginčo tarnybinis patikrinimas turėjo bÅ«ti užbaigtas, jį nutraukiant. Nors priimant Ä®sakymÄ , buvo vadovaujamasi jo priėmimo metu nebegaliojusia Statuto redakcija, teismo posėdžio metu atsakovės atstovei patvirtinus, jog Ä®sakymo priėmimo pagrindas – Statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.) 39 straipsnio 8 dalies 2 punktas, nurodytas pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio Ä®sakymas galėtų bÅ«ti laikytinas neteisėtu.

Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) perkėlimas į žemesnes pareigas;

5) atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492– 360/2013). Statuto 39 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Taigi pirmiau nurodyti kriterijai, kuriais turi bÅ«ti vadovaujamasi skiriant tarnybines nuobaudas tiek pagal StatutÄ , tiek pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ , yra analogiÅ¡ki. Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , nustačius, jog valstybės tarnautojas padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , parenkant tarnybinę nuobaudÄ turi bÅ«ti įvertintos visos juridinę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2–334/2004, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5, 2004, p. 79–83).

Nors Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog įvertinus tai, jog SGDT yra svarbus ir strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turintis objektas, joje nagrinėtas pareigÅ«nų netinkamas pareigų atlikimas yra Å¡iurkÅ¡tus nusižengimas valstybės tarnautojo pareigoms, teismo vertinimu, objekto statusas negali bÅ«ti kriterijumi, pareigÅ«no teisę pažeidžiančius veiksmus kvalifikuojant kaip Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ . Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo padaryti nusižengimai sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas yra charakterizuojamas neigimai, pareiÅ¡kėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ä®vertinus tarnybinių nusižengimų pobÅ«dį ir aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Ä®sakyme nurodyta tarnybinė nuobauda yra per griežta, todėl Ä®sakymas keistinas, jį suformuluojant taip: „pripažįstu, kad vidaus tarnybos puskarininkis S.S., VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio jaunesnysis specialistas (atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos 2019 m. balandžio 23 d.), padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį turėtų bÅ«ti skirta tarnybinė nuobauda papeikimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teismas nusprendžia: SkundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. liepos 10 d. įsakymÄ Nr. 47TE-374 „Dėl tarnybinio nusižengimo pripažinimo“ pakeisti jį suformuluojant taip: „pripažįstu, kad vidaus tarnybos puskarininkis S.S., VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio jaunesnysis specialistas (atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos 2019 m. balandžio 23 d.), padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį turėtų bÅ«ti skirta tarnybinė nuobauda papeikimas“.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Eglė Kiaurakytė