d2febbfb-8842-438b-965e-4f5a5e55e8b6 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-365-530/2015;Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00806-2013-4;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.3.; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistojo gynėjui advokatui Ž.

K., nukentėjusiajam V. S., jo atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojio V. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. padarymo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (LR BK 40 str.), baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukiant.R. K. perduotas laiduotojo S. K. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ .Nukentėjusiojo V.

S. civilinis ieÅ¡kinys dėl 79368 Lt neturtinės žalos su 5 proc. metinių palÅ«kanų atlyginimo, pareikÅ¡tas solidariai kaltinamajam R. K., UAB „Kauno autobusai“, BTA Insurance Company SE, E. I. SE – atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: R. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad 2013-11-14 17.51 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas 16-ojo marÅ¡ruto autobusÄ â€ž(duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 166 pradėdamas važiuoti iÅ¡ visuomeninio transporto stotelės „Parduotuvė“, nuo (duomenys neskelbtini)pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, tuo kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nugriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, iÅ¡ autobuso iÅ¡lipusiai keleivei J.

K., pervažiavo ir sužalojo kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusysis V. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1451- 738/2014 dalį, kuria buvo atmestas civilinis ieÅ¡kinys ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinti pilna apimtimi: priteisti civiliniam ieÅ¡kovui V. S. solidariai iÅ¡ civilinių atsakovų UAB „Kauno autobusai", BTA Insurance Company SE, ERGO Insurance SE 29 368 Lt J.

K. patirtos neturtinės žalos atlyginimo; priteisti civiliniam ieÅ¡kovui V. S. solidariai iÅ¡ civilinių atsakovų UAB „Kauno autobusai", BTA Insurance Company SE, ERGO Insurance SE 50 000 Lt jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodė, kad pirmasis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikÅ¡tas dėl to, kadangi draudimo bendrovės J. K. iÅ¡mokėjo per mažas iÅ¡mokas neturtinei žalai atlyginti. J. K. laikė, jog ji dėl jos sveikatos suluoÅ¡inimo ir dėl to iÅ¡gyventų fizinių ir dvasinių kančių patyrė 50 000 Lt neturtinę žalÄ , draudimo bendrovės neturtinei žalai atlyginti iÅ¡mokėjo bendrÄ 20 632 Lt sumÄ .

J. K. praėjus dviem mėnesiams po lemtingojo įvykio, sunkiai sutrikdžiusio jos sveikatÄ , mirė, todėl jai pačiai nespėjus pareikalauti, kad jai papildomai bÅ«tų iÅ¡mokėta 29 368 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma, tokios papildomos neturtinės žalos atlyginimo sumos patikslintu ieÅ¡kiniu pareikalavo jos teisių perėmėjas, įpėdinis sÅ«nus V. S.. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neteisingai nustatė kompensacijos J. K. už jos patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus ir praradimus dydį.

Pirmosios instancijos teismas laikydamas, jog 20 632 Lt suma yra pakankama dėl eismo įvykio, sunkiai suluoÅ¡inusio J. K. sveikatÄ jos patirtiems nepatogumams kompensuoti, neatsižvelgė į tai, kokias pasekmes dėl sunkaus sveikatos suluoÅ¡inimo patyrė Å¡i moteris, nors Å¡i aplinkybė buvo viena iÅ¡ esminių, nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. R. K. vairuojamas autobusas pervažiavo per abi J. K. kojas blauzdų srityje. Autobusas nuvažiavo nenustojęs. J. K. negalėdama atsistoti dėl sužalotų kojų taip ir liko sėdėti ant važiuojamosios dalies iki jÄ atsitiktinai pamatė automobiliu važiavusi moteris, kuri ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ .

Kauno klinikose J. K. buvo diagnozuota: atviri skeveldriniai kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, III C laipsnis; dešinės blauzdos ir pėdos plėštinės žaizdos; dešinės čiurnos odos avulsija; dešinio kelio vidinio šalutinio raiščio plyšimas; dešinės pėdos sumušimas; trauminė kairės čiurnos amputacija; sutraiškyti visų grupių blauzdos raumenys; atsluoksniuota oda nuo dešinės blauzdos ir kairės šlaunies apatinio trečdalio užpakalinio paviršiaus; daugybiniai padikaulių lūžiai.

J. K. sužalojimus lydėjo Å«mus iÅ¡orinis nukraujavimas. J. K. Kauno klinikose buvo operuota. Operacijos metu J. K. buvo atlikta kairės blauzdos amputacija viduriniame blauzdos trečdalyje. Po operacijų J. K. buvo atlikinėjami skausmingi žaizdų perriÅ¡imai. Å ias aplinkybes tvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. G3250/13 (02). Esant aukščiau nurodytiems sužalojimams J. K. fizinis skausmas buvo didžiulis, taip pat ji patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ . J. K. jautėsi ypatingai emociÅ¡kai blogai tuomet, kada sužinojo, jog jai yra amputuota koja.

Neigiami sveikatos suluoÅ¡inimo padariniai - kojos amputacija niekada neiÅ¡nyks. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. To rezultate buvo padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, jog 20 632 Lt suma yra pakankama J. K. patirtai neturtinei žalai kompensuoti, o ieÅ¡kinys, kuriuo buvo reikalauta papildomai 29 368 Lt neturtinės J. K. žalos atlyginimo sumos yra nepagrįstas. NeteisingÄ J. K. patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymÄ taip pat nulėmė ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokia suma yra pakankama satisfakcija J.

K. patirtiems fiziniams ir emociniams nepatogumams kompensuoti, neatsižvelgė į egzistuojančiÄ teisminę praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, nors tÄ privalėjo daryti tiek pagal LR teismų įstatymÄ , tiek pagal teisminę jurisprudencijÄ . Netinkamai įvertintos neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingos aplinkybės, ir neatsižvelgimas į Kasacinės instancijos teismo praktikÄ sÄ lygojo ir CK 6.251 str. 1 d. pažeidimÄ , kadangi Å¡iai dienai dėl skundžiamo nuosprendžio turime situacijÄ , jog J.

K. patirta neturtinė žala nėra visiÅ¡kai atlyginta. Pagal LR civilinio kodekso 5.1 str. 1 d. reguliavimÄ palikėjo turtinės teisės yra paveldimos. Neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra priskiriamas prie palikėjo turtinių reikalavimo teisių. J. K. mirė nespėjusi apginti savo pažeistų teisių ir pareikalauti jai priklausančios neturtinės žalos atlyginimo, J. K. patirta neturtinė žala turi bÅ«ti priteisiama jos teisių perėmėjui įpėdiniui jos sÅ«nui V. S.. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kurioje buvo atmestas civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas dėl J.

K. patirtos neturtinės žalos priteisimo V. S. turi bÅ«ti panaikinamas ir Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti priimamas naujas sprendimas - civilinį ieÅ¡kinį patenkinti priteisiant V. S. iÅ¡ civilinių atsakovų 29 368 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neteisėta ir nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo atmestas ir paties V. S. reikalavimas priteisti jam asmeniÅ¡kai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Tokį reikalavimÄ V. S. pareiÅ¡kė, kadangi dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota mamos sveikata, jis pats taipogi patyrė neturtinę žalÄ , nes matė mamos tiek fizines, tiek dvasines kančias, dalyvavo kartu su mama daugelyje skausmingus iÅ¡gyvenimus sukeliančių procedÅ«rų, pats mamos kančias emociÅ¡kai pergyveno, o visa tai jam kėlė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, liÅ«desį ir emocinį skausmÄ .

Savo neigiamus iÅ¡gyvenimus V. S. įvertino 50 000 Lt suma ir tokiÄ sumÄ , kaip neturtinės žalos atlyginimÄ , prašė jam priteisti iÅ¡ už žalos atsiradimÄ atsakingų asmenų - civilinių atsakovų. Teismo iÅ¡vada, jog draudimo bendrovių iÅ¡mokėta neturtinės žalos suma kompensuoja ir V. S. praradimus yra aiÅ¡kiai nepagrįsta, ji prieÅ¡tarauja ne tik protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, bet ir elementarios logikos dėsniams. V. S. reikalavimÄ priteisti jam iÅ¡ draudimo bendrovių ir AB "Kauno autobusai" 50 000 Lt kaip jo patirtos neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kė tik teisme patikslindamas ieÅ¡kinį ir į ieÅ¡kinį papildomai įtraukdamas reikalavimÄ ne tik dėl mamai padarytos, bet ir jam asmeniÅ¡kai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Taigi tokia iÅ¡vada, kad draudimo bendrovių iÅ¡mokėta suma skirta ir V. S. žalai atlyginti yra absoliučiai nepagrįsta, nes neteisinga, kadangi draudimo bendrovėms iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokas, V. S. pareikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo objektyviai dar net nebuvo. Perskaičius skundžiamÄ nuosprendį taip ir lieka neaiÅ¡ku, kokia visgi yra teismo pozicija dėl J. K. ir jos sÅ«naus V. S. patirtos neturtinės žalos, nes visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kokia pinigine iÅ¡raiÅ¡ka teismas visgi tokias žalas įvertino.

V. S. neturtinė žala kilo dėl R. K. padaryto nusikaltimo. Taigi teisinis pagrindas žalos priteisimui objektyviai buvo. Be to, civilinio ieÅ¡kovo V. S. paaiÅ¡kinimais, yra įrodyta, jog jį ir mamÄ J. K. siejo glaudus emocinis ryÅ¡ys, kad jie buvo labai artimi vienas kitam (civilinis ieÅ¡kovas buvo vienintelis sÅ«nus savo mamai J. K.). Be to, civilinio ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais yra įrodyta, jog civilinis ieÅ¡kovas V. S. dėl glaudaus emocinio ryÅ¡io skaudžiai iÅ¡gyveno mamai nutikusį įvykį, jautriai iÅ¡gyveno dėl mamos patiriamo tiek fizinio, tiek emocinio skausmo.

Dėl nurodytų priežasčių antrasis civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas privalėjo bÅ«ti patenkintas.Civilinis atsakovas UAB „Kauno autobusai“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė, kad su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka, jie yra nepagrįsti, todėl turėtų bÅ«ti atmesti. Pati nukentėjusioji J. K. civilinio ieÅ¡kinio nebuvo pareiÅ¡kusi ir byloje nėra pateikta kitų įrodymų, iÅ¡skyrus apelianto tvirtinimÄ , kad nukentėjusioji jai padarytÄ Å¾alÄ bÅ«tų vertinusi bÅ«tent 50 000 Lt suma.

Mirus nukentėjusiajai, civilinį ieÅ¡kinį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (vėliau ieÅ¡kinys buvo patikslintas ir sumažintas iki 29 368 Lt, atsižvelgus į draudimo bendrovių iÅ¡mokėtas sumas) teismui pareiÅ¡kė apeliantas. Pabrėžtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko veiksmų, nes tik tiesiogiai nukentėjęs asmuo savo subjektyviais iÅ¡gyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktÄ ir dydį, savo valiÄ iÅ¡reikÅ¡damas konkrečia pinigų suma.

Pirmos instancijos teismo posėdžių metu buvo iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos visos bylos aplinkybės, nurodytos LR CK 6.250 str. 2 d. ir reikÅ¡mingos nustatant neturtinės žalos dydį, todėl teismas teisėtai padarė iÅ¡vadÄ â€žkad draudikas pagrįstai įvertino nukentėjusiajai J. K. nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ ir jÄ (pervesdamas paveldėtojui V. S.), atlygino pakankamo dydžio“. Apeliantas praÅ¡o teismo priteisti 50 000 Lt jam asmeniÅ¡kai padarytos neturtinės žalos dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota motinos sveikata, motyvuodamas tuo, kad matė mamos fizines ir dvasines kančias ir visa tai jam kėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir emocinį skausmÄ .

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai J. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau, jos mirties priežastis yra iÅ¡eminė Å¡irdies liga, o ne sužalojimai gauti 2013 m. lapkričio 14 d. įvykio metu. LR CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Be to, nukentėjusiosios sÅ«nus nėra tas giminystės ryÅ¡iais siejamas su nukentėjusiuoju asmuo, dėl kurio rekomenduota Å¡alims - Europos Tarybos narėms - savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ t.y. nukentėjusiojo tėvas, motina ar sutuoktinis.

Net ir Å¡iems asmenims keliamas reikalavimas, jog patirtos dvasinės kančios turėtų bÅ«ti iÅ¡skirtinio pobÅ«džio, o kiti asmenys neturėtų teisės į Å¡iÄ kompensacijos rūšį. Vien tik dvasiniai iÅ¡gyvenimai nelaikomi iÅ¡skirtinio pobÅ«džio kančiomis. Netgi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ gyvybės atėmimo bylose pagrindinis kriterijus yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryÅ¡ys. Galima pagrįstai teigti, kad artimiausias ryÅ¡ys yra tarp kartu gyvenančių žmonių - tėvų ir nepilnamečių vaikų, taip pat tarp sutuoktinių.

Taip pat teigtina, kad tarp asmeninis ryÅ¡ys yra silpnesnis, kai apeliantas ir nukentėjusioji negyveno kartu ir nevedė bendro Å«kio, nukentėjusioji nebuvo apeliantui pats artimiausias žmogus, nes apeliantas turi kitų artimiausių žmonių, turi savo Å¡eimÄ . Tiesiog geri, glaudÅ«s motinos ir sÅ«naus santykiai nepakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti. Esant tokiom aplinkybėm, manytina, kad apelianto praÅ¡ymas dėl 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimo jam asmeniÅ¡kai yra nepagrįstas ir atmestinas.

Apelianto V. S. apeliacinis skundas atmestinas.Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos praneÅ¡imÄ , proceso dalyvių nuomones: nukentėjusiojo V. S. ir jo atstovės advokatės Lauros Daumantaitės, praÅ¡iusių apeliacinį skundÄ dėl jame iÅ¡dėstytų motyvų patenkinti, prokuroro, praÅ¡iusio apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo gynėjo advokato Ž. K., praÅ¡iusio apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi bÅ«ti atmestas.Apeliaciniame skunde neginčijamas R. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Dėl J. K. priteistinos neturtinės žalos dydžioApeliaciniame skunde V. S. nurodo, kad draudimo bendrovės J. K. iÅ¡mokėjo per mažas iÅ¡mokas neturtinei žalai atlyginti. J. K. jo teigimu, manė jog ji dėl sveikatos suluoÅ¡inimo ir dėl iÅ¡gyventų fizinių ir dvasinių kančių patyrė 50000 Lt neturtinę žalÄ , o draudimo bendrovės neturtinei žalai atlyginti iÅ¡mokėjo bendrÄ 20632 Lt sumÄ .Pirmos instancijos teismas atmesdamas V. S. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo konstatavo jog draudikas pagrįstai įvertino nukentėjusiajai J.

K. nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ ir jÄ atlygino pakankamo dydžio, tai yra sumokėjo 20 632 Lt neturtinei ir 298,24 Lt turtinei žalai atlyginti. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad įvertinus civilinį ieÅ¡kinį, jį pagrindžiančius argumentus, draudimo bendrovių iÅ¡mokėtų sumų dydį ir jų pagrįstumÄ , nukentėjusiojo patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , kaltinamojo padaryto nusikaltimo sunkumo bei pavojingumo visuomenei laipsnį, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam draudimo atlyginta žala yra pakankama.

AukÅ¡tesnysis teismas iÅ¡ esmės tokiems argumentams pritaria. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris pasireiÅ¡kia kaip. fizinis skausmas, kÅ«no žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nes asmuo apmÄ sto įvykusias pasekmes.

Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir neiÅ¡vengiamai vertina ateities požiÅ«riu – kaip skausmo sukėlimas ar kÅ«no sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatÄ , nes fizinis asmuo nuolat susirÅ«pinęs savo ateitimi ir iÅ¡likimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kęs pavojingų gyvybei sunkių kÅ«no sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ .

Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos jų pasekmės, tai be iÅ¡gyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali bÅ«ti priskiriami iÅ¡gyvenimai, kaip susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai paÅ¡alinti atlikus operacijas ar taikant kitus gydymo metodus. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.

Å ioje normoje nėra pateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialaus toks moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimÄ , kad žala turi bÅ«ti atlyginama teisingai, nustatant protingÄ jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. K. buvo konstatuota abiejų blauzdų ir kairės pėdos plėštinės žaizdos su abiejų blauzdų odos atsisluoksniavimu, deÅ¡inio kelio vidinio Å¡alutinio raiščio plyÅ¡imas, kairio blauzdikaulio, Å¡eivikaulio bei padikaulių atviri skeveldriniai lūžiai su kairės blauzdos raumenų sutraiÅ¡kymu ir kairės blauzdos daline amputacija.

Sužalojimus lydėjo Å«mus iÅ¡orinis nukraujavimas. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ (T. 1, b.l. 44-45). Po eismo įvykio nukentėjusioji buvo gydyta stacionare (T. 1, b. l. 44). Kauno Panemunės senelių namų 2014-05-30 pažyma Nr.22 patvirtina, jog J. K. Pagyvenusių žmonių dienos centrÄ nuolat lankė nuo 2010-09-02 iki 2014-01-15. 2014-01-15 J. K. mirė, mirties priežastis- I 25.0( b.l. 54, t.1 lėtinė Å¡irdies liga). Ji buvo savarankiÅ¡ka, bendraujanti. Aktyviai dalyvavo įvairiose užsiėmimuose ir renginiuose Dienos centre ir Kauno Panemunės senelių namuose.

Čia ji atvykdavo keleiviniu autobusu (T.1, b.l. 133) . Civilinis ieÅ¡kinys byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikÅ¡tas 2014-06-20, tai yra po nukentėjusiosios J. K. mirties ( t.1.b.l. 119-127). Kolegija pažymi, kad nors teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų, nes tik Å¡is asmuo savo subjektyviais iÅ¡gyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktÄ ir dydį, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra susijusi su turtinėmis teisėmis, nes ji tik nukentėjusio asmens valia iÅ¡reiÅ¡kiama konkrečia pinigine suma (LR CK 1.115 str. 2 d.).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ , neiÅ¡reikÅ¡ta konkrečia pinigų suma, negali priklausyti paveldimo turto masei, nes nėra civilinės apyvartos objektu. Tik reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , iÅ¡reikÅ¡tas konkrečia pinigų suma, gali bÅ«ti paveldimas, nes tai neprieÅ¡tarauja Å¡ios teisės prigimčiai (CK 1.114 str. 2 d.). IÅ¡ to seka, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tas asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko veiksmų ir jeigu jis pareiÅ¡kęs valiÄ ( ieÅ¡kinį) į neturtinės žalos atlyginimÄ , nurodęs reikalavimo dydį proceso eigoje mirÅ¡ta, ta turtinė teisė gali bÅ«ti paveldima.

Tačiau Å¡iuo atveju J. K. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios į neturtinės žalos atlyginimo dydį ( tokia teisė buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2013-11-18 ( t.1.b.l. 49)) iki mirties. Todėl apelianto ieÅ¡kinys pirmos instancijos teisme buvo atmestas pagrįstai. Kadangi nukentėjusioji J. K. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teigti jog draudiko iÅ¡mokėta suma yra per maža ir turėtų bÅ«ti priteista ženkliai didesnė, nėra teisinio pagrindo. Draudikas bÅ«damas saistomas sutartinių įsipareigojimų su draudėju, vykdydamas susitarimus iÅ¡moka tokiÄ sumÄ nukentėjusiam asmeniui patirtos žalos, kiek jį saisto susitarimai ir įstatymas.

Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ , vienintelis tinkamas Å¡ios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti jÄ pinigais, kuris toli gražu nereiÅ¡kia, kad tai yra asmens iÅ¡gyvenimų, skausmo, kančios kaina. Neturtinės žalos dydis, kaip jau minėta, nustatomas įvertinus asmens patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kitas aplinkybes taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principų reikalavimus.

Neturtinę žalÄ J. K. nukentėjusysis prašė priteisti solidariai iÅ¡ civilinių atsakovų UAB „Kauno autobusai“, BTA Insurance Company SE, ERGO Insurance SE. Atsakovais bylose dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo ieÅ¡kovo pasirinkimu trauktinas draudikas arba draudikas ir transporto priemonės valdytojas. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo statymo normas ir tikslus, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę.

Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiÅ¡kais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis Å¡ių santykių reguliavimas nustato tokį Å¡ių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimÄ nukreipti į draudikÄ , kaip vienÄ iÅ¡ dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas-papildomu.

Taigi, LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Solidarios atsakomybės principas baudžiamosiose bylose dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo negali būti taikomas. Eismo įvykio metu padaryta žala nustatoma ir atlyginama remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu.

Å io įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2012-06-11), nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur (17 264 Lt) dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Å iuo atveju draudimo bendrovės prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartis atlyginti J. K. patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , kaip tai numatyta LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad J. K. buvo iÅ¡mokėtas draudimo įmonės ERGO Insurance SE 8632 Lt neturtinės žalos atlyginimas bei 298,24 Lt už medikamentus, 2014-04-24 pinigus pervedant V. S., bei įmonė „BTA Insurance Company“SE 2014-02-25 V. S. pervedė 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ (T.1, b.l. 103-104, 112), aukÅ¡tesnysis teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo J.

K..Dėl neturtinės žalos atlyginimo V. S.. V. S. byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu, pateikė civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydamas priteisti 50 000 Lt neturtinę žalÄ , kuriÄ sudaro neigiami iÅ¡gyvenimai dėl mamos J. K. sunkaus sužalojimo. Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo padaryta pasekmė- sunkus sveikatos sutrikdymas. CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas, ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Eismo įvykio metu V. S. nenukentėjo. Jo motina J. K. byloje buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja 2013-11-18, tačiau ji iki mirties ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė. V. S. tvirtina, kad jo patirtÄ neturtinę žalÄ sudaro neigiami iÅ¡gyvenimai dėl mamos sunkaus sveikatos sutrikdymo ir jos iÅ¡gyvenimų. Tačiau, neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, t. y. tiesiogiai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu; sveikatos sužalojimo atveju neturtinė žala paprastai yra atlyginama tik pačiam sužalotam asmeniui; sužalota buvo ieÅ¡kovo motina J.

K., todėl tik ji iki buvo gyva turėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Ji tokios valios įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡reiÅ¡kusi nebuvo. CK 6.284straispnio 1 dalyje iÅ¡vardinti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turintys subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti iÅ¡laikymo ryÅ¡iais. Å iÄ normÄ sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250, 6.263 ir kt. straipsniais) teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi CK 6.284 str. 1 d. nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.). Tačiau net ir Å¡iuo atveju sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimÄ , atsižvelgiama į Å¡ių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties.

Å iuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog sÅ«nus su motina negyveno kartu jau kuris laikas, V. S. nebuvo J. K. iÅ¡laikomas, todėl nukentėjusiojo skunde nurodyta teismų praktika iÅ¡nagrinėtose bylose ( nutartis nr. 3K-7-255/2005), negali bÅ«ti taikoma jo atžvilgiu. Teismas sutinka, jog artimo žmogaus – mamos patirtas sunkus sveikatos sužalojimas sukelia papildomÄ rÅ«pestį bei pergyvenimus artimiesiems, Å¡iuo atveju sÅ«nui, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, jog tai atitinka neturtinės žalos kaip nusikaltimo padarinių kriterijus.

Nukentėjusiojo artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyja tik nukentėjusiojo mirties atveju. Å iuo atveju J. K. mirtis nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su R. K. padarytais nusikalstamais veiksmais. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl patirtos neturtinės žalos atmestas pagrįstai.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiojo V. S. civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus atlyginti neturtinę žalÄ Konstitucinio žalos atlyginimo principo, Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimÄ bei Civilinio kodekso nuostatų nepažeidė, tiek BPK 44 str., 109 str., tiek ir CK 6.250 str. nuostatas taikė tinkamai, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos.

Nuosprendis Å¡ioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Priimant procesinį sprendimÄ nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti, netenkintinas ir jo atstovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti (CPK 106 straipsnio 2 dalis).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : Nukentėjusiojo V. S. apeliacinį skundÄ atmesti.Netenkinti V.

S. atstovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.              Kolegijos pirmininkė teisėja                                                        Danutė Giačaitė Teisėjai:                                                                      Kęstutis Dargužis                                                                                   Viktoras Preikšas