2017-09-21 Nr. AB-17162-3-61-3-04989-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-804-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04989-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. ir A. M. skundus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. M. ir A. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 68-356; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 68-355; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (4.65)FR0682-576; 4) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (4.65)FR0682-575.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė prašymą šią bylą sustabdyti, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-1899-189/2017.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir A. M. skundus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1899-189/2017 (proc. Nr. 3-61-3-04923-2016-0).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1899-189/2017 pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimo panaikinimo. Pastarojoje byloje, kaip ir šioje byloje, ginčas keliamas dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius pareiškėjo gautų iš Vokietijos įmonės „ECE Projektmanagement G.m.b.H&Co.KG“ pajamų nepriskiria neapmokestinamosioms pajamoms pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą. Ginčas grindžiamas taip pat ta pačia faktine situacija, t. y. civiliniu ieškiniu Vilniaus apygardos teisme, 2010 m. lapkričio 25 d. pagrindine atsiskaitymo sutartimi, 2010 m. lapkričio 25 d. kompensavimo sutartimi.

Teismas konstatavo, kad šios administracinės bylos išsprendimui lemiamos įtakos turės administracinėje byloje Nr. eI-1899-189/2017 priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas šią bylą sustabdyti, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1899-189/2017.

III. Pareiškėjai R. M. ir A. M. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Pareiškėjų manymu, nepaisant to, kad abejose bylose nagrinėjamas tas pats klausimas – ar gautai žalos kompensacijai gali būti taikomas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktas, patys ginčai yra kilę dėl skirtingų individualių administracinių aktų. Ginčų pagrindas – mokestiniai patikrinimai – buvo vykdomi atskirai, o jų rezultatai buvo pateikti atskiruose individualiuose mokesčių administratoriaus aktuose. Vienintelis ryšys yra tas, kad abejose bylose pareiškėjai buvo akcininkai bendrovėje, kuri buvo netinkamai valdoma užsienio investuotojo. Netinkamas bendrovės valdymas lėmė bendrovės akcijų nuvertėjimą bei ginčus tarp akcininkų ir užsienio investuotojo. Ginčai buvo užbaigti užsienio investuotojui sutikus atlyginti akcininkams žalą dėl nuvertėjusių akcijų bei išpirkti akcijas. Pareiškėjai gautas kompensacijas laikė žalos atlyginimu ir priskyrė neapmokestinamosioms pajamoms, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktu. Mokesčių administratorius su tuo nesutiko ir gautas kompensacijas priskyrė kitoms pajamoms bei apskaičiavo papildomas mokestines prievoles, įtvirtindamas tai savo atskirais sprendimais. Pareiškėjų teigimu, vien aplinkybė, kad pareiškėjai pasirašė tą pačią kompensavimo sutartį, nereiškia, jog sutapo bylų faktinės aplinkybės. Pareiškėjų manymu, teismas nepaaiškino, kokią lemiamą įtaką bylos išsprendimui turės nurodytos administracinės bylos baigtis. Pareiškėjai daro išvadą, kad teismas neatliko detalios analizės ir nepagrindė bylos sustabdymo būtinumo. Vien aplinkybė, kad skirtingose bylose esančių šalių situacijos yra panašios, pareiškėjų manymu, nelemia prejudicinio ryšio buvimo ir neįrodo, kad teismas negali pats nustatyti reikšmingų faktų. Pareiškėjai remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą kad bylos sustabdymas ir ginčo išsprendimo vilkinimas pažeidžia pareiškėjų teisę į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką ir nepagrįstai augina jų mokestines prievoles.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra siekiama ne tik išvengti pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir išvengti prieštaringų sprendimų susijusiose bylose. Atsakovo vertinimu, abejose bylose sprendžiamas piniginių lėšų, kurias išmokėjo Vokietijos bendrovė, pripažinimo neapmokestinamosiomis pajamomis klausimas, kuris grindžiamas tiek tomis pačiomis teisės normomis, tiek tapačia faktine situacija, todėl bylos yra susietos prejudiciniu ryšiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjai R. M. ir A. M. ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kuria teismas sustabdė administracinę bylą, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1899-189/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04923-2016-0).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012; 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bylos sustabdymo pagrindai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atskiruoju skundu skundžia nutartį, kuria šios bylos nagrinėjimas sustabdytas iki sprendimo įsiteisėjimo kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. eI-1899-189/2017, t. y. teismas bylą sustabdė remdamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu teismas sustabdo administracinę bylą, t. y. laikinai sustabdo procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimą, kai kitoje administracinėje, civilinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime nustatytini faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami. Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl bylos sustabdymo dėl kitos nagrinėjamos bylos, pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011, 2012 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-815-438/2016 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad administracinėje byloje Nr. eI-1899-189/2017, kaip ir šioje byloje, ginčas keliamas dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius pareiškėjo gautų iš Vokietijos įmonės „ECE Projektmanagement G.m.b.H&Co.KG“ pajamų nepriskiria neapmokestinamosioms pajamoms pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą. Ginčas grindžiamas ta pačia faktine situacija, t. y. civiliniu ieškiniu Vilniaus apygardos teisme, 2010 m. lapkričio 25 d. pagrindine atsiskaitymo sutartimi, 2010 m. lapkričio 25 d. kompensavimo sutartimi.

Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą stabdyti pareiškėjų bylos nagrinėjimą, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas dėl bylos sustabdymo ir pagrįstai nutarė, kad, neišnagrinėjus administracinės bylos Nr. eI-1899-189/2017, negalima priimti sprendimo šioje byloje, todėl pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1899-189/2017 (ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p., 101 str. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė minėtas proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (ABTĮ 154 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. M. ir A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė