2024-09-25 Nr. AB-13813-3-61-3-03880-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-608-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03880-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal A. Z. skundą atsakovui Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014 (toliau – ir Nutarimas), o bylą nutraukti.

Pareiškėjas kartu padavė papildomą skundą, kuriame prašė priteisti jam teisingą kompensaciją iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos už moralinę ir materialinę žalą, padarytą pažeidus jo teises (galutinė suma bus nustatyta vėlesniame skundo svarstymo etape) – 454 934,51 Eur.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjo skundus atsisakė priimti.

Teismas dėl pirmojo skundo reikalavimo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014 nurodė, kad tokio pobūdžio klausimai pagal įstatymuose įtvirtintas taisykles nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai, nes tai nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje. Todėl skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad apylinkės teismų priimtus sprendimus apeliacine tvarka nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai – apygardos teismai, t. y. Visagino miesto apylinkės teismo nutarimas galėtų būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog dėl šio pareiškėjo reikalavimo priėmimo administraciniame teisme jau yra priimta ne viena įsiteisėjusi teismo nutartis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. AS-378-415/2018, AS-561-575/2018, AS-796-442-2018, AS-142-575/2019, AS-20-525/2020, AS-678-492/2022), pareiškėjui išaiškinta, jog skundai dėl apylinkių teismų nutarimų, priimtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, yra priskirti bendrosios kompetencijos teismams (apygardų teismams).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) normomis, todėl sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą taikytinos ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., normos. ATPK 3022 straipsnis nustatė, jog apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus nagrinėjant šio kodekso 224 straipsnyje nurodytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir pagal skundus dėl organų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, šio kodekso 291 straipsnyje nurodyti asmenys gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą skundai dėl apylinkių teismų nutarimų, priimtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, yra priskirti bendrosios kompetencijos teismams (apygardų teismams).

Teismas, įvertinęs tai, kad reikalavimas dėl Nutarimo panaikinimo nenagrinėtinas administraciniame teisme, šį skundo reikalavimą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas papildomame skunde prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, atlyginimą – 454 934,51 Eur. Papildomame skunde teigiama, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimas buvo priimtas remiantis suklastotais Visagino policijos pareigūnų dokumentais ir melagingais parodymais.

Teismas pažymėjo, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis), o administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, numatytus ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. išimtinai tik ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, tačiau pareiškėjas nei skunde, nei papildomame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl skundžiamų pareigūnų bei teismo veiksmų priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas žalą kildina iš teisėjų veiklos, susijusios su teisingumo vykdymu, taip pat iš Visagino policijos pareigūnų veiklos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, o toks ginčas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d., 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014, o bylą nutraukti.

Pareiškėjas nurodo aplinkybes apie tai, kaip jis ne kartą kreipėsi į teismus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimo byloje Nr. A2.6-67-844/2014 panaikinimo, tačiau jo skundą atsisakoma priimti. Pareiškėjo nuomone, nors jis ir teikė teismams įrodymus apie savo nekaltumą ir nepagrįstą jo nubaudimą, nepriimant skundo buvo pažeista jo teisė į teismą. Pareiškėjo vertinimu, dėl neteisėtų policijos pareigūnų (VRM) ir teismų veiksmų jis yra auka ir turi teisę į žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 22 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundai dėl apylinkių teismų nutarimų, priimtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, yra priskirti bendrosios kompetencijos teismams, t. y. tokie ginčai nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas skundo antruoju reikalavimu prašomą atlyginti žalą kildina būtent iš viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų ir toks pareiškėjo skundas galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl pareiškėjo reikalavimų dėl Nutarimo panaikinimo ir (ar) žalos, grindžiamos tais pačiais pagrindais, priimtinumo nagrinėti administraciniuose teismuose jau yra priimta ne viena įsiteisėjusi teismo nutartis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-378-415/2018; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-561-575/2018; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-796-442-2018; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-142-575/2019; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-20-525/2020; 2021 m. birželio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-439-415/2021, 2024 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-9-520/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-575/2024). Iš minėtų bylų bei šios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, teikdamas skundus administraciniams teismams ir prašydamas panaikinti Nutarimą, kuris, pareiškėjo vertinimu, priimtas remiantis suklastotais ir melagingais įrodymais, siekia įsiteisėjusio bendrosios kompetencijos teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo, tačiau pagal ABTĮ nuostatas tokio pobūdžio reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir tuos precedentus pagrindžianti doktrina. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtina keisti suformuotą vienodą administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundus, o pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nei pakartotinai teikdamas skundą (skundus) teismui, nei atskirajame skunde, nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad buvo pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti jo skundą (skundus) (ABTĮ 33 str. 4 d.), t. y. jis nepagrindė, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Dainius Raižys