d2fc78fa-d97a-45f1-8a59-89994185c636 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-515-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00059-2019-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.9.2; 2.6.29.1; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.20 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienėsir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Automera“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-373-227/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Automera“ ieÅ¡kinį atsakovei R.

P. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Automera“ (toliau ir – bendrovė) ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės R. P. iÅ¡ bendrovės nepagrįstai gautÄ 57 924 Eur sumÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė 2015 metais neteisėtai pasisavino bendrovės pinigines lėšas. Pasikeitus įmonės buhalterei ir 2019 m. sausio mėnesį atlikus įmonės finansinę inventorizacijÄ buvo nustatyta, kad buhalteriniuose įraÅ¡uose abejotinų skolų eilutėje 2015 m. sausio 1 d.

įvestas įraÅ¡as „Paskol“ bei nurodyta įneÅ¡ta į bendrovę suma 59 951,34 Eur, o 2015 m. rugsėjo 28 d. atliktas įraÅ¡as „Akcininkei R. P. grÄ Å¾int“ suma – 57924 Eur. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad akcininkė faktiÅ¡kai nebuvo suteikusi paskolos bendrovei, todėl ieÅ¡kovė patyrė žalÄ atsakovei neteisėtai pasisavinus ieÅ¡kovės lėšas. Atsakovės praturtėjimui nėra teisinio pagrindo, ieÅ¡kovės 2000 – 2002 m. kasos iÅ¡laidų knygos, 2019 m. vasario 21 d. specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad atsakovė nėra suteikusi tariamos paskolos bendrovei.

Aplinkybę, kad paskola bendrovei niekada atsakovės nebuvo faktiÅ¡kai suteikta patvirtina ir 2000 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau–VMI) deklaracijos, kuriose nurodoma, jog 57924 Eur suma yra tik gautina iÅ¡ atsakovės. Atsakovė nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kaip ir kokiu bÅ«du buvo suteikta paskola ieÅ¡kovei, nors bendrovėje tuo metu dirbo finansininke. Tarp ginčo Å¡alių nebuvo sudaryta jokios paskolos sutarties, o norint įrodyti jos sudarymÄ , atsakovė turėjo pateikti įrodymus dėl faktinio pinigų perdavimo bendrovei, pinigų paskolinimÄ (perdavimÄ ) patvirtinančius dokumentus bei paskolos sutartį, tačiau to nepadarė.

Atsakovė nėra grÄ Å¾inusi bendrovei gautos 57 924 Eur sumos.

2. Atsakovė R. P. nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį tvirtino, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2018m. rugsėjo 28 d., jo ieÅ¡kovė neprašė atnaujinti, o esant tokiam praÅ¡ymui nebÅ«tų pagrindo jį tenkinti, nes ieÅ¡kovei buvo prieinami visi buhalterijos įraÅ¡ai, kuriuos, tikėtina, atliko ieÅ¡kovės vadovui atskaitingas asmuo – įmonės buhalterė, finansininkė ar net pats vadovas, kuris pagal įstatymÄ atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitÄ .

Atsakovė nurodė, kad ji bendrovei suteikė 200 000 Lt paskolÄ ir jÄ deklaravo pajamų deklaracijoje. 2015 m. rugsėjo 28 d. ji pardavė visas akcijas buvusiam sutuoktiniui – UAB „Automera“ direktoriui ir akcininkui A. P. ir su ja bendrovė visiÅ¡kai atsiskaitė – grÄ Å¾ino paskolÄ . 2000 m. atsakovė gavo dovanų iÅ¡ JAV gyvenančių giminaičių 500000 Lt, tai turi matytis 2001 m. deklaracijoje. 2001 metais paskolinta suma (200000 Lt) buvo deklaruota bei apskaityta įmonės balanse.

Å iuos pinigus atsakovė sutuoktiniui padavė grynais. Akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas, kad ji suteikia beprocentinę, neterminuotam laikui paskolÄ . Pinigai buvo jos asmeninis turtas. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovei R. P. iÅ¡ UAB „Automera“ 1300,76 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 38 Eur žyminio mokesčio. Taip pat priteisė iÅ¡ UAB „Automera“ 800 Eur žyminio mokesčio bei 17,30 Eur teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

4. Teismas laikė reikÅ¡minga, kad ieÅ¡kovės buhalterijoje buvo atlikti atitinkami įraÅ¡ai dėl paskolos, tikėtina, kad įmonės dokumentai, taip pat ir visi akcininkų susirinkimų protokolai yra ieÅ¡kovės UAB „Automera“ žinioje, apie 20 metų bendrovėje dirbo Å¡eimos nariai (atsakovė ir ieÅ¡kovės vienintelis akcininkas santuokÄ nutraukė 2014 metais), todėl santykiai buvo pagrįsti visiÅ¡ku pasitikėjimu, atsakovė negalėjo numanyti, jog ateityje teks įrodinėti paskolos suteikimo bendrovei faktÄ , todėl Å¡iuo atveju draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

5. UAB „Automera“ buhalterinę dokumentacijÄ , registrÄ tvarkiusi vyr. buhalterė J. M. nurodė aplinkybes, dėl kurių atsirado tam tikri įraÅ¡ai sÄ skaitų aktyvumo ataskaitoje, kodėl tam tikros sumos buvo įraÅ¡ytos į skiltis 2029 ir 4062, taip pat, kad atsakovė buvo paskolinusi 200000 Lt sumÄ , kas buvo užfiksuota liudytojos matytame 2002 metų akcininkų susirinkimo protokole. Teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojos J. M. nurodytomis aplinkybėmis, kad įmonės balanse buvo apskaitomos direktoriaus ir atsakovės bendrovei suteiktos paskolos, tačiau dėl įvykusios klaidos, buhalterinės programos, personalo pasikeitimo, liudytojai grįžus į darbÄ teko spręsti klausimÄ dėl prapuolusių iÅ¡ balanso sumų įkėlimo.

Pažymėjo, kad į abejotinų sumų skiltį iÅ¡ naujo buvo įtraukta ir ieÅ¡kovės direktoriaus 7 000 Lt paskolinta suma bendrai nurodant galutinę 59951,34 Eur sumÄ . Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovas A. P. pripažino, kad jis veiklos pradžioje (iki 2000 metų) buvo paskolinęs bendrovei 7000 Lt ir Å¡i suma, konvertuota į eurus (2027,34 Eur) buvo jam iÅ¡mokėta 2015 metais. IeÅ¡kovės atstovas A. P. pripažino, kad Å¡i suma buvo įtraukta į 59 951,34 Eur sumÄ (kuri nurodyta kaip abejotina skola), tačiau jo paskola buvusi tikra, nors pats jokių paskolos suteikimÄ patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė.

6. Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi buhalterė, ji paaiÅ¡kino aplinkybes dėl atliktų įrašų, pirmosios instancijos teismas nesutiko, kad 2019m. vasario 21 d. specialisto iÅ¡vada patvirtina paskolos nebuvus. Aplinkybę, kad akcininkų planuojami įnaÅ¡ai 2000 metų sausio mėnesį sudarė 200000 Lt, o 2000 metų gruodį bendrovės trumpalaikės finansinės skolos sudarė jau 207000 Lt (kas atitinka 7000 Lt A. P. įnaÅ¡Ä bei 200000 Lt atsakovės įnaÅ¡Ä ), patvirtino pačios bendrovės VMI ataskaitos už 2000 metus. Teismas darė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovei su sÅ«numi pardavus buvusiam sutuoktiniui turimas UAB „Automera“ akcijas, buvo sprendžiamas klausimas dėl jos bendrovei suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo ir atitinkamai UAB „Automera“ 2018m. rugsėjo 28 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. K/2132 jai buvo iÅ¡mokėta paskolinta 57924 Eur (200 000 Lt) suma.

7. Kadangi teismas pripažino, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę paskolos santykiai, atsakovė bendrovei buvo paskolinusi 200000 Lt sumÄ , todėl nesutiko, jog atsakovei iÅ¡mokėjus 57924 Eur ji nepagrįstai praturtėjo. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Automera“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26d. sprendimÄ , bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, prijungti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ ikiteisminio tyrimo dokumentus.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovę suteikus ieÅ¡kovei paskolÄ . Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų 500 000 Lt sumos gavimÄ dovanų, taip pat nenurodė iÅ¡ ko, kokiu pagrindu ir kokiomis aplinkybėmis bÅ«tų gavusi tokios didelės vertės dovanÄ . Taigi, atsakovė niekaip ir jokia apimtimi neįrodė, kad ji turėjo turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galėjusi ieÅ¡kovei suteikti tokios itin didelės vertės, t.y. 200 000 litų, paskolÄ . 8.2. Teismas, priimdamas sprendimÄ , niekaip ir jokia apimtimi nevertino ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų pirminių buhalterinių 2000 – 2002 m. dokumentų bei Antrosios specialisto iÅ¡vados bei dėl jų nepasisakė.Atsakovė į bylÄ nepateikė ne tik pačios 200 000 Lt paskolos sutarties, nors tariamo jos sudarymo metu teisės aktai numatė privalomÄ jos raÅ¡ytinę formÄ , tačiau ir jokių dokumentų, patvirtinančių faktiÅ¡kÄ paskolos suteikimÄ ieÅ¡kovei.Tuo tarpu ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė visų 2000 – 2002 metų kasos knygas, kurių turinys tiesiogiai patvirtina, kad atsakovė paskolos ieÅ¡kovei 2000 – 2002 metais nesuteikė.

Å iÄ aplinkybę tiesiogiai patvirtino ir Antroji specialisto iÅ¡vada.Ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai aiÅ¡kiai bei vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatė pinigų perdavimo-priėmimo ieÅ¡kovei tvarkÄ , pagal kuriÄ paskolos davėjas privalėjo turėti kasos pajamų orderį.Atsakovei, kaip bendrovės kasininkei, buvo žinoma pinigų įneÅ¡imo į bendrovę tvarka. 8.3. Teismas, pripažindamas paskolos tariamÄ suteikimÄ 2000 m., rėmėsi Å¡iais nepagrįstais motyvais: liudytojos J. M. parodymais; iÅ¡vestiniais bendrovės buhalteriniais įraÅ¡ais, kurie niekaip ir jokia apimtimi nepatvirtina atsakovės paskolos suteikimoieÅ¡kovei.

Liudytojos J. M. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes dėl liudytojos veiksmų, susijusių su 2015 m. įrašų ieÅ¡kovės buhalterijoje padarymu bei pinigų atsakovei iÅ¡mokėjimu, 2019 m. balandžio 11 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14699-19 pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ , kuriame baudžiamojon atsakomybėn trauktinais asmenimis nurodyta atsakovė bei J. M.. Liudytojos J. M. parodymų turinys buvo akivaizdžiai sÄ lygotas vykstančio ikiteisminio tyrimo dėl jos pačios atliktų veiksmų, susijusių su 57 924 Eur iÅ¡mokėjimu atsakovei bei Å¡ių duomenų įraÅ¡ymu bendrovės buhalterijoje.

Be to, liudytoja J. M. negalėjo teigti mačiusi 2002 metų akcininkų susirinkimo protokolÄ dėl atsakovės paskolos suteikimo bendrovei, nes teismo konstatuotas tariamas paskolos suteikimas yra nurodytas 2000 metais, o J. M. matytas protokolas – 2002 metų. 8.4. Teismo teiginiai, kad tikėtina, jog įmonės dokumentai, taip pat ir visi akcininkų susirinkimų protokolai yra ieÅ¡kovės UAB „Automera“ žinioje, yra paremti iÅ¡imtinai tik nepagrįstomis prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie bylos įrodymai. 8.5.

Bendrovės direktoriaus suteikta 7000 Lt paskola niekaip ir jokia apimtimi nėra ir nebuvo susijusi su ginčo dalyku, todėl teismas neturėjo nurodyti Å¡ios naujos aplinkybės. Sprendime yra painiojamos atskiros (skirtingos) finansinės ataskaitos eilutės. Jau 2000 m. sausio mėn. įtraukus kaip „Įv. gautinas sumas“ 200 000 Lt sumÄ , ji iÅ¡kart buvo nurodyta ir 2000 m. sausio mėn. trumpalaikių finansinių skolų lentelėje, kas tiesiogiai paneigia teismo iÅ¡vadÄ neva tik 2000 metų gruodį bendrovės trumpalaikės finansinės skolos sudarė 207000 Lt, ir tai neva patvirtina suteiktÄ atsakovės paskolÄ .

Kadangi 207000 Lt suma trumpalaikių finansinių skolų lentelėje jau buvo įtraukta ir 2000 m. sausį, kaip ir eilutėje „Įv. gautinos sumos“, sÄ sk. Nr. 256 nurodyta „200 000 Lt“, reiÅ¡kia, kad numačius galimai gautinÄ 200 000 Lt sumÄ ji iÅ¡kart buvo įtraukta į trumpalaikes finansines skolas. 8.6. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o į bylÄ prijungti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ ikiteisminio tyrimo dokumentus dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, susijusio su J. M. ir atsakovės veiksmais.

Å ie duomenys patvirtina akivaizdų J. M. duotų parodymų byloje Å¡aliÅ¡kumÄ , neobjektyvumÄ , susijusį su jos atliktomis veikomis, dėl kurių pradėtas tyrimas. Poreikis prijungti prie bylos Å¡iuos įrodymus paaiÅ¡kėjo tik teismui priėmus sprendimÄ .

9. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o jį atmesti irpriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1. Å ioje civilinėje byloje iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, nes nėra tenkinama pagrindinė nepagrįsto praturtėjo sÄ lyga – teisinio pagrindo nebuvimas. Å iuo atveju ieÅ¡kovė savo neva pažeistas teisės turėjo galimybę apginti kitu civilinės teisės gynybos bÅ«du – reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės kaip ieÅ¡kovės akcininkės. Be to, kadangi pati ieÅ¡kovė iÅ¡ savo dokumentų nustatė, kad paskolos faktas buvo užfiksuotas jos dokumentuose, tačiau ieÅ¡kovė ginčijo ne paskolos teisinių santykių atsiradimÄ , o faktÄ , kad ieÅ¡kovė gavo 200000 Lt, tai ji turėjo gintis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.875 straipsnio norma, o ne nepagrįsto praturtėjimo institutu. 9.2.

Neegzistuoja kita nepagrįsto praturtėjimo bÅ«tinoji sÄ lyga – atsakovo praturtėjimÄ turėjo lemti ieÅ¡kovo turto sumažėjimas. Å iuo atveju, civilinėje byloje nėra nei vieno dokumento, kuris rodytų, kad ieÅ¡kovės turtas sumažėjo, atvirkščiai, ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino skolÄ ir jos balansas nėra minusinis. 9.3. PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, atsakovė pateikė įrodymus, kad ji turėjo galimybę suteikti tokio dydžio paskolÄ bendrovei irkad tokio dydžio paskolÄ ji yra deklaravusi savo metinėje pajamų deklaracijoje (t. 1, b. l. 121-124), taip pat, pateikti įrodymai, kad bendrovės buhalteriniuose dokumentuose visada atsispindėjo 200 000 Lt suma. 9.4.

Apeliantė pati siekė ir prašė teismo iÅ¡kviesti liudytojÄ J. M., tačiau apeliaciniame skunde jau nurodo, kad Å¡i liudytoja yra nepatikima, Å¡aliÅ¡ka ir jos parodymai turėjo bÅ«ti vertinti kritiÅ¡kai. 9.5. Tai, kad tarp Å¡alių susiklostė paskolos teisiniai santykiai patvirtina ir 2015 m. rugsėjo 28 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. K/2132 (t. 1, b. l. 98), kuriuo ieÅ¡kovė, veikdama per savo atstovus, o kartu ir per vadovÄ A. P., grÄ Å¾ino paskolÄ 57 924 Eur atsakovei. Orderis yra nenuginčytas, galiojantis dokumentas. 9.6. 2019 m. vasario 21 d. ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. specialistų iÅ¡vados turėjo bÅ«ti vertintos kritiÅ¡kai arba iÅ¡ viso nevertintos, nes specialisto iÅ¡vados yra atliktos pagal apeliantės užsakymÄ , nepateikus vertinti visų bendrovės finansinių dokumentų – įmonės balansų, didžiosios knygos ir pan., akcininkų protokolų, bendrovės sudarytų sutarčių sÄ raÅ¡o, kasos knygų už laikotarpį nuo 1996 – 2000 m., bendrovės atsiskaitomųjų sÄ skaitų iÅ¡rašų ir kitų dokumentų, kurie bÅ«tų svarbÅ«s paskolos sutarties egzistavimo faktui nustatyti.

Be to, nei vienoje iÅ¡ apeliantės pateiktų specialisto iÅ¡vadų nėra konstatuota faktas, kad ieÅ¡koveipaskola iÅ¡ viso nebuvo suteikta, atvirkščiai, konstatuota, jog paskolos faktas nebuvo tinkamai užfiksuotas bendrovės dokumentuose. 9.7. Tai, kad bendrovės organai netinkamai įformino paskolos gavimo faktÄ buhalteriniuose dokumentuose, nebuvo iÅ¡raÅ¡ytas orderis, paskolos suma buvo priskirta prie abejotinų sumų skilties, negali bÅ«ti traktuojama ir laikoma kaip paskolos sutartinių teisinių santykių nebuvimas, o atsakomybė dėl netinkamų bendrovės dokumentų tvarkymo perkeliama pačiam paskolos davėjui, Å¡iuo atveju – atsakovei. 9.8.

Atsakovė pateikė turimų dokumentų visetÄ , kurie pagrindžia, kad pinigai ieÅ¡kovei buvo paskolinti, tačiau atsakovė dėl objektyvių, dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, negali pateikti ieÅ¡kovės žinioje esančių dokumentų: akcininkų protokolo dėl paskolos, paskolos sutarties, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, atsiskaitomųjų sÄ skaitų iÅ¡rašų, balansų ir kitų dokumentų, kurių selektyviai nepateikė pati ieÅ¡kovė. Ä®rodinėjimo galimybės atsakovei yra apsunkintos. 9.9.

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ ikiteisminio tyrimo dokumentacijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad pridėtas dokumentas yra 2019m. balandžio 11 d. Šį dokumentÄ ieÅ¡kovė turėjo ir galėjo pateikti dar vykstant civilinei bylai pirmos instancijos teisme, tačiau to nepadarė, apeliaciniame skunde nėra nurodyta svarbių priežasčių, dėl kodokumentas negalėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo 11. IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ ikiteisminio tyrimo dokumentus dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, susijusio J. M. ir atsakovės veiksmais.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Å ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo iÅ¡lygos. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktÄ ).

13. Pasisakant dėl ieÅ¡kovės pateikto praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ priėmimo, kuriuo ji siekia patvirtinti liudytojos J. M. duotų parodymų byloje Å¡aliÅ¡kumÄ , neobjektyvumÄ , susijusį su jos atliktomis veikomis, dėl kurių pradėtas tyrimas, pažymėtina tai, kad pateiktas dokumentas yra užregistruotas 2019 m. balandžio 11 d., o apeliantė dėl nusikalstamos veikos padarymo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-Ä jį skyrių kreipėsi 2019 m. balandžio 1 d.

Argumentų, kodėl tokio įrodymo pateikimo į bylÄ bÅ«tinybė atsirado tik Å¡ioje proceso stadijoje, o ne bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė nenurodo, tik deklaratyviai paaiÅ¡kina, kad poreikis prijungti Å¡iuos įrodymus paaiÅ¡kėjo teismui priėmus sprendimÄ . Kadangi apie tokių dokumentų egzistavimÄ apeliantei akivaizdžiai buvo žinoma bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija Å¡ių dokumentų nepriima.Pažymėtina ir tai, kad, iÅ¡ pateikto praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ turinio net nėra aiÅ¡ku, kokių asmenų atžvilgiu jis pradėtas (praneÅ¡ime nėra įvardijami jokie konkretÅ«s asmenys), todėl net ir apeliantės pateikto įrodymo priėmimo atveju jo turinys negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti jokių reikÅ¡mingų Å¡ios bylos aplinkybių.

Dėl ginčo esmės 14. Byloje nustatyta, kad apeliantė atsakovei 2018 m. rugsėjo 28 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. K/2132 iÅ¡mokėjo 57924 Eur sumÄ . Orderyje nurodoma, kad akcininkei R. P. paskola grÄ Å¾inta, orderis pasiraÅ¡ytas įmonės vadovo, pinigų gavimo faktÄ savo paraÅ¡u patvirtino atsakovė. Bylos nagrinėjimo metu paskyrus raÅ¡ysenos ekspertizę buvo nustatyta, kad tikėtina, jog kasos iÅ¡laidų orderį pasirašė pats įmonės vadovas A. P.. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovei nurodyta suma sumokėta dėl atsakovės bendrovei suteiktos 200000 Lt dydžio paskolos, ar atsakovei pinigai iÅ¡mokėti nesant tam teisinio pagrindo.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl atitinkamų piniginių lėšų priteisimo nepagrįsto praturtėjimo pagrindu (CK 6.237 straipsnis).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui taikyti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais;

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2009).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pažeistoms teisėms pagal nepagrįstÄ praturtėjimÄ ar turto gavimÄ reglamentuojančias teisės normas ginti bÅ«tina prielaida yra ta, jog turi bÅ«ti praturtėta arba įgyta turto be teisinio pagrindo, t. y. praturtėjimo ar turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovę suteikus ieÅ¡kovei paskolÄ .

18. Teisėjų kolegija sutinka su bylÄ nagrinėjusio teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui taikyti, t. y. negalima teigti, jog asmuo, kuriam pareikÅ¡tas nurodytas reikalavimas, t. y. atsakovė, nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovės (apeliantės) sÄ skaita ar gavo jos turtÄ be teisinio pagrindo.

19. Tai,kad tarp Å¡alių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, patvirtina 2015m. rugsėjo 28 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. K/2132 (t. 1, b. l. 98), kuriuo bendrovė, veikdama per savo atstovus, o kartu ir per vadovÄ A. P., grÄ Å¾ino atsakovei 57 924 Eur paskolÄ . Kasos iÅ¡laidų orderis yra dokumentas, patvirtinantis prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ Ä¯vykdymo faktÄ , taigi, Å¡is dokumentas yra pakankamai svarus įrodymas, kad paskolos prievolė egzistavo. Tokioje situacijoje nepakanka prievolę įvykdžiusio asmens deklaratyvaus teigimo, kad atitinkama prievolė neegzistavo, kadangi pinigų sumokėjimas, aiÅ¡kiai įvardijant mokėjimo pagrindÄ , suponuoja iÅ¡vadÄ , jog asmeniui, mokančiam pinigus ir nurodančiam Å¡io veiksmo faktinį pagrindÄ , yra žinomas ir pagrindas tokiam veiksmui atlikti.

Ir nors apeliantė įrodinėjo, kad kasos iÅ¡laidų orderis suklastotas, byloje atlikta raÅ¡ysenos ekspertizė (t. 7, b. l. 66–67) patvirtino, kad minėtÄ kasos iÅ¡laidų orderį tikėtinai pasirašė pats A. P., t. y. įmonės vadovas. Pateikus tokio turinio eksperto iÅ¡vadÄ , t. y. esant svariam įrodymui, kad ieÅ¡kovė, įvykdydama prievolę, dokumente, patvirtinančiam įvykdymÄ , aiÅ¡kiai įvardindama įvykdytos prievolės pobÅ«dį (paskolos grÄ Å¾inimas), pripažino prievolinių teisinių santykių egzistavimo faktÄ , toliau iÅ¡ esmės deklaratyviai teigia, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, pinigai nebuvo bendrovei perduoti, tačiau jokių logiÅ¡kų paaiÅ¡kinimų, kodėl įmonės vadovas, bÅ«damas įsitikinęs, kad atsakovė jokios paskolos įmonei nebuvo suteikusi, pinigus jai iÅ¡mokėjo ir netgi nurodė, kad tokiu bÅ«du įmonė grÄ Å¾ina paskolÄ atsakovei.

20. CK 6.870 straipsnio 1 dalis nurodo, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi, kaip teisingai nurodo apeliantė, paskolos sutartis yra realinė sutartis, todėl yra laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento.Apeliantė teigia, kad atsakovė į bylÄ nepateikė ne tik pačios 200 000 Lt paskolos sutarties, nors tariamo jos sudarymo metu teisės aktai numatė privalomÄ jos raÅ¡ytinę formÄ , tačiau ir jokių dokumentų, patvirtinančių faktiÅ¡kÄ paskolos suteikimÄ ieÅ¡kovei, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apeliantės į bylÄ pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl pirminių buhalterinių 2000 – 2002 m. dokumentų bei Antrosios specialisto iÅ¡vados.

21. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad bendrovės buhalteriniuose dokumentuose (2000 m. VMI ataskaitos t. 8, b. l. 8–10) matyti, kad 2000 metų sausio mėnesį sÄ skaitoje „Įv.gautinos sumos“ nurodoma 200000 Lt suma (akcininkų įnaÅ¡ai), tuo tarpu 2000 metų gruodžio mėnesį grafoje akcininkų įnaÅ¡ai tokios sumos nebėra ir grafoje „Trump. finans. skolos“ yra nurodoma 207000 Lt suma. Apeliantė skunde nurodo, kad jau 2000 m. sausio mėn. įtraukus kaip „Įv. gautinas sumas“ 200 000 Lt sumÄ , ji iÅ¡kart buvo nurodyta ir 2000 m. sausio mėn. trumpalaikių finansinių skolų lentelėje, kas tiesiogiai paneigia teismo iÅ¡vadÄ neva tik 2000 metų gruodį bendrovės trumpalaikės finansinės skolos sudarė 207000 Lt, ir tai neva patvirtina suteiktÄ atsakovės paskolÄ .

Tačiau vien tai, kad 2000 m. sausio mėnesį atsakovės suteikta paskola buvo iÅ¡kart nurodyta prie trumpalaikių finansinių skolų, nereiÅ¡kia, kad Å¡i paskola nebuvo iÅ¡vis suteikta. Ä®monės buhalterinėje apskaitoje 200 000 Lt suma buvo apskaitoma nuo 2000 metų; jeigu tai bÅ«tų tik gautinos sumos, kaip tai traktuoja apeliantė, o ne realiai gauta paskola, nebÅ«tų jokios prasmės ilgÄ laikÄ to apskaityti įmonės balanse prie įmonės finansinių skolų, o vėliau grÄ Å¾inti paskolÄ pagal kasos iÅ¡laidų orderį.

Skolos įtraukimas ne į tÄ balanso eilutę, negali lemti iÅ¡vados, kad pinigai nebuvo paskolinti. Apeliantė nepateikia jokių logiÅ¡kų paaiÅ¡kinimų, kodėl nuo 2000 metų įmonės balansuose buvo vienodai atspindima 200 000 Lt skola atsakovei ir 7 000 Lt skola kitam akcininkui, įmonės vadovui A. P., nors, pasak apeliantės, tik viena iÅ¡ Å¡ių skolų (skola A. P.) buvo reali, o kita – tik gautinos sumos. 22. 2019 m. rugpjūčio 22 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad 2000, 2001, 2002 m. pagal kasos pajamų orderiuose nurodytus pinigų įneÅ¡imo pagrindus duomenų, jog R.

P. skolino bendrovei pinigus, nėra; pagal kasos knygų įrašuose ir kasos dokumentuose – kasos pajamų orderiuose nurodytas įneštų pinigų sumas duomenų (sumų), kuriuos būtų galima identifikuoti kaip R. P. galimai paskolintus 207000 Lt (59951,34 Eur) bendrovei, specialistas nerado. Tačiau tai, kad akcininkų planuojami įnašai 2000 metų sausio mėnesį sudarė 200000 Lt, o 2000 metų gruodį bendrovės trumpalaikės finansinės skolos sudarė jau 207000 Lt (kas atitinka 7000 Lt A.

P. įnaÅ¡Ä ir 200000 Lt atsakovės įnaÅ¡Ä ), kaip jau minėta, patvirtina pačios bendrovės VMI teiktos ataskaitos už 2000 metus.

23. Nors atsakovė, kaip kreditorė, ir neturi dokumento, patvirtinančio, kad buvo suteikusi paskolÄ apeliantei, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog pinigai nebuvo perduoti, nes nuo paskolos santykių atsiradimo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo yra parėję beveik 20 metų, atsakovė turi įrodymÄ , kad įmonės prievolė jai buvo įvykdyta, atsakovė taip pat yra pateikusi 2002 metų gyventojo (Å¡eimos) turto ir pajamų deklaracijÄ , teiktÄ VMI, kurioje nurodyta, kad iki metų pradžios gyventojas (Å¡eima) suteikė paskolų už 200 000 Lt, todėl negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad nėra įrodymų, patvirtinančių faktiÅ¡kÄ paskolos suteikimÄ ieÅ¡kovei. Nors atsakovės turto deklaracijoje nėra įvardinta, kam ji yra suteikusi paskolÄ , sumos (200 000 Lt) sutapimas su suma, kuri įmonės finansiniuose dokumentuose atspindima kaip įmonės skola akcininkei, taip pat netiesiogiai patvirtina paskolos suteikimo bendrovei faktÄ .

24. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas privalėjo liudytojos J. M. parodymus vertintini kritiÅ¡kai, ir iÅ¡ esmės vienais jais vadovaudamasis, negalėjo konstatuoti paskolos bendrovei suteikimo fakto, nes liudytojosparodymų turinys buvo akivaizdžiai sÄ lygotas vykstančio ikiteisminio tyrimo dėl jos pačios atliktų veiksmų, susijusių su 57 924 Eur iÅ¡mokėjimu atsakovei bei Å¡ių duomenų įraÅ¡ymu bendrovės buhalterijoje. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apeliantės argumentu nesutinka.

25. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas siekiant nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Vadinasi, pats savaime ikiteisminio tyrimo pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ vykdymo faktas neįrodo, kadliudytoja atliko nusikalstamÄ veikÄ ar kad nagrinėjant bylÄ teisme davė nepatikimusparodymus.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Å¡iuo atveju liudytojos parodymais nebuvo įrodinėjamas pinigų perdavimo atsakovei faktas, nes pati liudytoja net netvirtino, kad bÅ«tų mačiusi pinigų perdavimÄ . Liudytoja paliudijo tik tai, kad matė akcininkų sprendimÄ dėl paskolos suteikimo (t. y. patvirtino mačiusi dokumentÄ , kuriame akcininkai svarstė skolos suteikimo bendrovei klausimÄ ) , taip pat tai, jog jai pradėjus dirbti bendrovėje, 200 000 Lt atsakovės paskola jau buvo apskaityta balanse; taip pat paaiÅ¡kino aplinkybes, kaip Å¡ie įraÅ¡ai dingo ir vėliau buvo atkurti.

Taigi, liudytojos parodymai, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nebuvo tas esminis įrodymas, kuriuo remdamasis teismas konstatavo paskolos santykių buvimo faktÄ . Tokia teismo iÅ¡vada padaryta vadovaujantis įrodymų visuma (CPK 176,177,178,185straipsniai), kurie sudarė pagrindÄ konstatuoti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę prievoliniai santykiai, kuriems esant, įrodinėjimo pareiga, skirtingai nei nepagrįsto praturtėjimo atveju, paskirstoma kitaip: esant paskolos santykiams, bÅ«tent asmuo, teigiantis, kad pinigai jam nebuvo perduoti, privalo tai įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

27. Pasak apeliantės, bendrovės direktoriaus suteikta 7000 Lt paskola niekaip ir jokia apimtimi nėra ir nebuvo susijusi su ginčo dalyku, todėl teismas neturėjo sprendime nurodyti Å¡ios aplinkybės. Su Å¡iuo apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės atstovas A. P. pripažino, kad jis veiklos pradžioje (iki 2000 metų) buvo paskolinęs bendrovei 7000 Lt ir Å¡i suma, konvertuota į eurus (2 027,34 Eur) buvo jam iÅ¡mokėta 2015 metais (t. y. tais pačiais metais, kaip ir skola, grÄ Å¾inta atsakovei).

Taigi, aplinkybė, kad ieškovės direktoriaus 7000 Lt paskola bendrovei taip pat, kaip ir atsakovės paskola bendrovei, buvo įtraukta į abejotinų skolų skiltį, t. y. skola kitam akcininkui (direktoriui) bendrovės apskaitoje buvo apskaitytavisiškai analogiškai kaip ir skola atsakovei, teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip dar vienas, nors ir netiesioginis įrodymas, kad su atsakove, kaip ir su A. P., buvo sudaryta paskolos sutartis ir kad pinigai buvo realiai paskolinti. Tiek skola A. P., tiek skola atsakovei iki 2015 m. buvo vienodai buvo atspindimaįmonės balanse, o jas abiišmokėjus – šių skolų įmonės apskaitoje nebeliko, t. y.

įmonė turtas nesumažėjo. Apeliantė niekaip nepagrindžia, kodėl Å¡ias dvi paskolas, vienodai apskaitytas įmonės finansinėje apskaitoje, vienodai įforminus jų grÄ Å¾inimÄ ir vienodai atspindėjus grÄ Å¾inimo faktÄ Ä¯monės apskaitoje, teismas turėtų vertinti skirtingai.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad lėšos, kurių grÄ Å¾inimo, remdamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu, reikalauja ieÅ¡kovė, atsakovės buvo įgytos sutartinių teisinių santykių pagrindu – ieÅ¡kovei įvykdant prievolę gražinti skolÄ .Teisėjų kolegijos vertinimu, piniginių lėšų grÄ Å¾inimas pasiraÅ¡ant 2015 m. rugsėjo 28 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. K/2132,VMI įmonės teiktos ataskaitosbei kiti bylos nagrinėjimo eigoje pateikti įrodymai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės patvirtina sutartinių santykių tarp Å¡alių egzistavimÄ .

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės atstovo piniginių lėšų grÄ Å¾inimas atsakovei kasos iÅ¡laidų orderyje įvardijus, kad paskola akcininkei R. P. grÄ Å¾inta, pagrindžia aplinkybę, kad lėšos buvo gautos ir grÄ Å¾intos tarp Å¡alių susiklosčius konkrečiai apibrėžtiems teisiniams santykiams, nors atsakovė ir neturi paskolos sutarties sudarymÄ patvirtinančių dokumentų. Ä®vertinant ilgÄ laiko tarpÄ , parėjusį nuo paskolos santykių atsiradimo, aplinkybę, kad iki 2014 metų įmonės valdyme dalyvavo tik Å¡eimos nariai, kas galėtų logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti atsakovės nurodomÄ aplinkybę, kodėl ji neiÅ¡saugojo paskolos sutarties ar kito dokumento, kuriuo remdamasi galėtų tiesioginiais įrodymais pagrįsti pinigų perdavimo faktÄ , teismo sprendimas remtis netiesioginiais įrodymais yra logiÅ¡kas ir pagrįstas.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl be pagrindo įgytų lėšų grÄ Å¾inimo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176,177, 178, 185straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 31. Atmetus apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteisiamas (CPK 93 straipsnis).

32. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, taip pat įrodymus, pagrindžiančius, kad ji sumokėjo 613,96 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ advokatui, todėl Å¡i suma, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, jai priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei R. P. (asmens (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Automera“ (juridinio asmens kodas 148040272) 613,96 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trylika eurų ir 96 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Danguolė Martinavičienė Vytautas Zelianka