d2f93e13-924f-47d4-bc77-e61cdc2d62eb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1644-430/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03642-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės J. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. J. ieÅ¡kinio atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „SKR Baltic“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė J. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti 2007 m. vasario 12 d. Valstybės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01/2007-167 ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad:

1.1. IeÅ¡kovė yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemėvaldÄ buvusiame MiÅ¡kinių (Lesniki) rėžiniame kaime. 2007 m. spalio 30 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 2.4-01-5341 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilietei J. J. (ieÅ¡kovei)“ buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį.

1.2. Pažymėjo, kad iÅ¡ viso iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtos teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ 5833 kv. m. ploto žemę, nuosavybės teisėmis valdytÄ MiÅ¡kinių k., Vilniaus mieste, Vilniaus apskrityje, realiai atkurta 0,1034 ha, liko atkurti 0,4799 ha žemės ploto, Å¡iuo metu esančio Vilniuje žemės sklype, patenkančiame į iki nacionalizacijos buvusiÄ MiÅ¡kinių kaimo rėžinio kaimo teritorijÄ .

1.3. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į buvusio MiÅ¡kinių rėžinio kaimo teritorijÄ , o iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro matyti, jog dėl žemės sklypo yra sudaryta 2007 m. vasario 12 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N01/2007-167 su UAB „SKR Baltic“. Nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, nes nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo metu žemės sklype stovėjo Å¡iltnamiai, dėl to nuomos sutartis negalėjo bÅ«ti sudaroma 61 metų laikotarpiui, o galėjo bÅ«ti sudaroma maksimaliai 20 metų laikotarpiui. Todėl Å¡i nuomos sutartis laikoma negaliojanti ir yra pagrindas jÄ naikinti.

1.4. Pažymėjo, kad panaikinus nuomos sutartį, kurios pagrindu yra valdovas žemės sklypas, kuris jau nebegali bÅ«ti naudojamas, praėjus 20 metų laikotarpiui bei atsižvelgiant į faktÄ , jog žemės sklypo naudojimo paskirtį turėję užtikrinti Å¡iltnamiai yra iÅ¡nykę, o rampa egzistuoja neteisėtai, bus užtikrintas teisingumas pretendentams, kurių protėvių žemėvaldas neteisėtai užvaldė okupacinė valdžia, todėl ieÅ¡kovė siekdama atkurti jai į nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypÄ , praÅ¡o panaikinti neteisėtai sudarytÄ nuomos sutartį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį nurodydamas, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , suėjus bendrajam 10 metų senaties terminui.

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1001-1187/2023 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį ir perdavė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė terminÄ ieÅ¡kovei iki 2023 m. gegužės 25 d. (imtinai) paÅ¡alinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus: 1) patikslinti ieÅ¡kinio faktines aplinkybes ir reikalavimo dalykÄ bei nurodyti ir pasisakyti dėl restitucijos taikymo, taip pat dėl sklype esančių statinių, priklausančių atsakovei UAB ,,SKR Baltic“; 2) sumokėti žyminį mokestį, kuris, prieÅ¡ingai nei nurodė ieÅ¡kovė, nėra neturtinio pobÅ«džio; 3) raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįsti nurodomas faktines aplinkybes į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ 5833 kv. m. ploto žemę, nuosavybės teisėmis valdytÄ bÅ«tent MiÅ¡kinių k., Vilniaus mieste, Vilniaus apskrityje, kuris, ieÅ¡kovės teigimu, patenka į iki nacionalizacijos buvusiÄ MiÅ¡kinių kaimo rėžinio kaimo teritorijÄ , kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į buvusio MiÅ¡kinių rėžinio kaimo teritorijÄ , kur ieÅ¡kovei, jos teigimu, natÅ«ra turėtų bÅ«ti atkurta nuosavybė; 4) nurodyti aplinkybes, kada ieÅ¡kovei tapo žinoma apie ginčo sandorio sudarymÄ .

5. IeÅ¡kovė 2023 m. gegužės 25 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė panaikinti 2007 m. vasario 12 d. Valstybės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01/2007-167 ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patikslintame ieÅ¡kinyje papildomai nurodė, kad:

5.1. IeÅ¡kovė nepasisako dėl restitucijos taikymo, kadangi restitucija Å¡iuo konkrečiu atveju negalima, nes ji prieÅ¡tarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį, t. y. taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). IÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ar nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju aktualus yra sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmių vertinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi bÅ«ti atliekama ne mechaniÅ¡kai, o įsigilinus į individualiÄ situacijÄ ir atidžiai pasvėrus Å¡alių bei trečiųjų asmenų interesus.

5.2. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog ginčijama bÅ«tent valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, restitucija netaikytina, kadangi sutartis, kol ji nėra nuginčyta, laikytina galiojančia. O atsižvelgiant į sutartinių teisinių santykių pobÅ«dį, akivaizdu, jog nuomos mokestis negrÄ Å¾intinas.

5.3. Pasisakant apie ginčo žemės sklype esančius UAB „SKR baltic“ nuosavybės teise priklausančius statinius ir panaikinus nuomos sutartį kylančias pasekmes, atkreipė teismo dėmesį, jog Å¡is klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymÄ â€žDėl valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie naudojami pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ jų tiesioginę paskirtį, iÅ¡pirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ Nr. 3D-462. Å io įsakymo 3.3. punktas nustato, jog iÅ¡pirkimo valstybės nuosavybėn procedÅ«ra inicijuojama, kai teismas priėmęs sprendimÄ nutraukti valstybinės žemės, kurioje yra teisėtai pastatyti statiniai ar įrenginiai, nuomos sutartį, sprendimu neiÅ¡sprendžia Å¡iame žemės sklype esančių statinių, įrenginių klausimo.

5.4. Nurodė, kad esminė sÄ lyga, dėl kurios žyminis mokestis galėtų bÅ«ti apskaičiuojamas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas – restitucijos taikymas. Å iuo atveju, restitucija nėra taikoma, kaip ir nei vienas kitas CPK 85 straipsnio 1 dalies punktas. Mano, jog ieÅ¡kovė pagrįstai žyminį mokestį apmokėjo pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ

5.5. Teigė, kad ieškovė neturėjo pasisakyti dėl restitucijos taikymo, nes ji yra netaikoma, o tai reiškia, jog teismo nurodomas CPK straipsnio 1 dalies 11 punktas netaikytinas. Ieškovė žyminį mokestį apmokėjo teisingai, todėl ieškinio trūkumas negali būti nustatytas nei dėl restitucijos, nei dėl žyminio mokesčio.

5.6. Dėl MiÅ¡kinių rėžinio kaimo kartografijos nurodė, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į buvusio MiÅ¡kinių rėžinio kaimo teritorijÄ , kur ieÅ¡kovei natÅ«ra turėtų bÅ«ti atkurta nuosavybė. Aplinkybę, jog ginčo žemės sklypas patenka į buvusio MiÅ¡kinių rėžinio kaimo teritorijÄ patvirtina su ieÅ¡kiniu pateiktas priedas Nr.

3. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. liepos 3 d. Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėms faktÄ Ä¯rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – Komisija) posėdžiu protokolu Nr. 49PRT-18-(14.49.101.) nutarė: „IÅ¡nagrinėjus visus svarstytinus dokumentus bei įvertinus archyvinius planus, nutarta pripažinti, kad MiÅ¡kinių rėžinį kaimÄ sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktas MiÅ¡kinių rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotÄ , bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai deÅ¡inėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais.

Nustatyti, kad Miškinių rėžinio kaimo apytikslis plotas 198,2823 ha.“. 2017 metų Komisijos protokole nurodyta 2017 metų Komisijos protokole padaryta tokia išvada: „Išanalizavus visus pateiktus papildomus dokumentus, tarp jų išlikusius archyvinius planus, t. y. 1849 m. Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybės žemės valdos detalusis planas, 1911-03-24 Vilniaus gubernijos ir Vilniaus Vilkpėdės vienkiemio žemės sklypo planas (patvirtintas 1929 m.), 1927-07-29 Vilniaus miesto planas, 1928 m. miesto tarybos sprendimas, dėl teritorijos naudojimo nustatymo planas, Lietuvos nacionalinės M.

Mažvydo bibliotekos 1942 m. planas, darytina iÅ¡vada, kad MiÅ¡kinių rėžinis kaimas iki 1940 m. nacionalizacijos susidėjo iÅ¡ atskirų dalių, kurias skyrė Neries upė.“. Prie 2017 metų Komisijos protokolo pridėta ir iÅ¡trauka iÅ¡ Vilniaus miesto suvestinių grafinių duomenų, kurioje pažymėta iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio MiÅ¡kinių rėžinio kaimo teritorijos ribos, raudona spalva pažymėtos apytikslės ginčo žemės sklypo ribos. Ginčo žemės sklypas, dėl kurio nuomos buvo sudaryta valstybinė žemės sklypo nuomos sutartis, patenka į MiÅ¡kinių rėžinio kaimo ribas, į kurio teritorijoje esančiÄ Å¾emėvaldÄ ieÅ¡kovė turi teisę atkurti nuosavybės teises.

5.7. Dėl sužinojimo apie ginčijamÄ valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį momento nurodė, kad ieÅ¡kovė 2022 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Valstybės įmonę „Registrų centras“ su praÅ¡ymu (Priedas Nr. 8) pateikti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties kopijÄ . Nuomos sutartis ieÅ¡kovei pateikta 2022 m. gruodžio 15 d. (Priedas Nr. 9). Taigi, ieÅ¡kovė apie Nuomos sutarties egzistavimÄ sužinojo tik 2022 m. gruodžio mėnesį, atitinkamai, apie sutarties turinį – VÄ® „Registrų centras“ pateikus Nuomos sutarties kopijÄ ieÅ¡kovei, tai yra 2022 m. gruodžio 15 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovės J. J. ieÅ¡kinį nutarė laikyti nepaduotu ir jį kartu su priedais grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ paÅ¡alinti Å¡iuos ieÅ¡kinio trÅ«kumus: 1) patikslinti ieÅ¡kinio faktines aplinkybes ir reikalavimo dalykÄ bei nurodyti ir pasisakyti dėl restitucijos taikymo, taip pat dėl sklype esančių statinių, priklausančių atsakovei UAB ,,SKR Baltic“; 2) sumokėti žyminį mokestį, kuris, prieÅ¡ingai nei nurodė ieÅ¡kovė, nėra neturtinio pobÅ«džio; 3) raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįsti nurodomas faktines aplinkybes į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ 5833 kv. m. ploto žemę, nuosavybės teisėmis valdytÄ bÅ«tent MiÅ¡kinių k., Vilniaus mieste, Vilniaus apskrityje, kuris, ieÅ¡kovės teigimu, patenka į iki nacionalizacijos buvusiÄ MiÅ¡kinių kaimo rėžinio kaimo teritorijÄ , kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į buvusio MiÅ¡kinių rėžinio kaimo teritorijÄ , kur ieÅ¡kovei, jos teigimu, natÅ«ra turėtų bÅ«ti atkurta nuosavybė; 4) nurodyti aplinkybes, kada ieÅ¡kovei tapo žinoma apie ginčo sandorio sudarymÄ .

8. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 25 d. ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį (DOK-85598). IÅ¡ naujai pateikto patikslinto ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovė dalies teismo nurodytų įpareigojimų neįvykdė, faktiÅ¡kai pateikė identiÅ¡ko turinio pirminiam ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , jį patikslindama atskirai nurodytais apstebėjimais, tame tarpe – ir dėl keliamo reikalavimo neturtinio pobÅ«džio, nenurodė ieÅ¡kinio sumos, nesumokėjo tenkančio žyminio mokesčio. Patikslinto ieÅ¡kinio teiginiais ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimus ir prieÅ¡taravimus dėl teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų. Ji nurodė mananti, kad nėra pagrindo ginčijant sandorį pasisakyti dėl restitucijos taikymo, kadangi restitucija nagrinėjamu atveju negalima, ji prieÅ¡tarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams ir iÅ¡ viso nėra taikoma; iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pareikÅ¡to turinio reikalavimas yra neturtinio pobÅ«džio, todėl žyminio mokesčio primokėti neprivalo; ieÅ¡kovė nepasisakė ir nenurodė, koks yra ant ginčo valstybinės žemės esančių statinių, registruotų atsakovo vardu, likimas. IeÅ¡kovė taip pat neįvykdė teismo įpareigojimo nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ ir atitinkamai sumokėti jai tenkantį žyminį mokestį.

9. Atkreipė dėmesį, kad teismas trūkumų šalinimo nutartyje ieškovei buvo nurodęs galimybę skųsti nutartį apeliacine tvarka, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo. Tokiu būdu liko nenuginčyti ir nepaneigti teismo nurodyti argumentai dėl ginčo sandorio pobūdžio ir jo vertės, teismui paduoto ieškinio apmokestinimo.

10. Nurodė, kadangi procesinis įstatymas nenumato galimybės du ir daugiau kartų Å¡alinti vieno ir to paties procesinio dokumento trÅ«kumus, 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi konstatuotų ieÅ¡kinio trÅ«kumų ieÅ¡kovė apeliacine tvarka neskundė, teismas dėl virÅ¡ iÅ¡dėstyto konstatavęs tinkamo trÅ«kumų nepaÅ¡alinimo faktÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį laiko nepaduotu ir grÄ Å¾ina jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. IeÅ¡kovė J. J. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti 2023 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7980-727/2023. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį padarė teisės taikymo klaidÄ , kadangi teismo nutartis laikyti ieÅ¡kinį nepaduotu yra nepagrįsta. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, dėl kurių negalėjo įvykdyti dalies teismo nurodymų, nes jie yra neteisingi ir prieÅ¡tarautų proceso bei materialinės teisės normoms.

11.2. Teismas nutartyje nurodė, jog ieÅ¡kovė J. J. nepasisako dėl restitucijos taikymo. IeÅ¡kovė nepasisako dėl restitucijos taikymo, kadangi restitucija Å¡iuo konkrečiu atveju negalima, nes ji prieÅ¡tarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Nagrinėjamu atveju aktualus yra sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmių vertinimas. Atsižvelgiant į tai, jog ginčijama bÅ«tent valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, restitucija netaikytina, kadangi sutartis, kol ji nėra nuginčyta, laikytina galiojančia, o atsižvelgiant į sutartinių teisinių santykių pobÅ«dį, akivaizdu, jog nuomos mokestis negrÄ Å¾intinas.

11.3. Nurodė, kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog ieÅ¡kinio suma nustatoma tokiu bÅ«du: bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija. Esminė sÄ lyga, dėl kurios žyminis mokestis galėtų bÅ«ti apskaičiuojamas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas – restitucijos taikymas. Å iuo atveju, kaip aptarta aukščiau, restitucija nėra taikoma, kaip ir nei vienas kitas CPK 85 straipsnio 1 dalies punktas. Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė pagrįstai žyminį mokestį apmokėjo pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ .

11.4. Teigia, kad ieškovė žyminį mokestį apmokėjo teisingai, todėl ieškinio trūkumas negali būti nustatytas nei dėl restitucijos, nei dėl žyminio mokesčio. Šiuo motyvus ir nurodė ieškovė, tačiau teismas į juos nei atsižvelgė, nei aptarė ieškovės nurodomus motyvus, paremtus jurisprudencija bei teisės normomis.

11.5. Akcentavo tai, jog proceso taisyklėse nėra keliami formos iÅ¡skirtiniai reikalavimai patikslintam ieÅ¡kiniui, todėl ieÅ¡kovė, teikdama tÄ patį ieÅ¡kinį, jį papildė nutartyje nurodomais aspektais, juos iÅ¡samiai aprašė ir tai nurodė patikslintame ieÅ¡kinyje. Teismo įsitikinimas, jog patikslintas ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti perraÅ¡ytas iÅ¡ naujo, yra visiÅ¡kai nepagrįstas jokiais teisės aktais ar proceso taisyklėmis.

11.6. IeÅ¡kovė iÅ¡samiai pasisakė dėl nutartyje nurodomų trÅ«kumų Å¡alinimo bei paÅ¡alino tuos trÅ«kumus, kurie neprieÅ¡taravo materialinės ir procesinės teisės normoms, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė nepaÅ¡alino dalies trÅ«kumų. Vien teismo įsitikinimo, jog trÅ«kumas egzistuoja, nepakanka, kai teismo įsitikinimas prieÅ¡tarauja formuojamai teismų praktikai ir procesÄ reguliuojančioms normoms. Teismas yra saistomas teisės aktų, o proceso Å¡alys pagrįstai tikisi, jog teismai įgyvendins savo esminę funkcijÄ â€“ teisingumo vykdymÄ .

11.7. Dėl antrojo ieÅ¡kinio grÄ Å¾inimo pagrindo –neiÅ¡naudotos ieÅ¡kovės teisės apskųsti nutartį atskiruoju skundu nurodė, kad teismas padarė ir kitÄ Å¡iurkščiÄ procesinę klaidÄ . Pažymėjo, kad trÅ«kumų nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grÄ Å¾intas dėl to, kad nepaÅ¡alinti jo trÅ«kumai. Teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, teismas negalėjo suteikti tokios teisės, kurios ieÅ¡kovė procesiÅ¡kai neturėjo. Teismas negalėjo to laikyti vienu iÅ¡ argumentų, grÄ Å¾inant ieÅ¡kinį bei atsisakant susipažinti su ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais dėl teismo netinkamo teisės taikymo.

11.8. IeÅ¡kovė bÅ«dama MiÅ¡kinių rėžinio kaimo pretendente, sužinojusi apie neteisėtÄ valstybinę nuomos sutartį, turėdama visiÅ¡kÄ materialinį teisinį suinteresuotumÄ , kreipėsi į pirmos instancijos teismÄ , tikėdamasi atstatyti teisingumÄ . Vietoje to, pirmos instancijos teismas, neturėdamas absoliučiai jokio teisinio pagrindo, antrÄ kartÄ pademonstravo Å¡aliÅ¡kumÄ , ko pasekmėje buvo priimta nutartis, kurioje aiÅ¡kiai nurodoma, jog ieÅ¡kinys grÄ Å¾inamas dėl to, jog ieÅ¡kovė, tikslindama ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kė nepritarimÄ teismo nutarčiai, tačiau nepasinaudojo teise nutartį apskųsti atskiruoju skundu.

11.9. Mano, kad skundžiama nutartis nepagrįstai varžo ieÅ¡kovės konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos jos pažeidžiamos teisės. Pirmos instancijos teismas priėmė nutartį, kuri prieÅ¡tarauja esminei teismų funkcijai – teisingumo vykdymui. Tai, jog teismas, taikydamas proceso normoms prieÅ¡taraujančius motyvus grÄ Å¾ino ieÅ¡kinį, suponuoja akivaizdų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , kuris teisinėje valstybėje yra netoleruotinas. Pirmos instancijos teismas buvo galimai Å¡aliÅ¡kas, nes antrÄ kartÄ tame pačiame procese, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ padarė teisės taikymo klaidÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į procesinės teisės normas bei ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio argumentus, „baudė“ ieÅ¡kovę už tai, jog ji nepasinaudojo teismo siÅ«loma neteisėta galimybę apskųsti neskundžiamÄ nutartį atskiruoju skundu ir tuo grindė savo nutartį grÄ Å¾inti ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei.

11.10. Pažymėjo, jog pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, dėl kurių ji nepatikslino dalies teismo nurodomų trÅ«kumų, ieÅ¡kovės iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus pavadino „apstebėjimais“, taip tarsi siekdamas pažeminti ieÅ¡kovę. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai užkirto keliÄ ieÅ¡kovei ginti savo, kaip MiÅ¡kinių rėžinio kaimo pretendentės, pažeistas teises.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieÅ¡kovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduodu, ieškovei nepašalinus nustatytų ieškinio trūkumų.

15. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė Å¡iuos patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumus: 1) patikslinti ieÅ¡kinio faktines aplinkybes ir reikalavimo dalykÄ bei nurodyti ir pasisakyti dėl restitucijos taikymo, taip pat dėl sklype esančių statinių, priklausančių atsakovei UAB ,,SKR Baltic“; 2) sumokėti žyminį mokestį, kuris, prieÅ¡ingai nei nurodė ieÅ¡kovė, nėra neturtinio pobÅ«džio; 3) raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįsti nurodomas faktines aplinkybes į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ 5833 kv. m. ploto žemę, nuosavybės teisėmis valdytÄ bÅ«tent MiÅ¡kinių k., Vilniaus mieste, Vilniaus apskrityje, kuris, ieÅ¡kovės teigimu, patenka į iki nacionalizacijos buvusiÄ MiÅ¡kinių kaimo rėžinio kaimo teritorijÄ , kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į buvusio MiÅ¡kinių rėžinio kaimo teritorijÄ , kur ieÅ¡kovei, jos teigimu, natÅ«ra turėtų bÅ«ti atkurta nuosavybė; 4) nurodyti aplinkybes, kada ieÅ¡kovei tapo žinoma apie ginčo sandorio sudarymÄ .

16. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad apeliantė nepaÅ¡alino teismo nutartimi nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų ir ieÅ¡kinį grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei. Apeliantės vertinimu, ji paÅ¡alino visus teismo nustatytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, todėl praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

17. Apeliantė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimÄ panaikinti 2007 m. vasario 12 d. Valstybės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01/2007-167, sudarytÄ tarp Nacionalinės žemės ir atsakovės CK 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė dalies teismo nurodytų įpareigojimų neįvykdė ir pasisakė, kad ieÅ¡kovė nepaÅ¡alino nustatytų trÅ«kumų – nenurodė ieÅ¡kinio sumos, nesumokėjo tenkančio žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieÅ¡kovė privalėjo pasisakyti dėl restitucijos taikymo, nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ bei atitinkamai sumokėti žyminį mokestį, t. y. teismas laikė, jog pareikÅ¡tas turtinis reikalavimas.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimÄ turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobÅ«džio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtÄ , nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.).

19. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Ä®statyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008; 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009). Taikydamas restitucijÄ , teismas turi nustatyti, kÄ kiekviena Å¡alis gavo pagal sandorį, kuris pripažintas negaliojančiu.

20. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais (CK 6.146 straipsnis). Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ vykdydamos nuginčytÄ sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkurdamos status quo ante (pradinė padėtis). Tokia restitucijos paskirtis nulemia jos taikymo sÄ lygas. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir joms taikyti reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , teismas turi aiÅ¡kintis svarbias restitucijai taikyti aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016, 38 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-695/2018, 37 punktas). Restitucijos taikymo esmė pripažinus sutartį negaliojančia yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ pagal nuginčytÄ sutartį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Taigi, restitucija apima grÄ Å¾inimÄ to, kÄ konkreti sutarties Å¡alis pagal sutartį perdavė kitai Å¡aliai vykdydama sutartį.

21. IÅ¡ civilinės bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė sumokėjo 107,00 Eur žyminį mokestį, t. y. laiko, kad pareikÅ¡tas reikalavimas neturtinis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nereiÅ¡kia reikalavimo taikyti restitucijÄ . Nagrinėjimu atveju praÅ¡oma panaikinti nuo sudarymo nuomos sutartis sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens, t. y. sutarties Å¡alis nėra ieÅ¡kovė.

22. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio sumÄ nurodo ieÅ¡kovas, tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiÅ¡kiai neatitinka tikrosios iÅ¡reikalaujamo turto vertės, ieÅ¡kinio sumÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka nustato teismas. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog ieÅ¡kinio suma nustatoma tokiu bÅ«du: bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija. Esminė sÄ lyga, dėl kurios žyminis mokestis galėtų bÅ«ti apskaičiuojamas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas – restitucijos taikymas. Å iuo atveju, ieÅ¡kovė restitucijos taikyti nepraÅ¡o. Pažymėtina, kad panaikinus nuomos sutartį nuo jos sudarymo momento, apeliantė negaus jokios turtinės naudos, t. y. sutarties panaikinimas sukurs teisines pasekmes atsakovei ir trečiajam asmeniui, atsakovė privalės grÄ Å¾inti žemės sklypo valdymÄ valstybei, pasibaigs atsakovės pareiga mokėti nuomos mokestį, o žemės sklypas taps galimai laisvas, tam, kad bÅ«tų įtrauktas į laisvų valstybinės žemės sklypų sÄ raÅ¡Ä , kuris gali bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«rÄ asmenims, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad visas žemės sklypas bus natÅ«ra perduotas apeliantei įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo galimai bÅ«tų priimtas palankus teismo sprendimas ieÅ¡kovei, kadangi faktiÅ¡kai teisę į žemės sklypÄ ar jo dalį gauti natÅ«ra apeliantė įgytų tik užbaigus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , kurį vykdo Lietuvos Respublikos žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atitinkamas teritorinis skyrius. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimas yra turtinis ir įpareigojo nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ bei sumokėti žyminį mokestį, kaip už turtinį reikalavimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovė pagrįstai žyminį mokestį apmokėjo pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , t. y. kaip neturtinį.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo aplinkybės, jog apeliantė nepasinaudojo apeliacijos teise dėl nutarties, kuria nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai, laikyti vienu iÅ¡ argumentų, grÄ Å¾inant ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, konstatuodamas, jog apeliantė nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų, taip pat rėmėsi tuo, kad teismas trÅ«kumų Å¡alinimo nutartyje ieÅ¡kovei buvo nurodęs galimybę skųsti nutartį apeliacine tvarka, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ia teise nepasinaudojo bei laikė, kad tokiu bÅ«du liko nenuginčyti ir nepaneigti teismo nurodyti argumentai dėl ginčo sandorio pobÅ«džio ir jo vertės, teismui paduoto ieÅ¡kinio apmokestinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis paÅ¡alinti procesinio dokumento trÅ«kumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grÄ Å¾intas dėl to, kad nepaÅ¡alinti jo trÅ«kumai. Å i nuostata taikoma procesiniams dokumentams, paduotiems po 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 įsigaliojimo, t. y. po 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 6 straipsnis, 14 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi, įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog nutartis paÅ¡alinti procesinio dokumento trÅ«kumus negali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2023 m. kovo 13 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog ieÅ¡kovė nepasinaudojo teise skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo, kadangi įstatyme galimybė tokiÄ nutartį skųsti nėra reglamentuota.

24. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas Å¡aliÅ¡kas, kadangi antrÄ kartÄ tame pačiame procese, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ padarė teisės taikymo klaidÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į procesinės teisės normas bei ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio argumentus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme naudojosi CPK 66, 68 straipsnių jai suteikta teise pareikÅ¡ti teisėjui nuÅ¡alinimÄ . Ä®rodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliacinės instancijos teismui nepateikta ir objektyvių prielaidų, keliančių abejonių pirmosios instancijos teisėjo Å¡aliÅ¡kumu, nenustatyta. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, jas iÅ¡taisius apeliacinės instancijos teismui, tenkinat apeliantės atskirÄ jį skundÄ , nesudaro pagrindo spręsti apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ bei neobjektyvumÄ .

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ä®statymai garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismÄ (CPK 5 straipsnis), o tokia teisė turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , turi bÅ«ti analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Ä®statymo ieÅ¡kovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismÄ suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai tokiu bÅ«du, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo jau kreipimosi į teismÄ momentu bÅ«tų pareikalauta įrodyti pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . IeÅ¡kinio pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ . Atsisakyti priimti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl netinkamo ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio yra neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003). Vertinant, ar procesinio dokumento trÅ«kumai sudaro esmines kliÅ«tis tolesnei proceso eigai, t. y. ieÅ¡kiniui priimti, vertintina, ar nenurodyti duomenys yra reikÅ¡mingi bÅ«tent sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , ar jie gali bÅ«ti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas ir pagrindas ieškovės iš esmės suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. ieškinio reikalavimas ir jo ribos aiškūs, taip pat aišku, kokių teisinių pasekmių ieškovė siekė pareikštu ieškiniu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pagal suformuluotus reikalavimus nėra galimybės išspręsti kilusio ginčo.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimÄ ir nepagrįstai laikė, jog ieÅ¡kovė nepaÅ¡alino teismo nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų bei ieÅ¡kinį grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei. Kadangi ieÅ¡kinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 137 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

AtskirÄ jį skundÄ tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja Loreta Braždienė