d2f8a543-6c97-4df5-90d4-147f96d99cec · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1648-394/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03208-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas K. U. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1-2 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2019-09-02 iki 2019-11-28 buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, dėl kurių patyrė neturtinę žalÄ .

Atvykęs ir iÅ¡vykdamas į / iÅ¡ Å iaulių TI bÅ«davo patalpinamas į laikino sulaikymo patalpÄ , kurioje buvo laikoma po 8-10 asmenų, patalpoje nėra vietos net atsisėsti, toje pačioje patalpoje įrengtas atviras sanitarinis mazgas, nėra nei durų, nei užuolaidos, nuolat tvyro nemalonus kvapas, dažniausiai visi asmenys yra rÅ«kantys, dėl nemalonaus kvapo ir cigarečių dÅ«mų trÅ«ksta gryno oro, nėra jokios ventiliacijos, toje patalpoje reikia laukti apie 2-3 valandas, kol pareigÅ«nai patikrins daiktus.

Buvo priverstas kentėti, kadangi matant kitiems asmenims negalėjo atlikti gamtinių reikalų. Toliau buvo apžiÅ«rimi jo asmeniniai daiktai ir jis pats, dėl tokių pareigÅ«nų veiksmų pasijuto pažemintas prieÅ¡ kitus suimtuosius, nes pareigÅ«nai įsakė jam nusirengti, asmeninius rÅ«bus dėti į neÅ¡varias, tam nepritaikytas dėžes bei stovėti nuogam Å¡altose patalpose. Buvo paskirtas į 4 gultų kamerÄ Nr. 62 su dar trimis suimtaisiais, kur akivaizdžiai vienam suimtajam trÅ«ko laisvo judėjimo ploto, t. y. 3,6 kv. m.

Kameroje nebuvo ventiliacijos angų, langai kiaurai perpučiami vėjo, nebuvo sėdimo tualeto, tik paprasta skylė, iÅ¡ kurios sklido baisi fekalijų smarvė. Po kelių savaičių buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 96, kurioje yra 6 gultai, buvo patalpinti 5 asmenys, nebuvo vietos. Kameroje įrengtas stalas, prie kurio galėjo atsisėsti daugiausia 4 asmenys, nes buvo dvi kėdės ir nedidelis suolelis, o jam teko visÄ laikÄ valgyti atsistojus arba ant lovos, kameroje nėra ventiliacijos, tualetas atviras, tik sienelė ir užuolaidėlė, kameroje pastoviai laikėsi nemalonus kvapas, buvo Å¡alta, drėgna.

Kameroje Nr. 96 buvo sukandžiotas blakių, pranešė bÅ«rio virÅ¡ininkui, bet tik po 4 parų buvo dezinfekuota kamera bei čiužiniai. Nuo atsilupusių lubų kreida krisdavo ant galvos. Be to, kameroje Nr. 96 buvo laikomas su ŽIV sergančiu asmeniu L. B. apie 2 mėnesius, visÄ tÄ laikÄ grėsė pavojus užsikrėsti. Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ â€“ pažeminimÄ , nepatogumus, iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (2, 50, 61 b. l.).

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (50 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (7-15 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2019-09-02 iki 2019-11-28 kamerose Nr. 62 ir 96, vienas arba su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,79 iki 17,1 kv. m.. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas visas dienas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Atsakovė nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių, akivaizdu, kad kameroje esantys asmenys, net į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ asmenų privatumÄ . Tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, vėdinimas per langus galimas. Atsakovė nurodo, kad patalpų aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos normos. Kameroje Nr. 52 stalas įrengtas prie lovų, todėl galimybė valgyti, raÅ¡yti ir panaÅ¡iai prie stalo sudaryta. Kameroje Nr. 96 yra viena kėdė bei ilgas suolelis, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjui teko valgyti atsistojus.

Atsakovė nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡is reikalavimas Å iaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad kameroje Nr. 96 jokių veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, galimybė vėdinti patalpas sudaryta, pelėsio nėra, o tai iÅ¡ dalies patvirtina, kad drėgmė kameroje tinkama.

Kamera Nr. 62 pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu nebuvo tikrinta, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės reikalavimais nebuvo užfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių TI administracijÄ , nei į Visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti asmenys nesikreipė. Jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sÄ lygų atitikimo higienos normoms.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus resursus, kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo tvarkingos, todėl remontai jose pastaraisiais metais nebuvo atlikti. Atsakovė nurodo, kad į Å iaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Ä®forminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Suimtojo arba nuteistojo krata skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant), visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas. Asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne daugiau kaip dviem valandoms gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Ä® dviejų valandų laiko tarpÄ neturi bÅ«ti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiÅ«rai bei sanitariniam Å¡varinimui, tačiau siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu.

Rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1-9 asmenys laikomi ne ilgiau kaip dvi valandas, po to paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSP nėra gyvenamosios patalpos. Å iose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iÅ¡ trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas atskirtas užuolaida, be to, asmenys pagal jų žodinį praÅ¡ymÄ nuvedami į atskirÄ tualeto patalpÄ , o tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais.

Å iose kamerose taip pat įrengta Å¡alto vandens tiekimo / nubėgimo sistema bei čiaupai, yra suolai. Skundų dėl TLK-5 (LSP-5) patalpų negauta, todėl jos tikrintos nebuvo, tikrinant kitas LSP bei kratos patalpas pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjo laikymas laikino sulaikymo patalpose buvo trumpalaikis ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ir negrįžtamų sveikatos sutrikimų. Laikino sulaikymo patalpose rÅ«kyti draudžiama, todėl jei pareigÅ«nai bÅ«tų pastebėję, jog asmenys rÅ«ko, apie tai bÅ«tų surašę tarnybinius praneÅ¡imus, o asmenims bÅ«tų pritaikytos drausminio poveikio priemonės. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ , nurodydamas neteisėtus veiksmus, nėra.

Kadangi rÅ«kymas Å¡iose kamerose yra draudžiamas, atsakovas neturi pagrindo atsakyti už neteisėtus kitų asmenų veiksmus. Atsakovė nurodo, kad administracija įstaigoje esant reikalui organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ , patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui ir pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėtas patikrinimo aktas Nr. PA-6386 bei dezinfekcijos planas. Atsakovė pabrėžia, kad priverstinis ŽIV infekuoto asmens izoliavimas bÅ«tų vertinamas kaip diskriminacija.

Atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti laikomi ŽIV infekuoti ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus ar neatsargaus elgesio. PareiÅ¡kėjo nurodomas asmuo kameroje Nr. 96 laikytas nuo 2019-10-04, tačiau atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugÄ bei draudimo laikyti sergančius ŽIV atskirai nuo kitų asmenų nebuvimÄ , pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės apie ligÄ netikrintos.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas K. U. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta pakankama gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2019-09-02 iki 2019-11-28, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kameros plotui, higienos normos reikalavimų, kamerose netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, krata atliekama netinkamomis sÄ lygomis, netinkamos sÄ lygos laikino sulaikymo patalpose, neužtikrintas privatumas Å¡iose patalpose naudojantis sanitariniu mazgu, kameroje Nr. 96 buvo blakių, o administracija nesiėmė priemonių joms naikinti, kamerose trÅ«ko baldų, buvo laikomas su ŽIV sergančiu asmeniu.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, galiojusio iki 2019 m. kovo 5 d., 1.3.1. punktÄ , vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negalėjo bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 įsakymÄ Nr. V-124 panaikino ir tuo pačiu įtvirtino nuostatÄ (1.3. punktas), pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.).

Iš byloje esančios 2019-12-20 pažymos Nr. 60/09-44843 (18-20 b. l.) matyti, kad pareiškėjas K. U. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019-09-02 iki 2019-11-28, viso 88 dienas, gyvenamosiose kamerose Nr. 62 ir 96, vienas (dalį dienos) arba su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,78 iki 17,1 kv. m., taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs duomenis apie kamerų Nr. 62 ir 96 dydžius – 17,1 kv. m kameroje Nr. 62 ir 18,93 kv. m kameroje Nr. 96 (18-20 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ â€“ 0,968 kv. m kameroje Nr. 62 ir 1,13 kv. m kameroje Nr. 96 (21-22 b. l.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (2-5), nustatė, kad kai kameroje Nr. 96 buvo laikomi 5 asmenys, iÅ¡ kameros ploto (18,93 kv. m.) atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (1,13 kv. m.) pareiÅ¡kėjui teko 3,56 kv. m, t. y. mažiau negu 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m.

Kai Å¡ioje kameroje buvo laikoma mažiau asmenų (2-4), taip pat kameroje Nr. 62, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Ä®vertinus pateiktos pažymos apie baldų užimamÄ plotÄ duomenis (23-26 b. l.) bei apžiÅ«rėjus į bylÄ pateiktas kamerų fotonuotraukas, darytas 2019 m. vasario mėn., matosi, kad perteklinių gultų kamerose nėra, taigi nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ .

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nėra ventiliacijos, pastoviai laikėsi nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo, kameroje Nr. 96 šalta, drėgna, nuo atsilupusių lubų kreida krisdavo ant galvos. Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908. Å ios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktÄ , gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rÄ , kuri turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi bÅ«ti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktÄ ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktus (28-34 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad bylai aktualiu laikotarpiu buvo patikrinta tik kamera Nr. 96, 2019 m. lapkričio 25 d. Å¡ioje kameroje bendra dirbtinė apÅ¡vieta siekė 298 ± 49,3 lx ir atitiko higienos normos reikalavimus, įvertinus patalpas ir jose esančius įrenginius pagal higienos normos 12 punkto reikalavimus kameroje Nr. 96 pažeidimų nenustatyta, konstatuota, jog kameroje nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, tačiau sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per langus, vizualiai matomo pelėsio nerasta (33-34 b. l.).

Atsakovė nurodo, kad kamera Nr. 62 pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu nebuvo tikrinta, nes dėl netinkamų sÄ lygų nei į Å iaulių TI administracijÄ , nei į Visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti asmenys nesikreipė, taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameros buvo tvarkingos, todėl remontai jose pastaraisiais metais nebuvo atlikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikÅ¡miÅ¡kiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.).

Å iais atvejais turi bÅ«ti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sÄ lygų bÅ«tų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų (28-34 b. l.) matosi, kad bylai aktualiu laikotarpiu buvo patikrintos kitos Šiaulių TI kameros (Nr. 11, 22, 23, 32, 43, 45 ir 64), patikrinimo metu tik vienoje kameroje (Nr.

22) užfiksuotas higienos normos 12 punkto pažeidimas (techniÅ¡kai netvarkingas Å¡viestuvas), nustatyta, kad galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta, pelėsis rastas tik vienoje kameroje (Nr. 23), nei oro temperatÅ«ros, nei santykinės oro drėgmės pažeidimų tikrintose kamerose užfiksuota nebuvo. Atsakovė į bylÄ pateikė ir 2019 m. gruodžio 13 d. Å iaulių TI resocializacijos skyriaus pažymÄ Nr. 61/04-3081 (27 b. l.), kurioje nurodyta, kad K. U. laikotarpiu nuo 2019-09-02 iki 2019-11-28 su praÅ¡ymais ir skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Å iaulių TI direktorių nesikreipė, byloje nėra jokių duomenų (jų nepateikė ir pareiÅ¡kėjas), kad dėl higienos normas neatitinkančių sÄ lygų jis pats bÅ«tų kreipęsis į visuomenės sveikatos centrÄ , kitas valstybės institucijas ar organizacijas.

IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų (35-36 b. l.) matosi, kad kameros tvarkingos. Kadangi bylai aktualiu laikotarpiu nei oro temperatÅ«ros, nei santykinės oro drėgmės pažeidimų, nei byrančio tinko tikrintose Å iaulių TI kamerose nebuvo užfiksuota, teismas laiko, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo kamerose buvo laikomas, pažeidžiant higienos normos reikalavimus. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje Nr. 62 nebuvo sėdimo tualeto, tik paprasta skylė, iÅ¡ kurios sklido baisi fekalijų smarvė, kameroje Nr. 96 tualetas atviras, tik sienelė ir užuolaidėlė, kai kitas suimtasis atlikinėjo gamtinius reikalus kiti asmenys buvo priversti jausti nemalonų kvapÄ .

Sanitarinių mazgų įrengimÄ gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. IÅ¡ sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (21-22 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcija pareiÅ¡kėjo laikymo kameroje Nr. 62 mÅ«rinė, o kameroje Nr. 96 pagaminta iÅ¡ OSB plokÅ¡tės, sienelių aukÅ¡tis kameroje Nr. 62 - 2,21 m., o kameroje Nr. 96 - 1,96 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu bÅ«du įėjimai į sanitarinių mazgų zonas Å¡iose kamerose atskirti nuo likusios kameros erdvės. Ä® bylÄ pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukos (35-36 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad įėjimai į sanitarinių mazgų zonas Å¡iose kamerose atitverti užuolaidomis.

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro Å¡alinimo sistemos, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o jose laikomi asmenys patirti su tuo susijusius nepatogumus (LVAT 2019-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3219-662/2019, LVAT 2020-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-551-1062/2020 ir kt.). Atsižvelgus į Å¡iÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinus, kad nagrinėjamu atveju kamerose buvo laikoma ir po 4-5 asmenis, laikytina, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, jautėsi nemalonus kvapas, o pareiÅ¡kėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, ar naudojantis gyvenamųjų kamerų sanitariniais mazgais buvo / nebuvo užtikrintas jo privatumas ir neturtinės žalos iÅ¡ to nekildina, todėl teismas dėl Å¡ių aplinkybių nepasisako. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje Nr. 62 nebuvo sėdimo tualeto, tik paprasta skylė, iÅ¡ kurios sklido baisi fekalijų smarvė. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų (35-36 b. l.) matosi, kad kameroje Nr. 62 nėra unitazo, tik sanitarinis įrenginys grindyse. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog prieiga prie tinkamai įrengtų ir higienos reikalavimus atitinkančių sanitarinių įrenginių yra pirmaeilės svarbos tam, kad kaliniai galėtų iÅ¡laikyti asmens orumo jausmÄ .

Higiena ir Å¡vara yra ne tik dalis pagarbos, kuriÄ asmenys turi skirti savo kÅ«nui ir savo kaimynams, su kuriais dalijasi patalpomis ilgÄ laikÄ , jos taip pat yra sveikatos iÅ¡saugojimo sÄ lyga ir bÅ«tinybė. Tikrai humaniÅ¡ka aplinka yra neįmanoma be laisvos prieigos prie tualeto arba galimybės iÅ¡likti Å¡variam (žr., pvz., 2015 m. sausio 27 d. sprendimo byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 36925/10 ir kt.), 240 p., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 114 p.).

Teismų praktikoje unitazų neįrengimas tardymo izoliatoriaus kameroje (sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, t. y. „tupimas“ tualetas) buvo laikomas būtent Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-10-31) 21 punkto reikalavimų neatitikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-925-822/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje priduriama, kad atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių (žr., pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-646-756/2018). Ä®vertinus faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgus į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, laikytina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameroje Nr. 62 sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, o pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kratos metu pareigÅ«nai įsakė jam nusirengti, asmeninius rÅ«bus dėti į neÅ¡varias, tam nepritaikytas dėžes bei stovėti nuogam Å¡altose patalpose kitų asmenų akivaizdoje. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiÅ«ros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija“ (toliau – Instrukcija).

Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. IÅ¡ byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad bendro naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai buvo tikrinami 2018 m. vasario 13 d., patikrinimo akte (28 b. l.) užfiksuota, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra Å¡varus.

Taigi pareiÅ¡kėjui atvykus į Å iaulių TI jo krata liepiant iÅ¡sirengti buvo atliekama vykdant teisės aktų reikalavimus, kokius teisės aktus Å iaulių TI pareigÅ«nai pažeidė, liepdami daiktus sudėti į dėžes, pareiÅ¡kėjas nenurodė, patikrinimo metu nustatyta, kad kratos patalpose naudojamas inventorius Å¡varus, be to, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu atvyko ir kratų patalpose galėjo bÅ«ti tik vienÄ kartÄ , todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui Å iaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atvykęs ir iÅ¡vykdamas į / iÅ¡ Å iaulių TI bÅ«davo patalpinamas į laikino sulaikymo patalpÄ , kurioje buvo laikoma po 8-10 asmenų, nebuvo vietos atsisėsti, toje pačioje patalpoje įrengtas atviras sanitarinis mazgas, nėra nei durų, nei užuolaidos, nuolat tvyro nemalonus kvapas, dažniausiai visi asmenys yra rÅ«kantys, dėl nemalonaus kvapo ir cigarečių dÅ«mų trÅ«ksta gryno oro, nėra jokios ventiliacijos, toje patalpoje reikia laukti apie 2-3 valandas, kol pareigÅ«nai patikrins daiktus.

Buvo priverstas kentėti, kadangi matant kitiems asmenims negalėjo atlikti gamtinių reikalų. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktÄ , asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio Å¡varinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų.

Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma. IÅ¡ byloje esančios 2019-12-20 pažymos Nr. 60/09-44843 (18-20 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjas K.

U. nagrinėjamu laikotarpiu į trumpalaikio laikymo kamerÄ (TLK-5) buvo patalpintas tik vienÄ kartÄ . Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sanitariniai mazgai trumpalaikio laikymo patalpose atitverti iÅ¡ trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į sanitarinį mazgÄ atskirtas užuolaida, be to, asmenys pagal jų žodinį praÅ¡ymÄ nuvedami į atskirÄ tualeto patalpÄ . IÅ¡ byloje esančios kameros Nr. LSP-5 fotonuotraukos taip pat matosi, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros erdvės atitvertas plokÅ¡te, o įėjimas – užuolaida, be to, kameroje įrengti suolai (37 b. l.), taigi pareiÅ¡kėjo teiginys, kad laikino sulaikymo patalpoje įrengtas atviras sanitarinis mazgas, nėra nei durų, nei užuolaidos, kameroje nėra kur atsisėsti, nepagrįstas, be to, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pasinaudoti ir atskira tualeto patalpa, taigi privatumas pareiÅ¡kėjui naudojantis sanitariniu mazgu buvo minimaliai užtikrintas.

Tačiau sanitarinis mazgas laikino sulaikymo kameroje įrengtas toje pačioje patalpoje, todėl kameroje galėjo laikytis nemalonus kvapas. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad toje patalpoje visi rÅ«kė, nepagrįstas, nes laikino sulaikymo patalpose rÅ«kyti draudžiama, tÄ numato Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Å iaulių TI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391, 10.4 punktas (40-41 b. l.). PareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jis yra nerÅ«kantis, be to, jeigu kiti kameroje buvę asmenys rÅ«kė, ir jis dėl to jautė tam tikrus nepatogumus, pareiÅ¡kėjas galėjo apie tai praneÅ¡ti budinčiam pareigÅ«nui.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas į laikino sulaikymo patalpÄ buvo patalpintas tik vienÄ kartÄ , atsakovė nurodė, kad tiek dokumentų įforminimas, tiek medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjas laikino sulaikymo patalpose galėjo patirti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje Nr. 96 buvo sukandžiotas blakių, pranešė bÅ«rio virÅ¡ininkui, bet tik po 4 parų buvo dezinfekuota kamera bei čiužiniai.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) įstaiga organizuoja esant poreikiui.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad Šiaulių TI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir, nustačius jų buvimo pėdsakus ar gavus nusiskundimus iš Šiaulių TI laikomų asmenų, jų naikinimas, kurį pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, atlikti darbai registruojami žurnale (30-31, 32 b. l.). Iš įrašo Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnale matosi, kad 2019 m. spalio 14 d. kameroje Nr. 96 atlikta dezinsekcija dėl blakių (50 b. l.).

Taigi pasitvirtino pareiÅ¡kėjo teiginys, kad kameroje Nr. 96 jo laikymo laikotarpiu buvo blakių, tačiau pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje nėra jokio įraÅ¡o, kad jis bÅ«tų kreipęsis dėl sukandžiojimo (53 b. l.), o pateikti duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginį, kad jam praneÅ¡us apie kameroje pastebėtas blakes, nebuvo imtasi jokių priemonių. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neveikimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje Nr. 96 įrengtas stalas, prie kurio galėjo atsisėsti daugiausia 4 asmenys, nes buvo tik dvi kėdės ir nedidelis suolelis, o jam teko visÄ laikÄ valgyti atsistojus arba ant lovos.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad kameroje Nr. 96 yra viena kėdė bei ilgas suolelis. Pažymoje apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ (23-26 b. l.) nurodyta, kad kameroje Nr. 96 yra viena taburetė ir vienas suoliukas, suoliuko dydis 1,5 x 0,32 m. IÅ¡ pateiktos fotonuotraukos (36 b. l.) matosi, kad kameroje Nr. 96 prie stalo yra dvi taburetės ir vienas suoliukas, Å¡ioje kameroje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, byloje nėra jokių duomenų, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjui teko valgyti atsistojus prie stalo, todėl nėra pagrindo teigti, kad kamera nebuvo aprÅ«pinta pakankamu sėdimų vietų skaičiumi, o pareiÅ¡kėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje Nr. 96 buvo laikomas su ŽIV sergančiu asmeniu L. B. apie 2 mėnesius, visÄ tÄ laikÄ grėsė pavojus užsikrėsti. Atsakovė nurodė, kad Å iaulių TI atskirai laikomi tie infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus ar neatsargaus elgesio. Byloje nėra duomenų, kad asmuo, su kuriuo buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tikrai buvo infekuotas ŽIV, kad jis elgėsi nesaugiai ar neatsargiai, o Å iaulių TI administracija nesiėmė priemonių jo izoliuoti, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neveikimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad laikymo Å iaulių TI laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl kartu buvusio asmens galimai nesaugaus elgesio Å iaulių TI administracijai nesiskundė. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

VisÄ laikymo laikotarpį iÅ¡ sanitarinių įrenginių nuolat sklindantis nemalonus kvapas, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas kameroje Nr. 62 sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 5 000 Eur. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į Å¡iai bylai aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2019-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2804-662/2019, 2019-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3219-662/2019, 2020-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-551-1062/2020 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 150 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 150,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo K. U. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui K. U. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja JarÅ«nė Sedalienė