d2f58269-e5a7-4b8f-a5ee-aeec576c0b3e · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1-744/2023 (Nr. 1-2-744/2022) Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02005-2012-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.23.8.2.2; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 19 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas ZederÅ¡tremas, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui, kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui Zigmui Pociui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku, teistas Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymÄ 1 metams 6 mėnesiams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis), teistumas neiÅ¡nykęs, paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiÅ«ra ir 10000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) dydžio užstatas, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 266 straipsnio 3 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės Kaltinamasis E. K. neteisėtai gabeno labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), tai yra, A. I. 2012 m. sausio 25 d. apie 15.57 val. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), į jo vairuojamÄ automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdėjus tris talpas su 52,692 kg pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) – 1-fenil-2-propanonu (koncentracija procentais nuo 88,7 iki 89,3), šį labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) minėtu automobiliu neteisėtai gabeno į tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , kol 2012 m. sausio 25 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nų.

II. Dėl įrodymų ir jų vertinimo Kaltinamasis E. K. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad iÅ¡ matymo pažįstamas M. pasiÅ«lė už 200 litų atlygį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) parvežti kažkokiÄ â€žchemijÄ â€œ. Suprato, kad galimai reikės parvežti narkotikus, nes M. užsiiminėjo nelegaliomis veiklomis, tačiau sutiko parvežti, nes buvo labai sunki finansinė padėtis. Viskas vyko tÄ pačiÄ dienÄ , kai jį sulaikė, tai yra 2012 m. sausio 25 d.

VietÄ (duomenys neskelbtini), kur turėjo pasiimti tas medžiagas, nurodė M. M. sakė, kad jas reikės atvežti į (duomenys neskelbtini) kiemÄ , o taip pat nurodė laikÄ , kada jis su medžiagomis turi bÅ«ti (duomenys neskelbtini). Medžiagų perdavimas vyko prie statybinių medžiagų parduotuvės, esančios netoli įvažiavimo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu galėjo bÅ«ti apie 15.57 val., kaip nurodyta kaltinime, nes dar buvo Å¡viesu. Prie jo privažiavo raudonos spalvos automobilis „Mazda“ ir jame sėdėjęs asmuo parodė, kad reikia truputį pavažiuoti už pastato.

Tame automobilyje matė tik vienÄ Å¾mogų. Su tuo asmeniu jis net nekalbėjo, nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. Sustojus tas asmuo į jo automobilį perdėjo tris 20 litrų talpos plastikines talpas. Nepamena, ar tos talpos buvo maiÅ¡uose. PareigÅ«nai jį sulaikė (duomenys neskelbtini). Suprato, kad gabeno chemines medžiagas, skirtas narkotikų gamybai. Labai gailisi dėl Å¡ių savo veiksmų. Kaltinime nurodytų asmenų nepažįsta. Slapstėsi, nes paleistas iÅ¡ suėmimo mieste sutiko M., kuris buvo su draugais, kurie jam liepė dingti iÅ¡ miesto.

Jam grasino, todėl labai iÅ¡sigando. Be to, iÅ¡sigando ir gręsiančios atsakomybės už padarytÄ veikÄ . Pirmiausia iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), kur slapstėsi apie dvejus metus. Po to slapstėsi (duomenys neskelbtini). Paskutinius metus su Å¡eima buvo (duomenys neskelbtini). VisÄ slapstymosi laikÄ dirbo nelegalius darbus įvairiuose Å«kiuose, o (duomenys neskelbtini) padėjo žmonai, kuri turi grožio studijÄ . Per tÄ laikotarpį jokios neteisėtos veiklos nevykdė, nebuvo papuolęs teisėsaugos įstaigoms.

Jei teismas neatimtų laisvės, pažada dorai gyventi su Å¡eima, kuri į (duomenys neskelbtini) grįžta gruodžio 18 d., dirbti. Nori pakeisti gyvenimÄ . Reikia padėti tėvams. Tėvas yra labai sunkios sveikatos po Å¡irdies operacijos. Anksčiau (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas už narkotinių medžiagų gabenimÄ . Jo draugas vežė, o jis važiavo kartu. Å iuo metu nei su M., nei su draugu, su kuriuo buvau nuteistas (duomenys neskelbtini), jokių ryÅ¡ių nepalaiko. Po kaltinamojo E. K. apklausos, neiÅ¡kilus abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, iÅ¡vardijus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, gynėjui ir kaltinamajam, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo E. K. kaltė įvykdžius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais. Å iaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (vėlesnis numeris (duomenys neskelbtini)) buvo nutarta iÅ¡ Å¡ios baudžiamosios bylos iÅ¡skirti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl kaltinamojo E. K. ir jos nagrinėjimÄ atidėti iki bus surastas kaltinamasis E. K., o baudžiamÄ jÄ byla kaltinamųjų V.

K., V. V. ir A. I. atžvilgiu nagrinėti toliau (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 44-45). Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, A. I. ir V. K. buvo nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 266 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams, o V. V. pagal BK 266 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Å iais nuosprendžiais nustatyta, kad A. I. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursorių), tai yra 2012 m. sausio 25 d., ne vėliau kaip 15.55 val., A. I. automobiliu „Mazda 626“ iÅ¡ nenustatytos vietos neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – tris talpas su 52,692 kg (koncentracija nuo 88,7 iki 89,3 proc.) – pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursorių) į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur tÄ pačiÄ dienÄ apie 15.57 val. jas perdėjo į automobilį „VW Vento“, vairuojamÄ E. K. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta Å¡iam pasislėpus), ir E. K.

Å¡ias talpas neteisėtai gabeno į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , kol 2012 m. sausio 25 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nų. Be to, Å¡iais nuosprendžiais nustatyta, kad, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ A. I. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2012 m. sausio 25 d. 20.25 val., H. K. I. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, neteisėtai laikė dvi talpas su 34,789 kg (koncentracija nuo 88,5 iki 88,6 proc.) pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), kurias 2012 m. sausio 25 d. apie 19.30 val.

A. I. nurodė telefonu V. K. iÅ¡vežti. TÄ pačiÄ dienÄ apie 20.25 val. G. I., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, iÅ¡ Å¡io gyvenamojo namo iÅ¡neÅ¡us nurodytas talpas, o V. K. jas sudėjus į automobilį „Mazda 6“, V. K. buvo sulaikytas VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nų, ir A. I. bei V. K. neteisėtai laikomas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) paimtas. V. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. sausio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ A.

I., veikusio pagal susitarimÄ su V. K., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ realizuoti kitiems asmenims, įgijo tris talpas su 52,692 kg (koncentracija nuo 88,7 iki 89,3 proc.) pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursorių), tai yra įgijo labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), ir po to A. I., tÄ pačiÄ dienÄ paėmęs iÅ¡ tyrimo metu nenustatytos vietos Å¡ias talpas, automobiliu „Mazda 626“ pagal susitarimÄ su V.

V. neteisėtai jas gabeno į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur tÄ pačiÄ dienÄ apie 15.57 val. perdėjo į automobilį „VW Vento“, vairuojamÄ E. K., ir E. K. neteisėtai jas gabeno į V. V. nurodytÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , kol 2012 m. sausio 25 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nų (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 157-177; t. 12, b. l. 95-112).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi buvo atmestas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus departamento prokuroro A. K. skundas (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 12, b. l. 183-192). IÅ¡ 2012 m. sausio 25 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. J. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad tÄ dienÄ apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) , buvo sustabdytas automobilis „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. K., kurio bagažinėje rastos trys plastikinės talpos su skysčiais, kaip įtariama, pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 2).

IÅ¡ 2012 m. sausio 25 d. apžiÅ«ros protokolų matyti, kad apžiÅ«rint automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo bagažinėje buvo rastos trys plastikinės talpos, kiekviena apie 20 litrų talpos, su skysčiu, turinčiu specifinį kvapÄ . Talpos įdėtos į juodos spalvos polietileninius maiÅ¡us. Automobilio vairuotojo pusės durelėse rasti du mobiliojo ryÅ¡io telefonai (toliau – ir MRT) „Nokia 1616-2“ su „Bite Labas“ SIM kortele ir „Nokia N98“ (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 20-29).

Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2012 m. sausio 25 d. kartu su Pakrančių apsaugos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigÅ«nais V. Ž. ir R. J. atliko sekimÄ pagal iniciatoriaus E. Å . nurodymÄ . Sekimo metu, be kitų aplinkybių, nustatė, kad į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atsistojo prie neseniai į Å¡iÄ aikÅ¡telę atvykusio automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Po to apie 15.57 val. automobiliai „Mazda 626“ ir „VW Vento“ nuvažiavo į kitÄ netoliese esančiÄ aikÅ¡telę. Matė kaip A. I. iÅ¡ „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinę įkrovė tris talpas. Po to, apie 16.02 val. automobiliai „Mazda 626“ ir „VW Vento“ iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės. Jie sekė automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiavo link (duomenys neskelbtini).

Minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Jo bagažinėje rastos trys plastikinės talpos su skysčiu, turinčiu specifinį kvapÄ (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 30-31). Liudytojai V. Ž. ir R. J., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nurodė tas pačias aplinkybes, kaip liudytojas R. M. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 34-35, 40-41). IÅ¡ 2012 m. vasario 3 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti 2012 m. sausio 25 d. automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu rasti daiktai – mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 1616-2“ su „Bite Labas“ SIM kortele ir mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia N98“.

ApžiÅ«ros metu tyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių nebuvo nustatyta (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 47-50). IÅ¡ 2012 m. sausio 30 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad geltonos spalvos skysčio iÅ¡ trijų plastikinių bakelių Nr. 1 – Nr. 3, rastų 2012 m. sausio 25 d. automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (kurį vairavo E. K.), patikrinimo metu, sudėtyje yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – 1-fenil-2-propanonas (sinonimai: 1-fenilpropan-2-onas (pagal IUPAC (International Union of Pure and Applied Chemistry) nomenklatÅ«rÄ ), fenilacetonas, benzilmetilketonas, metilbenzilketonas, BMK), kurio kiekio nustatyti nėra galimybės (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 153-154).

Iš 2012 m. balandžio 13 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad geltonos spalvos skysčio iš trijų 20 litrų talpos juodos spalvos plastiko bakelių Nr. 1 – Nr. 3, rastų 2012 m. sausio 25 d. automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo E. K., patikrinimo metu, sudėtyje esančio pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (sinonimai: 1-fenilpropan-2-onas fenilacetonas, benzilmetilketonas, metilbenzilketonas, BMK) bendrasis kiekis yra 52691,832 g (52,692 kg) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 169-170).

Iš 2012 m. sausio 27 d. operatyvinių veiksmų (sekimo) atlikimo protokolo matyti, kad 2012 m. sausio 25 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 21 val., buvo vykdomas operatyvinis sekimas V. V. atžvilgiu, siekiant gauti duomenis apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 straipsnio 2 dalyje, požymius. Sekimo metu buvo fiksuojami V. V., E. K. ir A. I. veiksmai, automobilių „BMW 535“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimas.

Nustatyta, kad 12.32 val. į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemÄ atvyko automobilis „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio iÅ¡lipo du vyriÅ¡kiai. Keleivis nuėjo į kiemo vidurį, o vairuotojas (E. K.) nuėjo link namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kieme 12.29 val. pastebėtas V. V. su nenustatytu vyriÅ¡kiu. 15.53 val. pastebėtas nuo (duomenys neskelbtini) mieste esančios sankryžos (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuojantis automobilis „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“, o jam iÅ¡ paskos važiuojantis automobilis „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Po to abu automobiliai pasuko į aikÅ¡telę, esančiÄ prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir sustojo netoli vienas kito. 15.55 val. į minėtÄ aikÅ¡telę atvažiavo automobilis „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atsistojo prie automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 15.57 val. automobiliai „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į kitÄ aikÅ¡telę, kurioje iÅ¡ automobilio „Mazda 626“ iÅ¡lipo A.

I. ir į automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinę įkrovė tris talpas. 15.59 val. iš minėtos aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), išvažiavo automobilis „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“, ir pasuko (duomenys neskelbtini) link. 16.02 val. iš pasikrovimo vietos išvažiavo automobiliai „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis „Mazda 626“ pasuko (duomenys neskelbtini) link, o automobilis „VW Vento“ – (duomenys neskelbtini) link. 16.30 val. automobilis „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini).

Minėto automobilio bagažinėje rastos trys plastikinės talpos su skysčiu, turinčiu specifinį kvapÄ , galimai pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 181-182). IÅ¡ 2012 m. sausio 27 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 13 d. iki 2012 m. sausio 24 d. V. V. (kuris naudojosi mobilaus ryÅ¡io abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. I. (kuris naudojosi mobilaus ryÅ¡io abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) bendravo SMS praneÅ¡imais, o taip pat Å¡ių praneÅ¡imų turinys (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 189-196).

Iš 2012 m. sausio 27 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2012 m. sausio 25 d. V. K. (kuris naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. I. (kuris naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) bendravo SMS pranešimais, o taip pat šių pranešimų turinys (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 197-198). Iš 2012 m. sausio 27 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2012 m. sausio 18 d. V. K. (kuris naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A.

I. (kuris naudojosi mobilaus ryÅ¡io abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) kalbėjosi telefoniniu ryÅ¡iu, o taip pat Å¡ių pokalbių turinys (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 199-200). IÅ¡ 2012 m. sausio 27 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2012 m. sausio 23 d. V. K. (kuris naudojosi mobilaus ryÅ¡io abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. I. (kuris naudojosi mobilaus ryÅ¡io abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) ne kartÄ bendravo telefoniniu ryÅ¡iu ir SMS praneÅ¡imais, o taip pat Å¡ių pokalbių bei praneÅ¡imų turinys (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 3, b. l. 1-14).

Iš 2012 m. gegužės 2 d. pažymos matyti V. K., V. V. ir A. I. užfiksuotų telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų turinys chronologine tvarka (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 3, b. l. 15-26). Iš 2012 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl IMEI kontrolės matyti, kad E. K. 2012 m. sausio 25 d. iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) bendravo tik su vienu abonentu (duomenys neskelbtini) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 5, b. l. 42). Liudytojas G. I., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2012 m. sausio 25 d. apie 19 val. jam paskambino jo pažįstamas V.

K. ir pasakė, kad privažiuos iki jo namų pakalbėti. V. K. atvyko su automobiliu „Mazda 6“ ir pasakė, kad reikia važiuoti iki jo tėvų namų, iÅ¡ kur reikės paimti kažkokias talpas. V. K. neaiÅ¡kino, kas konkrečiai yra tose talpose, kas jas paliko jo tėvų namuose ir dėl ko jas reikia paimti. Jie (jis ir V. K.) iÅ¡kart nuvažiavo iki jo tėvų namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis įėjo į namus, kur trumpai pakalbėjo su tėvais. Užlipęs į palėpę pamatė į juodos spalvos polietileninius maiÅ¡us įdėtas talpas, kurias iÅ¡nešė į laukÄ .

Mano, kad talpos buvo apie 10 litrų talpos ir jose kažkas buvo, nes jautėsi pagal svorį. Kas įdėjo talpas į automobilį nepamena. Po to juos sulaikė pareigūnai. E. K. nepažįsta ir apie įtarime nurodytas šio asmens sulaikymo aplinkybes nieko nežino. Taip pat nepažįsta V. V.. Nežino, kas iš viso yra tokios narkotinės psichotropinės medžiagos prekursoriai, ir su tuo nesusijęs. Nežinojo ir neįtarė, kad talpose, kurias paėmė iš tėvų namų, gali būti kokios nors narkotinės medžiagos.

Jis įtaria, kad V. K. praÅ¡ymas paimti talpas iÅ¡ jo tėvų namų gali bÅ«ti susijęs su broliu A. I.. Jo telefone „Nokia 6300“ yra įvestas numeris (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas vardui „(duomenys neskelbtini)“. Å is numeris priklauso V. K.. Žino, kad Å¡io pravardė yra „guma“, todėl telefone įvedė pravardės sutrumpinimÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 5, b. l. 69-70, 74). Liudytojas E. Å ., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad neatsimena, ar 2012 m. sausio 25 d. buvo susitikęs su V.

V.. Tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo susitikti, tačiau neatsimena kokioje konkrečiai vietoje. Taip pat neatsimena, ar tÄ dienÄ buvo susitikęs su E. K.. Taip pat neatsimena ar tÄ dienÄ buvo įsėdęs į V. V. vairuojamÄ automobilį „BMW“. Iki jo sulaikymo netÅ«rėjo jokių reikÅ¡mingų susitikimų su V. V. ir E. K., todėl Å¡ie jam nėra įsimintini (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 5, b. l. 135). Liudytojas R. Å ., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad neatsimena, kÄ veikė 2012 m. sausio 25 d.

Su kuo ir kur tÄ dienÄ buvo susitikęs neprisimena. Apie jam įteiktame praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ nieko paaiÅ¡kinti negali. Kada buvo (duomenys neskelbtini) paskutinį kartÄ neprisimena. Å iuo metu naudojasi automobiliu „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 5, b. l. 178, 180, 182). V. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad jam pateiktame praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytos nusikalstamos veikos nepadarė ir su ja nesusijęs. IÅ¡ įtarime nurodytų asmenų pažįsta tik A.

I. ir pastarojo brolį G. I.. Antradienį (2012 m. sausio 24 d.) jam su A. I. automobiliu „Mazda 6“ vykstant į krepÅ¡inio treniruotę kalbėjosi apie tai, kad abu į automobilius pilasi pigesnį (rusiÅ¡kÄ ar baltarusiÅ¡kÄ ) kurÄ . Trečiadienį (2012 m. sausio 25 d.) apie 18 val. jis iÅ¡ A. gavo SMS praneÅ¡imÄ , kad reikia kažkÄ paimti iÅ¡ pastarojo tėvų namų. PraneÅ¡ime nebuvo nurodyta, kÄ reikia paimti. Po to A. jam parašė žinutę, kurioje nurodė nuvažiuoti pas jo brolį G.

Su A. tik susiraÅ¡inėjo žinutėmis, tai yra nesikalbėjo telefonu. IÅ¡ žinučių turinio negalima buvo suprasti, kad iÅ¡ A. tėvų namų jis turėtu paimti kažkokių draudžiamų, narkotikams gaminti skirtų medžiagų. Kadangi antradienį su A. buvo Å¡nektelėję apie pigesnį kurÄ , jis suprato, kad greičiausiai ir reikės paimti nelegaliai gautÄ kurÄ , blogiausiu atveju – spiritÄ . Kiek pamena, žinutėse nebuvo jokios kalbos apie tai, kad reikės paimti kokias nors talpas.

TÄ patį vakarÄ jis paskambino G. I., kuriam paaiÅ¡kino, kÄ jam rašė A., paklausė, ar Å¡is negalėtų nuvažiuoti kartu su juo į tėvų namus paimti, ko praÅ¡o A., sakė „gal paieÅ¡kokim kokių bambalių“. Jie sutarė susitikti po pusvalandžio. Sutartu laiku jis atvažiavo prie G. I. namų (duomenys neskelbtini). Po to jie kartu nuvažiavo į G. tėvų namus, kur jis liko laukti savo automobilyje „Mazda 6“, o G. nuėjo į namus. Važiuojant su G. dar trumpai Å¡nektelėjo apie tai, kad Å¡is paieÅ¡kotų kokių nors bambalių.

G. iÅ¡ tėvų namų kiemo grįžo labai greitai ir atsinešė 2 tamsios spalvos talpas, greičiausiai plastikines. Minėtas talpas G. įdėjo į jo automobilio bagažinę ir po to jie abu buvo sulaikyti pareigÅ«nų. Kas tose talpose buvo jis nespėjo nei pamatyti, nei G. paklausti, kadangi iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs. Po sulaikymo buvo pristatyti į VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardÄ . Apie A. ir G. I. sÄ sajas su praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodyta veika nieko nežino.

Su V. V. ir E. K. nepažįstamas (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 93-94, 96, 98, 100-101; t. 10, b. l. 54). A. I., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad maždaug prieš 2-3 savaitės iki jo sulaikymo jis, važiuodamas traukiniu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), susipažino su vyriškiu, prisistačiusiu (duomenys neskelbtini), apie 30-35 metų amžiaus. Jie išsišnekėjo apie galimybę gauti pigesnio benzino ir dyzelino iš (duomenys neskelbtini).

M. pasakė, kad pažįsta žmogų, kuris gali iki (duomenys neskelbtini) atvežti pigesnio kuro, o toliau Å¡is neveža, nes jam neapsimoka. Tada jis su M. susitarė, kad paims iÅ¡ to žmogaus pigesnio kuro sau ir M., o M. vėliau atvažiuos iki (duomenys neskelbtini) ir pasiims savo dalį. M. iÅ¡ vieno savo telefono išėmė SIM kortelę ir padavė jam sakydamas, kad į šį abonentÄ paskambins, kai bus kuro. M. jam į duotÄ abonentÄ paskambino likus gal 2 dienom iki 2012 m. sausio 25 d. ir paklausė, ar jis bus (duomenys neskelbtini).

Kadangi jis planavo važiuoti aplankyti tėvų, atsakė, kad bus. M. pasakė, kad turėtų žmogus į (duomenys neskelbtini) atvežti benzino. Taip pat pasakė, kad Å¡is žmogus žino, kiek kuro bus M., ir kiek – jam. Sausio 24 d. jis traukiniu atvyko į (duomenys neskelbtini). SekančiÄ dienÄ (2012 m. sausio 25 d.) apie 10 val. jam paskambino M. ir pasakė, kad reikia atvažiuoti į aikÅ¡telę, esančiÄ Å¡alia (duomenys neskelbtini), prie autoserviso, kur jo lauks vyriÅ¡kis vardu „V.“ ar „V.“.

Jis sutiko ir, paėmęs tėvo automobilį „Mazda 626“, maždaug už 15 minučių nuvyko į minėtÄ aikÅ¡telę. Ten jau stovėjo tamsios spalvos automobilis „Audi Avant“ su atidaryta bagažine, kurioje matėsi plastikinės talpos. Prie Å¡io automobilio stovėjo kitas automobilis, kurio neįsidėmėjo. Jis pasakė, kad yra nuo M. VyriÅ¡kis parodė 3 plastikines talpas po 20 litrų ir pasakė, kad čia M. Tada jis paprašė kuro sau. VyriÅ¡kis sutiko parduoti dvi talpas, už kurias jam sumokėjo 120 litų.

Už M. skirtÄ kurÄ tam vyriÅ¡kiui nemokėjo. Po to įsidėjo talpas į savo automobilio bagažinę ir iÅ¡važiavo. Važiuodamas namo jis paskambino M. ir pasakė, kad Å¡is tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ jo pasiimtų kurÄ , nes iÅ¡važiuoja į (duomenys neskelbtini). M. atsakė, kad arba pats atvažiuos, arba kÄ nors atsiųs. Grįžęs namo, jam skirtÄ kurÄ (tai yra 2 talpas) nunešė į garaÅ¾Ä , o M. skirtas 3 talpas paliko automobilyje. Maždaug už valandos jam paskambino M. ir paprašė 16 val. atvežti jo kurÄ Ä¯ tÄ pačiÄ aikÅ¡telę, kurioje pirko kurÄ .

M. pasakė, kad atvažiuos tamsios spalvos automobilis „VW Vento“. Sutartu laiku jis tėvo automobiliu „Mazda 626“ nuvažiavo į minėtÄ aikÅ¡telę. Ten jau stovėjo automobilis „VW Vento“. Jis privažiavo prie to automobilio ir prie vairo sėdėjusiam vyriÅ¡kiui nurodė važiuoti jam iÅ¡ paskos, nes nenorėjo perduoti kuro prie žmonių, o Å¡is buvo sustojęs prie pat įėjimo į statybinių medžiagų parduotuvę. Pavažiavus apie 100 metrų į Å¡onÄ , jis iÅ¡ savo automobilio į automobilio „VW Vento“ bagažinę perdėjo minėtas 3 talpas ir parvažiavo namo.

Grįžęs savo talpas su kuru padėjo į palėpę, kad niekas kitas jo kuro nepaimtų. Talpų neatidarinėjo, jokio kvapo nejuto. Po to apie 17 val. su V. V. iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas sugalvojo, kad galėtų šį kurÄ perleisti savo draugui V. K., nes su juo taip pat dienÄ prieÅ¡ tai kalbėjo apie galimybę įsigyti pigesnio kuro. Todėl jam parašė žinutę, kad Å¡is pasiimtų kurÄ iÅ¡ jo namų. Žinutės teksto jau nepamena. Po to dar keliomis žinutėmis jie pasitikslino dėl kuro paėmimo.

Jų irgi neprisimena. Važiuojant autostrada (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), jį ir V. V. sulaikė. Po to jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas dėl narkotinių medžiagų prekursorių įsigijimo. Apie tai, kad jam perduotose minėtose talpose buvo Å¡ios narkotinės medžiagos, nežinojo. Manė, kad kažkas kažkÄ supainiojo ir vietoj kuro jam perdavė narkotinių medžiagų prekursorius. Jis buvo įsitikinęs kad pirko kurÄ . O minėti prekursoriai jam nereikalingi, neturi supratimo, kaip iÅ¡ jų pagaminti narkotikus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 8, b. l. 60, 65, 67, 69, 76-78, 82-83; t. 9, b. l. 146-147; t. 10, b. l. 49-50).

V. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad su jam pareikštu įtarimu nesutinka, nes jis nei iš A. I., nei iš kitų asmenų niekada neįsigijo jokių narkotinių medžiagų pirmtakų, nenurodinėjo nei įtarime minimam E. K. (kurio jis išvis nepažįsta), nei kitiems asmenims gabenti šias medžiagas. Taip pat nepažįsta įtarime nurodyto V. K.. 2012 m. sausio 25 d., važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas gimines, užsuko į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su pažįstamu E. Š. pasišnekėti dėl detalių įsigijimo.

Susitiko (duomenys neskelbtini). Jiems bekalbant prie jų atsirado jam nepažįstamas vyriÅ¡kis. Po to E. paprašė juos pavežti, nes buvo daug sniego. Jis juos pavežė ir iÅ¡leido E. Å . nurodytoje vietoje. Kur juos iÅ¡leido, nepamena, nes jis (duomenys neskelbtini) miesto nežino. Važiavo ten, kur liepė E. Po to jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas tetÄ D. K.. Prie laiptinės sutiko tetÄ ir A. I.. Su I. sutarė, kad už valandos – pusantros šį paims prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Å¡alia (duomenys neskelbtini), ir parveÅ¡ į (duomenys neskelbtini).

Pasisvečiavęs pas tetÄ , jis nuvažiavo iki minėtos kavinės. Maždaug už pusvalandžio į kavinę atėjo ir A. I.. Po to jie važiavo į (duomenys neskelbtini). Pakeliui niekur sustoję nebuvo. Prie (duomenys neskelbtini) juos sulaikė pareigÅ«nai ir pristatė į (duomenys neskelbtini), kur pareiÅ¡kė įtarimÄ dėl narkotinių medžiagų. Apie narkotinių medžiagų prekursorius nieko nežinojo iki jo sulaikymo (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 8, b. l. 187, 191-192, 194, 196; t. 9, b. l. 3-5, 8-9).

Liudytojas V. Ž., apklaustas bylÄ nagrinėjant teisme, parodė, kad 2012 m. sausio 25 d. dirbo Pakrančių apsaugos rinktinėje, atliko sekimo veiksmus. Buvo praneÅ¡ta, kad į (duomenys neskelbtini) vyks automobilis „BMW“ tamsios spalvos, kurį jie privalės stebėti. PrieÅ¡ nurodymÄ sekti gavo ir galimo vairuotojo nuotraukÄ . Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tai kaltinamasis V. V.. Sekimas prasidėjo apie 10-11 valandÄ . Jų sekamame automobilyje važiavo vienas asmuo. Automobilis „BMW“ važinėjo po (duomenys neskelbtini) miestÄ , vairuotojas susitikinėjo su asmenimis, o po to nuvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) prie automobilio „BMW“ privažiavo automobilis „Mazda 626“, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo vyriÅ¡kis ir kalbėjosi su V.

V.. Po to, atlikdami sekimo veiksmus, vyko link kelio (duomenys neskelbtini) ir prie motelio „(duomenys neskelbtini)“ sustojo aikštelėje. Vėliau į aikštelę atvažiavo automobilis „Audi“, o pastarajam iš paskos atvažiavo automobilis „VW Vento“ ir sustojo prie statybinių medžiagų parduotuvės. Dar vėliau atvažiavo automobilis „Mazda“, iš kurio į automobilį „VW Vento“ buvo perkrautos trys plastikines talpos. Po to automobilis „Audi“ išvažiavo link (duomenys neskelbtini), o šiam automobiliui iš paskos važiavo „VW Vento“.

Jie taip pat važiavo iÅ¡ paskos automobilio „VW Vento“. Vyko link (duomenys neskelbtini) ir paprašė policijos pagalbos. Minėtas automobilis buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini) žiedu. Patikrinus automobilį rado tris talpas, kuriuose buvo skystis. Automobilį su talpomis pristatė į (duomenys neskelbtini) užkardÄ . VairuotojÄ sulaikė. Vakare, gavę nurodymÄ , nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir stebėjo nurodytÄ namÄ , prie kurio atvyko automobilis „Mazda“. Asmuo iÅ¡ namo iÅ¡nešė dvi plastikines talpas ir įdėjo į bagažinę.

Asmenys buvo sulaikyti. Talpose buvo skystis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 84-85). Liudytojas R. J., apklaustas bylÄ nagrinėjant teisme, parodė, kad 2012 metais dirbo Pakrančių apsaugos rinktinėje. 2012 m. sausio 25 d. buvo gautas nurodymas sekti automobilį „BMW“. Kadangi jis vairavo automobilį, todėl įvykių nuosekliai nepamena. Automobilis „BMW“ važinėjo po (duomenys neskelbtini) miestÄ . Prie automobilio „BMW“ privažiuodavo kiti automobiliai, vairuotojas buvo susitikęs su kitais asmenimis.

Po to automobilis „BMW“ nuvyko į (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kažkokį kiemÄ ir po kiek tai laiko iÅ¡važiavo link (duomenys neskelbtini), sustojo prie motelio „(duomenys neskelbtini)“. Automobiliai „Audi A8“ ir „VW Vento“ buvo ir (duomenys neskelbtini), be to, tie patys automobiliai buvo (duomenys neskelbtini). Automobilis „VW Vento“ buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rint minėtÄ automobilį buvo rastos trys ar dvi talpos su skysčiu. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 85).

Liudytojas R. M., apklaustas bylÄ nagrinėjant teisme, parodė, kad 2012 metų sausio mėnesį dirbo Pakarančių saugos rinktinėje vyr. inspektoriumi. Buvo duotas nurodymas sekti automobilį „BMW“, kurį pradėjo sekti nuo 10 valandos ryto. Automobilis „BMW“, kuriame buvo tik vairuotojas, važinėjo po (duomenys neskelbtini) miestÄ , o vėliau nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten „BMW“ važinėjo po (duomenys neskelbtini) miestÄ , prie jo buvo privažiavęs automobilis „Mazda 626“.

Vakare (duomenys neskelbtini) iÅ¡ namų buvo neÅ¡amos talpos į automobilį „Mazda“, buvo sulaikyti asmenys. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 93-94). Liudytojas E. Å ., apklaustas bylÄ nagrinėjant teisme, parodė, kad V. K. ir A. I. nepažįsta, V. V. pažįsta iÅ¡ matymo. Su E. K. jokių santykių nėra. R. Å . yra jo dėdė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 86).

Liudytojas R. Å ., apklaustas bylÄ nagrinėjant teisme, parodė, kad V. K., A. I., V. V. nėra matęs. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 86). Kaltinamasis V. K., apklaustas bylÄ nagrinėjant teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažįsta tik kaltinamÄ jį A. I., nes abu yra iÅ¡ vieno miesto, tarpusavio santykiai normalÅ«s. 2012 metų sausio mėnesį su A. I. buvo dalykiniai pokalbiai. Apie narkotinių medžiagų gaminimÄ jam nieko nebuvo žinoma.

Sulaikytas buvo 2012 m. sausio 25 d. prie A. I. tėvų namų. Važinėjo su automobiliu „Mazda 6“. IÅ¡ vakaro su A. I. kalbėjo dėl benzino, nes pastarasis pasakė, kad gali gauti benzino pigiau. Apie kiekį ir kainÄ nekalbėjo. Apie 16 valandÄ gavo žinutę iÅ¡ A. I.. Po keturių valandų nuvažiavo pas A. I. brolį, su kuriuo važiavo pas A. I. tėvus paieÅ¡koti talpų su benzinu. Nuvykus A. I. brolis nuėjo į tėvų namus ir maždaug už trijų minučių iÅ¡nešė dvi 20 litrų talpas.

Talpų atsukę nebuvo. PareigÅ«nai juos sulaikė prie kiemo vartų. Sulaikytas buvo apie 20.30 val. Su telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėmis yra susipažinęs, visus savo pokalbius pripažįsta. Kalbėjosi apie ikrus, žuvų eksportÄ . Jis galėjo gauti pigiau produkcijos, o A. I. pažiojo (duomenys neskelbtini) žmonių, todėl jam ir pasiÅ«lė. V. V. ir E. K. nebuvo matęs iki pat sulaikymo dienos (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 130-131). Kaltinamasis A. I., apklaustas bylÄ nagrinėjant teisme, kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad talpose buvo aukÅ¡tos koncentracijos etilo spiritas, o ne benzinas.

Dėl netikrų pinigų pripažįsta, nes pinigus tekdavo keistis keityklose (duomenys neskelbtini). IÅ¡keistus pinigus įsidėjo į kosmetinę ir apie juos pamirÅ¡o. Neturėjo jokio įtarimo ar jie tikri, ar padirbti. Santykiai su kaltinamuoju V. K. geri. KaltinamÄ jį V. V. pažįsta, su juo kartu sportuodavo. E. K. nepažįsta. Pažinojo R. N., kuris realizuodavo spiritÄ . Buvo sunki materialinė padėtis, todėl kai R. pasiÅ«lė užsidirbti pinigų gabenant spiritÄ , jis sutiko. PasiÅ«lė nuvažiavus paimti talpas su spiritu ir jas nuvežti kitam žmogui.

Už tÄ paslaugÄ pažadėjo sumokėti 500 litų. Pora savaičių iki sulaikymo R. pasakė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). IÅ¡ vakaro V. K. buvo pasakęs, kad gali gauti benzino. 2012 m. sausio 25 d. ryte (duomenys neskelbtini) automobiliu „Mazda 626“ nuvažiavo prie serviso ir paėmė penkias talpas iÅ¡ kito automobilio, kurio vairuotojas kalbėjo rusiÅ¡ku akcentu. Pasakė, kad nuo R., pinigų nemokėjo. Talpos buvo po 20 litrų. Visas talpas sudėjo į savo automobilį. Dvi talpas nuvežė ir paliko tėvų namuose, tėvams apie tai nieko nesakė.

Tris talpas paliko automobilyje ir vežiojosi po miestÄ . Buvo susitikęs su V. V., sutarė, kad pastarasis parveÅ¡ į (duomenys neskelbtini). Apie 16 valandÄ jam buvo praneÅ¡ta nuvykti prie autoserviso, esančio prie (duomenys neskelbtini), kur bus automobilis, ir perduoti talpas su spiritu. Automobilyje „VW Vento“ vairuotojas buvo vienas, jis to vairuotojo nepažinojo. Po to abiem automobiliais pavažiavo į Å¡alį, jis talpas sudėjo į automobilio „VW Vento“ bagažinę ir tas automobilis iÅ¡važiavo.

Už paslaugÄ su juo R. turėjo atsiskaityti, kai jie susitiks (duomenys neskelbtini). Kad talpose buvo spiritas ikiteisminio tyrimo metu nesakė, galvojo, kad atsakomybė bus lengvesnė už benzino realizavimÄ . Nenorėjo įtraukti ir R., pergyveno dėl Å¡eimos, dėl vaikų, nes R. jam grasino. Apie prekursorius nieko nežino. IÅ¡vykus su V. V. į (duomenys neskelbtini), parašė V. K. žinutę: „nuvažiuok pas tėvus į namus pasiimsi žinai pats kÄ â€œ. Galvojo, kad V. K. prieÅ¡ pildamas pajus, kad ten ne benzinas, ir iÅ¡pils lauk.

V. K. apie spiritÄ nieko nebuvo sakęs. V. K. galvojo, kad važiuoja pasiimti benzino. Buvo sulaikytas važiuojant kartu su V. V. į (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ (duomenys neskelbtini). V. K. buvo davęs jam vienÄ dėžutę ikrų kaip pavyzdį ir klausė, ar galima juos pardavinėjant gauti pelno. Ikrų dėžutę jis buvo perdavęs V. V., kad pastarasis iÅ¡siaiÅ¡kintų, ar galima juos kam nors pelningai realizuoti. Pokalbiai telefonu su V. K. vykdavo dėl ikrų (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 131-133).

Kaltinamasis V. V., apklaustas bylÄ nagrinėjant teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, kad su kaltinamuoju A. I. bendrauja apie 10 metų, o su kaltinamaisiais V. K. ir E. K. nebendrauja. 2012 m. vasario 25 d. žmonos automobiliu „BMW“ važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas pas tetÄ , nes ilgai nebuvo jos matęs. Jam A. I. buvo įdavęs dėžutę ikrų, jis turėjo žmogų (duomenys neskelbtini), kuris norėjo įsigyti ikrų, tačiau jam netiko kokybė, todėl pradėjo mažinti kainÄ .

Ikrus siÅ«lė prieÅ¡ savaitę iki vykstant į (duomenys neskelbtini). Tas žmogus nepasakė, kad nepirks ikrų, tik norėjo kainÄ sumažinti. Už dėžutę ikrų buvo praÅ¡yta apie 800 eurų. Pakeliui užsuko į (duomenys neskelbtini), kur buvo susitikęs su E. Å .. E. Å . prašė pavežioti po miestÄ , su kažkuo susitikinėjo, o po to jis jį paleido (duomenys neskelbtini) mieste ir iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini), prie tetos namo, pamatė A.

I.. Besikalbant pasisiÅ«lė A. I. parvežti į (duomenys neskelbtini). Susitarė susitikti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Pas tetÄ iÅ¡buvo apie 4–5 valandas. Susitikus prie kavinės, A. I. automobilyje pasidėjo „tašę“. Važiuojant, prie (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigÅ«nai. Apie jokias narkotines medžiagas nieko nežinojo (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 133). Teismas privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.

BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡tyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Kaltinamojo E. K. parodymais bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis E. K. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tai yra neteisėtai disponavo kaltinime nurodytu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi), jį gabendamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , kol buvo sulaikytas pareigÅ«nų. Kadangi kaltinamojo E. K. parodymus patvirtina kiti anksčiau nurodyti duomenys, teismas neturi jokio pagrindo Å¡iais parodymais abejoti.

Todėl teismas detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų. III. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Kaltinamasis E. K. neteisėtai gabeno labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 266 straipsnio 3 dalį. BK 266 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ disponavimÄ pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). BK 266 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių).

BK 260 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų dalykas yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) – tai į specialius sÄ raÅ¡us įtrauktos cheminės medžiagos, kurios naudojamos narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai, gaminimui, perdirbimui, tai yra cheminė medžiaga, kuri gamybos procese iÅ¡ dalies ar visa įtraukiama į narkotinės ar psichotropinės medžiagos molekulę.

Be to, bet kuriame gamybos procese pirmtakas yra specifinis ir lemia galutinio produkto gavimÄ , tačiau tam pačiam galutiniam produktui gauti gali bÅ«ti skirtingais bÅ«dais naudojami skirtingi pirmtakai. IÅ¡ 2012 m. sausio 30 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamasis E. K. disponavo pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) – 1-fenil-2-propanonu (sinonimai: 1-fenilpropan-2-onas (pagal IUPAC (International Union of Pure and Applied Chemistry) nomenklatÅ«rÄ ), fenilacetonas, benzilmetilketonas, metilbenzilketonas, BMK) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 153-154).

Šiuo prekursoriumi E. K. disponavo neteisėtai, tai yra neturėdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatyme numatytos licencijos. Kaip jau minėta, pagal BK 266 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė arba pardavė ar kitaip realizavo labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių). Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai yra jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų atlikimo momento.

Kaltinamajam E. K. teisingai inkriminuotas neteisėtas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) gabenimas, kadangi jis šį prekursorių automobiliu vežė (gabeno) iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas. Gabenimu teismų praktikoje suprantamas nusikalstamų veikų dalyko buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 straipsnyje, kvalifikavimui įtakos turi narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kiekybinė išraiška – baudžiamoji atsakomybė už šiame straipsnyje numatytas veikas diferencijuojama pagal tai, kokiu prekursorių kiekiu buvo neteisėtai disponuota.

Kaltinamojo E. K. neteisėtai disponuoto pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono – kiekis – 52691,832 g (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 169-170), žymiai virÅ¡ija Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. T1-68 patvirtintose Pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytÄ labai didelį Å¡io prekursoriaus kiekį (250 g).

Asmuo už neteisėtÄ disponavimÄ pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai), taip pat koks jų kiekis. IÅ¡ paties kaltinamojo E. K. teisme duotų parodymų akivaizdu, kad jis suvokė, jog neturėdamas teisėto pagrindo gabena chemines medžiagas, skirtas narkotikų gamybai, suprato, kad Å¡ios medžiagos kiekis yra labai didelis (matė, kad į jo automobilį buvo įkeltos trys plastikinės talpos, kurių kiekvienos talpa 20 litrų), ir norėjo disponuoti aukščiau nurodytu labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) kiekiu, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės tai, kad E. K. tiksliai nežinojo, kokį prekursorių gabena, Å¡iuo atveju svarbu, kad jis bendrais bruožais suvokė, jog jo gabenamos cheminės medžiagos yra skirtos narkotikų gamybai. Nors E. K. nenugabeno A. I. jam įduoto prekursoriaus į paskirties vietÄ (kuri liko nenustatyta), nes buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nų, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 266 straipsnio 3 dalį kaip baigtas nusikaltimas, nes (kaip jau buvo minėta) neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) laikomas baigtu nuo bet kurio iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento, Å¡iuo atveju – nuo to momento, kai E. K. pradėjo vežti (gabenti) kaltinime nurodytÄ prekursorių.

Kaltinimas E. K. tikslintinas atsižvelgus į Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, nustatytas faktines aplinkybes, kadangi minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pasisakyta dėl kaltinime E. K. minimų kitų asmenų (A. I., V. K. ir V. V.) veiksmų. Kaip jau buvo minėta, minėtu nuosprendžiu nustatyta, kad A. I. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), tai yra 2012 m. sausio 25 d., ne vėliau kaip 15.55 val., A.

I. automobiliu „Mazda 626“ iÅ¡ nenustatytos vietos neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – tris talpas su 52,692 kg (koncentracija nuo 88,7 iki 89,3 proc.) – pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur tÄ pačiÄ dienÄ apie 15.57 val. jas perdėjo į automobilį „VW Vento“, vairuojamÄ E. K. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta Å¡iam pasislėpus), ir E. K.

Å¡ias talpas neteisėtai gabeno į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , kol 2012 m. sausio 25 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nų. Be to, A. I. ir V. K., tęsdami nusikalstamus veiksmus, veikdami bendrininkų grupe, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2012 m. sausio 25 d. 20.25 val., H. K.I. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, neteisėtai laikė dvi talpas su 34,789 kg (koncentracija nuo 88,5 iki 88,6 proc.) pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), kurias 2012 m. sausio 25 d. apie 19.30 val.

A. I. nurodė telefonu V. K. iÅ¡vežti. TÄ pačiÄ dienÄ apie 20.25 val. G. I., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, iÅ¡ Å¡io gyvenamojo namo iÅ¡neÅ¡us nurodytas talpas, o V. K. jas sudėjus į automobilį „Mazda 6“, V. K. buvo sulaikytas VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nų, ir A. I. bei V. K. neteisėtai laikomas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) paimtas. V. V. pagal BK 266 straipsnio 3 dalį buvo iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Visų pirma, iÅ¡ kaltinimo E. K. Å¡alintini kaltinime nurodyti V. V. veiksmai, tame tarpe ir aplinkybė, kad E. K. kaltinime minimÄ prekursorių gabeno į V. V. nurodytÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ (kaltinime paliekant tik tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ ), nes V. V. minėtu įsiteisėjusiu Å iaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu (patikrintu tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka) buvo iÅ¡teisintas, jam nepadarius kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos. Antra, iÅ¡ kaltinimo E. K.

Å¡alintini kaltinime nurodyti visi A. I. ir V. K. bendrininkų grupėje atlikti veiksmai (iÅ¡skyrus aplinkybę, kad kaltinime nurodytÄ pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakÄ (prekursorių) į E. K. automobilį „VW Vento“ įdėjo A. I.), nes minėtu Å iaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu nenustatyta, kad A. I. ir V. K. bÅ«tų veikę bendrai su E. K. (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tokių duomenų nėra ir Å¡ioje byloje. E. K. teisme nurodė, kad A.

I. ir V. K. iki įvykio nepažinojo. A. I. ir V. K. ankstesnėje byloje taip pat patvirtino, kad E. K. nepažįsta. Be to, nepaneigta kaltinamojo E. K. versija, kad kaltinime nurodytÄ prekursorių vežė papraÅ¡ytas pažįstamo M. Nors baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių analizėje (t. 3, b. l. 27-28) ir nurodyta, kad 2012 m. sausio 25 d. apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) E. K. buvo susitikęs su V. V., R. Å . ir E. Å ., kur galimai iÅ¡sidalino SIM korteles tarpusavio ryÅ¡iui palaikyti, tačiau Å¡i aplinkybė jokiu bÅ«du neįrodo, kad E. K. veikė bendrai A.

I. ir V. K., nes: visų pirma, aplinkybė dėl minėtų asmenų susitikimo ir SIM kortelių išsidalinimo yra telefoninių pokalbių išklotinių analizę atlikusio pareigūno prielaida, neparemta kitais bylos duomenimis (todėl teismas negali ja remtis); antra, nenustatyta, kad kiti analizėje minimi asmenys (V. V., R. Š. ir E. Š.) būtų dalyvavę A. I. ir V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, todėl, net ir tuo atveju, jei E. K. buvo susitikęs su analizėje minimais asmenimis ir išsidalino SIM korteles, minėta aplinkybė neįrodo, kad E. K. veikė bendrai su A.

I. ir V. K.. Toks kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi apie Å¡ių faktinių aplinkybių galimÄ pakeitimÄ proceso dalyviai buvo nustatyta tvarka įspėti (iÅ¡kart po to, kai prokuroras pagarsino kaltinimÄ , dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 10, b. l. 115-132, 138-141), be to, nusikalstamos veikos aplinkybės, liečiančios kaltinamojo E. K. veiksmus, iÅ¡ esmės keičiamos nebuvo (BPK 255 straipsnis, 256 straipsnio 1 dalis).

Svarbu ir tai, kad tokį kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimÄ teisme dar iki įrodymų tyrimo pradžios galėjo numatyti ir visi proceso dalyviai, kadangi, kaip jau buvo ne kartÄ minėta, Å¡ios faktinės aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Å iaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu. IV. Dėl bausmės Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė arba pardavė ar kitaip realizavo labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų (BK 266 straipsnio 3 dalis).

Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo E. K. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du Å¡ios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Å i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimÄ bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

Kartu tai reiÅ¡kia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017 ir kitos). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalÄ ir panaÅ¡iai. Å i aplinkybė parodo asmens kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Sprendžiant dėl Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-108-697/2017, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).??? Nors E. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, nes (jo teigimu) nežinojo, kad jo trijose talpose gabenama medžiaga yra pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 6, b. l. 94-95), tačiau bylÄ nagrinėjant teisme, valstybinį kaltinimÄ Å¡ioje byloje palaikančiam prokurorui paskelbus kaltinamÄ jį aktÄ , nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiÅ¡kai ir sutinka duoti parodymus.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. K. iÅ¡samiai papasakojo visas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, pripažino supratęs, kad gabena chemines medžiagas, skirtas narkotikų gamybai, ir nurodė, kad gailisi įvykdęs šį nusikaltimÄ . Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino, nereiÅ¡kia, kad jo atžvilgiu negali bÅ«ti konstatuota BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes, kaip jau buvo minėta, prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ momentas neturi lemiamos reikÅ¡mės, jis galimas ir nagrinėjant bylÄ teisme.

Kaltinamojo E. K. teisme duoti parodymai apie tai, kad jis suprato, jog gabena chemines medžiagas, skirtas narkotikų gamybai, svariai prisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo (ir, tuo pačiu, teisingo sprendimo priėmimo byloje), nes be Å¡ių kaltinamojo parodymų byloje iÅ¡ esmės nebuvo jokių duomenų, įrodančių E. K. tiesioginę tyčiÄ â€“ bÅ«tinÄ jį jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties subjektyvinės pusės požymį. Tai, kad Å¡ie kaltinamojo E. K. teisme duoti parodymai yra labai svarbÅ«s, patvirtina aplinkybė, jog 2013 m. liepos 12 d. prokuroro Egidijaus Jurgelio nutarimu ikiteisminis tyrimas E. K. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 straipsnio 3 dalyje, padarymo (tai yra nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad E. K.

žinojo, jog gabena prekursorių) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 9, b. l. 192-195), ir tik aukÅ¡tesniajam prokurorui panaikinus šį prokuroro Egidijaus Jurgelio nutarimÄ (iÅ¡ esmės tik dėl to, kad surinktus duomenis dėl E. K. dalyvavimo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme įvertintų teismas) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 10, b. l. 2-5), byla E. K. atžvilgiu buvo perduota į teismÄ . Svarbu tai, kad atnaujinus bylÄ E. K. atžvilgiu, jokių naujų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (iÅ¡skyrus teisme duotus parodymus), nebuvo surinkta.

Todėl kaltinamojo E. K. visiÅ¡kas kaltės pripažinimas teisme laikytinas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis E. K. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai buvo matyti ne tik iÅ¡ kaltinamojo parodymų, tačiau ir iÅ¡ jo emocijų teismo posėdžių salėje, kurios akivaizdžiai rodė, kad kaltinamasis pergyvena dėl tokio savo poelgio. Be to, kaltinamasis savanoriÅ¡kai nutraukė slapstymÄ si nuo teismo, kas taip pat patvirtina jo atgailÄ .

Kaltinamojo E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neįrodyta, kad kaltinamasis E. K. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bendrininkų grupėje su A. I. ir V. K., kurie buvo nuteisti Å iaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, iÅ¡ dalies panaikintu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu (apie tai teismas jau pasisakė, todėl nebesikartoja) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors E. K. jam inkriminuotÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, tai yra bÅ«damas Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu teistu už tyčinį nusikaltimÄ (numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje), kurį jis padarė bÅ«damas pilnamečiu, ir teistumui už jį neiÅ¡nykus (BK 27 straipsnio 1 dalis), tai nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nes Å¡io nusikaltimo padarymo metu (2012 m. sausio 25 d.) aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas, dar nebuvo priskirta prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnio redakcija, įtvirtinusi 1 dalies 13 punktÄ , įsigaliojo tik 2015 m. kovo 24 d.), o baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingÄ bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normÄ teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kai jau minėta, BK 266 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmių rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo Å¡eÅ¡erių iki deÅ¡imties metų. Tačiau baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę.

Å ie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Skirti Å¡velnesnę, negu įstatyme (BK 266 straipsnio 3 dalies sankcijoje) numatyta, bausmę kaltinamajam E. K., vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, nėra Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pagrindų. Tačiau, kaip ne kartÄ pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepaÅ¡alina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sÄ lygoms, paskirti Å¡velnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos).

Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o bÅ«tent iÅ¡vados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria bausmės teisingumo tikslÄ . Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Be to, ji neturi neprieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę.

Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui bÅ«tina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadijÄ , bendrininkavimo formÄ , bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rÅ«Å¡inis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytÄ nusikaltimÄ sankcijoje. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, tai yra nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmę pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

Turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys ir į kaltininko Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.

Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020). Kaltinamasis E. K. įvykdė vienÄ tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nusikaltimÄ Ä¯vykdė vienas (be bendrininkų).

Vertinant kaltinamojo E. K. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad kaltinamojo neteisėtas disponavimas kaltinime nurodytu prekursoriumi pasireiÅ¡kė tik jo gabenimu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ vietÄ (galimai (duomenys neskelbtini)), tai yra vieninteliu iÅ¡ BK 266 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų. E. K. veiksmai truko labai trumpÄ laikÄ (apie pusvalandį, kol buvo sulaikytas pareigÅ«nų) ir nuo pradžios iki pabaigos (sulaikymo) buvo kontroliuojami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nų, todėl nebuvo jokios rizikos, jog kaltinamojo gabentas prekursorius gali patekti į nelegaliÄ rinkÄ narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai, o tai, be jokios abejonės, mažina jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

Pažymėtina ir tai, kad jei pareigūnai būtų sulaikę E. K. įvykio vietoje iškart po to, kai A. I. į jo automobilį perdėjo talpas su prekursoriumi, kaltinamojo E. K. veiksmai būtų kvalifikuojami tik kaip pasikėsinimas neteisėtai disponuoti pirmos kategorijos prekursororiais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį (tuo pačiu teismas sutinka, kad šiuo atveju pareigūnų veiksmai, iškart prekursoriaus perdavimo vietoje nesulaikant E. K. ir A. I., buvo pagrįsti siekiu nustatyti ir sulaikyti kitus nusikalstamoje veikoje dalyvaujančius asmenis).

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes konstatuotina, kad E. K. įvykdytu nusikaltimu žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir neigiamų pasekmių nesukėlė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-400-487/2018). Be to (kaip jau ne kartÄ minėta), nenustatyta, kad E. K. bÅ«tų veikęs kartu su kitais prokuroro suformuluotame pradiniame kaltinime nurodytais asmenimis – A. I. ir V. K.. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinime nurodytas prekursorius priklausė E. K. (buvo jo įgytas), kad jis ketino šį prekursorių panaudoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai arba dalyvauti Å¡ių narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamyboje, arba iÅ¡ Å¡ios neteisėtos veiklos bÅ«tų turėjęs turtinės naudos (iÅ¡skyrus atlygį už prekursoriaus nugabenimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į paskirties vietÄ ).

Nepaneigta ir tai, kad E. K. tik bendrais bruožais suvokė, jog jo plastikinėse talpose gabenamas skystis yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius), tai yra cheminė medžiaga, skirta narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai. Kadangi E. K. neveikė bendrininkų grupėje ir dėl Å¡ios priežasties jo vaidmens nusikaltimo įvykdyme negalima laikyti antraeiliu (kaip baigiamosiose kalbose siÅ«lė prokuroras ir gynėjas (teismų praktikoje kaltininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ pripažįstamas antraeiliu, kai Å¡iÄ veikÄ padaro bendrininkai, o ne vienas asmuo)), tačiau, akivaizdu, kad jo veiksmai buvo gerokai mažiau pavojingi, nei kitų prokuroro suformuluotame kaltinime nurodytų asmenų – A.

I. ir V. K., kurie galimai ir buvo naudos gavėjai iÅ¡ neteisėto disponavimo kaltinime nurodytu prekursoriumi. Teismo įsitikinimu, visos Å¡ios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo E. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 straipsnio 3 dalyje, pavojingumÄ , palyginus su rÅ«Å¡iniu Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumu, o tai, kaip jau buvo minėta, yra viena iÅ¡ sÄ lygų iÅ¡vadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui padaryti. E. K. iki jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo Lietuvos Respublikoje buvo teistas vienintelį kartÄ â€“ Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymÄ 1 metams 6 mėnesiams (BK 75 straipsnis) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 56-59; t. 2, b. l. 2-4).

Nors E. K. dar buvo teistas ir užsienio valstybėje (2005 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendžiu pagal (duomenys neskelbtini) įstatymo dėl kontrabandos 3 paragrafo 1 dalį ir 6 paragrafo 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams; 2007 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams; 2009 m. birželio 11 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos namų neatlikus 11 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 51-52), tačiau teismas į šį kaltinamojo teistumÄ neatsižvelgia, nes kaltinamajam E. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu (2012 m. sausio 25 d.) galiojusi BK 97 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. kovo 25 d.) numatė, kad skiriant bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti atsižvelgiama tik į Lietuvos Respublikos teismų priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius.

Pagal tuometinę minėto įstatymo redakcijÄ užsienio valstybės (tame tarpe ir Europos SÄ jungos valstybės narės) teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis teistumo Lietuvos Respublikoje neužtraukdavo. Vertinant kaltinamojo E. K. asmenybę svarbu tai, kad jis praeityje Lietuvos Respublikoje buvo teistas už visai kito pobÅ«džio nusikalstamas veikas (numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 2 dalyje), nei teisiamas dabar, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 49), administracine tvarka tebuvo baustas vienintelį kartÄ â€“ už paliktÄ neleistinoje vietoje stovėti automobilį (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 50), kas taip pat neturi nieko bendro su jo įvykdytu nusikaltimu.

E. K. yra vedęs (t. 1, b. l. 170), su sutuoktine augina mažametę dukrÄ G. K., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 169), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku (t. 1, b. l. 166-167), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 190). Kaltinamasis padeda savo tėvams, kurie yra senatvės pensininkai ir turi sveikatos problemų (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. 6, b. l. 167-169; t. 1, b. l. 171-174). Pats E. K. taip pat turi sveikatos problemų (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. 6, b. l. 122-127; t. 1, b. l. 168), nėra įtrauktas į psichiatro įskaitÄ (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 42-43).

Po jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo (2012 m. sausio 25 d.) E. K. naujų nusikalstamų veikų nei Lietuvos Respublikoje nei užsienyje nepadarė (t. 2, b. l. 2-4), nors praėjo labai ilgas laiko tarpas – beveik vienuolika metų. Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį kaltinamasis padarė vienintelį administracinį nusižengimÄ â€“ nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. spalio 13 d. gyveno be galiojančio asmens dokumento (t. 2, b. l. 5), tačiau Å¡is teisės pažeidimas susijęs su jo slapstymusi (slapstydamasis negalėjo iÅ¡siimti naujo asmens dokumento).

Nors didžiÄ jÄ dalį Å¡io laikotarpio (nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio iki 2022 metų spalio mėnesio) E. K. slapstėsi nuo teismo, dėl ko buvo paskelbta ir vykdoma jo paieÅ¡ka (t. 1, b. l. 1-3), tačiau tai, kad kaltinamasis per šį laikotarpį iÅ¡ esmės nepadarė jokių teisės pažeidimų, dirbo (nors ir nelegaliai (t. 1, b. l. 187-189)), rodo jo pastangas pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir požiÅ«rį į nustatytas elgesio taisykles. Kaltinamojo norÄ pasitaisyti įrodo ir tai, kad jis po daugiau nei aÅ¡tuonerių metų sėkmingo slapstymosi (visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio iki 2022 metų spalio mėnesio teisėsaugos pareigÅ«nams nepavyko nustatyti E. K. buvimo vietos, nors jo atžvilgiu buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis ir vykdoma tarptautinė paieÅ¡ka (t. 1, b. l. 19-132)) pats jį savanoriÅ¡kai nutraukė, grįžo į LietuvÄ bei prisistatė į teismÄ (nors ir suvokė, kad jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė), o tokia situacija teismų praktikoje labai reta.

Be to, kaip jau buvo minėta, nustatyta viena kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo įsitikinimu, minėtos aplinkybės parodo mažesnį kaltinamojo E. K. asmenybės pavojingumÄ . Ä®vertinus kaltinamojo E. K. asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kitas aukščiau aptartas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui (BK 54 straipsnio 2 dalis), konstatuotina, kad bausmės tikslai E. K. atžvilgiu nebÅ«tų pasiekti paskirus jam nors ir minimaliÄ BK 266 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę.

Teismo įsitikinimu, net ir minimali minėto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (Å¡eÅ¡eri metai) nėra teisinga, iÅ¡einanti iÅ¡ BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiÅ¡kiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka paskutiniu metu aiÅ¡kiai į gerÄ jÄ pusę pasikeitusios kaltinamojo E. K. asmenybės ir dėl to prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl kaltinamajam E. K. už BK 266 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina mažesnė bausmė, negu Å¡io straipsnio sankcijose už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta minimali bausmė, tai yra penkeri metai laisvės atėmimo.

Tokia bausmė (skirtingai nuo BK 266 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytos minimalios 6 metų laisvės atėmimo bausmės) sudaro galimybę teismui svarstyti klausimÄ dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (pritaikius BK 641 ir 64 straipsnių nuostatas), tačiau apie tai teismas pasisakys žemiau. Dar labiau mažinti laisvės atėmimo bausmės dydį ar skirti kitÄ bausmės rūšį (nesusijusiÄ su laisvės atėmimu) nėra pagrindo, nes E. K. jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯vykdė neiÅ¡nykus teistumui, laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu.

Kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis E. K. prisipažino esÄ s kaltas, todėl jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Nors BK 641 straipsnis įsigaliojo tik 2013 m. liepos 13 d. (tai yra jau po kaltinamajam inkriminuotos veikos padarymo), tačiau jis taikytinas kaltinamajam E. K., nes lengvina kaltinamojo teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamasis E. K. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su pagal Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendį neatlikta laisvės atėmimo bausme (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis (Å¡io įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.)).

Parenkant dalinį, o ne visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , bei pridedamos bausmės dalį atsižvelgtina į tai, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu E. K. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), taip pat į tai, kad kaltinamasis gan ilgÄ laikÄ (nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. iki 2013 m. sausio 28 d.) buvo prižiÅ«rimas laisvės bausmės vykdymo atidėjimÄ kontroliavusių pareigÅ«nų (t. 2, b. l.

2) ir, sprendžiant iÅ¡ to, kad nebuvo pasikreipta į teismÄ dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis), kaltinamasis tinkamai vykdė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas). E. K. į atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. liepos 23 d. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 6, b. l. 106, 116-117, 128-129, 177-178; t. 7, b. l. 29-31) (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas Å¡ių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali bÅ«ti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.

Bausmės vykdymo atidėjimas iÅ¡reiÅ¡kia humanizmo, bausmės individualizacijos bei bausmės ekonomijos principus. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ taikyti nuteistajam realiÄ laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019, 2K-268-693/2019, 2K-147-788/2022). Å iuo metu (nuo 2020 m. liepos 1 d.) galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK XXXVII skyriuje (tame tarpe ir už neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 266 straipsnio 3 dalis)).

To (galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimÄ ) nenumatė ir kaltinamajam E. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu (2012 m. sausio 25 d.) galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Tačiau BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d., numatė galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus) (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Vadinasi, Å¡i BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam už vienÄ ar net kelis sunkius nusikaltimus. Veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims (BK 3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo baudžiamasis įstatymas pasikeičia ne vienÄ , o du ar daugiau kartų, teismai privalo iÅ¡spręsti galiojusio ir vėliau netekusio galios (tarpinio) įstatymo laikymo klausimÄ . Kasacinis teismas pritaria tai teismų praktikai, pagal kuriÄ tarpinis įstatymas, panaikinantis nusikalstamumÄ , bausmę Å¡velninantis ar kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusios asmens teisinę padėtį palengvinantis (BK 3 straipsnio 2 dalis), yra taikomos.

Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-663-397/2018). Todėl, paskyrus kaltinamajam E. K. galutinę subendrintÄ ketverių metų laisvės atėmimo bausmę (tai yra, esant formaliam pagrindui taikyti bausmės vykdymo institutÄ ), tarpinė BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija (galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d.), numačiusi galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis sunkius nusikaltimus, gali bÅ«ti taikoma ir E. K. atžvilgiu, nes akivaizdžiai palengvina jo teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ teismas atlieka du kartus: pirmÄ â€“ vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antrÄ â€“ nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neiÅ¡vardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, tai yra įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir panaÅ¡iai. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais, apskritai su Å¡eima, ir pan.).

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teisminę praktikÄ dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017).

Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Kaip jau buvo minėta, taip pat turi būti atsižvelgta ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.

Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryÅ¡kiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpÄ laikÄ nusikaltusį jaunÄ Å¾mogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamÄ elgesį. Å iuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrÄ laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiÅ«rimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – bÅ«tent tokios trukmės, kokiÄ paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtÄ sias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumÄ ir realias galimybes taisomai veikti nuteistÄ jį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingÄ resocializacijÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo negalima prilyginti nebaudžiamumui ir prioritetÄ suteikti tik nukentėjusiųjų interesams dėl griežto kaltininko nubaudimo.

Nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Å ioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad reikÅ¡mingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ , įvertinus veikos pavojingumÄ , nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realiÄ laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis E. K. jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus vos 5 mėnesiams nuo probacijos pradžios (kaltinamasis buvo įraÅ¡ytas į įskaitÄ tuometinėje (duomenys neskelbtini) pataisos inspekcijoje 2011 m. rugpjūčio 17 d. (t. 2, b. l. 2), taip nepateisindamas jam suteikto pasitikėjimo.

Be to, E. K. buvo teistas ir (duomenys neskelbtini) už narkotinių medžiagų kontrabandÄ (t. 7, b. l. 62) (į Å¡iÄ aplinkybę teismas atsižvelgia tik kaip į kaltinamÄ jį charakterizuojančiÄ ), daugiau nei aÅ¡tuonerius metus slapstėsi nuo teismo. Minėtos aplinkybės, be jokios abejonės, kaltinamÄ jį E. K. charakterizuoja neigiamai. Tačiau kitos byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad šįkart bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Visų pirma, nagrinėjamoje byloje E. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Antra, baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir Å¡iuo pagrindu, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Trečia, kaltinamasis anksčiau buvo teistas už visai kitokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas (bendrininkavimÄ suklastojant asmens dokumentÄ ir disponavimÄ suklastotu asmens dokumentu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 56-59).

Ketvirta, E. K. savanoriÅ¡kai nutraukė ilgalaikį slapstymÄ si, grįžo į LietuvÄ bei pats atvyko į teismÄ (nors ir suvokė, kad jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė), o tokia situacija teismų praktikoje labai reta (kas, kaip jau minėta, rodo jo ryžtÄ ateityje gyventi dorai). Penkta, kaltinamasis nuo 2022 m. lapkričio 4 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku (t. 1, b. l. 166-167), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 190), be to, E. K. dirbo ir slapstydamasis užsienyje (t. 1, b. l. 187-189), kas rodo jo teigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ , legalių pajamų gavimÄ .

Å eÅ¡ta, E. K. turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius – yra vedęs, su sutuoktinę auginÄ mažametę dukrÄ (t. 1, b. l. 169-170), padeda savo tėvams, kurie yra pensininkai ir turi rimtų sveikatos problemų (t. 1, b. l. 171-174). Teismo įsitikinimu, bÅ«tent tvirti socialiniai ryÅ¡iai buvo vienas iÅ¡ faktorių, lėmusių tai, kad kaltinamasis savo noru nutraukė slapstymÄ si ir grįžo Å¡ LietuvÄ Septinta, pats kaltinamasis turi sveikatos problemų (t. 1, b. l. 168). AÅ¡tunta, E. K. jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯vykdė vienas (be bendrininkų).

Jo dalyvavimas neteisėtai disponuojant kaltinime nurodytu prekursoriumi pasireiÅ¡kė tik tuo, kad už atlygį gabeno minėtÄ pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į paskirties vietÄ (galimai – (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija)). Tai, kad kaltinamajam E. K. anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo institutas savaime neužkerta kelio dar kartÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , jei nustatoma, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Å tai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-788/2022, net ir nustatęs iÅ¡imtinai neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes (tame tarpe ir tai, kad jam anksčiau jau du kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis abu kartus pažeidė teismo jam suteiktÄ pasitikėjimÄ â€“ nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), tačiau įvertinęs kitas reikÅ¡mingus nuteistÄ jį ir jo padarytÄ veikÄ charakterizuojančius duomenis, priėjo iÅ¡vados dėl galimybės nuteistajam dar kartÄ taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Teismo įsitikinimu, pasiuntus kaltinamÄ jį E. K. atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę į laisvės atėmimo vietÄ , iÅ¡ esmės bus pasiekta tik nedidelė dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: jis bus nubaustas, jam bus atimta ar bent labai apribota galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ bei taip paveiks kaltinamÄ jį, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai).

Kai jau buvo minėta, atidėjus bausmės vykdymÄ , nuteistasis bus ilgÄ laikÄ kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigÅ«nų, privalės laikytis tam tikrų pareigų (tame tarpe ir dirbti), vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, gali bÅ«ti pasiųstas atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Realus laisvės atėmimas, be jokios abejonės, labai pakenktų ir kaltinamojo E. K. socialiniams ryÅ¡iams su Å¡eima (tuo pačiu ir mažamete dukra).

Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietoje, kaltinamasis nebegalėtų pasirÅ«pinti savo senyvo amžiaus tėvais, kuriems pagalba reikalinga. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis E. K., bÅ«damas laisvėje ir dirbdamas, prisidės prie valstybės gerovės (mokėdamas mokesčius), kai tuo tarpu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietoje pats bÅ«tų valstybės iÅ¡laikomas. Kas liečia nubaudimÄ , kaip vienÄ iÅ¡ bausmės tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pažymėtina, kad E. K., net ir atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , neliks nenubaustas – visų pirma, jis nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. liepos 23 d., tai yra beveik 6 mėnesius, buvo sulaikytas ir suimtas (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 6, b. l. 106, 116-117, 128-129, 177-178; t. 7, b. l. 29-31), tai yra pajuto realaus laisvės atėmimo režimÄ ; antra, – jis neteko sutuoktinės už jį sumokėto gan reikÅ¡mingo 20000 litų dydžio užstato (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 28-30, t. 11, b. l. 9-11), tai yra buvo nubaustas už kardomosios priemonės nevykdymÄ ir pasislėpimÄ nuo teismo; trečia, – daugiau nei aÅ¡tuonerius metus slapstydamasis kaltinamasis nuolat juto baimę bÅ«ti sulaikytu, o taip pat patyrė didelius nepatogumus – negalėjo normaliai bendrauti su savo Å¡eima, susitikti su (duomenys neskelbtini) likusiais tėvais, negalėjo oficialiai įsidarbinti, atsidaryti banko sÄ skaitos ir panaÅ¡iai.

Teismo įsitikinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės (suėmimas, nepatogumai dėl slapstymosi) taip pat leidžia tikėtis, kad E. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, vykdys nustatytas pareigas ir kitas probacijos sÄ lygas, nes nenorės dar kartÄ bÅ«ti įkalintas. Parenkant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis E. K. anksčiau jau buvo teistas, naujÄ sunkų nusikaltimÄ Ä¯vykdė laisvės atėmimo bausmės vykdyto atidėjimo laikotarpiu, todėl kaltinamajam E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliai 3 metų terminui (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo XII-1554 redakcija)). Parenkant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis E. K. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasislėpęs nuo teismo, todėl jam skirtinos pareigos – tęsti darbÄ pagal darbo sutartį ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be jo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, o taip pat baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktai, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

E. K. įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti pagal darbo sutartį (o ne užsiimti kitomis darbinės veiklos formomis), kadangi, teismo įsitikinimu, tokiu atveju nelieka galimybės piktnaudžiauti Å¡iuo įpareigojimu (pavyzdžiui, užsiimant individualia veikla, kai asmuo tik moka minimalius valstybės nustatytus mokesčius už Å¡iÄ veiklÄ , tačiau realiai niekur nedirba). Parenkant įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydį atsižvelgtina į tai, kad E. K.

įvykdė sunkų nusikaltimÄ , yra darbingas ir Å¡iuo metu dirba. Å iuo atveju taikytina kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 71 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.), numačiusi, kad įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydis yra nuo 5 iki 25 MGL. Apskaičiuojant minėtos įmokos dydį, taikytinas kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu (iki 2015 m. sausio 1 d.) galiojęs bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,65 Eur (130 litų) (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iÅ¡ valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ Â BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis.

Tad Å¡ie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu. Tai liečia ir įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1-697/2019, 2K-181-788/2021). Kaltinamajam E. K. neskirtina Å¡iuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio redakcijoje numatyta intensyvi priežiÅ«ra, nes kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu galiojusioje Å¡io straipsnio redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija) tokia priežiÅ«ra nebuvo numatyta, todėl negalima sunkinti kaltinamojo teisinės padėties (BK 3 straipsnio 3 dalis).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios E. K. paliktinos galioti bylos teisminio nagrinėjimo metu paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiÅ«ra (įpareigojant E. K. nuo 23 val. iki 7 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ir neiÅ¡vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono teritorijos be teismo, kurio žinioje yra byla, leidimo) ir 10000 Eur dydžio užstatas (t. 1, b. l. 145-149; t. 2, b. l. 8-10).

V. Dėl daiktų likimo ir kitų klausimų Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys Å¡io Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų praÅ¡ymu; laikmenos su informacija, gauta Å¡io Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptÄ sekimÄ , grÄ Å¾inamos jų lydimuosius dokumentus suraÅ¡iusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų praÅ¡ymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali bÅ«ti sunaudoti, sunaikinami arba gali bÅ«ti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to praÅ¡o (4 punktas); kiti daiktai grÄ Å¾inami teisėtiems savininkams, o jeigu Å¡ie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę.

Dėl Å¡ių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas). Mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 1616-2“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), su „Bitė Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paimti 2012 m. sausio 25 d. automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi E. K.), apžiÅ«ros metu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 23-23), saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (kvitas B, numeris (duomenys neskelbtini)) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 53-54), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intinas kaltinamajam E. K., nes byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡is mobiliojo ryÅ¡io telefonas (su SIM kortele) bÅ«tų panaudotas kaltinamajam (ar kitiems kaltinamajame akte nurodytiems asmenims) inkriminuotų nusikaltimų įvykdyme (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

E. K. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašytinio prašymo dėl minėto mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės atsiėmimo, jie sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti. Visų kitų kaltinamajame akte nurodytų daiktų (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 10, b. l. 129-130) likimas yra išspręstas priimant Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 157-177).

IÅ¡laidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir nepriteistinos iÅ¡ kaltinamojo E. K., kadangi Å¡iuos tyrimus atliko valstybės įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjimo teisme dalyviams iÅ¡aiÅ¡kintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir raÅ¡ytinio apeliacinio proceso sÄ lygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 266 straipsnio 3 dalyje, ir (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) jį nubausti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio taisyklėmis, Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį pagal Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, E. K. į atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. liepos 23 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 8 punktų (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto bei 71 straipsnio taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant E. K. visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti pagal darbo sutartį ir per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be jo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, o taip pat E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 (dvideÅ¡imt penkių) MGL (941,25 Eur (devynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt vieno euro ir 25 centų)) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žLuminor“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens (kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) vardÄ , pavardę, asmens kodÄ .

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam E. K., kad per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jo elgesį kontroliuos Probacijos tarnyba pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . E. K. iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios palikti bylos teisminio nagrinėjimo metu paskirtas kardomÄ sias priemones – intensyviÄ priežiÅ«rÄ (įpareigojant E. K. nuo 23 valandos iki 7 valandos bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir neiÅ¡vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono teritorijos be teismo, kurio žinioje yra byla, leidimo) ir 10000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) dydžio užstatÄ .

Pradėjus vykdyti bausmę (gavus pažymÄ apie bausmės vykdymÄ iÅ¡ probacijos tarnybos) 10000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) dydžio užstatÄ grÄ Å¾inti užstato davėjui A. K. (užstatas sumokėtas 2022 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3). E. K. ir užstato davėjui A. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei E. K. kliudys proceso eigai (nuosprendžio vykdymui) arba darys naujas nusikalstamas veikas, užstatas pereis valstybei. Apie kardomosios priemonės intensyvios priežiÅ«ros pratęsimÄ nedelsiant praneÅ¡ti jÄ kontroliuojančiai policijos įstaigai.

Mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 1616-2“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), su „Bitė Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus 2012 m. sausio 25 d. automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu, saugomÄ Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (kvitas B, numeris (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti E. K., o E. K. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raÅ¡ytinio praÅ¡ymo dėl minėto telefono ir SIM kortelės atsiėmimo, juos sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Laisvydas ZederÅ¡tremas