2022-05-11 Nr. AB-11895-4-69-3-00220-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2487-629/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00220-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. A. A. prisistačiusiam asmeniui, jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei-Krantz,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. A. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. A. A. prisistačiusio asmens skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. A. A. prisistatęs asmuo (toliau – ir užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 22S4295 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

2. Skunde nurodoma:

3. Migracijos departamentas Sprendime nusprendė įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

4. Sprendime nepateikta duomenų, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali slėptis, taip pat, nėra duomenų, jog užsienietis nebendradarbiauja. Asmuo dalyvauja apklausose, nebando bėgti, duoda parodymus. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, teikia apie save duomenis ir savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nėra padaręs pažeidimų, nebuvo bandęs išvykti, pasislėpti ar trukdyti išsiuntimo proceso. Dėl to taikoma priemonė nėra būtina siekiant užtikrinti užsieniečio išsiuntimo įvykdymą. Judėjimo laisvės ribojimų netaikymas sudarytų sąlygas asmeniui minimaliai judėti ir nepagrįstai nevaržytų jo laisvės.

5. Taigi, nagrinėjamu atveju pagrįstai gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – asmens apgyvendinimas netaikant jam judėjimo laisvės ribojimų.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepime į skundą nurodoma:

8. Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, asmuo atsisakymą suteikti prieglobstį skundė, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo atvykti terminus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi užsieniečio apeliacinį skundą atmetė.

9. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, taip pat, nepateikė kelionės dokumento kopijos. Asmuo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais, skirtingais tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti procesą. Užsieniečio žmona apklausos metu nurodė, kad jau būdami Lietuvos Respublikoje jie nežinojo, kokioje šalyje yra ir pamatę Europos Sąjungos vėliavą suprato, kad „pateko į Europą“.

10. Vertinant nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti, todėl nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad užsienietis gali pasislėpti, o skundo teiginiai, jog užsieniečiui gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkto alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų – nepagrįsti.

II. 11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu užsieniečio skundą atmetė.

12. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi, 1408 straipsnio 9 dalimi.

13. Teismas nustatė, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Taip pat nepateikė ir kelionės dokumento kopijos. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Apklausos metu užsienietis pranešė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Europą. Užsieniečio žmona apklausos metu sakė, kad jau būdami Lietuvoje jie nežinojo, kokioje šalyje jie yra. Tik pamatę Europos Sąjungos vėliavą suprato, kad „pateko į Europą“.

14. Atsižvelgus į tai, teismas konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad užsienietis gali pasislėpti. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti užsienietį laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

15. Teismas konstatavo, jog skundo teiginiai, kad užsieniečiui galėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė apgyvendinti užsienietį užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – nepagrįsti, nes užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat, pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, užsieniečio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

16. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką neleistinoje vietoje kirsdamas sieną, pažeisdamas migracijos taisykles, be jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, užsienietis iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

17. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus įgyvendintos reikiamos procedūros dėl asmens išsiuntimo į kilmės šalį.

III. 18. Užsienietis apeliaciniame skunde su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir užsieniečio skundą tenkinti visa apimtimi.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma:

20. Nors formaliai užsienietis nėra sulaikytas, skundžiamas Sprendimas įgalino užsienietį laikyti faktinėmis sulaikymo sąlygomis, jam neleista laisviau judėti, išeiti iš apgyvendinimo vietos teritorijos, jo judėjimas suvaržytas taip, kad prilygsta sulaikymui. Teismas turėjo vertinti ginčijamu aktu nustatyto suvaržymo turinį ir tikrąjį judėjimo ribojimų mastą bei sukeliamas pasekmes, o ne formaliai vertinti tai, kad užsienietis nėra sulaikytas.

21. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

22. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi užsieniečio atžvilgiu nėra jokio objektyvaus ar neišvengiamo būtinumo riboti jo judėjimo laisvės, teismas nepagrindė, kodėl būtina neleisti asmeniui naudotis judėjimo laisve.

23. Tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, nesudaro jokio objektyvaus pagrindo neleisti jam laisvai judėti. Užsienietis prašė prieglobsčio, jokių apgyvendinimo tvarkų, taisyklių nėra pažeidęs, nėra objektyvių duomenų, kurie neabejotinai liudytų, kad jis galėtų kokiu nors būdu pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus. Iš užsieniečio elgesio praeityje to taip pat negalima spręsti.

24. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, užsieniečio vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į užsieniečio padėtį, ją vertino formaliai, nevertino taikomų ribojimų turinio, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

26. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip atsiliepimas į skundą (žr. nutarties 8–10 punktus).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ir judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl užsieniečio judėjimo laisvė turi būti kontroliuojama, kol asmuo nebus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, o alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės apribojimų taikymas negalimas.

29. Apeliaciniame skunde užsienietis teigia, jog jo judėjimo laisvė suvaržyta ir jis gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, nors nėra objektyvaus ar neišvengiamo būtinumo riboti asmens judėjimo laisvę, todėl turi būti taikoma alternatyvi sulaikymo priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta. Todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

32. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

33. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

34. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

35. Vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis ir priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas nustatė, jog nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės.

36. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo gali pasislėpti, vertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).

37. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo gali pasislėpti, vertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

38. Byloje nustatyta, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos, dokumentų nepateikė ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

39. Kaip nurodė Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą.

40. Be to, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 21M41644 nusprendė užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, užsienietis sprendimą skundė, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu užsieniečio skundą dalyje dėl prieglobsčio suteikimo atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir apeliacinį skundą atmetė. Atsižvelgus į tai, pagal Įstatymo 2 straipsnio 64 dalį, užsieniečio prieglobsčio byloje priimtas galutinis sprendimas.

41. Įvertinusi byloje surinktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes, be kita ko, asmens veiksmus kompetentingų institucijų atžvilgiu prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (žr. nutarties 39 punktą) bei faktą, jog užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kol nebus įgyvendintos reikiamos procedūros dėl asmens išsiuntimo į kilmės šalį, įvertinus riziką, jog nenustačius judėjimo laisvės ribojimų užsienietis gali siekti pasislėpti ar išvykti, atitinkami judėjimo laisvės ribojimai yra pagrįsti. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti užsienietį laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra priimtas tinkamai įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl nustatyti ribojimai yra proporcingi ir šiuo atveju adekvatūs.

42. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog Sprendime nustatytos priemonės taikymas prilygsta faktiniam užsieniečio sulaikymui teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrįstas duomenimis, leidžiančiais daryti išvadą, kad asmens apgyvendinimas (duomenys neskelbtini) savo turiniu prilygsta sulaikymo režimui, todėl šis argumentas atmetamas. Teismo vertinimu, nustatyti ribojimai užtikrina tinkamą balansą tarp užsieniečio judėjimo laisvės (nustatant teisę judėti apgyvendinimo teritorijoje), ir tarp valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo, nelegalios migracijos prevencijos (nenustatant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje).

43. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

(duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. A. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė