d2f39f38-85db-4fc8-895a-1888cd1ebd60 · Å iaulių apygardos teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. AN2-157-316/2021 Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00062-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2. 16.9.7.2. 21.11.10. 21.11.11. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 18 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal L. B. atstovo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo, ir n u s t a t ė:

I. Bylos esmė 1. K. M. skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu buvo pripažinta kalta ir nubausta: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį 12 Eur (dvylikos eurų) bauda. Pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, K. M. paskirta galutinė subendrinta 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda.

2. K. M. skundžiamu TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu buvo nubausta už tai, kad 2020 m. gegužės 27 d., apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, tai yra pagal gautos ekspertizės aktÄ Nr. 1 1Å 5(21) važiavo 32–34 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu daugiabučio kieme 20 km/h greičiu, matomumo zonoje esant vaikams, kurie judėjo link važiuojamosios dalies, laiku nesumažino greičio, nespėjo sustabdyti savo automobilio, dėl ko į jos automobilį trenkėsi mažametis L.

B. važiuodamas paspirtuku nuo Å¡aligatvio į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemÄ . Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir pasipirtukas bei L. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais K. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 176.1 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Nukentėjusiojo L. B. atstovas advokatas Arvydas Aranauskas praÅ¡o pakeisti 2021 m. rugpjūčio 9 d.

TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų nutarimÄ , pripažįstant, jog K. M. padarė administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje. Arba skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui. 3.1. Skunde advokatas pažymi, kad nukentėjusysis sutinka su aukščiau teismo konstatuotais administraciniais nusižengimais pagal kuriuos K. M. patraukta administracinėn atsakomybėn ir Å¡iame apeliaciniame skunde jų neginčija.

Tačiau pažymi, kad skundu buvo praÅ¡oma pripažinti K. M. dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje padarymo ir už administracinio nusižengimo padarymÄ skirti ANK numatytÄ administracinę nuobaudÄ . 3.2. Advokatas nurodo, kad nepaisant to, kad nutarime teismas užsimena apie ANK 426 straipsnio sudėties nebuvimÄ , tačiau jo nuomone, teismas netyrė visų administracinio nusižengimo iÅ¡tyrimui byloje esančių aplinkybių, be to užkirto nukentėjusiajam pasinaudoti procesine teise iÅ¡kviesti liudytojÄ , kuris matė po eismo įvykio K.

M. atliktus veiksmus ir galėjo paliudyti svarbias aplinkybes kvalifikuojant administracinį nusižengimÄ pagal ANK 426 straipsnį. 3.3. 2021 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio metu mažametė A. D. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo po susidÅ«rimo automobilį patraukė iÅ¡ įvykio vietos, t. y. buvęs automobilis iÅ¡ įvykio vietos buvo nuvarytas prie namo laiptinės, kurioje gyvena administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nukentėjusysis nesupranta, kodėl teismas nevertino Å¡ios mažametės parodymų, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kad automobilis tuoj po įvykio buvo patrauktas, ne į kokiÄ nors Å¡alia esančiÄ laisvÄ vietÄ , tačiau parvarytas prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos, o toliau sekę veiksmai, t. y. vaiko parvedimas namo, nebuvo niekaip susijęs su pagalbos teikimu. 3.4.

Teismas vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinimas administracinio nusižengimo byloje suformuluotas pagal du administracinio nusižengimo kodekso straipsnius: ANK 416 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį, todėl nurodė, kad nukentėjusio asmens teisės nebus pažeistos, jeigu iÅ¡ esmės byla bus nagrinėjama pagal Å¡iuos du straipsnius. Advokato vertinimu, visiÅ¡kai nesuprantama tokia teismo pozicija ir prieÅ¡ingi teismo veiksmai. Teismo posėdžio metu, teismas atsisakęs tirti administracinį nusižengimÄ pagal ANK 426 straipsnį ir tenkinti nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti liudytojÄ , 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarime įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K.

M. veiksmus ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalies atžvilgiu. Å iuo atveju, uždraudus nukentėjusiajam, pasinaudoti procesinėmis teisėmis, numatytomis ANK, iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo, tinkamai ir pilnai neįvertinęs ir nesurinkęs visų tokios veikos kvalifikavimui reikalingų įrodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinį nusižengimÄ pagal ANK 426 straipsnį. 3.5. Advokato nuomone, TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų priimtas sprendimas ANK 426 straipsnio atžvilgiu, negali bÅ«ti pripažintas visapusiÅ¡ku ir pagrįstu, nes dalis įrodymų byloje iÅ¡ viso nebuvo tirta, o kitų įrodymų tyrimas atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai.

Teismas nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų ir neaiÅ¡kumų, todėl nepagalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ , TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai, nepagrįstai apribodami nukentėjusiojo asmens procesines teises, vengdami atlikti savo pareigÄ , t. y. bÅ«ti aktyvių tiriant administracinio nusižengimo tyrimÄ , neiÅ¡tyrė visų administracinio nusižengimo bylai iÅ¡nagrinėti svarbių aplinkybių, todėl padarė tiek procesinės, tiek materialiosios teisės pažeidimus, dėl kurių 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-194-853/20211 (teisminio proceso Nr. 4-29-3-00062-2021-1) dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnyje yra neteisėta ir turėtų bÅ«ti panaikinta ir atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkti įrodymai ir įvertintos aplinkybės, reikÅ¡mingos administracinio nusižengimo bylos iÅ¡nagrinėjimui iÅ¡ esmės, grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui tirti iÅ¡ naujo. 3.6.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK net nevertino ir nesigilino, t. y. neatliko jokių veiksmų, kurie pagrįstai leistų teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nepažeidė ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų. 2021 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini)PK priėmė nutarimÄ L. B. pripažinti nukentėjusiuoju. Nutarime nurodoma, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad L. B., eismo įvykio metu patyrė žalÄ .

Nukentėjusiuoju pripažintas asmuo net nebuvo supažindintas su priimtu nutarimu, o institucija priėmusi nutarimÄ , net nevertino, kokio dydžio žala galėjo atsirasti, tačiau dar tÄ pačiÄ dienÄ surašė Administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 73-ANR_P-764-2021, o po 4 minučių priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-295-2021. Dėl nepilnai atlikto tyrimo, nėra galimybės spręsti netgi kokia ANK 426 straipsnio dalis galėtų bÅ«ti taikoma Å¡iuo konkrečiu atveju. 3.7.

Advokatas pažymi, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. AN2-151-354/2020 (teisminio proceso Nr. 4-29-3-00218-2020-3) nurodė, kad atliktas tyrimas neišsamus, atliktas skubotai, neįvertintos visos administracinio nusižengimo bylai teisingai išspręsti reikalingos aplinkybės. Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo amžiaus nebuvo apklaustas L. B., todėl jo atitinkamos procesinės teisės numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje buvo pažeistos.

Byloje nėra duomenų, kad įstatyminė L. B. atstovė bÅ«tų prieÅ¡taravusi tokiai vaiko apklausai ar kad L. B. negalėtų duoti teisingų parodymų. Nepaisant Å iaulių apygardos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl L. B. apklausos, institucija, atlikdama pakartotinį tyrimÄ ignoravo šį teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ir dėl visiÅ¡kai neaiÅ¡kių priežasčių neapklausė L. B.. Atsižvelgiant į tai, kad ir pakartotinis tyrimas, atliekamas pažeidžiant ANK tyrimo atlikimui keliamus reikalavimus, L.

B. turi pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad institucija veikia tendencingai, tikslingai nevertindama visų reikÅ¡mingų administracinio nusižengimo aplinkybių, siekdama sukurti kuo palankesnę padėtį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. 3.8. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-151-354/2020 nurodė, kad neturi teisinio pagrindo vertinti K. M. veiksmų ANK 426 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi pagal minėtÄ ANK straipsnį institucijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nebuvo nei pradėta, nei atsisakyta jÄ pradėti, o skundžiamoje apylinkės teismo rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta praneÅ¡ti institucijai apie galimai K.

M. padarytÄ kitÄ administracinį nusižengimÄ . Vis dėlto, atkreiptinas institucijos dėmesys, jog vertinant K. M. parodymus (jų patikimumÄ ), bÅ«tina atsižvelgti ir į priežastis, kodėl pastaroji delsė apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai. 3.9. Advokato vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantis (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK 2021 m. vasario 26 d. tarnybinis praneÅ¡imas „Dėl eismo įvykio“, kuriame tyrimÄ atlikusi pareigÅ«nė, samprotauja apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus po eismo įvykio, nepagrindžia jokiais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais.

BÅ«tent Å iaulių apygardos teismas institucijai nurodė, kad bÅ«tina įvertinti ir atsižvelgti į K. M. galimÄ suinteresuotumÄ nurodant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankias įvykio aplinkybes. Nepaisant to, tyrimÄ atlikusi tyrėja, nevertino iÅ¡ viso K. M. parodymų, surinktų įrodymų ir įvykio aplinkybių kontekste ir nesivadovaudama administracinėje byloje esančia medžiaga, nurodė, kad K. M. bei vaiko mama susitarė, jog vaikÄ pristatys į gydymo įstaigÄ patys, o vairuotoja lauks eismo įvykio vietoje.

Niekaip nesuprantama, ko galima laukti ir kiek galima laukti eismo įvykio vietoje, apie patį įvykį nepraneÅ¡us policijai. Tyrėja taip pat netyrė to fakto, kad praneÅ¡imÄ apie eismo įvykyje sužalotÄ nepilnametį gavo iÅ¡ medicinos įstaigos, o ne iÅ¡ administracinį nusižengimÄ padariusio asmens. Eismo įvykį sukėlusi K. M. policijai apie įvykį pranešė tik po to, kai tai buvo padariusi gydymo įstaiga. Taigi akivaizdu, kad K. M. ne tik pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, parvesdama vaikÄ namo, tačiau tikėjosi iÅ¡ viso apie tokį įvykį nepraneÅ¡ti policijai. 3.10.

Advokatas pažymi, kad, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , eismo įvykio vietÄ galima palikti tik tuo atveju, jeigu yra pasiÅ¡alinama praneÅ¡ti policijai ir tai atlikus grįžtama į įvykio vietÄ , arba praneÅ¡us policijai, pastaroji leidžia palikti eismo įvykio vietÄ . Taigi, administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga patvirtinta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ne dėl to, kad bÅ«tų praneÅ¡ta policijai apie eismo įvykį, o turėdama tikslÄ paskambinti sužeisto vaiko tėvams.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, akivaizdu, kad K. M. paliko eismo įvykio vietÄ ne todėl, kad praneÅ¡tų policijai, tačiau todėl, kad paskambintų vaiko tėvams, t. y. tikėdamasi, kad sužeidimai yra nedideli, o vaikui atsipirkus nubrozdinimu ir iÅ¡gÄ sčiu, policijai apie įvykį iÅ¡ viso nereikėtų praneÅ¡ti. 3.11. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK tyrėja, vertindama K. M. paaiÅ¡kinimÄ visiÅ¡kai neatsižvelgė į loginės sekos neturintį paaiÅ¡kinimÄ , kad K.

M. „iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alinau. Ir automobilyje prasėdėjo dar kurį laikÄ . <...> Bet aÅ¡ nieko nebelaukus pati paskambinau pagalbos telefonui 112 ir praneÅ¡iau apie visÄ Ä¯vykį, ir kad jau kelias valandas tebelaukiu automobilyje“. VisiÅ¡kai nesuprantamas ir nelogiÅ¡kas toks asmens elgesys. Per keletÄ valandų, kurias nurodo K. M. buvo pakankamai laiko nusiraminti ir praneÅ¡ti apie įvykį policijai, tačiau kaip ir nurodo paaiÅ¡kinime, tik sužinojusi, kad (duomenys neskelbtini) ligoninė pranešė policijai apie įvykį, pati paskambino.

TokiÄ Ä¯vykių seka paaiÅ¡kina ir byloje surinkta medžiaga iÅ¡ kurios matyti, kad eismo įvykis įvyko 2020 m. gegužės 27 d. 16.30 val. (duomenys neskelbtini) ligoninė apie eismo įvykio metu sužalotÄ asmenį pranešė 18.50 val. Administracinėn atsakomybėn traukiama K. M. policijai apie sukeltÄ eismo įvykį pranešė tik 20.10 val. PaaiÅ¡kinime nurodyta, kad policija atvyko po 15 min. nuo K. M. praneÅ¡imo, kuriems ji viskÄ papasakojo, nurodė eismo įvykio vietÄ , paaiÅ¡kino, kad liepė laukti vaiko tėvai jų (tikėtina policijos) skambučio, patikrino blaivumÄ , nupaveikslavo automobilį ir leido pastatyti į stovėjimo vietÄ .

VisiÅ¡kai nelogiÅ¡kas ir nesuprantamas K. M. paaiÅ¡kinimas, kad jai buvo liepta laukti. Kaip jau minėta aukščiau, pareigas vairuotojams nustato įstatymai, bet ne bendri asmenų susitarimai. Be to, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir neaiÅ¡ku, kiek K. M. laiko dar bÅ«tų laukusi tariamai atvykstančios policijos. Akivaizdu, kad ne K. M. pranešė apie įvykį, todėl tikėti parodymais apie tai, kad automobilis visÄ laikÄ buvo eismo įvykio vietoje, atsižvelgiant į K. M. nenuoseklumÄ ir loginės įvykių sekos stygių, negalima.

4. Atsiliepimu į nukentėjusiojo atstovo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundÄ administracinėn atsakomybėn patraukta K. M. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Kadangi nukentėjusysis apeliaciniu skundu sutinka su priimtu nutarimu dėl jos (K. M.) patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . 4.1. Pažymi, jog nukentėjusysis nesutikdamas su priimtu nutarimu pateikė apeliacinį skundÄ , tačiau jame nurodo, kad nukentėjusysis sutinka su aukščiau teismo konstatuotais administraciniais nusižengimais, pagal kuriuos K.

M. patraukta administracinėn atsakomybėn ir Å¡iame skunde jų neginčija. Kadangi ji (K. M.) patraukta administracinėn atsakomybėn pagal jai suformuluotÄ kaltinimÄ , todėl nukentėjusysis neturi teisės reikalauti patraukti jÄ administracinėn atsakomybėn dar pagal kitÄ administracinį nusižengimÄ , kurio ji nepadarė. 4.2. Pažymi, kad per ilgai užsitęsusį procesÄ K. M. veiksmai buvo įvertinti visapusiÅ¡kai, teismas iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ kaltinimo ribose, jos veiksmuose nei protokolÄ suraÅ¡iusi įstaiga nei teismas kito administracinio nusižengimo sudėties nenustatė. 5. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 9 nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. 5.1.

Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas teismo nutarimas yra objektyvus, teisingas ir teisėtas. 5.2. Pažymi, kad advokato Arvydo Aranausko skunde pabrėžiama, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. M. pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nepraneÅ¡usi policijai ir jai už tai nėra taikyta administracinė atsakomybė. Tačiau prieÅ¡ suraÅ¡ant vairuotojai K. M. protokolÄ buvo sprendžiamas atsakomybės klausimas dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, vairuotojos atžvilgiu, kadangi automobilio vairuotoja iÅ¡ karto nepranešė apie eismo įvykį policijai.

Tačiau iÅ¡ surinktos medžiagos buvo matyti, kad automobilio vairuotoja įvykus eismo įvykiui, pasirÅ«pino berniuku, suteikė kiek įmanoma pirmÄ jÄ pagalbÄ , prašė kitų vaikų, kad parneÅ¡tų ledo, dėjo ant sumuÅ¡imo, valė veidÄ , bei rÅ«pinosi sužalotu berniuku. Moteris pasielgė taip, kai reikalauja KET 219.5 p. reikalavimai. Kelių eismo taisyklių 219.5 punktas nurodo: įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o jeigu iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausiÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ savo transporto priemone, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. 5.3.

Atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju K. M. suteikusi pagalba, pasak vairuotojos, pati bÅ«dama Å¡oko bÅ«senoje, nepagalvojo iÅ¡ karto kviesti policijos, o pradėjo ieÅ¡koti berniuko tėvų ir apie įvykį visų pirma praneÅ¡ti jiems, kadangi vaikas kieme buvo vienas. Moteris parvedusi vaikÄ Ä¯ namus, susisiekė su berniuko mama ir viskÄ pasakojai jai, bei tarėsi su jÄ kÄ toliau daryti, nes buvo pati iÅ¡sigandusi ir pasimetusi. Tai rodo, kad moteris nepasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio tyčia, nepaliko vaiko vieno, ar slėpė įvykį, kad niekas nesužinotų, o atvirkščiai atliko pirminius veiksmus bÅ«tinus po eismo įvykio.

Ji paliko eismo įvykio vietÄ turėdama tikslÄ , kuo greičiau apie viskÄ praneÅ¡ti sužeisto vaiko tėvams. Automobilio vairuotoja susisiekus telefonu su berniuko mama, po to susitikus prie laiptinės, bendru susitarimu, nusprendė pirma pasirÅ«pinti vaiko sveikata ir jį pristatyti į gydymo įstaigÄ , o po to spęsti kÄ toliau daryti. TÄ patvirtinÄ moterų pateikti paaiÅ¡kinamai eismo įvykio medžiagoje. 5.4. Pažymi, kad remiantis KET 219.4 punktu, kuris nurodo: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.

IÅ¡ surinktos medžiagos, bei eismo įvykyje dalyvavusių asmenų pateiktų paaiÅ¡kinimų, matyti, jog K. M., bei vaiko mama R. B. susitarė, jog vaikÄ pristatys į gydymo įstaigÄ patys, ir vairuotojai vėliau praneÅ¡ apie berniuko sveikatos bÅ«klę. O vairuotojai liepė laukti. Tad moteris sugrįžo į eismo įvykio vietÄ , sėdėjo ir laukė savo automobilyje. Tad vairuotoja iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino, o prieÅ¡ingai, ji atliko visus bÅ«tinus veiksmus, kÄ privalo atlikti eismo įvykio dalyvis. 5.5.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Å is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia-tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu( pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , savo pėdsakus ir panaÅ¡iai.

K. M. veiksmai Å¡iame eismo įvykyje, akivaizdu buvo atvirkščiai prieÅ¡ingi, tai yra ji netyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos tÄ sÄ moningai suvokdama, o atvirkščiai kuo greičiau norėdama suteikti vaikui pagalbÄ , bei apie tai praneÅ¡ant tėvams ir priimti reikiamus sprendimus. 5.6. Advokatas, Arvydo Aranauskas atstovaujančio nepilnamečio L. B. atstovės pagal įstatymÄ R. B. interesus pateiktame skunde, akcentuoja, kad nebuvo apklausta teismo metu liudytoja R. Ž., tačiau moters paaiÅ¡kinimas buvo pateiktas apklausos metu 2020-06-16 d. liudytojo apklausos protokole, kuriam moteris iÅ¡dėstė viskÄ kÄ matė eismo įvykio dienÄ .

Tad priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje buvo remiamasi liudytojų parodymais apklausų metu, iÅ¡sakytais vaiko mamos, taip vairuotojos K. M. pateiktais paaiÅ¡kinimais, bei medžiagoje surinktais įrodymais. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo K. M. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir 243 straipsnio 2 dalį sutinka. Tačiau nesutinka, kad K. M. nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos 8. ANK 426 straipsnio pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panaÅ¡iai.

Sprendžiant klausimÄ , ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita. 8.1. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ (pareigÄ ) ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

Vienos iÅ¡ aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iÅ¡ įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia iÅ¡vengti atsakomybės), tačiau Å¡ios aplinkybės nėra bÅ«tinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). 8.2. Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimÄ (teisės pažeidimÄ ), iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.). 8.3.

Pirmosios instancijos teisme K. M. parodė, jog sustojusi pribėgo prie vaiko, kurio veidas buvo kruvinas. Ji rÅ«pinosi sužalotu vaiku, nuplovė kraujÄ bei perstačiusi automobilį, kad galėtų pravažiuoti kiti automobiliai, parvedė vaikÄ Ä¯ namus. Tada iÅ¡ vaiko gavusi jo mamos telefono numerį, paskambino vaiko mama ir pranešė apie įvykį. Dar pabuvo su vaiku, kol parėjo namo artimasis. Tada dar kartu su juo išėjo ir susitiko vaiko mamÄ , su kuria pasikalbėjo, jog susiskambins. Pati grįžo prie automobilio ir laukė vaiko mamos skambučio.

KeletÄ kartų skambino, vėliau pati pranešė policijai apie įvykį. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis L. B. parodė, kad moteris iÅ¡ automobilio paklausė jo, ar viskas gerai ir dar rÅ«pinosi juo, t. y. nuvalė kraujÄ , davė atsigerti vandens, parvedė į namus ir pabuvo su juo. Moteris prisiparkavo automobilį ir nuvedė jį į namus. Jis davė mamos telefono numerį namuose, kad moteris paskambintų jo mamai. Moteris liepė jam atsigulti namuose. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo L.

B. įstatyminė atstovė R. B. parodė, kad jai paskambino moteris, kuri pasakė, jog jos vaikas įvažiavo į jos automobilį bei yra nusibrozdinęs. Liudytoja apklausta A. D. parodė, jog teta, iÅ¡ to automobilio, patraukė automobilį į Å¡onÄ ir pasistatė prie savo laiptinės. Teta pasirÅ«pino berniuku, jam valė kraujÄ bei po to su berniuku nuėjo į jo namus. Liudytoja D. B. parodė, moteris paguodė tÄ vaikÄ bei pasirÅ«pino tuo vaiku. 8.4. 2021 m. vasario 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl eismo įvykio nurodyta, jog K.

M. vadovavosi KET 219.5 punktu ir visų pirma pasirÅ«pino nukentėjusiojo vaiko sveikata, pati suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ , pasirÅ«pino jo saugumu ir priežiÅ«ra, kol grįžo nukentėjusiojo vaiko artimieji bei laukė įvykio vietoje, kol atvažiavo policija, tai yra ji atliko bÅ«tinus veiksmus, kÄ privalo atlikti eismo įvykio dalyvis (1 t., b. l. 131–132). 8.5. Kelių eismo taisyklių 219.5 punktas nurodo: įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o jeigu iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausiÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ savo transporto priemone, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. 8.6.

Ä®vertinus aukščiau paminėtas aplinkybes matyti, jog automobilio vairuotoja įvykus eismo įvykiui, pasirÅ«pino nukentėjusiuoju, suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ , pasielgė taip, kai reikalauja KET 219.5 p. reikalavimai. Be to K. M. paliko eismo įvykio vietÄ turėdama tikslÄ , ne pabėgti iÅ¡ eismo įvykio, o kuo greičiau apie viskÄ praneÅ¡ti nukentėjusiojo tėvams. K. M. neslėpė įvykio, tik perdavusi vaikÄ jo artimiesiems grįžo į įvykio vietÄ , skambino nukentėjusiojo mamai bei teiravosi apie jo sveikatos bÅ«klę bei jos bÅ«tinybę apie įvykį informuoti policijÄ , įsitikinusi vaiko saugumu bei jo sveikatos bÅ«kle, taip pat pranešė policijai apie įvykį.

Todėl K. M. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus aukščiau aptartus duomenis teisingai nustatė, jog administracinės teisena pagal ANK 426 straipsnį nebuvo pradėta pagrįstai.

9. Apeliaciniu skundu advokatas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK nevertino ir nesigilino, t. y. neatliko jokių veiksmų, kurie pagrįstai leistų teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nepažeidė ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų. Tačiau iš bylos medžiagos (moterų pateikti paaiškinamai eismo įvykio medžiagoje) bei (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato atsiliepimo matyti, jog prieš surašant vairuotojai K.

M. protokolÄ buvo sprendžiamas atsakomybės klausimas dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, vairuotojos atžvilgiu, kadangi automobilio vairuotoja iÅ¡ karto nepranešė apie eismo įvykį policijai. Atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus byloje surinktÄ medžiagÄ , buvo matyti, jog K. M. nepasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio tyčia, nepaliko vaiko vieno, ar slėpė įvykį, kad niekas nesužinotų, o atvirkščiai atliko pirminius veiksmus bÅ«tinus po eismo įvykio. Po to grįžo prie automobilio ir laukė vaiko mamos skambučio, vėliau pati pranešė policijai apie įvykį.

10. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netyrė visų administracinio nusižengimo iÅ¡tyrimui byloje esančių aplinkybių, be to užkirto nukentėjusiajam pasinaudoti procesine teise iÅ¡kviesti liudytojÄ , kuris matė po eismo įvykio K. M. atliktus veiksmus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Å iaulių apygardos teismas nutartimi iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. AN2-151-354/2020 pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato apeliacinį skundÄ , dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ ir nuspręsta grÄ Å¾inti bylÄ Institucijai iÅ¡ naujo tirti, paliko TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistÄ .

Todėl buvo atliktas papildomas tyrimas ir nustatinėjamos papildomos aplinkybės. Pažymėtina, jog liudytojos R. Ž. paaiÅ¡kinimas buvo pateiktas apklausos metu (1 t., b. l. 73). 2020 m. birželio 16 d. liudytojo apklausos protokole nurodytos aplinkybės, kurias matė minėta liudytoja. Å iuo atveju TelÅ¡ių apylinkės teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , t. y. teismo posėdžio metu duotus nukentėjusiojo L. B., jo įstatyminės atstovės R. B. bei mažamečių liudytojų A.

D. ir D. B. parodymus, vaizdo įraÅ¡Ä (1 t., 124), Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto iÅ¡vadas (1 t., b. l. 119–123), 2020 m. birželio 9 d. apžiÅ«ros protokolÄ bei foto lenteles (1 t., b. l. 24–25, 27–30), 2020 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolÄ (1t., b. l. 1–2), eismo įvykio vietos schemomas (1 t., b. l. 3, 5), 2020 m. birželio 19 d. eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ bei foto lentelėmis (1 t., b. l. 6–8, 9–11). Byloje surinktų duomenų, kurie vieni kitus atitinka bei papildo, visuma leido pirmosios instancijos teismui įvertinti nagrinėjamÄ situacijÄ ir priimti teisėtÄ sprendimÄ .

Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Å iuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas įvertino bylos duomenų visumÄ , iÅ¡vadas iÅ¡samiai motyvavo, nutartyje jokių prieÅ¡taravimų nėra.

Vien tai, kad nukentėjusiojo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos aplinkybių vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

11. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvienÄ skunde dėstomÄ samprotavimÄ , o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvÅ«s (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).

12. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog nukentėjusiojo atstovas advokatas dėl K. M. kaltės pagal ANK 426 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besÄ lygiÅ¡kai jÄ laikyti teisinga. Byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai paneigia K. M. kaltę pasitraukus iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti ne taip kaip pageidauja nukentėjusiojo atstovas advokatas, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog teismas Å¡iuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.

13. Vadovaujantis tuo kas iÅ¡dėstyta, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Apylinkės teismas priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl naikinti skundžiamÄ nutarimÄ skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir nukentėjusiojo L. B. atstovo advokato Arvydo Aranausko apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Boleslovas Kalainis