d2f2dbed-eb98-4b5e-8a2f-640978b053c4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-627-553/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40602-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.2.; 3.1.18.1.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės (apeliantės) J. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-48624-869/2015 pagal ieÅ¡kovo V.

R. ieÅ¡kinį atsakovei J. R. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, valstybės institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė 2015-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinys atsakovei J. R. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, valstybės institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, jog šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje sutuoktiniai susilaukė trijų vaikų: (duomenys neskelbtini) dukros G. R., (duomenys neskelbtini) sūnaus K. R. bei (duomenys neskelbtini) sūnaus D. R.. Ieškovo teigimu, dėl nesibaigiančių atsakovės agresijos ir pykčio priepuolių, nesiliaujančio fizinio ir psichologinio smurto ieškovo ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu V.

R. buvo priverstas palikti Å¡eimos namus. Nuo 2015-05-22 Å¡alys kartu nebegyvena. IeÅ¡kovas tikėjosi, jog jam išėjus iÅ¡ namų atsakovės įtūžio protrÅ«kių sumažės, nes ieÅ¡kovė dėl tokio savo elgesio kaltino ieÅ¡kovÄ , o Å¡alių nepilnamečiai vaikai augs ramesnėje aplinkoje, tačiau, pasak V. R., situacija Å¡eimoje nepasikeitė. IeÅ¡kovas teigia, jog J. R. turi psichologinių ir psichinių sveikatos problemų, kurios kelia grėsmę Å¡alių nepilnamečių vaikų fizinei ir psichologinei sveikatai.

IeÅ¡kovas nurodo, jog 2015-11-17 mokyklos, kuriÄ lanko G. ir K. R., direktorė nurodė, kad vaikai skundėsi, jog motina prieÅ¡ juos panaudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ . IeÅ¡kovas nuvyko į mokymo įstaigÄ ir kartu su vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais perėmė vaikus savo globai. 2015-11-18 V. R., tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, iÅ¡ motinos taip pat pasiėmė ir mažametį D. R., tad Å¡iuo metu visi trys nepilnamečiai vaikai gyvena su juo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovas V.

R. praÅ¡o teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-26 nutartimi nutarė ieÅ¡kovo V. R. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nustatė Å¡alių nepilnamečių vaikų: G. R., K. R. ir D. R. laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu V. R. iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo.

Nutartį nurodė vykdyti skubiai.Teismas nustatė, kad Valstybės teismo medicinos tarnybos specialistai ne kartÄ konstatavo ieÅ¡kovui padarytus sužalojimus, kurie vertintini kaip nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai. Teismas taip pat nustatė, jog VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ psichologė L. B. kreipėsi į įvairias institucijas praneÅ¡imu apie smurtÄ artimoje aplinkoje, informuodama apie nepilnamečių G. ir K. R. patiriamÄ smurtÄ artimoje aplinkoje, t.y. apie motinos J. R. naudojamÄ fizinį smurtÄ nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Psichologė nurodė, jog dėl Å¡eimoje pasireiÅ¡kiančio destruktyvaus J. R. elgesio nepilnametė G. R. gyvena, patirdama iÅ¡ motinos psichologinį ir fizinį smurtÄ , mergaitei yra iÅ¡sivystęs muÅ¡amo vaiko sindromas. Teismas iÅ¡ pateiktų įrodymų vertino, jog atsakovės pasirinktas elgesys su nepilnamečiais vaikais galimai daro didžiulę tiek psichologinę, tiek fizinę žalÄ nepilnamečių vaikų sveikatai, jų interesams, gali bÅ«ti žalojantis jų sveikatÄ ar net keliantis pavojų jų gyvybei.

Teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, padarė iÅ¡vadÄ , jog iki civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo nepilnamečių vaikų interesai bus geriau užtikrinti jiems gyvenant su ieÅ¡kovu, todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti nepilnamečių vaikų G. R., K. R. ir D. R. laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovė J. R. (apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-26 nutartį panaikinti ir šį klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmesti.Nurodo, kad ieÅ¡kovas suklaidino teismÄ dėl poreikio taikyti tokias priemones buvimo. IeÅ¡kovas sÄ moningai jau nuo 2014 metų ruošėsi, kad sumodeliuotų situacijÄ , jog atsakovė yra smurtautoja, netinkama mama ir atimtų iÅ¡ atsakovės vaikus. FaktiÅ¡kai nuo pat santuokos pradžios pats ieÅ¡kovas atsakovės atžvilgiu nuolat naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ , kurio įtakoje iÅ¡ tikrųjų atsakovė palūžo ir tapo visiÅ¡kai priklausoma nuo ieÅ¡kovo valios ir jo valdoma.

KeletÄ kartų dėl smurto teko kreiptis pagalbos į medikus. Apie tai, kad ieÅ¡kovas, o ne atsakovė smurtauja, gali patvirtinti ir daugybė sutuoktinių pažįstamų, kurie atėję į svečius, matydavo atsakovės kÅ«nÄ nuolat nusėtÄ mėlynėmis. Atsakovė sutinka, kad ieÅ¡kovo pateikti garso įraÅ¡ai nedaro atsakovei garbės ir juose užfiksuotas elgesys yra nepateisinami, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės elgesį iÅ¡provokavo ir sÄ lygojo pats ieÅ¡kovas, Å¡ie įraÅ¡ai neturėtų bÅ«ti vertintini, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ .

Pateikti įrašai buvo padaryti, atsakovei nežinant ieškovo iniciatyva, siekiant juos panaudoti prieš atsakovę. 2015-11-19 kreipėsi į Vilniaus moterų namus pagalbos dėl susiklosčiusios šeimoje padėties. Atsakovės būklę įvertinę specialistai konstatavo, kad atsakovei būdingi stipriai išreikšti potrauminio streso sindromai, kurie galimai išsivystė dėl ilgamečio ir sisteminio sutuoktinio smurto. Atsakovei nėra pareikšti jokie įtarimai dėl smurtavimo, todėl vien pranešimai nelaikytini pakankamu pagrindu vertinti atsakovės veiksmus.

IeÅ¡kovo pateiktos specialisto iÅ¡vados dėl jam padarytų sužalojimų iÅ¡raÅ¡ytos 2014-2015 metai, kai ieÅ¡kovas pradėjo sÄ moningai dirbtinai modeliuoti situacijÄ , kad atsakovę neteisingai apkaltinti smurtavimu. Teismas, priimdamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nulėmė vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , net neiÅ¡siaiÅ¡kinęs kaip tai paveiks vaikus. IeÅ¡kovas V. R. atsiliepimu į pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-26 nutartį nepakeistÄ .Nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo ir yra reali grėsmė ieÅ¡kovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, pastariesiems gyvenant kartu su motina.

Byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog J. R. naudoja nuolatinį psichologinį ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo tris nepilnamečius vaikus, juos traumuoja, yra agresyvi, neprognozuojama, neadekvati, nestabilios ir nuolat besikeičiančios nuotaikos. Atkreipia dėmesį, jog vaikai jau iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vaiko teisių apsaugos institucijos iniciatyva buvo perduoti ieÅ¡kovo globon. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaikams laikinai gyventi su tėvu yra nesaugu, jis neva smurtauja arba kad gyvenimas su tėvu pažeidžia jų teises ir interesus, prieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vadų ir buities tyrimo aktų turinio, vaikai pas tėvÄ jaučiasi saugesni, jie gali normaliai ruoÅ¡tis pamokoms namuose, jiems sudarytos visos tinkamos buities bei normaliai gyvenimui ir vystymuisi reikalingos sÄ lygos.

Ieškovas nurodo, kad vaikams negyvenant kartu su motina, atsakovė ir toliau terorizuoja vaikus tiek netoleruotino turinio SMS žinutėmis, tiek skambučiais, tiek nuolat tyko nepilnamečių vaikų prie jų ugdymo įstaigos, juos persekioja. Atsakovė nepateikė nei vieno objektyvaus rašytinio ar kitokio įrodymo dėl jos nurodytos aplinkybės, kad neva ne atsakovė, bet ieškovas nuolat tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtavo šeimoje. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės tėra atsakovės deklaratyvūs ir nepagrįsti teiginiai.

Kritiškai turėtų būti vertinama 2015-12-10 Vilniaus moterų namų Krizių centro pažyma, kadangi ji surašyta, remiantis tik atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, pažyma surašyta neaiškios kvalifikacijos psichologo. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-11-26 nutartimi nutarė nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ laikinai nustatyti su ieÅ¡kovu.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-11-26 nutarties yra iÅ¡ esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad Å¡i laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama vien kaip bÅ«tinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimÄ , nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas.

Dėl Å¡ios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos teisinį sureguliavimÄ . Tokia laikinai ginčo situacijÄ sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė yra laikinos gyvenamosios vietos nustatymas (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.).Laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas iki bus priimtas sprendimas byloje, gali bÅ«ti taikoma esant aplinkybių visetui:

1) tėvai gyvena skyriumi;

2) vieno iÅ¡ tėvų elgesys, gyvenimo bÅ«das kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis. Å i laikinoji apsaugos priemonė – yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio (ultima ratio) ir jos taikymÄ pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų pusės.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio ir įrodymų visumos galima spręsti apie atsakovės neigiamÄ poveikį vaikų interesams.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo prieÅ¡ingai, teigia, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas naudojo tiek fizinį tiek psichologinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ ir vaikus. Apeliantė taip pat nurodo, jog vaikai nenori gyventi su ieÅ¡kovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tarp Å¡alių yra konfliktiÅ¡ki santykiai. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra vadovaujamasi tikėtinumo taisykle, kuriÄ taikant, labiau tikėtina, kad atsakovės elgesys sutuoktinio, tiek nepilnamečių Å¡alių vaikų atžvilgiu nėra tinkamas.

Tuo tarpu įrodymų, apie ieÅ¡kovo netinkamÄ elgesį atsakovės ar jos vaikų atžvilgiu byloje nėra, tokių pagrįstų ir neginčijamų įrodymų atsakovė nepateikė ir su atskiruoju skundu.Atsižvelgiant į visas bylos faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad, nustačius laikinÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, bÅ«tų pažeisti vaikų interesai. Pažymėtina, kad, tenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir nustačius laikinÄ mažamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, nėra apribota atsakovės teisė bendrauti su vaikais Å¡alių susitarimu, o kilus ginčams dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė turi teisę teikti teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Aldona Tilindienė