d2f14918-a3a2-45f9-bc1e-92ca7e28c837 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-175-605/2011

(Proceso Nr. 2-05-3-23831-2009-8)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5;

 (S)

 121.15.; 121.18.; 121.21.

Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės,

sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei, dalyvaujant ieškovėms N. L. ir V. Š., jų atstovams Petrui

Balčaičiui ir advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovo atstovui advokatui Daliui Mecelicai vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių N. L., V. Å . ir atsakovo AB „Autrolis“ atstovo advokato Daliaus Mecelicos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo pakeitimo bei panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2921-752/2010 pagal ieÅ¡kovių N. L. ir V. Å . ieÅ¡kinius atsakovui AB „Autrolis“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teisėjų kolegija nustatė:

IeÅ¡kovės N. L. ir V. Å . (1 t. b.l. 3-5, 84-85; 2 t., b.l. 3-5, 54-55) prašė pripažinti neteisėtu jų atleidimÄ iÅ¡ darbo, grÄ Å¾inti į darbÄ dirbti troleibuso vairuotojomis už atsakovo 2009-07-15 įsakyme Nr. V-135 nurodytÄ 9,63 Lt dydžio valandinį tarifinį atlygį bei už darbo valandÄ mokamÄ 2,50 Lt dydžio skatinamÄ jÄ atlyginimo dalį, sprendimÄ dalyje dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ vykdyti skubiai, priteisti darbo

užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė V. Å . taip pat prašė grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ anksčiau turėtomis

darbo sÄ lygomis, t.y. dirbti troleibuso vairuotoja su 011 garažinio numerio „Soliaris“ modelio troleibusu arba su kitu jam prilygintu troleibusu, jei pastarasis bÅ«tų nepataisomai sugedęs.

IeÅ¡kovė V. Å . patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad nuo 1983 m. vasario 25 d. dirbo pas atsakovÄ troleibuso vairuotoja. Nuo 2006 m. gruodžio mėnesio vairavo nuolatiniam darbui paskirtÄ 011 garažinio numerio „Soliaris“ modelio troleibusÄ 5-tu troleibusų eismo marÅ¡rutu. Nuo 2009-11-15 yra atleista iÅ¡ darbo Darbo kodekso 129 straipsnio pagrindu kaip atsisakiusi dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Atsakovas neturėjo teisės laikyti ieÅ¡kovę atsisakiusiu dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis asmeniu, todėl negalėjo nutraukti darbo sutarties DK 129 straipsnio pagrindu, o kitų pagrindų atleisti pastarÄ jÄ iÅ¡ darbo nebuvo.

Atsakovas 2009-07-17 ieÅ¡kovei įteikė praneÅ¡imÄ dėl jos darbo užmokesčio pakeitimo, kur buvo nurodyta, jog jis vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė nuo 2009-09-01 dienos pakeisti vienÄ iÅ¡ darbo sutarties sÄ lygų, joje nustatyto valandinio atlyginimo dydžio sumažinimo bÅ«du, o tokį savo sprendimÄ apibÅ«dino ieÅ¡kovės darbo sÄ lygų pakeitimu. Tokius praneÅ¡imus atsakovas iÅ¡dalino visiems troleibusų vairuotojams, remdamasis savo 2009-07-15 įsakymu Nr. V-135 „Dėl 2008 birželio 16 d.

įsakymo Nr.110-V „Dėl valandinio tarifinio atlygio ir skatinimo“ dalinio pakeitimo“, kuriuo pakeitė ne tik troleibusų vairuotojų darbo sutartyse nustatytÄ valandinio atlyginimo dydį apibÅ«dinantį įsakymÄ Nr. 110-V, bet ir sulaužė taikinimo procedÅ«ros pagrindu dėl kolektyvinio ginčo tarp Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sÄ jungos (toliau KTVPS) ir atsakovo užbaigimo sÄ lygas, nustatančio 2008-06-10 dienos taikinimo komisijos susitarimo protokole užfiksuotÄ sprendimÄ dėl troleibusų vairuotojų atlyginimo dydžio nustatymo.

Tuo pagrindu KTVPS komiteto sprendimu nuo 2009-08-24 buvo paskelbtas neterminuotas troleibusų vairuotojų streikas, kurio dalyvė yra ir ieÅ¡kovė. Kadangi pas atsakovÄ dirbančių troleibuso vairuotojų (tame tarpe ir ieÅ¡kovės) darbo sutartyse nustatyti darbo užmokesčio dydžiai yra susieti su 2008-06-10 taikinimo komisijos sutarimo protokolu, atsakovo reikalavimas sutikti dirbti už mažesnį atlyginimÄ , nei nustatyta 2008-06-10 taikinimo komisijos sutarimų protokole, yra neteisėtas, o juo labiau neteisėtas yra sprendimas atleisti iÅ¡ darbo su tuo nesutikusius asmenis atsisakymo dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis pagrindu.

Kadangi nuo 2009-08-24 ieÅ¡kovės darbo užmokesčio dydžio klausimas buvo sprendžiamas kolektyvinių darbo santykių pagrindu vykstančio troleibuso vairuotojų streiko bÅ«du, iki atsakovo nurodytos 2009-09-01 datos sutikimo dirbti už mažesnį atlyginimÄ ji nepareiÅ¡kė, todėl atsakovas jai įteikė 2009-09-02 įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 120 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 129 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindais, o jame nurodytÄ Ä¯spėjimo terminÄ iki 2009-11-04 dienos savo papildomu 2009-10-29 praneÅ¡imu pratęsė iki 2009-11-15.

Kauno apygardos teismui 2009-09-28 nutartimi sustabdžius neterminuotÄ troleibusų vairuotojų streikÄ neribotam laikui, savo 2009-11-11 pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ , praneÅ¡dama, kad sutinka dirbti už jo nurodyto dydžio mažesnį atlyginimÄ ir kad sutinka tai patvirtinti pasiraÅ¡ydama atitinkamo turinio darbo sutarties pakeitimÄ . Kad tokį pastarosios pareiÅ¡kimÄ atsakovas gavo, su juo susipažino dar iki darbo sutarties nutraukimo dienos, patvirtina jo 2009-11-12 ieÅ¡kovei pateiktas raÅ¡tas Nr. 791.

IeÅ¡kovė N. L. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad nuo 1993 m. kovo 1 dienos dirbo pas atsakovÄ troleibuso vairuotoja. Nuo 2006-11-20 vairavo nuolatiniam darbui paskirtÄ 006 garažinio numerio „Soliaris“ modelio troleibusÄ 7-tu troleibusų eismo marÅ¡rutu. Nuo 2009-12-10 yra atleista iÅ¡ darbo LR Darbo kodekso 129 straipsnio pagrindu kaip atsisakiusi dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Savo ieÅ¡kinį grįsdama analogiÅ¡kais ieÅ¡kovės V. Å . ieÅ¡kinio motyvais, nurodė, kad atsakovas 2009-07-17 ieÅ¡kovei įteikė praneÅ¡imÄ Â dėl jos darbo užmokesčio pakeitimo, kur buvo nurodyta, jog jis vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė nuo 2009-09-01 dienos pakeisti vienÄ iÅ¡ darbo sutarties sÄ lygų, joje nustatyto valandinio atlyginimo dydžio sumažinimo bÅ«du, o tokį savo sprendimÄ apibÅ«dino ieÅ¡kovės darbo sÄ lygų pakeitimu. Kadangi nuo 2009-08-24 ieÅ¡kovės darbo užmokesčio dydžio klausimas buvo sprendžiamas kolektyvinių darbo santykių pagrindu vykstančio troleibuso vairuotojų streiko bÅ«du, iki atsakovo nurodytos 2009-09-01 datos sutikimo dirbti už mažesnį atlyginimÄ ji nepareiÅ¡kė, todėl atsakovas jai įteikė 2009-10-08 įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 120 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 129 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindais. Kauno apygardos teismui 2009-09-28 nutartimi sustabdžius neterminuotÄ troleibusų vairuotojų streikÄ neribotam laikui, savo 2009-10-05 pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ , praneÅ¡dama, kad sutinka dirbti už jo nurodyto dydžio mažesnį atlyginimÄ ir kad sutinka tai patvirtinti pasiraÅ¡ydama atitinkamo turinio darbo sutarties pakeitimÄ . Kad tokį pastarosios pareiÅ¡kimÄ atsakovas gavo, su juo susipažino dar iki darbo sutarties nutraukimo dienos, patvirtina jo 2009-10-08 ieÅ¡kovei pateiktas raÅ¡tas Nr. 685.

Kauno miesto

apylinkės teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu (3 t., b.l. 52-63) ieškovės N. L. ieškinį tenkino pilnai, V. Š. ieškinį

tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino neteisėtu ieÅ¡kovės N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovo AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus 2009-12-09 įsakymu Nr. P-486. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovę N. L. į ankstesnį darbÄ AB „Autrolis“ troleibuso vairuotoja. Priteisė ieÅ¡kovei N. L. iÅ¡ atsakovo AB „Autrolis“ vidutinį darbo užmokestį po 124,96 Lt už priverstinę pravaikÅ¡tÄ kiekvienÄ darbo dienÄ , nuo 2010-05-11 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos,Â

300 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pripažino neteisėtu ieÅ¡kovės V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovo AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus 2009-11-12 įsakymu Nr. P-454. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovę V. Å . į ankstesnį darbÄ AB „Autrolis“ troleibuso vairuotoja. Priteisė ieÅ¡kovei

V. Å . iÅ¡ atsakovo AB „Autrolis“ vidutinį darbo užmokestį po 123,68 Lt už priverstinę pravaikÅ¡tÄ kiekvienÄ darbo dienÄ , nuo 2009-11-16 iki teismo sprendimo įvykdymo, 300 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo AB „Autrolis“ valstybei 421 Lt žyminio mokesčio ir 18,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovė N. L. nuo 1993-03-01 iki 2009-12-10 dirbo atsakovo įmonėje troleibusų vairuotoja (2 t, b.l. 6, 39, 40). 2009-07-15 ieÅ¡kovė gavo darbdavio praneÅ¡imÄ , kad nuo 2009-09-01 mažės jos valandinis darbo užmokestis, kuris bus 9,63 Lt už valandÄ ir 2,50 Lt per valandÄ skatinimas už kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ (2 t., b.l. 37). Darbo apmokėjimo sÄ lygų keitimo pagrindas ir priežastis praneÅ¡ime nenurodyta, tik nurodyta, kad ieÅ¡kovė ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos turi pateikti raÅ¡tu savo sutikimÄ ar nesutikimÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, o negavus tokio sutikimo, bus laikoma, kad ji nesutinka su darbo užmokesčio mažinimu ir bus atleista iÅ¡ darbo pagal LR DK 129 str. nuostatas.

IÅ¡ 2009-07-31 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-151 matyti, kad praneÅ¡ime nurodytas 14 dienų terminas buvo atÅ¡auktas, iÅ¡ dalies pakeičiant liepos 15 dienos praneÅ¡imÄ ir iÅ¡braukiant žodžius „ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos“, o įsakymo 1 punktu nustatytas naujas terminas – iki 2009-09-01 (3 t., b.l. 8). IeÅ¡kovė su Å¡iuo įsakymu pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta 2009-08-04 (3 t., b.l.10). 2009-10-08 ieÅ¡kovė gavo įspėjimÄ , kad po dviejų mėnesių darbo sutartis su ja bus nutraukta, vadovaujantis LR DK 120 str. 1 d. ir 3 d., 129 str. 1 d. ir 2 d. bei 130 str. nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad dėl kritiÅ¡kos bendrovės ekonominės bÅ«klės buvo priimtas sprendimas (valdybos 2007-07-10 protokolas Nr. 4 ir generalinio direktoriaus 2009-07-15 įsakymai Nr. V-134 ir Nr. V-135) mažinti bendrovės darbuotojų darbo užmokestį ir Å¡iuo pagrindu jai buvo įteiktas praneÅ¡imas dėl darbo užmokesčio pakeitimo, tačiau ji nesutiko dirbti už sumažintÄ darbo užmokestį (2 t,. b.l. 10). 2009-10-05 AB „Autrolis“ buvo užregistruotas ieÅ¡kovės raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas dirbti už mažesnį atlyginimÄ (2 t., b.l.11). 2009-10-08 jai buvo praneÅ¡ta, kad darbdavys dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių neturi galimybės patenkinti jos 2009 m. spalio mėnesio pareiÅ¡kimo (2 t., b.l.12). 2009-12-09 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-486 ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo nuo 2009-12-10 pagal DK 129 str., iÅ¡mokant 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (2 t., b.l.29).Â

IeÅ¡kovė V. Å . nuo 1993-02-25 dirbo atsakovo įmonėje troleibusų vairuotoja (1 t., b.l. 6). 2009-07-17 ieÅ¡kovė gavo 2009-07-15 darbdavio praneÅ¡imÄ , kad nuo 2009-09-01 mažės jos valandinis darbo užmokestis, kuris bus 9,63 Lt už valandÄ ir 2,50 Lt per valandÄ skatinimas už kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ (1 t., b.l. 8). Darbo apmokėjimo sÄ lygų keitimo pagrindas ir priežastis praneÅ¡ime nenurodyta, tik nurodyta, kad ieÅ¡kovė ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos turi pateikti raÅ¡tu savo sutikimÄ ar nesutikimÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, o negavus tokio sutikimo, bus laikoma, kad ji nesutinka su darbo užmokesčio mažinimu ir bus atleista iÅ¡ darbo pagal LR DK 129 str. nuostatas. IÅ¡ 2009-07-31 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-151 matyti, kad praneÅ¡ime nurodytas 14 dienų terminas buvo atÅ¡auktas, iÅ¡ dalies pakeičiant liepos 15 dienos praneÅ¡imÄ ir iÅ¡braukiant žodžius „ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos“, o įsakymo 1 punktu nustatytas naujas terminas – iki 2009-09-01 (3 t., b.l. 8). IeÅ¡kovė su Å¡iuo įsakymu pasiraÅ¡ytinai nebuvo supažindinta. 2009-08-03 suraÅ¡ytas aktas, kad pasiraÅ¡yti atsisakė (3 t., b.l.20). 2009-09-02 ieÅ¡kovė gavo įspėjimÄ , kad po dviejų mėnesių darbo sutartis su ja bus nutraukta, vadovaujantis LR DK 120 str. 1 d. ir 3 d., 129 str. 1 d. ir 2 d. bei

130 str. nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad dėl kritiškos bendrovės ekonominės būklės buvo priimtas sprendimas (valdybos 2007-07-10 protokolas Nr.

4 ir generalinio direktoriaus 2009-07-15 įsakymai Nr. V-134 ir Nr. V-135) mažinti bendrovės darbuotojų darbo užmokestį ir Å¡iuo pagrindu jai buvo įteiktas praneÅ¡imas dėl darbo užmokesčio pakeitimo, tačiau ji nesutiko dirbti už sumažintÄ darbo užmokestį (1 t., b.l. 3). 2009-11-11 AB „Autrolis“ užregistruotas ieÅ¡kovės raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas dirbti už mažesnį atlyginimÄ (1 t., b.l. 11). 2009-11-12 jai buvo praneÅ¡ta, kad darbdavys dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių neturi galimybės patenkinti jos 2009 m. lapkričio mėnesio pareiÅ¡kimo (1 t., b.l.12). 2009-11-03 ieÅ¡kovei įteiktas praneÅ¡imas, kad įspėjime nurodytas jos atleidimo iÅ¡ darbo terminas pratęsiamas jos ligos laikui ir jos atleidimo iÅ¡ darbo diena bus ne 2009 m. lapkričio 04 d., o lapkričio 15 d. (1 t., b.l. 10). 2009-11-12 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-454 ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo nuo 2009-11-15 pagal DK 129 str., iÅ¡mokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už 5,17 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų (1 t., b.l. 31).

Å ioje byloje abi ieÅ¡kovės yra pareiÅ¡kusios raÅ¡tu sutikimÄ dirbti už mažesnį atlyginimÄ , tačiau jų sutikimai gauti praėjus atsakovo praneÅ¡imuose nurodytam, o vėliau

įsakymu nustatytam terminui, t.y. po 2009 m. rugsėjo 1 d. Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės pareiÅ¡kė savo sutikimÄ dirbti už mažesnį

atlyginimÄ jau po atsakovo nustatyto termino, savaime negali bÅ«ti laikoma svarbia priežastimi nutraukti su jomis darbo sutartis. Turi bÅ«ti atsakyta į klausimÄ , ar sutikimų pateikimas vėlesniu nei darbdavio nurodytas terminas laiku yra pakankama priežastis vertinti, jog ieÅ¡kovės tokio sutikimo nepateikė ir ar buvo svarbios priežastys atleisti jas iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovės N.

L. ir V. Å . nurodė, jog joms nepakako laiko apsispręsti per atsakovo praneÅ¡imuose nurodytÄ 14 d. terminÄ . Atsakovui nustačius naujÄ terminÄ apsispręsti iki rugsėjo 1 d., abi ieÅ¡kovės sutikimo nepateikė dėl to, kad jau buvo prasidėjęs streikas, kurio dalyvėmis buvo ir jos, nes tikėjosi, jog darbo užmokesčio mažinimo klausimÄ galima iÅ¡spręsti per profsÄ jungos paskelbtÄ streikÄ . Sustabdžius streikÄ , suprato, kad neliko kitos iÅ¡eities, todėl nenorėdamos bÅ«ti atleistos, apsisprendė dirbti už mažesnį darbo užmokestį ir darbdaviui įteikė raÅ¡ytinius sutikimus.

Tačiau darbdavys jų sutikimų netenkino, nes jie buvo paduoti jau po atsakovo nustatyto termino. Teismas vertino, jog buvusioje situacijoje ieÅ¡kovėms duotas 14 d., o vėliau įsakymu naujai nustatytas terminas pateikti sutikimus raÅ¡tu iki 2009 m. rugsėjo 1 d., neatitiko protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad darbo užmokestis buvo mažinamas ne tik ieÅ¡kovėms, bet ir visiems troleibusų vairuotojams. Nors darbo sutartyse dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų buvo susitarta individualiai, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovių paaiÅ¡kinimų bei byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad tiek ieÅ¡kovių, tiek ir kitų troleibusų vairuotojų valandinis tarifinis atlygis ir skatinimas už kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ buvo nustatomas vienodo dydžio, vadovaujantis generalinio direktoriaus įsakymais.

Nuo įsakyme nurodytų tarifų priklausė ir darbo užmokesčio dydis individualiose darbo sutartyse. Iki 2009-07-15 generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-135 priėmimo troleibusų vairuotojų darbo užmokesčio dydžiui nustatyti galiojo 2008-06-16 generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 110-V, priimtas atsižvelgiant į Taikinimo komisijos 2008-06-10 posėdžio protokolo nutarimus. Teismo vertinimu, logiÅ¡ka, jog ieÅ¡kovės, gavusios praneÅ¡imus apie numatomÄ darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimÄ , tai susiejo su 2009-07-15 generalinio direktoriaus priimtu įsakymu Nr. V-135, nors praneÅ¡imuose minėtas įsakymas ir nebuvo nurodytas.

Taip pat pilnai tikėtina, jog ieÅ¡kovės, priklausančios Kauno troleibusų vairuotojų profesinei sÄ jungai, galėjo tikėtis, jog jų darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas profsÄ jungos ir administracijos derybų keliu, nes iki tol galiojantis įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant ir į darbuotojų atstovų nuomonę (1 t. b.l. 70-72), o taip pat, kad deryboms nepavykus, priimtas įsakymas dėl darbo užmokesčio mažinimo gali bÅ«ti atÅ¡auktas iÅ¡kėlus tokį reikalavimÄ paskelbiant streikÄ (1 t. b.l. 73-74).

Nors Kauno apygardos teismo 2010-05-31 nutartimi tiek įspėjamasis, tiek neterminuotas streikas pripažinti neteisėtais (3 t., b.l. 29-33), tačiau tai nesumažina vykusių derybų ir streiko reikÅ¡mingumo ieÅ¡kovių apsisprendimui dirbti pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis, nes Å¡ie įvykiai patvirtina, jog ieÅ¡kovės turėjo pagrindo tikėtis, jog kilus streikui, darbdavys atsisakys savo sprendimo mažinti troleibusų vairuotojų darbo užmokestį, o tuo pačiu ir keisti jų darbo apmokėjimo sÄ lygas.

Teismas konstatavo, jog dėl nustatytu terminu nepateikusių sutikimų ieÅ¡kovių atleidimo nebuvo sprendžiama individualiai ir kiekvienos iÅ¡ ieÅ¡kovių atleidimo atveju nebuvo vertinama, ar yra svarbi priežastis jÄ atleisti. Atsakovui jau rugpjūčio mėnesį buvo gerai žinoma, kad visi darbuotojai sutikimų dirbti už mažesnį darbo užmokestį iki rugsėjo 1 d. nepateiks, nes vykstant streikui, daugelis vairuotojų, priklausančių profesinei sÄ jungai, tame tarpe ir ieÅ¡kovės, tikėjosi, jog jis atÅ¡auks priimtÄ Ä¯sakymÄ dėl darbo užmokesčio mažinimo.

Tačiau, nepaisant to, duoto termino nepratęsė, ir jau rugsėjo 2 d. pradėjo atleidimo procedÅ«rÄ Ä¯teikdamas įspėjimus (1 t., b.l 30), o suėjus įspėjime nurodytiems terminams, nutraukė darbo sutartis su ilgametėmis, gerai ir sÄ Å¾iningai dirbusiomis, drausminių nuobaudų neturėjusiomis darbuotojomis. Vien dėl Å¡ių aplinkybių atsakovo duoto termino teismas nelaikė sÄ Å¾iningu, teisingu ir protingu. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, jog atsakovas 2009-07-15 praneÅ¡imuose buvo nurodęs 14 d. terminÄ sutikimams pateikti, tačiau 2009-07-31 įsakymu Nr. V-151, t.y. jau pasibaigus anksčiau nustatytam 14 d. terminui, nustatė naujÄ terminÄ â€“ iki rugsėjo 1 d., tuo pats sudarydamas pagrindÄ ieÅ¡kovėms tikėtis, kad atsakovas tik gÄ sdina atleidimu, daro psichologinį spaudimÄ greičiau apsispręsti, bet realiai tokių veiksmų vykstant streikams nesiims.

Atsakovo nurodytÄ pagrindÄ nutraukti darbo sutartis su ieÅ¡kovėmis pagal DK 120 str. 1 d. ir 2 d. teismas traktavo tik kaip formalų. Tiek įspėjimuose apie darbo sutarčių nutraukimÄ su ieÅ¡kovėmis, tiek įsakymuose dėl ieÅ¡kovų atleidimo iÅ¡ darbo, tiek atsiliepimuose į ieÅ¡kinius, vienintele jų atleidimo iÅ¡ darbo priežastimi nurodyta nesutikimas dirbti už sumažintÄ darbo užmokestį (1 t., b.l. 30, 31, 22-24; 2 t., b.l. 30-32, 10), tačiau jų sutikimai dirbti už sumažintÄ darbo užmokestį buvo (1 t., b.l.11; 2 t. b.l. 11).

IeÅ¡kovių nesutikimas dirbti už mažesnį darbo užmokestį iki darbdavio nustatytos datos nebuvo tikroji jų atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, nes ir sutikus dirbti per nustatytÄ terminÄ , vairuotojų skaičiaus mažinimas buvo neiÅ¡vengiamas. Bendrovėje vyko ne tik darbo apmokėjimo sÄ lygų, bet ir darbo organizavimo pakeitimai, susiję su darbuotojų skaičiaus mažinimu, nes sumažėjus ridai, keitėsi eismo organizavimas, iÅ¡leidžiamų į linijÄ ir eksploatuojamų troleibusų skaičius.

Esant Å¡iai situacijai, teismas pripažino, jog atsakovo įvykdyta atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ra dėl nepateikimo per nustatytÄ terminÄ raÅ¡ytinio sutikimo dirbti už mažesnį darbo užmokestį, neatitiko tikrosios atleidimo priežasties – keičiamo darbo organizavimo, dėl kurio mažėjo etatų skaičius. Atsakovas, užuot aiÅ¡kinęsis eiliÅ¡kumo klausimus, atleidimo iÅ¡ darbo klausimÄ padarė priklausomÄ nuo darbuotojo atsakymo į darbdavio užduotÄ klausimÄ iki darbdavio nustatyto termino.

Teismo nuomone, dėl didelio atleistųjų troleibusų vairuotojų skaičiaus ir didelio paliktųjų dirbti troleibusų vairuotojų skaičiaus, Å¡ioje byloje nėra galimybės nustatyti, ar ieÅ¡kovės turėjo pirmenybės teisę bÅ«ti paliktos dirbti, ar, prieÅ¡ingai, turėjo bÅ«ti atleistos iÅ¡ darbo. Tačiau jau vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ turėjo didesnį kaip 10 metų darbo staÅ¾Ä atsakovo įmonėje, duoda pagrindÄ teigti, kad ieÅ¡kovės turėjo pirmenybės teisę bÅ«ti paliktos dirbti, tačiau jos dar turėjo bÅ«ti lyginamos su kitais.

IeÅ¡kovių atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu dar ir dėl to, kad pradėjus atleidimo procedÅ«rÄ , nebuvo valdybos sprendimo atleisti iÅ¡ darbo nesutikusius su darbo užmokesčio mažinimu darbuotojus. Toks valdybos pritarimas buvo gautas tik 2009-11-20 valdybos posėdyje (2 t., b.l. 155). Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog iki tol generalinis direktorius privalėjo vykdyti 2009-08-31 valdybos posėdyje priimtÄ Â sprendimÄ â€“ derėtis su profesinėmis sÄ jungomis ir, atsižvelgiant į ekonominę/finansinę įmonės padėtį, atleisti nereikalingus darbuotojus bei panaikinti 88 pareigybes, pagal pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä (3 t., b.l. 175). Atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimu, minėtas valdybos sprendimas nebuvo vykdomas, tačiau įrodymų apie Å¡io sprendimo atÅ¡aukimÄ atsakovas nepateikė. Todėl teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendė, jog valdybos sprendimas vis tik buvo vykdomas ir darbuotojų skaičius buvo mažinamas, tačiau nesilaikant jau paminėtų įstatymų reikalavimų ir to troleibusų vairuotojų atleidimo masto, apie kurį buvo praneÅ¡ta valdybai. Nereikalingų vairuotojų buvo žymiai daugiau, negu buvo praneÅ¡ta valdybai 2009-08-31 posėdyje ir profesinei sÄ jungai per 2009-09-01 vykusias konsultacijas, todėl teismas laikė tikėtina, kad sutikimo nepareiÅ¡kimas dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis iki darbdavio nustatyto termino nebuvo svarbiausia ir pagrindinė atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, o tik priedanga atsakovo bendrovėje vykusių struktÅ«rinių pertvarkymų ir darbuotojų skaičiaus mažinimo mastui.

Be to, sprendime nurodyta, kad atsakovo atstovas prašė net ir pripažinus ieÅ¡kovų atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, jų realiai į darbÄ negrÄ Å¾inti. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovių negrÄ Å¾inus į darbÄ , nebÅ«tų pilnai apgintos pažeistos jų teisės, nes iÅ¡nyktų galimybė darbdaviui iÅ¡spręsti ieÅ¡kovių pirmenybės teises bÅ«ti paliktoms dirbti prieÅ¡ kitus darbuotojus. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡koves ir kitus darbuotojus atleidus iÅ¡ darbo buvo periodiÅ¡kai naikinamos likusios laisvos darbo vietos, nesudaro kliūčių grÄ Å¾inti jų į darbÄ . Nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas nustojo verstis keleivių pervežimo troleibusais veikla. Be to, iÅ¡ atsakovo pateiktos pažymos (2 t., b.l. 113) matyti, kad įmonėje yra dirbama

didelis skaičius virÅ¡valandžių, todėl teismas nematė kliūčių grÄ Å¾inti ieÅ¡kovių

į darbÄ . Esant darbuotojų skaičiaus pertekliui, atsakovui neužkertamas kelias pradėti ir tinkamai įvykdyti darbuotojų skaičiaus mažinimo procedÅ«rÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teismas nusprendė ieÅ¡koves grÄ Å¾inti į darbÄ .

IeÅ¡kovė V. Å . taip pat prašė grÄ Å¾inti jÄ dirbti tuo pačiu troleibusu, su kuriuo ji dirbo iki atleidimo dienos. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovo įmonėje vairuotojams buvo priskiriama dirbti tam tikrais troleibusais ilgesnį laikÄ . Pagal 2006-10-12 Naujų troleibusų ir troleibusų, likusių be vairuotojų, skyrimo nuostatus troleibuso priskyrimas turėjo bÅ«ti patvirtintas abiejų Å¡alių – darbdavio atstovo ir darbuotojo pasiraÅ¡ytu aktu. IeÅ¡kovė V. Å . paaiÅ¡kino, jog jai buvo paskirtas „Soliaris“ troleibusas. Atsakovas to nepripažino. IÅ¡

paminėtų troleibusų priskyrimo nuostatų, ieškovės bei liudytojų A. P. bei V. P. paaiškinimų teismas

negalėjo daryti iÅ¡vados, kad priskyrimas dirbti tam tikru konkrečiu troleibusu buvo Å¡alių sutartas laikyti darbo sutarties sÄ lyga, net jeigu bÅ«tų pateikti konkrečių troleibusų priskyrimo aktai, sudaryti pagal paminėtus nuostatus. Nepaisant, kad tas pats troleibusas buvo skiriamas ilgesniam laikui, tai teismas laikė tik darbo organizavimo bÅ«du, o ne darbo sutarties sÄ lyga, kuri Å¡alims tapo privaloma. Atsakovas pateikė pažymÄ (2 t., b.l. 183), kurioje nurodoma, kad „troleibusai vairuotojams priskiriami kiekvienai dienai, jų numerius nurodant darbo plane, paskyroje ir kelionės, ir bilietų kontrolės lape. AB „Autrolis“ nėra sudaroma jokių kitų dokumentų, dėl troleibusų priskyrimo troleibusų vairuotojams“, taip pat pažymÄ , kad praÅ¡ymų dėl troleibusų „Soliaris“ gavimo AB „Autrolyje“ nėra (2 t., b.l. 36). Teismas Å¡iomis pažymomis nesivadovavo, pripažinęs, kad jos prieÅ¡tarauja kitiems byloje pateiktiems, įstatymo nustatyta tvarka patvirtintiems įrodymams.

IeÅ¡kovės N. L. ir V. Å . prašė grÄ Å¾inti į pirmesnį darbÄ už atsakovo 2009-07-15 įsakyme Nr. V-135 nurodytÄ 9,63 Lt dydžio valandinį tarifinį atlygį ir 2,50 Lt skatinamÄ jÄ atlyginimo dalį. Darbdavys siÅ«lė ieÅ¡kovėms dirbti už 9,63 Lt per valandÄ tarifinį atlygį, ieÅ¡kovės sutikimÄ davė, tačiau joms iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos ir toliau buvo mokamas didesnis atlyginimas. Teismas sprendė, kad atsakovas atsisakė savo ketinimų mažinti ieÅ¡kovių darbo užmokestį. Teismas nusprendė ieÅ¡koves grÄ Å¾inti į darbÄ esant tokio dydžio vidutiniam atlyginimui, koks buvo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Â

Sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovei N. L. jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ buvo sumokėta penkių mėnesių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (2 t. b.l. 6, 39). IÅ¡eitinė iÅ¡moka įskaityta į darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei yra apmokėta už laikotarpį nuo 2009-12-10 iki 2010-05-10. IeÅ¡kovei N. L. priteistas vidutinis darbo užmokestis po 124,96 Lt už priverstinę pravaikÅ¡tÄ kiekvienÄ darbo dienÄ , nuo 2010-05-11 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 str. 3 d.). IeÅ¡kovei V. Å . jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ buvo sumokėta

šešių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (1 t. b.l. 31). Išeitinė

iÅ¡moka įskaityta į darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei yra apmokėta už laikotarpį nuo 2009-11-15 iki 2010-05-15. Todėl ieÅ¡kovei V. Å . priteistas vidutinis darbo užmokestis po 123,68 Lt už priverstinę pravaikÅ¡tÄ kiekvienÄ darbo dienÄ , nuo 2010-05-16 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 str. 3 d.).

IeÅ¡kovės N. L. ir V. Å . apeliaciniu skundu (3 t., b.l. 70-71) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimÄ dalyje dėl atsisakymo grÄ Å¾inti į darbÄ su

iki atleidimo iÅ¡ darbo turėtais troleibusais pakeisti ir įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti į darbÄ ieÅ¡kovę N. L., skirti dirbti su SOLARIS modelio 006 garažinio numerio

troleibusu, o ieÅ¡kovę V. Å . - su SOLARIS modelio 011 garažinio numerio troleibusu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio dalį dėl grÄ Å¾inimo dirbti su anksčiau turėtais nuolatiniam darbui paskirtais troleibusais, rėmėsi Å¡iam atvejui netaikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-300/2007, reglamentuojančia ne visų darbo sutarties sÄ lygų vertinimo dalykÄ , o tik atskirosios darbo sutarties sÄ lygos - darbo apmokėjimo sÄ lygos - reguliavimo sritį. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pas atsakovÄ troleibuso vairuotojo darbas yra organizuojamas taip, jog troleibuso vairuotojai dirba su konkrečiais nuolatiniam darbui paskirtais troleibusais, o su kitais - tik tuomet, kai nuolatiniam darbui paskirtieji yra sugedę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1106/2000 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuolatiniam darbui paskirta konkreti transporto priemonė yra viena iÅ¡ vairuotojo darbo sÄ lygas apibÅ«dinančių veiksnių ir kad net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovas į darbÄ bÅ«tų priimtas dirbti su visų tipų ir bet kokio talpumo pas atsakovÄ esančiomis transporto priemonėmis, pavedimas dirbti su kita (ne nuolatiniam darbui paskirta transporto priemone) yra laikytinas ieÅ¡kovo darbo sÄ lygų pakeitimu.

Atsakovo AB „Autrolis“ atstovas apeliaciniu skundu (3 t., b.l. 72-83) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kovių ieÅ¡kinius atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:

1) pirmosios instancijos teismas netinkamai   aiÅ¡kino ir taikė LR Darbo kodekso 120 str. 1 d. ir 3 d. bei 203 str. nuostatas, nustatydamas, kad įstatymas suteikia darbuotojui teisę bet kada, ne tik per laikotarpį nuo praneÅ¡imo apie keičiamas darbo apmokėjimo sÄ lygas iki naujų apmokėjimo sÄ lygų įsigaliojimo, kuris atitinka LR DK 203 str. nuostatas, iÅ¡reikÅ¡ti sutikimÄ dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis, bei darbdavio nustatytas terminas sutikimui pareikÅ¡ti gali bÅ«ti keičiamas darbuotojo nuožiÅ«ra dėl jo paties sugalvotų priežasčių ir suvokimo ribose.

IeÅ¡kovai buvo įspėti apie mažinamÄ darbo užmokestį daugiau nei prieÅ¡ mėnesį, buvo nustatytas terminas iÅ¡reikÅ¡ti sutikimÄ dėl mažinamo darbo užmokesčio iki kada įsigalios naujos darbo apmokėjimo sÄ lygos. Atsakovas, neturėdamas ieÅ¡kovų sutikimo dirbti už mažesnį darbo užmokestį, įteikė jiems praneÅ¡imus, kad jie bus atleisti remiantis LR DK 120 str., 1 d., 3 d., 129 str. nuostatomis. Atsakovas, kaip sÄ Å¾iningas asmuo, praneÅ¡ime apie mažinamÄ darbo užmokestį ieÅ¡kovams iÅ¡aiÅ¡kino atsirandančias pasekmes, jeigu nesutiks dirbti už mažesnį darbo užmokestį, t.y. kad bus atleisti, todėl ieÅ¡kovai žinojo, kad jie bus atleisti iÅ¡ darbo.

Tai reiÅ¡kia, kad negali bÅ«ti pripažinta, kad atsakovo bendrovė elgėsi nesÄ Å¾iningai ieÅ¡kovų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad DK 203 str. nuostata, jog apie tai, kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sÄ lygos, darbdavys turi raÅ¡tu praneÅ¡ti darbuotojams ne vėliau, kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki jų įsigaliojimo, nekalba apie laiko tarpÄ , per kurį darbuotojas turi apsispręsti, ar sutinka su naujomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis, visiÅ¡kai nepagrįstai nepasisakė dėl LR DK 120 str. 3 d. nuostatos, kuri draudžia darbdaviui mažinti darbuotojui darbo užmokestį be jo sutikimo, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis.

Ä®statymo keliamas reikalavimas darbdaviui apie nustatytos pareigos įvykdymÄ laiko atžvilgiu laikytina įstatymo nustatytu protingu terminu, per kurį darbuotojas privalo apsispręsti ar jam dirbti už mažesnį darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai, nenurodydamas jokio teisės akto, pripažino ieÅ¡kovams absoliučiÄ teisę besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti sutikimÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis iki įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimo laikotarpio pabaigos.

Atsakovas kaip darbdavys, spręsdamas klausimÄ dėl laisvų darbo vietų, kurios atsiras darbuotojams atsisakius dirbti už mažesnį darbo užmokestį, priėmė sprendimÄ ne priimti naujÄ darbuotojÄ , o panaikinti bÅ«simas laisvas darbo vietas, kurios atsiras pasibaigus įspėjimo laikotarpiui. Jokia Darbo kodekso nuostata nedraudžia darbdaviui panaikinti darbo vietÄ , kuri atsirado darbuotojui nesutikus dirbti už mažesnį darbo užmokestį per protingÄ terminÄ , numatytÄ DK

203 str. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad darbuotojas turi teisę svarstyti, koks jam reikalingas terminas iÅ¡sakyti nuomonę apie pakeistas darbo apmokėjimo sÄ lygas. LR DK 203 str. nustatytas laikotarpis, prieÅ¡ kurį darbdavys privalo įspėti darbuotojus apie keičiamas darbo apmokėjimo sÄ lygas, jeigu mažėja darbo užmokestis, nėra siejamas nei darbuotojų kvalifikacija, nei su jų sÄ Å¾iningumu, nei su darbo stažu, nei su priklausymu kokiai nors visuomeninei organizacijai. Pirmosios instancijos teismas privalėjo pripažinti, kad darbdavys, negavęs darbuotojo sutikimo dirbti už mažesnį darbo užmokestį, yra laisvas sprendimuose kÄ daryti su ta darbo vieta, dėl kurios nėra gautas darbuotojo sutikimas dirbti už mažesnį darbo užmokestį;

2) teismas netinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, susijusias su darbo subjekto veiksmų vertinimu taikant darbo teisės principus ir sprendžiant, kuris iÅ¡ darbo teisės subjektų piktnaudžiavo teise, bei taikant bendruosius teisės principus (LR DK 35 str.). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR DK 35 str. nuostatomis, turėjo vertinti ir ieÅ¡kovų elgesį, kuris vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas. IeÅ¡kovai, turėdami ilgesnį kaip vieno mėnesio terminÄ apsisprendimui, neiÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tu jokios nuomonės, prieÅ¡ingai, siekdami sutrukdyti atsakovui sumažinti darbo užmokestį visiems troleibusų vairuotojams, dalyvavo neteisėtuose streikuose, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių.

Kiekvieno ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡tas sutikimas tik po to, kai teismas nutraukė ir jo dalyvavimÄ neteisėtame streike, negali bÅ«ti pripažintas tinkamu ir laikytinas kaip tinkamas sutikimas, kad ieÅ¡kovai sutiko dirbti už mažesnį darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos DK 35 str. įtvirtinti principai reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovų, kad Å¡ie sutiktų dirbti už mažesnį darbo užmokestį iki įsigaliojo naujos darbo apmokėjimo sÄ lygos, tai yra 2009-09-01. Teismas pažeidė LR DK 2 str. 1 d. 4 p. įtvirtintÄ darbo teisės subjektų lygybės principÄ , nepaisant jų priklausymo visuomeninėms organizacijoms - įteisino darbuotojų nelygiateisiÅ¡kumÄ , suteikdamas darbuotojams, priklausantiems profesinei sÄ jungai, daugiau teisių nei kitiems darbuotojams;

3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas turėjo tikrÄ jį tikslÄ ne sumažinti atlyginimus visiems darbuotojams, o atleisti nereikalingus darbuotojus. Visi ieÅ¡kovai pripažino aplinkybę, kad sutikusiems su mažesniu darbo užmokesčiu darbo užmokestis buvo visiems darbuotojams sumažintas, todėl aplinkybė, kad atsakovas sumažino darbo užmokestį pagal priimtÄ Ä¯sakymÄ V-135, nustatytina remiantis Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 5 d. nuostatomis. Teismas padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas byloje esantiems įrodymams, dėl ko pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio nuostatas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo tikruosius tikslus, tai yra sumažinti darbo užmokestį visiems įmonės darbuotojams. Byloje esantis atsakovo bendrovės valdybos 2009-07-10 posėdžio protokolas Nr. 4 patvirtina, kad valdyba nusprendė bendru valdybos sutarimu patvirtinti AB „Autrolis“ III ir IV ketvirčių biudžetus, pritarti bendram darbuotojų atlyginimų mažinimui ne mažiau kaip 15 procentų ir įpareigojo bendrovės generalinį direktorių teikti praneÅ¡imus dėl darbo užmokesčio mažinimo. 2009-07-15 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-135 buvo pakeistos troleibuso vairuotojų darbo apmokėjimo sÄ lygos, nustatant naujus darbo atlygio įkainius. 2009-08-01 atsakovo bendrovės valdybos posėdyje, kuriame buvo svarstoma, kÄ daryti su darbo vietomis, kurios yra laisvos ir dėl kurių nebus gautas sutikimas dirbti už mažesnį darbo užmokestį, nuspręsta balsuoti už esamų ir bÅ«simų laisvų pareigybių panaikinimÄ , kai generalinis direktorius turi teisę, atsiradus laisvai darbo pareigybei jÄ panaikinti be atskiro valdybos pritarimo.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai tinkamai bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę sutikimus dirbti už mažesnį darbo užmokestį, kad atsakovas bÅ«tų atleidęs bent vienÄ troleibuso vairuotojÄ dėl darbuotojo skaičiaus mažinimo, ir kad nors vienas troleibuso vairuotojas bÅ«tų įspėtas, jog bus atleistas dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. Net ir ieÅ¡kovai neteigia, kad atsakovas atleido juos dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo;

4) pirmosios instancijos teismas neteisėtai nustatė, kad nebuvo valdybos sprendimo atleisti ieÅ¡kovus, nesutikusius dirbti už mažesnį darbo užmokestį. Atsakovo valdybos 2009-08-21 protokolu Nr. 5 buvo nuspręsta leisti generaliniam direktoriui panaikinti laisvas pareigybes be atskiro valdybos pritarimo. Toks valdybos sprendimas buvo priimtas nagrinėjant iÅ¡kilusį klausimÄ , kÄ daryti su buvusiomis laisvomis darbo vietomis, dėl kurių nebus gautas sutikimas dirbti už mažesnį darbo užmokestį. Atsakovui buvo žinoma, kad yra organizuojami streikai dėl mažinamo darbo užmokesčio. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime visiÅ¡kai nevertino paminėto valdybos sprendimo, apsiribodamas bendru ir visiÅ¡kai nepagrįstu teiginiu, kad nėra jokio valdybos sprendimo, kuris leistų atsakovui atleisti ieÅ¡kovus. Nenurodė ir įstatymo, kuris leistų teigti, kad minėtas valdybos sprendimas yra neteisėtas, dėl ko buvo pažeistas LR CPK 270 str. 4 d. 4 p.;

5) teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas turėjo įstatymu nustatytÄ pareigÄ patikrinti, ar ieÅ¡kovai neturi pirmenybės teisės bÅ«ti paliktais dirbti troleibuso vairuotojais, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos DK 135 str. Å ios nuostatos negalėjo bÅ«ti taikomos, kadangi atsakovas siekė ne sumažinti darbuotojų skaičių, o tik sumažinti darbuotojų darbo užmokestį, panaikinant atsiradusias laisvas darbo vietas, nesutikusių dirbti už mažesnį darbo užmokestį. Spręsdamas klausimÄ , ar atsakovas privalėjo siÅ«lyti kitÄ darbÄ , pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti aplinkybę, kad ieÅ¡kovai tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ .

Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovų pirmenybės teisės, pažeidė konstitucinį lygybės principÄ , o taip pat ir bendrÄ teisės principÄ , pripažindamas, kad ieÅ¡kovai turi absoliučiÄ teisę iÅ¡reikÅ¡ti bet kada sutikimÄ dėl mažesnio darbo užmokesčio, ir kad jie apsisprendimui turėjo ilgesnį laiko tarpÄ nei darbuotojai, sutikę per įstatymu nustatytÄ terminÄ (DK 203 str.);

6) teismas neturi teisės spręsti, kokį sprendimÄ privalo priimti darbdavys vienoje ar kitoje įmonės valdymo situacijoje ar finansinėje bÅ«klėje, be to, teismo įvertinimas dėl vieno ar kito darbdavio sprendimo tikslingumo negali nulemti atleisto darbuotojo teisėtumÄ ar neteisėtumÄ . Teismo motyvai, vertinant, ar buvo tikslinga atsakovui mažinti visiems darbuotojams darbo užmokestį, yra neteisėti ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kokius sprendimus turi priimti bendrovės valdymo organai, esant sunkiai ekonominiai bendrovės bÅ«klei, pažeidė LR Konstitucijos 46 str. 1 d. nuostatas;

7) pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos DK 297 str. 4 d. nuostatas. IeÅ¡kovai nesutiko dirbti sumažintu darbo užmokesčiu, o vėliau dėl to kreipėsi į teismÄ , todėl dėl nepavykusio darbdavio ir darbuotojo bendradarbiavimo galimai pratęsiant darbo santykius ieÅ¡kovų grÄ Å¾inimas į darbÄ yra apsunkintas, nes jiems bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, kadangi jų darbo vietos panaikintos. Teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodo, kad ieÅ¡kovai grÄ Å¾intini į ankstesnį darbÄ , kurį pastarieji dirbo remiantis pasiraÅ¡yta darbo sutartimi, nors pripažįsta, kad darbo užmokestis troleibusų vairuotojams buvo sumažintas. Tai reiÅ¡kia, kad teismas pripažįsta, jog realiai nėra darbo, kurį ieÅ¡kovai galėtų dirbti. Akivaizdu, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti realiai įvykdomas dėl objektyvių priežasčių, t.y. bendrovė yra sumažinusi darbo užmokestį visiems darbuotojams.

Atsiliepime į ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ (3 t., b.l. 91-93) atsakovo AB „Autrolis“ atstovas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Byloje esančios darbo sutartys patvirtina, kad atsakovas ir ieÅ¡kovai susitarė, kad jie dirbs troleibuso vairuotojais. Atsakovas, nežinodamas, kokios transporto priemonės bus po keleto metų, su visais darbuotojais, tame tarpe ir ieÅ¡kovėmis, tarėsi, kad jie dirbs troleibuso vairuotojais, nenurodant transporto priemonės požymių ar kitų duomenų. Be to, atsakovo bendrovėje troleibusų vairuotojų darbas organizuojamas taip, kad transporto priemonė kiekvienam vairuotojui yra priskiriama kiekvienÄ dienÄ , kadangi tai siejasi su transporto priemonių eksploatavimo specifika. Troleibusas yra darbo priemonė, o ne darbo vieta, todėl byloje esančios darbo sutartys patvirtina, kad darbo sutarties Å¡alys nesitarė dėl konkrečių darbo priemonių. IeÅ¡kovai negali reikalauti to, dėl ko darbo sutarties Å¡alys nėra susitarusios.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ (3 t., b.l. 95-101) ieÅ¡kovės nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, o skundžiamÄ sprendimÄ laiko teisėtu ir paliktinu galioti. Atsakovo 2009-07-15 įsakymas ir jo pagrindu ieÅ¡kovams įteikti praneÅ¡imai apie darbo užmokesčio sumažinimÄ nesukÅ«rė ieÅ¡kovų atžvilgiu naujų darbo apmokėjimo sÄ lygų ir neįtvirtino jų įsigaliojimo DK 120 str. 3 d. prasme, todėl ir nesuteikė atsakovui teisės laikyti ieÅ¡kovus atsisakiusius dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis asmenimis, pastariesiems nepateikus patvirtinimo apie sutikimÄ dirbti už mažesnį atlyginimÄ iki atsakovo nurodytos datos.

Darbdavio noras pateikti, kad darbuotojai sutiktų dirbti už mažesnį atlyginimÄ ne dėl DK 120 str. 3 d. apibÅ«dintų priežasčių gali bÅ«ti realizuotas tik abipusio susitarimo pagrindu. Visi apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti atsakovo argumentai yra pagrįsti ne ginčo byloje esančiomis darbo sutarties nutraukimo aplinkybėmis. Apeliantas savo argumentams pagrįsti nurodė dvi anksčiau iÅ¡nagrinėtas bylas, tačiau nei viena iÅ¡ jų negali bÅ«ti skundžiamo sprendimo teisėtumÄ paneigiančiais įrodymais.

Teismo iÅ¡vada, kad sutikimÄ dirbti už mažesnį atlyginimÄ pateikusio darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis pagrindu yra besÄ lygiÅ¡kai pripažintinas neteisėtu, nepriklausomai nuo to, kada tokį sutikimÄ darbuotojas pateikė, yra teisėta ir pagrįsta. Kadangi jokių kitų sprendimų dėl įmonės darbo organizavimo pakeitimų, apart atsakovo valdybos 2009-08-31 posėdžio protokole Nr. 6 fiksuoto sprendimo mažinti darbuotojų skaičių, nebuvo, apylinkės teismo iÅ¡vada, jog atsakovas, įteikdamas darbuotojas (tame tarpe ir ieÅ¡kovėms) praneÅ¡imus dėl atlyginimo sumažinimo, turėjo tikrÄ jį tikslÄ ne sumažinti atlyginimus visiems darbuotojams, bet sumažinti darbuotojų skaičių, taip pat yra teisėta ir pagrįsta.

Laisvų darbo vietų panaikinimas juridine prasme nereiÅ¡kia ieÅ¡kovių darbo vietų panaikinimo DK 129 straipsnio prasme, bet reiÅ¡kia tik pas atsakovÄ esančių darbo vietų sumažėjimÄ . Sumažėjus darbo vietų skaičiui dėl laisvų darbo vietų panaikinimo, visi darbo santykiais ir ginčo santykyje dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo su atsakovu susiję darbuotojai turi vienodÄ teisę pretenduoti į iÅ¡likusias darbo vietas pagal DK 135 straipsnyje nustatytÄ tvarkÄ . Todėl apylinkės teismo sprendimas pripažinti ieÅ¡kovių atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir jį įgyvendinti DK 297 trečioje dalyje nustatytais pagrindais ir tvarka yra teisėtas.

Be to, atsakovas, atleidęs ieÅ¡koves iÅ¡ darbo, nepakeitė savo veiklos rÅ«Å¡ies, t.y. nenustojo verstis keleivių vežimo verslu, ir nekeitė veiklos pobÅ«džio, t.y. keleivių vežimÄ ir toliau atlieka troleibusais, o ne kitomis transporto priemonėmis, su kuriomis ieÅ¡kovės negalėtų dirbti. Todėl atsakovo reikalavimas, pripažinus ieÅ¡kovių atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, jį besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinti DK 297 ketvirtoje dalyje nustatytais pagrindais, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl darbo, kuriame sulygtos darbo sÄ lygos ir apibrėžtos Å¡alių teisės bei pareigos (DK straipsnis). Sutartos darbo sÄ lygos, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡lygas, gali bÅ«ti keičiamos tik esant darbuotojo sutikimui, t. y. esant abiejų Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tai valiai (DK straipsnis). Taigi tiek darbo sutarties sudarymas, tiek jos pakeitimas atliekamas esant suderintai Å¡alių valiai, kuri įforminama darbdavio įsakymu. Darbo sutarties nutraukimas tiek vienos Å¡alies iniciatyva, tiek bendru sutarimu taip pat įforminamas darbdavio įsakymu.

Darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos DK 129 straipsnį nutraukiama

darbdavio iniciatyva. Tai reiškia, kad įstatymas leidžia darbdaviui pačiam apsispręsti dėl darbo sutarties

nutraukimo bÅ«tinumo ir konkrečių pagrindų, tačiau neterminuota darbo sutartis, kai nėra darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva gali bÅ«ti nutraukta tik dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos DK 129 straipsnyje nėra atskleistas sÄ vokos „svarbi priežastis” turinys, tačiau Å¡io straipsnio 2 dalyje

nurodyta, kokios aplinkybės gali būti pripažįstamos svarbiomis. Pagal DK 129 straipsnį darbdavys apie

darbo sutarties nutraukimÄ turi įspėti darbuotojÄ DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Taigi pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį sudaro Å¡ių juridinių faktų visuma: tinkamai realizuota darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas) svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnį, darbdavys

privalo įrodyti minėtų faktų buvimÄ (CPK 178 str.), o teismas įvertina ar darbo sutarties nutraukimas

atitiko įstatymo reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju darbo sutartyje dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų buvo susitarta individualiai, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovių paaiÅ¡kinimų bei byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad tiek ieÅ¡kovių, tiek ir kitų troleibusų vairuotojų valandinis tarifinis atlygis ir skatinimas už kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ buvo nustatytas vienodo dydžio, vadovaujantis generalinio direktoriaus įsakymais. Iki 2009-07-15 generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-135 priėmimo troleibusų vairuotojų darbo užmokesčio dydžiui nustatyti galiojo 2008-06-16 generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 110-V, priimtas atsižvelgiant į Taikinimo komisijos 2008-06-10 posėdžio protokolo nutarimus. 2009-07-15 generalinio direktoriaus priimtu įsakymu Nr. V-135 buvo nustatytas 9,63 Lt dydžio valandinis tarifinis atlygis bei už darbo valandÄ mokama 2,50 Lt dydžio skatinamoji atlyginimo dalis. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ne tik Å¡ias aplinkybes, bet ir tai, kad dėl nustatytu terminu nepateikusių sutikimų dirbti už mažesnį darbo užmokestį ieÅ¡kovių atleidimo iÅ¡ darbo nebuvo sprendžiama individualiai, tai yra nebuvo sprendžiama, ar egzistuoja svarbi priežastis atleisti ieÅ¡koves iÅ¡ darbo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog atsakovo nurodytÄ pagrindÄ nutraukti darbo sutartis su ieÅ¡kovėmis pagal DK 120 str. 1 d., 2 d. pirmosios instancijos teismas pagrįstai traktavo tik kaip formalų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog apeliantės  atitinkamai 2009-11-15 ir 2009-12-10 buvo atleistos iš darbo neteisėtai, tyrė ir vertino aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju ieškovėms iš pradžių buvo duotas

14 dienų terminas raÅ¡tu pateikti savo sutikimus ar nesutikimus dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, kuris 2009-07-15 generalinio direktoriaus priimtu įsakymu Nr. V-135 buvo nustatytas naujai, tai yra iki 2009 m. rugsėjo 1 d.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 203 straipsniu, darbdavys privalo praneÅ¡ti darbuotojui raÅ¡tu, kai nustatomos naujos darbo apmokėjimo sÄ lygos, ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį iki jų įsigaliojimo. Nei Å¡i įstatymo norma, nei kiti darbo kodekso straipsniai imperatyviai nenurodo termino, per kurį darbuotojas turi praneÅ¡ti apie sutikimÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, praneÅ¡ime apsispręsti apie darbo sÄ lygų pakeitimÄ turi bÅ«ti nurodoma darbo sÄ lygų keitimo priežastis ir protingas terminas, per kurį darbuotojas turi apsispręsti dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Toks praneÅ¡imas turi bÅ«ti konkretus ir aiÅ¡kus, o konkretumas ir aiÅ¡kumas vertintinas darbuotojo požiÅ«riu, bÅ«tent tuo, kad darbuotojas turi žinoti ir aiÅ¡kiai suprasti praneÅ¡imo turinį bei jam turi bÅ«ti pakankamas ir protingas laiko tarpas apsispręsti dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Kaip matyti iÅ¡ 2009-07-15 praneÅ¡imų ieÅ¡kovėms (1 t., b.l. 29, 2 t., b.l. 9), atsakovas juose nurodė, kad Å¡ios turi apsispręsti dėl darbo sÄ lygų pakeitimo per 14 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos ir kad nesutikus su darbo sÄ lygų pakeitimu jos bus atleistos pagal DK 129 straipsnio nuostatas. Atsakovas konkrečios darbo sutarčių nutraukimo datos nenurodė. Atitinkamai 2009-09-02 ir 2009-10-08 įspėjimais (1 t., b.l. 30, 2 t., b.l. 10) apie darbo sutarties nutraukimÄ atsakovas įspėjo ieÅ¡koves, kad su jomis darbo sutartis bus nutraukta po dviejų mėnesių nuo Å¡io įspėjimo gavimo dienos ir atitinkamai 2009-11-04 bei 2009-12-10 jos bus atleistos iÅ¡ darbo. Kaip nurodyta sprendime, Å¡ioje byloje abi ieÅ¡kovės raÅ¡tu pareiÅ¡kė savo sutikimÄ dirbti už mažesnį atlyginimÄ , tačiau tai buvo padaryta praėjus atsakovo praneÅ¡imuose nurodytam, o vėliau generalinio direktoriaus įsakymu nustatytam terminui, tai yra po 2009 m. rugsėjo 1 d.

Spręsdamas klausimÄ , ar ieÅ¡kovių pareikÅ¡ti sutikimai dirbti už mažesnį atlyginimÄ po atsakovo nustatyto termino laikytina svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡ie ieÅ¡kovėms nustatyti terminai raÅ¡tiÅ¡kiems sutikimams ar nesutikimams dėl darbo pakeistomis sÄ lygomis neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovės, likus mėnesiui iki jų atleidimo iÅ¡ darbo pabaigos, apsisprendė ir sutiko dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. IeÅ¡kovės, atlikdamos tokius veiksmus, atsakovui jokių neigiamų padarinių nesukėlė. Atsakovas nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovėmis pagal DK 129 straipsnio nuostatas negalėjo, dėl ko atleisdamas darbuotojas pažeidė darbo kodekso normas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad darbo užmokestis AB „Autrolis“ buvo mažinamas ne tik ieÅ¡kovėms, bet ir visiems troleibusų vairuotojams. Teisėjų kolegija, vertindama Å¡ias pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, o taip pat ir atsakovo atstovo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktus dokumentus, tai yra AB „Autrolis“ 2010-11-11 raÅ¡tÄ Nr. 2908 „Dėl akcinės bendrovės „Autrolis“ troleibusų vairuotojų virÅ¡valandžių“, kuriame nurodoma, kad dėl AB „Autrolis“ troleibusų vairuotojų darbo organizavimo specifikos, Kauno miesto savivaldybės nustatytų eismo grafikų trukmės, pasiruoÅ¡imo darbui laiko bei surinktų grynųjų pinigų pridavimo inkasavimui, nenumatytų gedimų, eismo įvykių, prastų oro sÄ lygų keleivių vežimo tarnybos troleibusų vairuotojai nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2010 m. spalio mėnesio dirbo virÅ¡valandžius, o taip pat 2010-11-11 AB „Autrolis“ raÅ¡tÄ Nr. 2909 „Dėl bendrovės kritinės finansinės padėties“, kuris patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybė kaip pagrindinis paslaugos pirkėjas bendrovei 2010-10-31 buvo skolinga 11 117 294,25 Lt, bendrovė turi finansinių įsipareigojimų tiekėjams, valstybės biudžetui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, 2010 metų devynis mėnesius dirbo nuostolingai, konstatuoja, kad darbo apmokėjimo sÄ lygų keitimas nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti sietinas su kritiÅ¡ka bendrovės ekonomine bÅ«kle. Å ios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina tai, jog atsakovas netgi nesikreipė į teismÄ dėl 11 117 294,25 Lt skolos iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės kaip 100 procentų akcininkės priteisimo, juolab, kad Å¡io įsiskolinimo atlyginimas atsakovui užtikrintų bendrovės finansinį stabilumÄ .

Å ioje nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis nustojo verstis keleivių pervežimo troleibusais veikla. Sumažėjus darbo vietų skaičiui pas atsakovÄ dėl laisvų darbo vietų panaikinimo, visi darbo santykiais ir ginčo santykyje dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo su atsakovu susiję darbuotojai turėjo vienodÄ teisę pretenduoti į iÅ¡likusias darbo vietas pagal DK 135 straipsnyje nustatytÄ tvarkÄ . Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieÅ¡kovių atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir pagrįstai taikė DK 297 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios

instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kovės V. Å . reikalavimo grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ anksčiau turėtomis darbo

sÄ lygomis, tai yra dirbti troleibuso vairuotoja su 011 garažinio numerio „Soliaris“ modelio troleibusu arba kitu jam prilygintu troleibusu, jeigu Å¡is bÅ«tų nepataisomai sugedęs, nelaikė priskyrimo dirbti tam tikru konkrečiu troleibusu Å¡alių sulygta darbo sutarties sÄ lyga, o traktavo tai kaip darbo organizavimo bÅ«dÄ . Teisėjų kolegija, sutikdama su spendime nurodytais motyvais ir jų detaliau neanalizuodama, atkreipia dėmesį į tai, jog abiems darbo sutarties Å¡alims – darbdaviui ir darbuotojui yra privalomos sÄ lygos, kurios yra įtrauktos į darbo sutartį. SÄ lygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet vietiniuose administracijos priimtuose aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalis tik tada, kai darbo sutarties Å¡alys susitaria tokio akto nuostatas laikyti darbo sutarties sÄ lygomis. Byloje nesant raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog konkretÅ«s troleibusai buvo paskirti ieÅ¡kovėms, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys buvo susitarę dirbti konkrečiu troleibusu, ir kad tai buvo Å¡alių sudarytos darbo sutarties sÄ lyga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė N. L. apeliaciniame skunde nurodo reikalavimÄ - grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ anksčiau turėtomis sÄ lygomis, tai yra dirbti su SOLARIS modelio 006 garažinio numerio troleibusu, tačiau Å¡is reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Esant tokioms aplinkybėms, Å¡is apeliacinio skundo reikalavimas nenagrinėtinas, kadangi tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (CPK 312 str.).Â

Esminę reikÅ¡mę turi ir ta aplinkybė, jog Å¡iuo metu abi ieÅ¡kovės pas atsakovÄ dirba, nėra prastovoje. Atsakovo atstovas Å¡iÄ aplinkybę 2011-02-21 teismo posėdyje patvirtino – Kauno miesto apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigotas suteikti darbÄ ieÅ¡kovėms.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės ir materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkė                                                                                       Neringa

Venckienė

Â

Kolegijos teisėjos                                                                                     Â

     Aušra Baubienė

                                                                                                 Â

Dalė Burdulienė