d2ef813b-a246-4173-b475-65e09438d696 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys Punys Nuorašas Pranešėjas Stasys Punys                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-166-2017Teisėja Viktorija Šelmienė                                           Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00103-2016-1                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2017 m. gegužės 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Žymantei Lelešiūtei, Jolitai Žylienei,dalyvaujant išteisintajam V.

R.,gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui A. K.,atstovui advokatui Andriejui Melkovui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. K. atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. iÅ¡teisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. K. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtinas.Kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: Nukentėjusysis A. K. privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas patraukti baudžiamojo atsakomybėn V. R. už tai, kad Å¡is 2016-04-20, apie 15.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) atvykus A. K. į jo namus susitarti dėl automobilių stovėjimo tvarkos, tyčia sudavė rankomis A. K. į nugarÄ , dėl ko nukentėjusysis nukrito, tokiais veiksmais sukėlė A.

K. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu V. R. buvo iÅ¡teisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. K. atstovas advokatas Andriejus Melkovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažinti V.

R. kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val. įpareigoti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, iÅ¡dirbti neatlygintinai per 4 mėnesius valstybės naudai 160 val. nemokamų darbų. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, jų tarpusavio ryÅ¡io, dėl ko nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų kaltinančiais įrodymais, padarė neteisingÄ Ä¯rodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl V.

R. nekaltumo. Skunde teigiama, kad teismas nurodė, jog nevertina 2016-04-29 V. R. paaiÅ¡kinimo, duoto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato tyrėjai, nes iÅ¡ paaiÅ¡kinimo turinio nėra suprantama V. R. procesinė padėtis, tačiau pasak atstovo advokato, jei teismas abejojo dėl V. R. parodymų, galėjo iÅ¡kviesti į teismo posėdį ir apklausti V. R. apklaususiÄ tyrėjÄ A. N., parodymų teisingumui patikrinti. Pažymima, kad teismas nemotyvavo, kodėl nukentėjusiojo A.

K. parodymai nėra nuoseklÅ«s, kuo pasireiÅ¡kia nenuoseklumas. Atstovo advokato manymu teismas tinkamai neanalizavo byloje esančių liudytojų parodymų ir prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, V. R. pakeitė savo parodymus ir buvo nenuoseklus. Atkreipiamas dėmesys į liudytojų O. R., L. M., G. M. parodymus, kas pasak atstovo advokato patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jau po suduoto smÅ«gio buvo uždaromos durys. Taip pat nurodoma, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog nukentėjusysis iÅ¡ karto paaiÅ¡kino po įvykio atbėgusiems liudytojams ir policijos pareigÅ«nams, kodėl jis guli ant žemės, kas sÄ lygojo nukritimÄ .

Atkreipiamas dėmesys į specialisto iÅ¡vadÄ , kuri pasak atstovo advokato patvirtina, kad A. K. galimai tiriamojo nurodytu bÅ«du ir laiku buvo padaryti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pažymima, kad byloje esančių duomenų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad V. R. veiksmai atitinka ir sudaro BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Pabrėžiama ir tai, kad abejonės kaltinamojo naudai aiÅ¡kinamos tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.Teismo posėdyje nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A.

K., jo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis V. R., jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. K. atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinis skundas atmestinas.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus.

Nors apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl V. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 str. 1 d., skunde akcentuoja, kad iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas neįvertino įrodymų visumos, jų tarpusavio ryÅ¡io, dėl ko nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų kaltinančiais įrodymais, padarė neteisingÄ Ä¯rodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl V. R. nekaltumo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apelianto argumentai nepagrįsti.

Ä®vertinusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamai iÅ¡samius byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo motyvus, pagrįstus surinktų duomenų visumos analize, įrodymai įvertinti taip pat ir juos lyginant bei gretinant tarpusavyje, tuo teisingai nustatant jų patikimumÄ bei įrodomÄ jÄ vertę.

Tai, kad nukentėjusysis kitaip vertina byloje surinktus įrodymus pateikdamas savo įvykių versijÄ , kurios nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, įrodymus vertino netinkamai, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Esminių BPK pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.             Šioje byloje nukentėjusysis A.

K. kaltina V. R. tyčia sudavus rankomis jam į nugarÄ , dėl ko nukentėjusysis nukrito, tai yra kaltina V. R. nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdžius jo sveikatÄ , padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d.             BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė tik esant tyčinei kaltės formai.

Pats iÅ¡teisintasis V. R. neneigė, jog įvykio dienÄ tarp jo ir A. K. įvyko konfliktas, paaiÅ¡kino, kad A. K. pasibeldė į namus, duris atidarė iÅ¡teisintojo motina, A. K. pradėjo Å¡aukti dėl per daug kieme stovinčių maÅ¡inų, V. R. bandė uždaryti duris, bet jos neužsidarė, tada dar kartÄ uždarė duris ir iÅ¡girdo, kaip krenta A. K.. V. R. nurodė, jog į nugarÄ ar per petį A. K. nesudavė. Nors nukentėjusysis A. K. tvirtina, jog bÅ«tent V. R. tyčia jam sudavė į nugarÄ , po ko jis nukrito ir susižalojo, tačiau iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis nematė žmogaus, kuris jį pastÅ«mė ir tik mano, kad V.

R. tai galėjo padaryti, nors, kaip nurodo nukentėjusysis A. K., teoriÅ¡kai, galėjo bÅ«ti bet kas. Be to, nukentėjusysis A. K. kaltinimÄ V. R. grindžia specialisto iÅ¡vada, liudytojų O. R., L. M., G. M. parodymais, kas pasak apelianto patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jau po suduoto smÅ«gio buvo uždaromos durys. Tačiau analizuojant Å¡ių liudytojų parodymus matyti, jog prieÅ¡ingai nei nurodo nukentėjusysis A. K., jie nei vienas nematė fakto, jog V. R. tyčia sudavė nukentėjusiajam, po ko Å¡is nukrito.

Liudytoja O. R. parodė, kad A. K. stovint tarpdury, V. R. liepė jam iÅ¡eiti, K. iÅ¡tiesė rankÄ ir laikė duris, V. R. pradėjo uždarinėti duris, bet kaimynas vis tiek jas laikė, V. R. A. K. nestÅ«mė, tik stipriai uždarė duris. Liudytoja L. M. parodė, jog įvykio dienÄ ji per langÄ matė, kad tėvas parkrito, įvykį matė nuo to momento, kai tėvas koja kliudė kaimynų lentynÄ ir griuvo, nematė, kas tėvÄ pastÅ«mė ar jam sudavė. Liudytoja L. M. buvo apklausta ir apeliacinės instancijos teisme, kur taip pat negalėjo kategoriÅ¡kai nurodyti, kad A.

K. pastÅ«mė iÅ¡teisintasis, parodė, kad iÅ¡girdo trenksmÄ ir pamatė žmogų krentantį, rankos kas stumtų nematė. Liudytojas Ž. M. parodė, jog nematė, kaip A. K. nugriuvo, nematė, ar kas nors jam sudavė, jį pastÅ«mė. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų analizės negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad V. R. tyčia smÅ«giavo ar pastÅ«mė nukentėjusįjį, kadangi tokių V. R. veiksmų nepatvirtina nei nukentėjusysis, nei minėti liudytojai.

Matyti, kad V. R. po pokalbio su nukentėjusiuoju, stipriai uždarinėjo duris, o tokie iÅ¡teisintojo V. R. veiksmai neįrodo, jog buvo kryptingai nukreipti fiziniam skausmui nukentėjusiajam sukelti, neatmetant aplinkybės, kad pats nukentėjusysis galėjo užkliÅ«ti ir pargriÅ«ti. Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad lieka nepaneigta V. R. versija, kad A. K. griuvo užkliuvęs už nelygaus grindinio, o grindinio nelygumÄ aiÅ¡kiai rodo bÅ«tent abiejų Å¡alių į bylÄ pateiktos R. buto prieigų nuotraukos.

Å iuo gi atveju apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nukentėjusiojo A. K. parodymai nėra nuoseklÅ«s, kadangi nukentėjusysis aiÅ¡kiai teigė nematęs, kas jam smÅ«giavo, bet tik mano, daro prielaidÄ , kad smÅ«gis buvo suduotas bÅ«tent V. R., be to, tokių parodymų nepatvirtina kiti patikimi ir abejonių nekeliantys bylos duomenys. Å ie aptarti duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , kad nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio atbėgusiems liudytojams ir policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kodėl jis guli ant žemės, kas sÄ lygojo nukritimÄ , kadangi nukentėjusiojo versija, kad jis nukrito pastumtas iÅ¡teisintojo yra tik prielaidinio pobÅ«džio, o prielaidomis ir abejonėmis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.

Nukentėjusysis nurodo, kad jo sužalojimo faktÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas deÅ¡inės blauzdos poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais, deÅ¡inio kelio odos nubrozdinimai, padaryti kontaktavus su kietu, buku daiktu (daiktais) arba pavirÅ¡iumi, galimai tiriamojo nurodytu bÅ«du ir laiku (2016-04-20), deÅ¡inio žasto – dilbio sričių poodinė kraujosruva, padaryta kontaktavus su kietu, buku daiktu (daiktais) arba pavirÅ¡iumi mažiausiai prieÅ¡ 1 savaitę iki apžiÅ«ros, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pažymėtina, jog Å¡i specialisto iÅ¡vada tik patvirtina, kad A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jokiu aspektu neįrodo, kad minėtus sužalojimus jam padarė V. R. ar tai buvo iÅ¡teisintojo tyčinių veiksmų pasekmė. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pateiktas 2017-03-27 nukentėjusiojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame buvo iÅ¡matuotas atstumas nuo kritimo vietos iki namo lango, kuriame gyvena A. K. dukra (liudytoja L. M.), atstumas sudaro 2,50 m.

Teisėjų kolegija vertindama Å¡iuo duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju jie esminės reikÅ¡mės situacijos juridiniam įvertinimui neturi, kadangi liudytoja L. M. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka negalėjo nurodyti, kas A. K. pastÅ«mė, negalėjo patvirtinti, kad tai padarė V. R., tik parodė, kad per langÄ matė tėvo nugarÄ , R. nematė. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į 2016-04-29 V. R. paaiÅ¡kinimÄ , duotÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato tyrėjai, tačiau apylinkės teismas pagrįstai nevertino Å¡io V.

R. paaiÅ¡kinimo, kadangi iÅ¡ paaiÅ¡kinimo turinio nėra suprantama V. R. procesinė padėtis, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, vėliau Å¡io paaiÅ¡kinimo duomenų pagrindu V. R. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas privataus kaltinimo tvarka, dėl ko buvo pažeista nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens teisė turėti gynėjÄ nuo pirmos apklausos ir privilegija neduoti parodymų pačiam prieÅ¡ save. Be to bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, iÅ¡teisintasis V. R. paneigė parodymus duotus tyrėjai.

Kaip jau buvo minėta, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 140 str. 1 d., bÅ«tina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčiÄ , t. y. kad jis suvokė savo puolamųjų smurtinių veiksmų prieÅ¡ kitÄ asmenį pobÅ«dį ir norėjo jį sužaloti ar sukelti fizinį skausmÄ . Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. R. bÅ«tų sudavęs ar pastÅ«męs nukentėjusįjį A. K.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad V.

R. uždarydamas duris turėjo tikslÄ tyčia sužaloti nukentėjusįjį, kaip to reikalauja BK 140 str. BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika negali bÅ«ti padaroma dėl neatsargumo, tuo tarpu įvykio metu iÅ¡teisintojo veiksmuose buvusio nusikalstamo sumanymo nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Pastebėtina, kad negalima neatsižvelgti ir į tai, kad tarp kaimynų vyksta konfliktai, kas neabejotinai taip pat turi įtakos Å¡ios situacijos objektyviam vertinimui.Atsižvelgdamas į surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog neįrodyta, kad V.

R. padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiÄ veikÄ . Byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo A. K. nurodytas aplinkybes ir jo pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ , tuo tarpu iÅ¡teisintojo V. R. parodymai lieka nepaneigti. Todėl apylinkės teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besÄ lygiÅ¡kai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju.

Pažymėtina, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014), analogiÅ¡kÄ pozicijÄ užima ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat ne kartÄ konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v.

Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.), todėl skundžiamu nuosprendžiu V. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai. Daryti priešingos išvados apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.Vilniaus apygardos teisme 2017 m. kovo 28 d. buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 94,61 Eur iš išteisintojo V.

R.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas Gintaras Algirdas Perednis išteisintajam V. R. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tai yra, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teismine praktika, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintojo V.

R. nepriteistinos.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. K. atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             (paraÅ¡as)                                                                 Stasys Punys Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                                           Jurgita Kolyčienė                                                                                                                      ArÅ«nas KisieliusNuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkas                                                                                           Stasys Punys