d2eaf7c9-8046-4ca5-8f84-e33d26735b11 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-885-1041/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03455-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.3.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Enrika JanuÅ¡onienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“ dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) 2020 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nemėžio komunalininkas“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 598,47 Eur tretiesiems asmenims ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtÄ draudimo sumÄ bei 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodo, kad įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę, nes iÅ¡mokėjo 598,47 Eur draudimo iÅ¡mokÄ apdraustų patalpų savininkams dėl žalos, už kuriÄ atsakinga atsakovė kaip namo bendrojo naudojimo objektų prižiÅ«rėtoja (administratorė). IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad 2018 m. gruodžio 21 d. name, (duomenys neskelbtini), dėl centrinio Å¡ildymo nuorintojo gedimo buvo užlietas (duomenys neskelbtini) butas (toliau – ir Ä®vykis Nr. 1), kuris buvo apdraustas gyventojų turto draudimu ir ieÅ¡kovė dėl Å¡io įvykio iÅ¡mokėjo 476,17 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , o 2019 m. gegužės 20 d. name, (duomenys neskelbtini), dėl trÅ«kusio kanalizacijos stovo buvo užlietas gyventojų turto draudimu apdraustas (duomenys neskelbtini) butas (toliau – ir Ä®vykis Nr. 2), dėl ko ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 122,30 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovė yra namų, kuriuose įvyko avarijos, administratorė, atsakinga už namų bendruosius objektus, todėl privalėjo užtikrinti tinkamÄ centrinio Å¡ildymo nuorintojo ir kanalizacijos stovo bÅ«klę.

3. Atsakovė atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės nuomone, Ä®vykis Nr. 1 ir Ä®vykis Nr. 2 įvyko ne dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovės civilinė atsakomybė negalima. Atsakovė pastebi, kad pati ieÅ¡kovė neįrodinėja atsakovės neteisėto elgesio ar neveikimo, neįrodinėja fakto, kad atsakovė neprižiÅ«rėjo ar netinkamai prižiÅ«rėjo bendrojo naudojimo įrangÄ . Dėl Ä®vykio Nr. 1 atsakovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkas savavaliÅ¡kai (be Å¡ilumos sistemos prižiÅ«rėtojo leidimo) vietoje pagal projektÄ numatyto nuorintojo įrengė ventilį, kurio jam nepavyko sandariai uždaryti.

Atsakovės nuomone, Ä®vykis Nr. 1 įvyko dėl (duomenys neskelbtini) buto gyventojo kaltės. Dėl Ä®vykio Nr. 2 atsakovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkas nei Ä®vykio Nr. 2 metu, nei po jo nesikreipė į atsakovę su praneÅ¡imu apie jo bute esančiÄ netvarkingÄ bendrojo naudojimo įrangÄ , taip pat nesikreipė su praÅ¡ymais atlikti apžiÅ«rÄ ar remontÄ . Atsakovė nurodė, kad drėgmė nagrinėjamu atveju galėjo atsirasti dėl buto savininko ar trečiųjų asmenų kaltės, tačiau Å¡ios aplinkybės nesiaiÅ¡kintos, o padaryta vienaÅ¡aliÅ¡ka iÅ¡vada, kad Ä®vykis Nr. 2 įvyko dėl netinkamai prižiÅ«rimos bendrojo naudojimo įrangos.

4. Ieškovė 2021 m. vasario 9 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2019 m. sausio 2 d. atvykus apžiūrėti sugadinto turto (duomenys neskelbtini) bute (Įvykis Nr. 1) buvo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d. bute trūko šildymo sistemos nuorintojas ir apliejo buto virtuvę, o Įvykis Nr. 2 įvyko dėl nesandaraus, trūkusio kanalizacijos stovo. Dėl Įvykio Nr. 2 ieškovė taip pat nurodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. atvykus apžiūrėti sugadinto turto buvo nustatyta, jog draudėjo teigimu 2019 m. gegužės 20 d. buvo pastebėta drėkstanti siena ir iš karto pranešta atsakovei.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė buvo nepakankamai apdairi ir nepakankamai vykdė savo pareigas, jokių veiksmų dėl centrinio Å¡ildymo nuorintojo ir kanalizacijos vamzdžio remonto darbų laiku nesiėmė, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė savo pareigų tinkamu neatlikimu, nes atsakovė turėjo ne tik patikrinti namo centrinio Å¡ildymo nuorintojo ir kanalizacijos vamzdžio bÅ«klę, bet ir laiku juos suremontuoti, kad neįvyktų avarija. IeÅ¡kovė pastebėjo, kad vykdant draudiminio įvykio tyrimÄ iÅ¡ atsakovės nebuvo gauta jokios informacijos dėl vykdomų apžiÅ«rų.

IÅ¡ turto apžiÅ«ros aktų ir nuotraukų matyti, kad Å¡ildymo sistemos nuorintojas ir kanalizacijos vamzdis buvo sugedę, o atsakovė iki Ä®vykio Nr. 1 ir Ä®vykio Nr. 2 nesiėmė jokių veiksmų tam, kad užkirsti keliÄ galimos žalos atsiradimui. Atsakovė nepateikė jokių jos tinkamÄ priežiÅ«rÄ pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, vykdomų apžiÅ«ros aktų, praneÅ¡imų apie planuojamas vykdyti apžiÅ«ras. Teismas k o n s t a t u o j a :

5. Byloje ginčas kilo iÅ¡ subrogacijos ir statinių savininko (valdytojo) deliktinės atsakomybės teisinių santykių. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ byloje reiÅ¡kia ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, numatančiu, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

6. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės deliktinė atsakomybė Å¡iuo atveju kyla pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , jog žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali bÅ«ti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Dėl Ä®vykio Nr. 1 7. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovė (tuo metu UAB DK „PZU Lietuva“) ir I. S. 2008 m. spalio 13 d. sudarė gyventojų turto draudimÄ , numatydamos, kad draudimo vieta yra butas, (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame draudimo polise nurodyta, kad draudimo variantas – tvarkingas butas. 2018 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡ime apie įvykį nurodyta, kad minėtu adresu 2018 m. gruodžio 21 d. trÅ«ko Å¡ildymo sistemos nuorinimo čiaupas, užlieta virtuvė. 2018 m. gruodžio 28 d.

žalos administravimo suvestinėje nurodytos apžiÅ«ros pastabos, t. y. nurodyta, kad klientas atsijungęs nuo centrinio Å¡ildymo, taip pat nurodyta, kad žala dėl centrinio Å¡ildymo nuorintojo gedimo. Byloje taip pat yra ieÅ¡kovės ir I. S. pasiraÅ¡ytas 2019 m. sausio 2 d. turto apžiÅ«ros aktas, kuriame nurodyta, kad bute trÅ«ko Å¡ildymo sistemos nuorintojas, kaltininko nėra. Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovė 2019 m. kovo 4 d. iÅ¡mokėjo I. S. 476,17 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

8. IeÅ¡kovės nuomone, žala Å¡iuo atveju kilo dėl Å¡ildymo sistemos trÅ«kumų, t. y. turtas buvo aplietas dėl trÅ«kusio Å¡ildymo sistemos nuorinimo čiaupo. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad namo Å¡ildymo sistema yra eksploatuojama, prižiÅ«rima ir tvarkoma atsakovės. Taigi, atsakovė yra Å¡ios sistemos valdytoja CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovės atsikirtimai yra susiję su tuo, kad nagrinėjamu atveju nei neteisėtų veiksmų (neveikimo), nei atsakovės kaltės dėl įvykio nebuvo, todėl jai negali kilti atsakomybė ir, atitinkamai, pareiga atlyginti žalÄ .

9. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , savo praktikoje yra nurodęs, kad Å¡iame CK straipsnyje yra nustatyta, jog pastatų, statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Jis gali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokiu atveju už žalÄ , kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto iÅ¡laidos. Taigi, statinių savininkų (valdytojų) deliktinei atsakomybei bÅ«dinga tam tikra specifika, susijusi su įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymu.

ŽalÄ patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktÄ bei dydį ir žalos bei statinio trÅ«kumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trÅ«kumų lemtÄ Å¾alÄ , privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012).

10. Atsakovė atsiliepime žalos fakto ir dydžio neginčijo, tačiau nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buto Å¡ildymo sistema yra atjungta nuo bendrojo naudojimo Å¡ildymo sistemos, o buto savininkai savavaliÅ¡kai (be Å¡ilumos sistemos prižiÅ«rėtojo leidimo) vietoje pagal projektÄ numatyto nuorintojo įrengė ventilį, kurio nepavyko sandariai uždaryti. Atsakovės nuomone, žala turtui buvo padaryta dėl (duomenys neskelbtini) buto savininkų kaltės. Taigi, iÅ¡ esmės atsakovė įrodinėja jÄ nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes, t. y. kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (vietoje nuorintojo be leidimo įrengiant ventilį ir jo sandariai neuždarant).

11. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad I. S. ir J. T. 2011 m. birželio 28 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu parengti ir iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygas inžinerinių tinklų rekonstrukcijai, butÄ , (duomenys neskelbtini), atsijungiant nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos ir įrengiant autonominį – dujinį Å¡ildymÄ . Kad minėtas butas yra atsijungęs nuo centrinio Å¡ildymo yra nurodyta ir su ieÅ¡kiniu pridėtuose dokumentuose (žalos administravimo suvestinėje, turto apžiÅ«ros akte).

AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad atjungiant prietaisus statomos aklės ant stovų užžiedinant stovÄ ir pastatant nuorintojus aukščiausioje vietoje. Užsakovas J. T. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te pasirašė, kad su projektu sutinka. Vis dėlto, nepaisant byloje esančių duomenų apie minėto buto atsijungimÄ nuo centrinio Å¡ildymo sistemos, byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra tai, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad minėto buto savininkai netinkamai įvykdė Å¡ildymo sistemos rekonstrukcijos technines sÄ lygas ar rekonstravimo projekto dalį dėl prietaisų atjungimo, rekonstrukcijos darbų nederino su atsakove ar asmenimis, atsakingais už Å¡ilumos tiekimÄ .

Atsakovei neįrodžius aplinkybių, atleidžiančių jÄ nuo atsakomybės, ieÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡ atsakovės priteisti 476,17 Eur I. S. iÅ¡mokėtÄ drausimo sumÄ , pripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu. Dėl Ä®vykio Nr. 2 12. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovė (tuo metu UAB DK „PZU Lietuva“) ir L. Z. 2013 m. lapkričio 28 d. sudarė gyventojų turto draudimÄ , numatydami, kad draudimo vieta yra butas, (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame draudimo polise nurodyta, kad draudimo variantas – tvarkingas butas. 2019 m. lapkričio 5 d. praneÅ¡ime apie įvykį nurodyta, kad minėtu adresu įvyko įvykis, kurio kaltininko nėra (nenustatytas), įvykio data minėtame praneÅ¡ime nenurodyta. 2019 m. lapkričio 4 d.

žalos administravimo suvestinėje nurodytos apžiÅ«ros pastabos, kad galimai nesandarus, nusidėvėjęs kanalizacijos stovas, drėgmės poveikis ilgalaikis, pelėsio nėra. 2019 m. lapkričio 5 d. ieÅ¡kovė ir L. Z. pasirašė turto apžiÅ«ros aktÄ , kuriame nurodyta, kad L. Z. 2019 m. gegužės 20 d. pastebėjo drėkstančiÄ sienÄ , priežastis neaiÅ¡ki, galimai nesandarus kanalizacijos stovas, dėl drėgmės sugadinta 8,11 kv. m dažytų lubų, 6,29 kv. m tapetuotos sienos, neveikia „rozetė“ (kiÅ¡tukinis lizdas).

Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovė 2019 m. gruodžio 18 d. sumokėjo L. Z. 122,30 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . 2019 m. gruodžio 23 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, praÅ¡ydama jai pervesti iÅ¡mokėtÄ draudimo sumÄ . Ä® pretenzijÄ atsakovė atsakė 2020 m. sausio 6 d. raÅ¡tu Nr. 5K-03, nurodydama, kad gautÄ pretenzijÄ atmeta, nes dėl 2019 m. gegužės 20 d. įvykio atsakovei nieko nėra žinoma, įvykis nebuvo tirtas. Atsakyme nurodyta, kad atsakovė, gavusi informacijÄ iÅ¡ buto savininko, privalo apžiÅ«rėti įvykio vietÄ , nustatyti įvykio priežastį ir suraÅ¡yti apžiÅ«ros aktÄ .

Turto apžiÅ«ros akte nurodyta, kad, draudėjo teigimu, apie pastebėtÄ drėkstančiÄ sienÄ buvo iÅ¡ karto praneÅ¡ta atsakovei, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atsakyme į pretenzijÄ atsakovė nurodė, kad buto savininkai į atsakovę nesikreipė, o ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė, kad atsakovė yra kalta dėl įvykio.

13. Kaip minėta, CK 6.266 straipsnio 1 dalis įtvirtina statinių savininko (valdytojo) atsakomybę be kaltės, tačiau šiuo atveju teisiškai reikšminga tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog žala buvo padaryta dėl įrenginių ar kitokių konstrukcijų, kurių valdytoja yra atsakovė, trūkumų. Žalos administravimo suvestinėje nurodyta, kad galimai nesandarus, nusidėvėjęs kanalizacijos stovas; turto apžiūros akte nurodyta, kad 2019 m. gegužės 20 d. pastebėtos drėkstančios sienos priežastis neaiški, galimai nesandarus kanalizacijos stovas.

Taigi, įvykio apžiÅ«ros dokumentuose yra padarytos tik prielaidos dėl sienos drėkimo priežasčių, tačiau ieÅ¡kovei objektyviais duomenimis neįrodžius CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, susijusius su padarytos žalos priežastimi, t. y. nepateikus įrodymų dėl kanalizacijos stovo trÅ«kumų (nesandarumo), ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 122,30 Eur sumos priteisimo iÅ¡ atsakovės, atmetamas kaip nepagrįstas. Nors ieÅ¡kovė papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ir nurodė, kad iÅ¡ turto apžiÅ«ros aktų ir nuotraukų matyti, kad kanalizacijos vamzdis buvo „sugedęs“, tačiau teismas tokius ieÅ¡kovės argumentus, atsižvelgdamas į aptartÄ turto apžiÅ«ros akto turinį, atmeta kaip nepagrįstus.

Teismas pastebi, kad kanalizacijos stovas pagal savo paskirtį negali bÅ«ti sugedęs, o jo nesandarumo ar kitokių trÅ«kumų byloje pateiktose nuotraukose nematyti, nes kanalizacijos stovas nėra užfiksuotas į bylÄ pateiktose nuotraukose. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 14. Apibendrindamas tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 476,17 Eur iÅ¡mokėtos sumos bei 6 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanas nuo priteistos sumos (476,17 Eur) už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

15. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2020 m. balandžio 29 d. sumokėjo už ieškinį 15 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš viso 598,47 Eur patenkintas iš dalies (priteista 80 proc. prašytos sumos), ieškovė įgijo teisę į 80 proc. savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistina 12 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur x 80 proc).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalimis, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 441 straipsnio 2 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186063262) ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) naudai 476,17 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 17 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (476,17 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12 Eur (dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėja Enrika Janušonienė