d2e9f5c8-39c0-4c46-b8a5-64d41c006fc0 · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės  Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas L. Å . (toliau ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau ir atsakovė) pardavė ieÅ¡kovui 0,45 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovas paaiškino, kad L. Š. vardu 2018 m. balandžio 27 d. buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu sudaryti asmeninio ūkio paskirties 0,45 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Teigė, jog atsakovė, savo ruožtu, 2018 m. gegužės 21 d. raštu nurodė, kad 2016 m. bei 2017 m. siųstuose raštuose buvo nurodyta ir siųsti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektai, bet kadangi ieškovas neatvyko į žemėtvarkos skyrių, žemės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo pasirašytos.

3. Ieškovo nuomone, toks atsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas bei naikintinas, o atsakovė įpareigotina sudaryti su L. Š. 0,45 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.

4. Teigė, jog dar 1992 m. kovo 3 d. tarybos sprendimu 1993 m. gegužės 10 d. asmeninio Å«kio žemės paženklinimo aktu ieÅ¡kovui buvo atmatuotas 48 sklypas, sudarantis 0,45 ha; 1994 m. buvo iÅ¡duota pažyma dėl žemės pirkimo lengvatinėmis sÄ lygomis; 1996 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryti skaičiavimai asmeninio Å«kio perkamos žemės kainos; 1996 m. gruodžio 16 d. L. Å . pateikė praÅ¡ymÄ dėl 0,45 ha ploto žemės sklypo pirkimo; 1996 m. gruodžio 24 d. gavo mokėjimo praneÅ¡imÄ dėl jam parduotinos žemės kainos ir apmokėjimo banko rekvizitų; tÄ pačiÄ dienÄ 1996 m. gruodžio 24 d. nuraÅ¡ant lėšas nuo investicinės sÄ skaitos, priklausančios L. Å ., jis apmokėjo visÄ nupirktos žemės (0,45 ha) kainÄ . Tokiu bÅ«du, anot ieÅ¡kovo, dar 1996 m. gruodžio 24 d. ieÅ¡kovas nusipirko 0,45 ha valstybinės žemės ir iki Å¡iol su juo nėra sudaryta nupirktos žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir Å¡iai dienai dar net atsisakoma jÄ sudaryti.

5. Paaiškino, kad šiai dienai parduotas žemės sklypas nėra užimtas ir yra šalia ieškovo namų.

6. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

7. Paaiškino, kad ieškovui Vilniaus rajono Marijampolio apylinkės tarybos 1992 m. kovo 8 d. I- ojo šaukimo 8 sesijos sprendimu buvo suteikta 0,50 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-3989-41 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ieškovui buvo suprojektuotas 0,50 ha ploto žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia esamos namų valdos, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Teigė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2014 m. liepos 24 d. ir 2014 m. rugsėjo 5 d. patikrino žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimÄ ir nustatė, kad pareiÅ¡kėjas naudoja tik jo dalį; faktinės aplinkybės buvo užfiksuotos 2014 m. liepos 24 d Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-341, o taip pat 2014 m. rugsėjo 5 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-418.

9. PaaiÅ¡kino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2014 m. liepos 25 d. raÅ¡tu Nr. 48SD- (14.48.104.)-7678 ieÅ¡kovui po pirmo pakartotinio patikrinimo pateikė informacijÄ ir ragino iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. sutvarkyti, naudoti pagal paskirtį, tačiau 2014 m. rugsėjo 5 d. patikrinus antrÄ kartÄ , žemės sklypo dalis ir toliau nebuvo naudojama.

10. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus  rajono skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-3622 nusprendė nutraukti ieÅ¡kovui skirtos asmeninio Å«kio žemės 0,35 ha iÅ¡ 0,50 ha ploto naudojimo teisę; atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 48VÄ®- 1459-(14.48.2.) buvo pakeistas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 2.3-3989-41, sumažinant suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotÄ nuo 0,3113 iki 0,1521 ha.

11. Atsakovė pažymėjo, kad minėti teisės aktai yra galiojantys, nenuginčyti ir ieškovui žinomi, sukeliantis teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, neaišku, kokiu pagrindu ieškiniu prašoma pripažinti įvykus pirkimo-pardavimo sandorį dėl 0,45 ha ploto žemės sklypo.

12. Teigė, jog atsakovė neturi duomenų apie 0,45 ha ploto suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , kurį ieÅ¡kovas nustatyta tvarka galėtų privatizuoti.

13. PaaiÅ¡kino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 48SK-2681-(14.48.111.) buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 1066, patvirtinti kadastro duomenys, Nekilnojamojo turto registre Å¡is sklypas užregistruotas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad ieÅ¡kovas turi teisę privatizuoti bÅ«tent 0,1521 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog detaliau asmeniniam Å«kiui naudojamų žemės sklypų pirkimo–pardavimo procedÅ«ros nustatytos Valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau ir Valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės).

14. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį pilnai palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.

15. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovas pilnai įvykdė visus įsipareigojimus dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teigė, kad buvo atsakovės sprendimas, jog ieškovui yra suteikiamas 45 arų žemės sklypas, taip pat nusiųsti įpareigojimai ieškovui; sklypas buvo atmatuotas; ieškovas sumokėjo 1996 m. gruodžio 24 d.; pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra sudaryta. Paaiškino, kad ieškovui nurodoma, jog ieškovas nenaudoja sklypo pagal paskirtį; prie žemės sklypo privažiuoti su kombainu nėra įmanoma; pirkimo – pardavimo faktas jau yra įvykęs.

16. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovui buvo skirta 50 arų, žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas 50 arų žemės sklypas. Teigė, jog atsakovė siÅ«lo ieÅ¡kovui pirkti 15 arų, t. y. tiek, kiek jis naudoja; atsakovė atsisako dalį parduoti, kadangi ieÅ¡kovas nenaudoja žemės sklypo dalies. Pažymėjo, kad pats ieÅ¡kovas patvirtina, jog žemės sklypÄ yra galimybė naudoti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo perspėtas, jog bus tikrinamas žemės sklypo naudojimas, tačiau ieÅ¡kovas žemės sklypo nenaudojo; naudojimosi faktas nenustatytas, naudoti žemės sklypo ieÅ¡kovui niekas nedraudė; ieÅ¡kovui informacija buvo teikiama ir žodžiu, ir raÅ¡tu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 17. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

18. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimÄ bei bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad nors įstatymai ir numatė, jog ieÅ¡kovas turi teisę įsigyti įstatymų nustatyta tvarka suteiktÄ Å¾emę, tačiau jis privalėjo tÄ suteiktÄ Å¾emę naudoti pagal paskirtį, o bylos duomenys, galiojantys žemės naudojimo patikrinimo aktai patvirtina, kad ieÅ¡kovas visos žemės pagal paskirtį nenaudojo.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog Å¡iuo metu galioja visi aukščiau aptarti Nacionalinės žemės tarnybos dokumentai, jie nėra nuginčyti, ieÅ¡kovas tokių reikalavimų nereiÅ¡kia, ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti, kad atsakovas pardavė ieÅ¡kovui 0,45 ha ploto žemės sklypÄ , nors toks sklypas apskritai nėra suformuotas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį nagrinėjamu atveju nėra. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 20. IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ įpareigoti atsakovę sudaryti su ieÅ¡kovu 0,45 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

21. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės dėsto ieškinyje nurodytus argumentus.

22. Papildomai pažymi, jog teismo išvada dėl 0,45 ha žemės sklypo suformavimo nebuvimo iš esmės prieštarauja teismo argumentams, kadangi dar 2012 m. gegužės 11 d. atsakovė raštu informavo, kad jau suformuotas 0,5 ha sklypas ir tik lieka tikrinti, ar yra galimybė būsimiems sklypų savininkams patekti į savo sklypus. Nurodo, kad atsakovė šios pareigos neįvykdė, nes šio fakto netikrino.

23. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovas į naudojamÄ 0,5 ha sklypo dalį su žemės Å«kio technika pakliÅ«davo per J. D. žemę ir nuolat buvo tariamasi su atsakove dėl tolimesnės galimybės patekimo į apdirbamÄ Å¾emę, tačiau pagalbos iÅ¡ atsakovės nebuvo, problema nebuvo iÅ¡spręsta. Teigia, jog nuo 2014 m. apie tai sužinoję atsakovės atsakingi asmenys ir apie tai, kad asmeninio Å«kio žemė nedirbama ir neiÅ¡siaiÅ¡kinę tikrųjų nepatekimo priežasčių (negali pravažiuoti kombainas žemės apdirbimui), nusprendė priimti lokalinius aktus, kuriais bando nusavinti ieÅ¡kovui priklausančiÄ ir jau 1996 m. nupirktÄ Å¾emę, tuo pažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnį.

24. Anot ieškovo, vėliau nei buvo įvykęs pirkimo-pardavimo aktas (sumokėti pinigai už 0,45 ha žemės) priimti aktai, t. y. 2014 m. priimti lokaliniai aktai nusavinantys nuosavybę, niekaip neturėtų įtakoti ieškovo nuosavybės.

25. Atsakovė atsiliepime praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

26. Nurodo, kad apeliantas apeliaciniame skunde pakeitė reikalavimÄ , kadangi praÅ¡o ne pripažinti, kad atsakovė pardavė ieÅ¡kovui 0,45 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bet praÅ¡o sudaryti su apeliantu 0,45 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. praÅ¡o atlikti pirkimo-pardavimo procedÅ«ras per 1 mėnesį.

27. Pažymi, kad viena iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sÄ lygų - turi bÅ«ti suformuotas 0,45 ha ploto žemės sklypas, t. y. turi bÅ«ti atlikti tokio ploto žemės sklypo kadastriniai matavimai, jų duomenys patvirtinti, žemės sklypas kaip objektas užregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės teigimu, tokio nekilnojamojo turto objekto, apelianto nurodomu plotu, Å¡iuo metu nėra, todėl, akivaizdu, kad apelianto praÅ¡ymas dėl naujai suformuluoto apeliacinio skundo reikalavimo yra nepagrįstas ir tokia apimtimi, terminais jo įvykdyti objektyviai neįmanoma.

28. Pažymi, kad kombaino patekimas nėra pagrįstas argumentas, kai dalį sklypo apeliantas naudoja, o kitÄ dalį, apelianto teigimu, bÅ«tinai reikia apdirbti kombainu.

29. Atkreipia dėmesį, jog ieškovas piktnaudžiauja reikšdamas teismui ieškinį ir ignoruodamas atsakovės priimtus sprendimus dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės dalies atėmimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas.

30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

31. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas.

32. Ä®vertinus apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 0,45 ha žemės sklypas nebuvo suformuotas; lokaliniai teisės aktai buvo priimti neiÅ¡siaiÅ¡kinus pagrindinės žemės sklypo dalies nenaudojimo priežasties, t. y. jog į šį žemės sklypÄ neįvažiuoja kombainas.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ įpareigoti atsakovę sudaryti su ieÅ¡kovu 0,45 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Savo ruožtu, iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nustatyta, jog jame ieÅ¡kovas buvo suformulavęs reikalavimÄ pripažinti, kad atsakovė pardavė ieÅ¡kovui 0,45 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, jog Å¡ie reikalavimai pagal savo pobÅ«dį yra visiÅ¡kai skirtingi, kadangi vertinant Å¡ių reikalavimų (ne)pagrįstumÄ iÅ¡ esmės įrodinėjimo dalykÄ sudaro skirtingos faktinės aplinkybės.

34. Savo ruožtu, Å¡iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo praÅ¡ymo suformulavimas, kuris skiriasi nuo ieÅ¡kinyje nurodyto, Å¡ioje situacijoje neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pakeitė savo reikalavimÄ bei pozicijÄ , kuri buvo pirmosios instancijos teisme, kadangi iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, jog dėstydamas savo argumentus dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, kaip vienÄ iÅ¡ savo argumentų bei teiginių Å¡iame procesiniame dokumente ieÅ¡kovas taip pat buvo nurodęs, jog mano, kad atsakovas turėtų bÅ«ti įpareigotas sudaryti su ieÅ¡kovu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio nėra aiÅ¡ku, kokių konkrečiai teisinių pasekmių ieÅ¡kovas siekia, t. y. ar pripažinti, kad atsakovė pardavė ieÅ¡kovui 0,45 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ar įpareigoti atsakovę sudaryti su ieÅ¡kovu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo reikalavimÄ , kuris yra skirtingas negu buvo formuojamas ieÅ¡kinyje, tačiau atitinkantis ieÅ¡kinyje iÅ¡reikÅ¡tÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ ginčo klausimu.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog ginčo situacijoje bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo bÅ«ti siekiama pirmiausia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokių ieÅ¡kovas siekia teisinių pasekmių, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o tuo tarpu bylos iÅ¡nagrinėjimas pagal iÅ¡ esmės prieÅ¡taringas ieÅ¡kinyje nurodytas ieÅ¡kovo pozicijas, sÄ lygojo Å¡iuo atveju tai, jog byloje nebuvo įvertintos bei iÅ¡nagrinėtos esminės ginčo situacijoje faktinės bylos aplinkybės.

35. Be to, įvertinus ieškovo keliamo byloje klausimo pobūdį (t. y. dėl susiklosčiusių teisinių santykių asmeninės ūkio žemės atžvilgiu), teisėjų kolegijos vertinimu, byloje turėjo būti patikslinta ir ieškovo pozicija dėl 2014 m. liepos 24 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-341, 2014 m. rugsėjo 5 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-418, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3622, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ- 1459-(14.48.2.), kadangi, akivaizdu, jog šie dokumentai tiesiogiai susiję su ieškovo byloje keliamu ginčo klausimu.

36. Byloje yra pateikti įrodymai, kad 1992 m. kovo 3 d. Marijampolio apylinkės tarybos sprendimu 1993 m. gegužės 10 d. asmeninio Å«kio žemės paženklinimo aktu buvo paženklintas asmeninio Å«kio sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso 0,45 ha ploto; 1994 m. ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duota „Pažyma apie L. Å . asmeninio Å«kio žemę (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje“; 1996 m. gruodžio 16 d. buvo atlikti asmeninio Å«kio perkamos žemės kainos skaičiavimai ir tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 1996 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jam 0,45 ha valstybinės žemės (duomenys neskelbtini); 1996 m. gruodžio 24 d. ieÅ¡kovas gavo mokėjimo praneÅ¡imÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ apmokėjo visÄ nupirktos žemės (0,45 ha) kainÄ .

Taigi, bÅ«tent Å¡iais įrodymais remdamasis ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodinėja aplinkybę, jog savo įsipareigojimus dėl 0,45 ha asmeninio Å«kio žemės pirkimo ieÅ¡kovas įvykdė dar 1996 m., o tuo tarpu atsakovė savo įsipareigojimus vykdyti atsisako, dėl ko iki Å¡io momento nėra pasiraÅ¡yta ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog ginčo situacijoje buvo svarbu iÅ¡analizuoti teisinį reglamentavimÄ , buvusį bÅ«tent tuo metu, kai ieÅ¡kovui buvo suteikta 0,45 ha asmeninio Å«kio žemė (t. y.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“, Lietuvos  Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ ir pan.), kadangi tik įvertinus, kokie buvo susiklostę teisiniai santykiai dėl asmeninio ūkio žemės tuo metu, kai ši žemė ieškovui buvo suteikta, galima iš esmės įvertinti esmines faktines aplinkybes, susijusias būtent su ieškovo turimomis teisėmis asmeninio ūkio žemės atžvilgiu.

37. Savo ruožtu, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas aktualaus ginčo klausimu teisinio reglamentavimo nevertino bei neanalizavo, nenustatinėjo teisinių santykių, atsiradusių asmeninio ūkio žemės ieškovui suteikimo momentu, pobūdžio, dėl ko liko neišnagrinėtos esminės šios bylos aplinkybės. 38. Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog ginčijamas sprendimas nagrinėjamu atveju buvo priimtas egzistuojant akivaizdiems ieškinyje nurodytiems ieškovo pozicijos prieštaravimams, nenustačius tikslaus ieškovo reikalavimo ginčo situacijoje, neįvertinus ginčo klausimui aktualaus teisinio reglamentavimo bei atitinkamai nenustačius ir neišsiaiškinus visų aplinkybių, susijusių su asmeninio ūkio žemės ieškovui suteikimo aplinkybėmis, buvusiais tuo metu teisiniais santykiais asmeninio ūkio žemės atžvilgiu.

39. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui pagal Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

40. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo paskirstymas nėra tikslingas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Procesinis klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo spręstinas pirmosios instancijos teisme, priimant galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje, kuomet bus aiÅ¡kus bylos Å¡alių patenkintų ir atmestų reikalavimų santykis (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1222/2014).

41. Apeliantas pateikė teismui naujus raÅ¡ytinius įrodymus ir praÅ¡o juos prijungti prie bylos. Kadangi įrodymai pateikti į bylÄ kolegijai išėjus priimti nutarties, įrodymų prijungimo klausimas perduodamas spręsti pirmos instancijos teismui. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė : ieÅ¡kovo L. Å . apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjai Ramunė Mikonienė Andrius Verikas Renata Volodko