d2e9a05d-d994-45ee-96a4-d9504384e55f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracin? byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-13152-806/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11570-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2016 m. lapkričio 16 d. Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Aušrai Čepulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L., išnagrinėjusi A.

L. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,             n u s t a t ė:             A. L. 2016-08-10, apie 20.40 val., Žygio g. 91, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbuline eiga kliudė foto daviklį ir jį apgadino (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.).A. L. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir už tai, kad iÅ¡ po Å¡io eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas KET reikalavimus.Apklaustas teisme A.

L. parodė, kad buvo toks įvykis, bet jis tuo metu nesuprato, kad tai kažkokios konstrukcijos ar elektronika. Jis, A. L. galvojo, kad tai buvo geležinis stulpelis, kuris apsaugo tas tikrÄ sias konstrukcijas. Jis, A. L. atbuline eiga iÅ¡važiuodamas kliudė stulpelį ir apžiÅ«rėjo automobilį, jis buvo apgadintas, nes atitrenkė į tÄ geležinį bortelį, tik nesuprato, kad ten padaryta kažkokia žala. Jam, A. L. pasirodė, kad nėra pažeidimų, pakėlimo užkardas po to veikė, jis pats iÅ¡važiuodamas dar jį atidarė.

Kartu su juo, A. L. važiavo draugė, dar pro Å¡alį važiavo moteris. Pasak A. L., oras buvo prastas, nebuvo tokia situacija, kad stovėtum ir apžiÅ«rinėtum, jis iÅ¡lipo ir apžiÅ«rėjo, per tÄ laikÄ kol moteris apsisuko apžiÅ«rėjo užkardÄ . Jis, A. L. bandė atbuline eiga iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo kai atsitrenkė, tada pavažiavo į priekį, matė, kad kaimynė nori pravažiuoti, tada dar pavažiavo į priekį. Matė tÄ kaimynę, kad pastaroji iÅ¡važiuoja. Užkardas tam tikrÄ laikÄ buvo pakeltas.

Tas užkardas buvo uždarytas, jam, A. L. tuo metu nesusidarė įspÅ«dis, kad jis neveikė. Užkardas bent porÄ dienų apskritai buvo pakeltas. IÅ¡ nuotraukos kur byloje nesimato, kad pabiręs užkardas, nesuprato, kad užkardas sugadintas. Galvojo, kad į geležinį stulpelį atsitrenkė. Susidarė įspÅ«dį, kad tai geležinis stulpelis, jis toks kaip apsauginis ir už jo davikliai, ar tikrai po įvykio atsirado Å¡ukė. Apklausta teisme liudytoja A. Ž. parodė, kad įvykis įvyko rugpjūčio 10 d., vakare, apie 20-20.30 val.

Ji ir A. L. išvažinėjo iš automobilių aikštelės, kuri yra prie namo, atbuline eiga ir išvažiuodami pajuto smūgį. Pajutę smūgį vėl pavažiavo atgal. Sustojo, abudu išlipo. A. nuėjo pažiūrėti arčiau į kliūtį, o ji, A. Ž. pasiliko apžiūrėti automobilio. Pastebėjo, kad kliūtis buvo prie pakėlimo užkardo esantis apsauginis stulpelis, matė, kad stulpelis stovi, nepalinkęs. Jokio apgadinimo ji, A. Ž. nepastebėjo ant stulpelio. Pasak A. Ž., ji nebuvo arti priėjusi prie stulpelio.

Automobilyje buvo įbrėžimų nuo tos kliūties. Apgadintas buvo tik automobilis. Kad būtų apgadintas ir stulpelis ji, A. Ž. nesuprato. A. Ž. teigimu, ji negali tiksliai pasakyti, bet lyg išvažinėjo kitas automobilis. Ji, A. Ž. buvo susikoncentravusi ties savo įvykiu. Kad toje vietoje yra fotodaviklis jai, A. Ž. nebuvo kilusi net mintis. Kaip ten veikia tas pakėlimo užkardas ji, A. Ž. neturėjo supratimo. Vizualiai neatrodė, kad jame yra elektronikos. Nepagalvojo, kad būtų padaryta žala.

Kai apžiÅ«rėjo tÄ vietÄ , pagalvojo, kadangi stulpelis nepažeistas, tai žala padaryta tik jų automobiliui ir po 10 minučių iÅ¡vyko. Apie įvykį sužinojo iÅ¡ A., kažkas pastarajam paskambino ir pranešė.Apklausta teisme liudytoja Ž. K. parodė, kad buvo penktadienio vakaras, labai lijo, buvo tamsu, didelis vėjas, sėdant į automobilį iÅ¡girdo trinktelėjimÄ . Pastebėjo žmones, kurie įvažiavo, apžiÅ«rinėja automobilį, jie pavažiavo į priekį, ji, Ž.

K. pasuko iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo, pastebėjo pakėlimo užkardÄ , suprato, kad kliudytas pakėlimo užkardas. Ji, Ž. K. negalėjo iÅ¡važiuoti, yra namas, siauras keliukas ir Å¡one stovėjo jos automobilis, jis buvo paskutinis, matė kaip vyras ir moteris apžiÅ«rinėjo savo automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ , tada sėdo į automobilį ir greitai sukosi ir važiavo lauk. Pasak Ž. K., kai ji iÅ¡girdo bumptelėjimÄ , automobilis jau buvo įvažiavę į kiemÄ , jie įvažinėjo, po to apsisuko ir iÅ¡važiavo.

Oras buvo tragiÅ¡kas, labai prastai matėsi. Viskas vyko kokių 15 min. bėgyje. Jų buvo naujai įrengtas užkardas ir ji, Ž. K. pasiskambino vienu iÅ¡ telefonu bei pasakė situacijÄ , kad kliudė ir yra neveikiantis pakėlimo užkardas. Matėsi, kad daviklis mėtėsi ant žemės, ji, Ž. K. grįžusi apžiÅ«rėjo, 21.00 val. paėmė dukrÄ iÅ¡ senelių ir grįžo. Ä®vykis įvyko gal 20.20 val. – 20.25 val. Važiuodama paimti dukros pas senelius, tada ir paskambino kaimynui.

Pakėlimo užkardas stovėjo pakeltas, tai elementaru, kad kažkas buvo padaryta. Pakėlimo užkardas buvo naujai pastatytas ir jis visÄ laikÄ veikė. Apklaustas teisme liudytojas V. J. parodė, kad jis parašė pareiÅ¡kime, kad yra vienas iÅ¡ atsakingų už įrengto užkardo priežiÅ«rÄ . 2016-08-10, 20.50 val. paskambino ponia Ž., kad sugadintas užkardas ir papasakojo, kad pastaroji iÅ¡girdo trinktelėjimÄ , paties fakto nematė, bet matė Å¡viesų automobilį iÅ¡ kurio iÅ¡lipo du žmonės ir apžiÅ«rėjo automobilio deÅ¡inę pusę, po to įsėdo ir iÅ¡važiavo.

Ž. sakė, kad aiÅ¡kiai girdėjo trinktelėjimÄ . Jis, V. J. po 10 min. nusileido į apačiÄ , nusinešė fotoaparatÄ , apžiÅ«rėjo, buvo pabirėjęs daviklis ir pakeltas užkardas. Ant Å¡aligatvio buvo dalis plastmasių. PaaiÅ¡kino, kad tas stulpelis, kuris yra apsauginis, Å¡viečiantis, atspindintis, jis yra minkÅ¡tas, ant jo kaip ir nieko neįžvelgė, ant metalinio irgi nieko, daugiau gal ant bortelio matėsi kažkas tokio, dėl ko susiejo iÅ¡ kur tas triukÅ¡mas galėjo kilti, galbÅ«t užvažiavo ratu ant bortelio arba trinktelėjo į bordiÅ«rÄ ir nuo to labiau triukÅ¡mas kilo, nei į tÄ plastmasiukÄ .

Jis, V. J. pagalvojo, kad jei pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos matyt buvo priežastis. Jis, V. J. nusprendė paskambinti 112, pasikonsultuoti kaip elgtis tokioje situacijoje ir pasakė automobilio valstybinį numerį. Pasak V. J., jis grįžo vėlai, gal 23.00 val., jam paskambino ir pasakė, kad atvažiavo policijos pareigÅ«nai, jis jų nekvietė, tik konsultavosi. Jis, V. J. nusileido, policijos pareigÅ«nai buvo įvažiavę į kiemÄ , sako nieko nematom, jis atsakė, kad pakeltas užkardas. Jis, V. J. pasakė situacijÄ , jis jau buvo surinkęs ir sudėjęs visas plastmases, bandė ar veikė užkardas toliau, spintÄ buvo atidaręs, patikrino ar reaguoja, paskambino, jo dar skambučiai buvo paleisti.

Parodė pareigÅ«nams vietÄ . Pasak V. J., kai jis fotografavo, važiavo kiti kaimynai, moteris, kuri skambino, kad pakeltų užkardÄ , jis parodė, kad jis neveikiantis. MaiÅ¡eliu buvo uždengęs užkardÄ su mintim, jog galima gal bus paremontuoti, lynojo, bijojo, kad nesuÅ¡laptų mikroschemos. PareigÅ«nai nuvažiavo patikrinti automobilį į jo registracijos vietÄ . Sutarė su policija, kad jei neiÅ¡sispręs reikalas iki ryto, tada raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Niekas neatsiliepė ir nusprendė praneÅ¡ti, surašė pareiÅ¡kimÄ .

Pasak V. J., jis surašė pareiÅ¡kimÄ , konsultavosi su kaimyne. Matėsi sudaužytas daviklis ir jis neveikė. Viskas vyko 10 min. bėgyje po įvykio. Mano, kad kaimynė apie įvykį pranešė 10 min bėgyje po įvykio, sakė, kad įvyko įvykis 20.40 val. – 20.45 val., tai pranešė gal prieÅ¡ 21.00 val. V. J. teigimu, gali bÅ«ti, kad 21.19 val. jam pranešė ponia Ž., įvykis buvo apie 20.40 val. Suklydo matyt, ne 20.20 val. įvykis, o 20.40 val. Užkardas veikė apie savaitę, jis visÄ laikÄ veikė gerai.

To automobilio ilgÄ laikÄ ieÅ¡kojo, nes jis, V. J. vaikščiojo aplink, jo nebuvo gerokai kokiÄ savaitę, vienÄ rytÄ pamatė automobilį stovintį prie 90 namo ir tada pamatė einantį žmogų į automobilį. Keista, kad jis buvo kitur parkuojamas, nors kieme buvo vietos. Pagal pakėlimo laikÄ yra iÅ¡klotinės, jis, V. J. pagal tÄ sÄ raÅ¡Ä skambino ir vienas vyrukas pasakė, kad lyg ir matė, kad su tokiu automobiliu važinėja moteris.A. L. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2016-08-10, vakare, po 20.00 val., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo aikÅ¡telės, Žygio g. 91, Vilniuje, atbuline eiga kliudė prie užkardo buvusį strypÄ .

Jis, A. L. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjo tiek patį automobilį, tiek kliudytÄ strypÄ . Ant automobilio matėsi įbrėžimai, tačiau atidžiai apžiÅ«rėjęs strypÄ , jokių jo pažeidimų neįžvelgė. Manė, jog strypo paskirtis yra apsauginė, o svarbios užkardo technologijos yra už Å¡io strypo. Ä®vertino, kad žala padaryta tik jo, A. L. automobiliui. Kadangi neturi Kasko draudimo ir draudimas nepadengtų automobilio remonto iÅ¡laidų, o užkardo žalos neįžvelgė, apie įvykį policijai nepranešė.

Apie žalÄ sužinojo tik 2016-08-18, kai paskambino pareigÅ«nė. VisÄ padarytÄ Å¾alÄ atlygins, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukti neturėjo tikslo, tiesiog nesuprato, jog sukelta žala. Kartu su juo, A. L. vyko A. Ž..A. L. 2016-10-26 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad Å¡ioje byloje nuo pat pirmo pokalbio su policijos pareigÅ«ne neneigė fakto, kad važiuodamas identifikuotu automobiliu atbuline eiga (iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo) kliudė užkardo konstrukcijas (eismo įvykio metu kliÅ«tį identifikavo kaip geležinį apsauginės paskirties strypÄ ).

Jo, A. L. veiksmuose nebuvo kaltės, t. y. sÄ moningo siekio pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės. Jeigu bÅ«tų supratęs apie padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡ eismo įvykio vietos Å¡alintis net nesvarstytų. Matė, kad iÅ¡ kiemo iÅ¡važiuoja ir įvykį galėjo matyti kitas vairuotojas (liudytoja Ž. K.), taip pat supranta, kad pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos rizikuotų sulaukti ženkliai didesnės nuobaudos, įskaitant netgi vairuotojo teisių atėmimÄ ilgam laikotarpiui.

Be to, padaryta žala (apskaičiuota 144,20 Eur suma) yra ženkliai mažesnė, nei už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos numatyta nuobauda, todėl esant tokiai situacijai nėra jokio tikslo bandyti iÅ¡vengti atsakomybės, ypatingai kai įvykį mato liudininkai. Pasak A. L., nei vienas liudytojas, iÅ¡skyrus kartu su juo, A. L. važiavusiÄ A. Ž., nematė paties įvykio momento, todėl dalis liudytojų paaiÅ¡kinimų paremti prielaidomis ir ne visi paaiÅ¡kinimai yra objektyviai teisingi. Liudytoja Ž.

K. 2016-10-20 teismo posėdžio metu nurodė, kad sėsdama į automobilį iÅ¡girdo „trinktelėjimÄ â€œ - pati įvykio ir gatvės nematė; pamatė tik žmones (jį, A. L. ir A. Ž.) apžiÅ«rinėjant automobilį ir tokiu bÅ«du suprato, kad kažkas atsitiko. To paties teismo posėdžio metu netiesioginis liudytojas V. J. patvirtino, kad bendraudamas su policijos pareigÅ«nais ir kitais asmenimis rėmėsi iÅ¡imtinai liudytojos Ž. K. parodymais, pats įvykyje nedalyvavo ir jo nematė.

Tai lemia, kad bent dalis Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimų yra paremti prielaidomis, nebÅ«tinai teisingai įvertinus visÄ Ä¯vykį matyto situacijos epizodo kontekste arba jau po įvykio modeliuojant situacijÄ pagal turimÄ neiÅ¡samiÄ informacijÄ . Pavyzdžiui, liudytoja Ž. K. 2016-10-20 teismo posėdžio metu teigė, kad jis, A. L. į užkardo stulpelį atsitrenkė neva automobiliu įvažiuodamas į kiemÄ , tada kieme apsisuko ir iÅ¡važiavo (tokiu bÅ«du vertintant, gali susidaryti įspÅ«dis, kad įvažiavęs į kiemÄ jis nutarė apsisukti ir sprukti).

Tačiau, pasak A. L., įvykis įvyko tuomet, kai jis, A. L. bandė atbuline eiga iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo - toks manevras nepavyko (kliudė stulpelį), todėl antrÄ kartÄ siekdamas iÅ¡važiuoti elgėsi kitaip ir, po to kai įvertino įvykį, sėdęs atgal į automobilį apsisuko kieme ir iÅ¡važiavo priekiu. A. L. teigimu, liudytoja Ž. K. remdamasi klaidinga prielaida, kad įvykis įvyko jam, A. L. įvažiuojant į kiemÄ , neteisingai modeliuoja tolimesnių jo veiksmų (apsisukimo ir iÅ¡važiavimo iÅ¡ kiemo) motyvus.

TechniÅ¡kai net nėra įmanoma, kad esant dabartiniams automobilio apgadinimams stulpelį bÅ«tų kliudęs įvažiuodamas į kiemÄ - automobilio apgadinimai bÅ«tent ir yra matome ant galinio bamperio deÅ¡inės pusės. Jeigu, kaip teigia liudytoja Ž. K., įvykio metu bÅ«tų važiavęs į kiemÄ (o ne iÅ¡ kiemo), bÅ«tų apgadintas priekinis bamperis. Å is pavyzdys iliustruoja, kad liudytojai, matę tik situacijos epizodÄ , kai jau po įvykio su A. Ž. apžiÅ«rinėjo automobilį, neteisingai interpretuoja visÄ situacijÄ ir jos esmę.

Dėl to liudytojų parodymais galima remtis tik ribota apimtimi, kritiÅ¡kai vertinant liudytojų pateikiamas interpretacijas ir modeliuojamÄ situacijÄ . Pasak A. L., liudytojai yra nenuoseklÅ«s, jų iÅ¡dėstyta pozicija ikiteisminio tyrimo metu keitėsi priklausomai nuo naujai sužinotų aplinkybių. Tokiu bÅ«du liudytojai nepagrįstai ėmėsi situacijos tyrimo ir Å¡iuo metu pateikia ne (ne vien) tai, kÄ matė ir / ar objektyviai žinojo, o pateikia visÄ jų pačių sumodeliuotÄ situacijÄ . Šį teiginį akivaizdžiai iliustruoja pakankamai objektyvi aplinkybė - skirtinguose bylos dokumentuose nurodomas įvykio laikas - ir liudytojų pasikeitusi pozicija po to, kai paaiÅ¡kėjo nauji duomenys, t. y. buvo gauta skambučių naudojantis užkardo iÅ¡klotinė.

Pirminė tiesioginės liudytojos parodymais paremta pozicija: įvykis įvyko apie 20.20 val. Liudytoja Ž. K. 2016-10-20 teismo podėdžio metu nurodė, kad aptariamas įvykis įvyko vakare, 20.20 – 20.25 val. Būtent šis nurodytas laikas gali būti artimas tikrajam įvykio laikui. Jo, A. L. 2016-08-19 paaiškinimuose kelių policijai buvo nurodoma, kad įvykis įvyko „po 20 val.“ A. Ž. 2016-08-22 paaiškinimuose kelių policijai ir 2015-10-05 teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad įvykis įvyko tarp 20.00 ir 20.30 val.

Toks įvykio laikas (20.20 val.), kokį nurodė ir Ž. K., buvo fiksuojamas ir liudytojo V. J. pirminėje komunikacijoje su kaimynais bei policijos pareigÅ«nais: toks įvykio laikas nurodomas 2016-08-12 patrulio tarnybiniame praneÅ¡ime (b. 1. 7); siųstame laiÅ¡ke kaimynams (b. 1. 13, 17); taip pat 2016-08-11 praneÅ¡ime gyventojams (b. 1. 19). Pasak A. L., bÅ«tent pirminė informacija dėl įvykio laiko laikytina teisinga, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad tiesioginė liudytoja Ž. K. bÅ«tent tokį įvykio laikÄ patvirtino ir liudydama teismo posėdžio metu.

Tačiau kitÄ dienÄ po įvykio tų pačių liudytojų pozicija pasikeitė: tiek liudytojas V. J., tiek liudytoja Ž. K. 2016-08-11 pareiÅ¡kimuose kelių policijai nurodo, kad įvykio laikas neva buvo 20.40. BÅ«tent toks laikas (20.40 val.) formaliai užfiksuotas ir ATP protokole, nagrinėjamame Å¡ioje byloje. Liudytoja Ž. K. 2016-10-20 teismo posėdžio metu laikėsi pirminės pozicijos ir nurodė, kad įvykis įvyko 20.20 – 20.25 val. Tačiau liudytojas V. J., kurio parodymai buvo paremti bÅ«tent liudytojos Ž.

K. paaiÅ¡kinimais, užtikrintai teigė, kad įvykio laikas buvo 20.40 val., o paklaustas apie pasikeitusiÄ pozicijÄ ir pasikeitimo priežastis trumpai nurodė, neva iÅ¡ pradžių skelbime nurodydamas laikÄ suklydo. Tačiau atsižvelgiant į tiesioginės liudytojos Ž. K. paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, manytina, kad tikrasis Ž. K. nurodytas įvykio laikas galėjo bÅ«ti bÅ«tent 20.20 val, o V. J. pozicija pasikeitė dėl kitÄ dienÄ po įvykio sužinotų papildomų duomenų ir liudytojui siekiant ne perduoti visÄ objektyviÄ informacijÄ kelių policijos pareigÅ«nams įvertinti pagal jų kompetencijÄ , o pačiam imantis iniciatyvos ir siekiant aktyviai dalyvauti situacijos tyrime.

V. J., raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ kelių policijai, jau galėjo žinoti informacijÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo darbuotojo apie skambinusių ir pakėlusių užkardÄ telefono numerių sÄ raÅ¡Ä (b. 1. 18), iÅ¡ kurio matoma, kad užkardu buvo aktyviai naudojamasi bent iki 20.48 val. (skambinta 20.34; 20.45; 20.48). Esant tokiai informacijai apie naudojimÄ si užkardu, tampa abejotina pozicija, kad užkardas po įvykio, kuris įvyko apie 20.20 val., nustojo veikti, kadangi po to laiko užkardu pasinaudojo ne mažiau kaip 3 (pateikiama neiÅ¡sami informacija, nėra informacijos iki 20.34 val.) skirtingi asmenys.

Nurodytos aplinkybės, Pasak A. L., pagrindžia, viena vertus, kad liudytojų pozicija yra nenuosekli ir buvo keičiama priklausomai nuo gautos informacijos, ir kita vertus, kad užkardas po 20.20 val. (tokį įvykio laikÄ nurodė tiesioginė liudytoja Z. K.) dar bent pusę valandos buvo naudojamas. Anot A. L., pajutęs susidÅ«rimÄ iÅ¡lipo, įvertino situacijÄ ir nesiskubino pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos - nuo įvykio iki pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos praėjo ne mažiau kaip 10 minučių. Neteisingi ir pačių liudytojų vėlesniai paaiÅ¡kinimais paneigiami yra liudytojų pareiÅ¡kimuose kelių policijai pateikti teiginiai, neva skubiai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Pajutęs susidÅ«rimÄ su kliÅ«timi, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjo tiek patį automobilį, tiek ir kliÅ«tį (prie jos priėjęs). Automobilio galinis bamperis buvo pažeistas, tačiau apžiÅ«rėjęs susidÅ«rimo vietÄ ir kliudytÄ stulpelį, neįžvelgė ir nesuprato, kad užkardo konstrukcijai bÅ«tų padaryta kokia nors žala. Tuo metu įvertino, kad kliudyto stulpelio paskirtis bÅ«tent ir yra apsauginė, t. y. apsaugoti užstulpelio esančias užkarrdo konstrukcijas nuo sugadinimo panaÅ¡iais atvejais.

Kartu su juo, A. L. vyko A. Ž., kuri dalyvavo ir matė visÄ Ä¯vykį, taip pat buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio po susidÅ«rimo su kliÅ«timi. Policijos tyrėjai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose ir liudydama teismo posėdyje A. Ž. taip pat paaiÅ¡kino iÅ¡ esmės tas pačias faktines aplinkybes, įskaitant tai, kad abu buvo iÅ¡lipę, apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ ir pasekmes, tačiau nesuprato, kad buvo padaryta kokia nors žala svetimam turtui, o ne tik jo, A. L. automobiliui. Liudytoja A. Ž. 2016-10-05 teismo posėdžio metu nurodė, kad apžiÅ«rėję įvykio vietÄ ir pasitarę iÅ¡važiavo maždaug po 10 minučių; liudytoja Ž.

K. 2016-10-20 teismo posėdžio metu nurodė, kad situacija galėjo užtrukti apie 15 minučių. Todėl, pasak A. L., objektyviai neteisingi yra Ž. K. 2016-08-11 pareiÅ¡kime kelių policijos virÅ¡ininkui pateikti paaiÅ¡kinimai, neva iÅ¡ kiemo po įvykio iÅ¡važiavome skubiai (pati liudytoja 2016-10-20 teismo posėdžio metu nurodė, kad situacija nuo jos iÅ¡girsto smÅ«gio garso iki iÅ¡važiavimo užtruko apie 15 minučių). PareigÅ«nai po V. J. praneÅ¡imo tÄ patį vakarÄ 2016-08-10, 22.35 val. atvyko į įvykio vietÄ ir jÄ apžiÅ«rėjo (b. 1. 7).

Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodomas patikrinimo rezultatas: „Informacija nepasitvirtino“. PareigÅ«nai tarnybiniame praneÅ¡ime nurodo: „Ar atitvaras apgadintas neaiÅ¡ku <...>“. A. L. pažymi, kad policijos pareigÅ«nai neužfiksavo ir to, kad užkardas apžiÅ«ros metu, praėjus kelioms valandoms po įvykio, neveikė. Pasak A. L., jeigu užkardas iÅ¡ tiesų buvo apgadintas ir tam tikros jo dalys buvo nukritusios ant žemės, situacijos teisingam įvertinimui galėjo sutrukdyti oro sÄ lygos.

Liudytojas V. J. 2016-10-20 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atėjęs prie užkardo ir apžiÅ«rėjęs įvykio vietÄ , pats ant stulpelio neįžvelgė jokių apgadinimų, daugiau [apgadinimų] matėsi ant bordiÅ«ro. Liudytojas V. J. taip pat iÅ¡dėstė versijÄ , kad smÅ«gis liudytojai Ž. K. galėjo atrodyti stipresnis, nei buvo iÅ¡ tiesų, dėl kliudyto bordiÅ«ro ir Å¡io kliudymo sukelto garso. Pati liudytoja Ž. K. teismo posėdžio metu, savo ruožtu, iÅ¡skyrė itin prastas oro sÄ lygas: labai lijo, buvo stiprus vėjas, oras buvo bjaurus, taip pat nurodė prastÄ matomumÄ .

Prastas oras, A. L. teigimu, galėjo bÅ«ti priežastis, dėl kurios buvo sudėtinga įvertinti ne vien paties stulpelio bÅ«klę (kuris, kaip patvirtino V. J., iÅ¡ tiesų nebuvo pažeistas), tačiau ir kokių nors detalių, nukritusių ant bordiÅ«ro, padėtį. Bylos medžiagoje esanti nuotrauka daryta vėliau, Å¡aligatvis yra iÅ¡džiuvęs ir ant jo yra lengviau įžiÅ«rėti atskiras detales. Tačiau lyjant lietui, esant Å¡lapiam Å¡aligatviui ir galimai susidarius lietaus vandens nuotėkiui (nuotraukoje užfiksuota, kad užkardas yra visai Å¡alia miesto kanalizacijos angos), situacija galėjo atrodyti kitokia - bÅ«tent tai galėjo lemti, kad nepaisant to, kad apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , nepastebėjo, kad kokios nors detalės bÅ«tų nukritusios.

Atitinkamai, nuotraukoje užfiksuotas vaizdas taip pat ko gero neatitinka vaizdo iš karto po įvykio, kadangi liudytojas V. J. nurodė daręs poveikį užkardo konstrukcijoms, bandė jas taisyti, atidaryti ir pan. Todėl, anot A. L., bylos medžiagoje esanti nuotrauka ir joje užfiksuota daiktų padėtis, išsidėstymas neatitinka situacijos iš karto po įvykio. Nurodytos aplinkybės, paremtos bylos medžiagos duomenimis ir liudytojų paaiškinimais, pasak A. L., neleidžia daryti išvados, kad jo, A.

L. veiksmuose po 2016-08-10 įvykio atsitrenkus į užkardo konstrukcijÄ yra kaltės požymių, tyčia siekiant pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės, todėl jo atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma atsakomybė už ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ .A. Ž. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d., apie 20.00 val. iki 20.30 val., vakare, automobiliu „Toyota Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su draugu A. L., iÅ¡ prie namo, esančiu adresu Žygio g. 91, Vilniuje, esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, važiuojant atbuline eiga pajuto kliÅ«tį (automobilį vairavo A.

L.). Tuomet pavažiavo Å¡iek tiek į priekį (į automobilių stovėjimo aikÅ¡telės pusę) ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pažiÅ«rėti kliÅ«ties. IÅ¡lipusi apžiÅ«rėjo automobilį ir pamatė ant jo esantį nubrozdinimÄ , jie pamatė, jog tikriausiai kliÅ«tis buvo prie užkardo esantis stulpelis. Ji, A. Ž. pamatė, jog stulpelis nėra nei nukritęs, nei įlinkęs, atrodė, jog žalos jam nepadarė. Draugas stulpelį atidžiai apžiÅ«rėjo, pastarajam stulpelis taip pat pasirodė sveikas.

ApžiÅ«rėjęs įvykio vietÄ manė, jog žalos svetimam turtui nepadarė, iÅ¡važiavo. V. J. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2016-08-10 (trečiadienį, oro sÄ lygos - prietema, lietus) 21.19 val., jam, kaip Vilniuje, Žygio g. 91 ir 93 namų kaimynų bendruomenės atstovui, atsakingam už prieÅ¡ savaitę įrengtų į minėtų adresų kiemÄ vedančių įvažiavimų kelio užkardo priežiÅ«rÄ , iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino kaimynė Ž., iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo ir informavo, kad apie 20.40 val. iÅ¡girdo ir matė situacijÄ , kai važiuodamas pro pakeltÄ užkardÄ Å½ygio g. 91 namo pusėje, sidabrinės spalvos automobilis (pagal formÄ hečbekas), kurio registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (numerį įsiminė važiuodama paskui atbulomis sprunkantį automobilį ir užsirašė), kliudė kelio užkardo stulpelį ir sugadino daviklį.

IÅ¡lipę iÅ¡ automobilio jaunas vyras ir moteris apžiÅ«rėjo savo automobilį, o tada vyras sėdo prie vairo ir atbuline eiga paskubomis iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. Kelio užkardas liko pakeltas ir nuo to laiko nebeveikia. Jis, V. J. netrukus išėjo į laukÄ ir apžiÅ«rėjo užkardo įrangÄ . Užkardo vienas iÅ¡ daviklių buvo nudaužtas, korpusas suskaldytas ir pabiręs į dalis. Padarė objekto fotografijÄ . Apėjo kiemus, bandydamas rasti minėtÄ automobilį, tačiau niekur jo nebuvo.

Surinko sugadintÄ daviklį ir uždengė viskÄ maiÅ¡eliu. Atidaręs užkardo valdymo spintÄ patikrino, ar reaguoja į skambučius ar tiesioginius mygtukų paspaudimus. Užkardas nebeveikė. Paskambino 112 ir paprašė pakonsultuoti, kaip turėtų pasielgti dėl tokio eismo įvykio. Po kurio laiko paskambino iÅ¡ policijos iÅ¡ numerio (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad yra atvykęs policijos ekipažas. Nusileido prie užkardo, parodė sugadinimus ir visÄ informacijÄ , kuriÄ tuo metu žinojo.

Kadangi buvo jau vidurnaktis, tai p. Ž. jau nebežadino ir kaip liudytojos nebekvietė. Grįžęs namo, visiems kaimynams jam, V. J. žinomais el. adresais (apie 35 adresai) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie įvykį, praÅ¡ydamas atsiliepti kÄ nors žinančius apie minėtÄ automobilį ir jo valdytojÄ . Šįryt susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Å¡iuos užkardus atsakingu darbuotoju ir paprašė pasidomėti galimybėmis gauti skambinusiųjų ir pakėlusių sugadintÄ užkardÄ telefono numerius.

Kaip suprato, tai pavyko gauti. Taip pat kalbant su vienu kaimynu ir bandant nustatyti minėto automobilio valdytojÄ ar asmenį besinaudojantį juo, buvo gauta užuomina apie tokį automobilį ir juo besinaudojančiÄ moterį. Å iandien UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasidomėjo žalos dydžiu dėl sugadinimų ir skelbimų lentoje nurodė kainÄ 144,20 Eur.Ž. K. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d., vakarÄ , apie 20.40 val., išėjus į kiemÄ iÅ¡girdo trenksmÄ . Netrukus pro pakeltÄ užkardÄ Å½ygio g. 91 namo pusėje, kiemo link įvažiavo sidabrinės spalvos, keturių durų automobilis.

IÅ¡lipę vyras ir moteris apžiÅ«rinėjo savo automobilio deÅ¡inę pusę. Jai, Ž. K. savo automobiliu važiuojant iÅ¡važiavimo link, pamatė ilgiau nei paprastai pakilusį užkardÄ , taip suprato, kad minėtas automobilis kliudė užkardo daviklį. Minėti vyras ir moteris greitai įlipo atgal į automobilį ir skubiai važiavo iÅ¡ kiemo. Paskui važiuodama paskubomis bandė įsiminti valstybinį Nr. (buvo tamsu ir lijo). Kol ieÅ¡kojo kuo užsiraÅ¡yti, automobilis dingo. Jos, Ž.

K. įsimintas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl paskutinės raidės nėra tikra - gali būti ir C, o skaičiai tikrai tie).Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio E. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-08-12 apie 07.15 val., atvyko į Žygio g. 91, Vilniuje, eismo įvykį, kur kreipėsi V. J., kuris paaiškino, kad įvykis įvyko 2016-08-10 apie 20.40 val., apie įvykį pastarajam pranešė gyventoja Ž. K., kuri ir matė kaip sidabrinės spalvos automobilis valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini) apgadino stulpelį su davikliu ir pasiÅ¡alino. Vieta nefilmuojama, liudininkų nėra.Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – Žygio g. 91, Vilniuje.Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte užfiksuota, kad automobiliui „Toyota Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), brėžtas galinis deÅ¡inės pusės bamperis aukÅ¡tyje 0,30-0,45 m.Dėl iÅ¡dėstyto konstatuotina, jog A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti; 101 p., numatantį, jog prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tam, kad bÅ«tų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktÄ . ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad bÅ«tų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Teisme A. L. neneigė, jog iÅ¡važiuodamas atbuline eiga kliudė geležinį stulpelį, tačiau nesuprato, kad tai kažkokios konstrukcijos ar elektronika, galvojo, kad tai stulpelis, kuris apsaugo tas tikrÄ sias konstrukcijas, nesuprato, kad padaryta kažkokia jam žala, pakėlimo užkardas po to veikė.

Savo pirminiame paaiÅ¡kinime A. L. nurodė, kad iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo aikÅ¡telės, Žygio g. 91, Vilniuje, atbuline eiga kliudė prie užkardo buvusį strypÄ . Jis, A. L. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjo tiek patį automobilį, tiek kliudytÄ strypÄ . Ant automobilio matėsi įbrėžimai, tačiau atidžiai apžiÅ«rėjęs strypÄ , jokių jo pažeidimų neįžvelgė. Manė, jog strypo paskirtis yra apsauginė, o svarbios užkardo technologijos yra už Å¡io strypo.

Ä®vertino, kad žala padaryta tik jo, A. L. automobiliui. Foto daviklio sugadinimo aplinkybes patvirtina liudytojos Ž. K. parodymai, jog sėdant į automobilį iÅ¡girdo trinktelėjimÄ , pastebėjo žmones, kurie įvažiavo, apžiÅ«rinėja automobilį, pastebėjo pakėlimo užkardÄ , suprato, kad kliudytas užkardas, pakėlimo užkardas stovėjo pakeltas, elementaru, kad kažkas buvo padaryta, užkardas buvo naujai pastatytas ir jis veikė. Vertinant liudytojo V. J. parodymus, matyti, kad Å¡is liudytojas paties įvykio nematė, tik patvirtino, kÄ jam pasakojo Ž.

K., jog pastaroji iÅ¡girdo trinktelėjimÄ , paties fakto nematė, bet matė Å¡viesų automobilį, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo du žmonės ir apžiÅ«rinėjo automobilį, po to, įsėdo ir iÅ¡važiavo, bei patvirtino faktÄ , kad pakėlimo užkardas po minėto įvykio neveikė, paaiÅ¡kino, kad nusileidus į apačiÄ , apžiÅ«rėjo, buvo pabyrėjęs daviklis ir pakeltas užkardas, ant Å¡aligatvio buvo dalis plastmasių, matėsi sudaužytas daviklis ir jis neveikė, prieÅ¡ įvykį užkardas veikė apie savaitė, jis veikė gerai.

Savo pirminiame praneÅ¡ime V. J. nurodė, kad kaimynė Ž. informavo, kad apie 20.40 val. iÅ¡girdo ir matė situacijÄ , kai važiuodamas pro pakeltÄ užkardÄ Å½ygio g. 91 namo pusėje, sidabrinės spalvos automobilis, kliudė kelio užkardo stulpelį ir sugadino daviklį. IÅ¡lipę iÅ¡ automobilio jaunas vyras ir moteris apžiÅ«rėjo savo automobilį, o tada vyras sėdo prie vairo ir atbuline eiga paskubomis iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. Kelio užkardas liko pakeltas ir nuo to laiko nebeveikia. Jis, V.

J. netrukus išėjo į laukÄ ir apžiÅ«rėjo užkardo įrangÄ . Užkardo vienas iÅ¡ daviklių buvo nudaužtas, korpusas suskaldytas ir pabiręs į dalis. Padarė objekto fotografijÄ . Foto daviklio sugadinimo faktÄ patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka. A. L. suraÅ¡ytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. L. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Duomenų, kad vairuotojas A. L. teisingai įvertino susidariusiÄ situacijÄ ir žinodamas, kad pažeisdamas KET 9 p., 101 p. reikalavimus padarė eismo įvykį, teismas nenustatė.

Baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. A. L. paaiÅ¡kino, jog nesuprato, kad užkardas sugadintas, jam tuo metu nesusidarė įspÅ«dis, kad pakėlimo užkardas neveikė, galvojo, jog atsitrenkė į geležinį stulpelį, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio apžiÅ«rėjo tiek patį automobilį, tiek kliudytÄ strypÄ , ant automobilio matėsi įbrėžimai, tačiau atidžiai apžiÅ«rėjęs strypÄ , jokių pažeidimų neįžvelgė, įvertino, kad žala padaryta tik jo automobiliui, užkardo žalos neįžvelgė, todėl apie įvykį policijai nepranešė, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukti neturėjo tikslo, tiesiog nesuprato, jog sukelta žala.

A. L. parodymus patvirtina apklausta teisme liudytoja A. Ž., jog pastebėjo, kad kliÅ«tis buvo prie pakėlimo užkardo esantis apsauginis stulpelis, matė, kad stulpelis stovi, nepalinkęs, jokio apgadinimo ant stulpelio nepastebėjo, ji buvo arti priėjusi prie stulpelio, nuo tos kliÅ«ties automobilyje buvo įbrėžimų, apgadintas buvo tik automobilis, kad bÅ«tų apgadintas ir stulpelis ji nesuprato, kad toje vietoje yra fotodaviklis, jai nebuvo kilusi net mintis, kaip ten veikia tas užkardas ji neturėjo supratimo, vizualiai neatrodė, kad jame yra elektronikos, nepagalvojo, kad bÅ«tų padaryta žala, kai apžiÅ«rėjo tÄ vietÄ , pagalvojo, kadangi stulpelis nepažeistas, tai žala padaryta tik jų automobiliui, todėl iÅ¡vyko.

Savo pirminiame paaiÅ¡kinime A. Ž. nurodė, kad ji pamatė, jog stulpelis nėra nei nukritęs, nei įlinkęs, atrodė, jog žalos jam nepadarė, draugas stulpelį atidžiai apžiÅ«rėjo, pastarajam stulpelis taip pat pasirodė sveikas, apžiÅ«rėjęs įvykio vietÄ manė, jog žalos svetimam turtui nepadarė, todėl iÅ¡važiavo. Tiek A. L., tiek liudytoja A. Ž. viso bylos nagrinėjamo metu tvirtino, kad nesuprato sugadinę foto daviklį. Kreiptinas dėmesys, jog įvykio dienÄ oras buvo prastas, įvykis įvyko vakare, buvo tamsu, lijo, kÄ patvirtina tiek liudytoja Ž.

K., nurodžiusi, jog buvo vakaras, lijo, buvo tamsu, oras buvo tragiÅ¡kas, labai prastai matėsi, tiek liudytojas V. J., tvirtindamas, kad oro sÄ lygos – prietema, lietus, todėl neatmetama galimybė, kad apžiÅ«rint foto daviklį A. L. kai kurių apgadinimo aplinkybių galėjo ir nepastebėti. Kreiptinas dėmesys ir į byloje pateiktÄ V. J. foto nuotraukÄ , kurioje jis fiksavo įvykio aplinkybes praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio, foto daviklio apgadinimo aplinkybės nėra žymios, mėtosi kelios smulkios plastmasės Å¡ukės, kurios nėra akivaizdžios, dar ir įvertinant prastas oro sÄ lygas, lietų, pakėlimo stulpelio apgadinimų nėra.

Mažai tikėtina, kad A. L. turėjo tyčia pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos, kadangi, kaip teigia A. L., pastarasis matė, kad iÅ¡ kiemo iÅ¡važiuoja ir įvykį galėjo matyti kitas vairuotojas (liudytoja Ž. K.). Kreiptinas dėmesys, kad A. L. ne iÅ¡ karto pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, pajutęs susidÅ«rimÄ iÅ¡lipo, įvertino situacijÄ ir nesiskubino pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, nuo įvykio iki pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos praėjo ne mažiau kaip 10 minučių.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoja Ž. K., teismo posėdžio metu teigdama, kad viskas vyko kokių 15 minučių bėgyje. Teismas kreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojos Ž. K. parodymai byloje nėra visiÅ¡kai tikslÅ«s. Liudytoja Ž. K. nurodė, kad pastebėjo žmones, kurie įvažinėjo, apžiÅ«rinėja automobilį, jie pavažiavo į priekį, ji pasuko iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo, tačiau A. L. teigė, kad jis iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo atbuline eiga kliudė užkardo konstrukcijas.

Å iÄ nurodytÄ A. L. aplinkybę, jog jis iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo atbuline eiga, o ne kaip teigia liudytoja Ž. K., jog A. L. į užkardÄ atsitrenkė įvažiuodamas į kiemÄ , tada apsisuko ir iÅ¡važiavo, patvirtina ir byloje esantis transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, kuriame užfiksuota, jog automobiliui „Toyota Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), brėžtas galinis deÅ¡inės pusės bamperis aukÅ¡tyje 0,30-0,45 m. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio apgadinimai yra padaryti galiniame deÅ¡inės pusės bamperyje, liudytojos parodymai, jog A.

L. stulpelį kliudė įvažiuodamas į kiemÄ , paneigti faktinėmis aplinkybėmis. Jeigu, kaip teigia liudytoja įvykio metu A. L. bÅ«tų važiavęs į kiemÄ , o ne iÅ¡ kiemo, tai bÅ«tų apgadintas automobilio priekinis bamperis. Be to, liudytoja Ž. K. parodė, kad paėmusi iÅ¡ senelių dukrÄ ir grįžusi 21.00 val. matė, jog daviklis mėtėsi ant žemės, įvykis įvyko 20.20 val. – 20.25 val. Liudytojas V. J. parodė, kad 20.50 val. paskambino ponia Ž., kad sugadintas užkardas, jis po 10 min nusileido į apačiÄ , Ž.

K. paskambinusi pasakė, kad įvykis įvyko 20.40 val. - 20.45 val., mano, kad Ž. K. pranešė 10 min bėgyje po įvykio. V. J. paaiÅ¡kino, kad priėjus iÅ¡ kart matėsi sudaužytas daviklis ir jis neveikė, jis sudėjo visas plastmases, užkardÄ uždengė maiÅ¡eliu. Vertinant liudytojo V. J. parodymus, matyti, kad pasak jo, įvykis įvyko 20.40 val. - 20.45 val., apie įvykį jam pranešė apie 20.50 val. – 21.00 val., jis nusileido 21.00 val. – 21.10 val. Taigi, sugretinus liudytojos Ž.

K. parodymus su liudytojo V. J. duotais parodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jie nėra visiÅ¡kai tikslÅ«s dėl nurodytų aplinkybių ir jais vienareikÅ¡miai vadovautis negalima. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo darbuotojo apie skambinusių ir pakėlusių užkardÄ telefono numerių sÄ raÅ¡Ä matyti, kad buvo skambinta 20.34 val., 20.45 val., 20.48 val., taigi akivaizdu, jog užkardu buvo naudojamasi iki 20.48 val. Kreiptinas dėmesys, kad liudytojas V. J. paaiÅ¡kino, kad tas stulpelis, kuris yra apsauginis, Å¡viečiantis, atspindintis, jis yra minkÅ¡tas, ant jo kaip ir nieko neįžvelgė, ant metalinio irgi nieko neįžvelgė, daugiau gal ant bortelio matėsi kažkas tokio, dėl ko susiejo iÅ¡ kur tas triukÅ¡mas galėjo kilti, galbÅ«t užvažiavo ratu ant bortelio arba trinktelėjo į bordiÅ«rÄ ir nuo to labiau triukÅ¡mas kilo, nei į tÄ plastmasiukÄ .

IÅ¡tyrus visus įrodymus neatmetama tikimybė, jog A. L. labiau apžiÅ«rinėjo stulpelį, o ne foto daviklį ir galėjo nepastebėti jokių pažeidimų. IÅ¡ byloje esančios BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2016-08-10 22.35 val., registruotas V. J. praneÅ¡imas, kad Å¡iandien, apie 8.20 val., automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į kiemÄ , tarp 91 ir 93 namų, kliudė kelio atitvarÄ ir apsisukęs nuvažiavo. Ar atitvaras apgadintas neaiÅ¡ku, tačiau smÅ«gis buvo didelis, pranešė tik dabar, nes įvykį matė senyvo amžiaus moteris, kuri nežino kÄ daryti.

Po gauto V. J. praneÅ¡imo, tÄ patį vakarÄ , apie 23.00 val. atvykę policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ , jÄ apžiÅ«rėjo. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje ties pirminiu informacijos patikrinimo rezultatu užfiksuota, jog informacija nepasitvirtino, ties papildoma informacija apie patikrinimÄ užfiksuota, jog įvykio neformino, nes nieko nerado. Å ie BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje duomenys patvirtina pozicijÄ , kad foto daviklio apgadinimai buvo nežymÅ«s. Kreiptinas dėmesys, kad policijos pareigÅ«nai neužfiksavo ir to, kad pakėlimo užkardas apžiÅ«ros metu, praėjus kelioms valandoms po įvykio, neveikė.

Pažymėtina, kad byloje esanti fotonuotrauka daryta Å¡aligatviui pradžiÅ«vus nuo lietaus ir ant jo yra lengviau įžiÅ«rėti atskiras detales. Atsižvelgiant į eismo įvykio metu buvusias prastas oro sÄ lygas, foto daviklio apgadinimų pobÅ«dį, tokia A. L. versija, kad nepastebėjo ant foto daviklio apgadinimų, iÅ¡nagrinėjus bylÄ liko nepaneigta. Taigi byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad A. L. iÅ¡ tikrųjų suvokė, kad apgadino foto daviklį.

Nesant įrodymų, kad A. L. sÄ moningai, t.y. suvokdamas, jog apgadino foto daviklį, tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, jis negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., byla yra nutrauktina.Skiriant administracinę nuobaudÄ , atsižvelgtina į pažeidimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į pažeidėjo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai kad pripažįsta pažeidimÄ ir gailisi, į tai, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į pažeidėjo asmenybę, dirbantis, baustas administracine tvarka, todėl A.

L. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., 37 str., teismas n u t a r i a: A. L. už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 28 eurų dydžio baudÄ .A. L. bylÄ dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties.Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 1 d., baudÄ pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡is Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti ROIK Nr. 16060864598 ir įmokos kodÄ - 1001.  IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d., po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 3022 – 3025 str. nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                  Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė                                Â