d2e865a1-e473-417a-aee3-b147640211fb · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-608-264/2015;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04452-2013-0;Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 42.9; 42.11.1; 121.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos AuÅ¡ros Baubienės, teisėjo Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

Č. atstovo advokato M. N. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje 2-461-652/2014 pagal ieÅ¡kovės R. Č. ieÅ¡kinį atsakovei L. K., trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl sutarties nutraukimo,Teisėjų kolegija n u s t a t ė:                                                   I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. Č. ieÅ¡kinyje prašė nutraukti 2012-09-11 tarp ieÅ¡kovės R.

Č. ir atsakovės L. K. sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį; taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti atsakovę L. K. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei R. Č. 120 000 Lt sumÄ , o ieÅ¡kovę R. Č. įpareigoti grÄ Å¾inti atsakovei L. K. butÄ su rÅ«siu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), eantį .(duomenys neskelbtini)); priteisti iÅ¡ atsakovės L. K. ieÅ¡kovės R. Č. naudai 6 399,20 Lt nuostolių; priteisti iÅ¡ atsakovės L. K. ieÅ¡kovės R. Č. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2012-09-11 ieÅ¡kovė R.

Č. ir atsakovė L. K. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį pagal kuriÄ atsakovė ieÅ¡kovei pardavė butÄ su rÅ«siu ( unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esantį .(duomenys neskelbtini)), o ieÅ¡kovė jį nupirko iÅ¡ atsakovės ir už jį atsakovei sumokėjo 120 000 Lt sumÄ . Po buto įsigijimo paaiÅ¡kėjo, kad butas turi paslėptų, atsakovei žinomų ir ieÅ¡kovei neatskleistų trÅ«kumų. Butas buvo keletÄ kartų užlietas. Nuo sutarties sudarymo dienos iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos ieÅ¡kovei teko 5 kartus kviesti avarinę tarnybÄ dėl avarijos likvidavimo ir lokalizacijos.

Nei prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , nei po jos sudarymo, atsakovė neminėjo, kad bute yra netinkamai įrengti kanalizacijos vamzdžiai, kurie nuolat kemÅ¡asi, o jiems užsikimÅ¡us butas yra užliejamas. Dėl buto trÅ«kumų ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija nutraukti sutartį bei grÄ Å¾inti 120 000 Lt ieÅ¡kovei, tačiau atsakovė į minėtÄ pretenzijÄ nesureagavo. Atsakovė L. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės teiginiai apie buto trÅ«kumus nepagrįsti, nes tokių trÅ«kumų nebuvo. Nei nuolatinės drėgmės, nei pelėsio ginčo bute nebuvo, jų paslėpti buto pirkimo – pardavimo metu nebÅ«tų buvę galima, nes butas prieÅ¡ pardavimÄ nebuvo remontuotas. Inžineriniai tinklai yra bendrai įrengti ir priklauso visam namui. Ginčo bute esanti kanalizacijos įranga yra bendrojo naudojimo, kuriÄ privalo tinkamai valdyti, prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti visi butų ir kitų patalpų savininkai.

IeÅ¡kovės teiginiai, kad buto kanalizacijos vamzdžiai netvarkingi yra nepagrįsti. Taip pat nurodė, kad į ieÅ¡kovės pretenzijÄ buvo atsakyta jos advokatui.Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad bankui nėra žinomos aplinkybės susijusios su atsakovės įsipareigojimų pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį vykdymu, todėl dėl atsakovės galimo minėtos sutarties sÄ lygų pažeidimų vertinimo, taip pat dėl reikalavimų nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje esančius įrodymus.

Ieškovė R. Č. dublike nurodė, kad nesutinka su atsiliepime išdėstytais teiginiais ir prašė šiuos argumentus laikyti nepagrįstais bei tenkinti ieškovės ieškinį.Atsakovė L. K. triplike nurodė, kad su ieškovės dublike nurodytais argumentais nesutinka, nes jie neparemti įrodymais apie parduoto ieškovei buto paslėptus trūkumus. Esminiai atsikirtimai į ieškinį nurodyti atsiliepime, todėl jie nekartotini. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.Priteisė iš ieškovės R.

Č. 2 000 litų (arba 579,24 eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės L. K. naudai. Taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. Č. 57 litus arba 16,58 eurų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Teismas nurodė, kad Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina pretenzijų atsiradimo laikÄ : ieÅ¡kovė tvirtino, kad telefonu informavo atsakovę ir jos atstovę apie kanalizacijos vamzdyno problemas, pelėsio atsiradimÄ po keleto savaičių po buto pirkimo, atsakovė nurodė, kad pretenzijÄ gavo tik 2013-09-24, todėl esant Å¡iam raÅ¡ytiniam įrodymui, teismas laikė, kad tada ir buvo pareikÅ¡tos pretenzijos.Teismas sutiko su atsakovės atstovės argumentais, kad kanalizacijos vamzdynas yra valdomas ir eksploatuojamas įkurtos bendrijos.

Per laikotarpį, kai butas buvo ieÅ¡kovės nuosavybėje, keletÄ kartų buvo iÅ¡valytas bendrasis virtuvinis nuotekų stovas, duomenų, kad tuo laikotarpiu buvo užpiltas butas nėra. IÅ¡ bendrijos pažymoje bei UAB ,,Grinda“ raÅ¡te esančių duomenų matyti, kad nuotekų stovo valymas daugiabučiame name, esančiame .(duomenys neskelbtini), atliekamas dažnai, tačiau pastate įvykusių avarijų, kurios padarė žalÄ konkrečiam butui, nėra nurodyta. Taip pat nebuvo kreiptasi į bendrijÄ dėl avarijų, įvykusių 1 bute.

Todėl teismui, nesant eksperto iÅ¡vados, nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, kad namo kanalizacijos vamzdžiai ir jų sistema yra netinkami, nekokybiÅ¡ki, nes liko nepaneigtas atsakovės atstovių argumentas dėl bendrijos narių netinkamo kanalizacijos sistemos naudojimo arba tai, kad kanalizacijos vamzdynas veikia, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimÄ , kÄ ir patvirtina ieÅ¡kovės pateikta informacinio pobÅ«džio turto vertinimo ataskaita. Nesant byloje duomenų apie buto užliejimÄ ieÅ¡kovės buto valdymo metu, teismui nebuvo galimybės konstatuoti bute padidintos drėgmės kiekio, kuris galėjo sÄ lygoti pelėsio atsiradimÄ .

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė įrodė, jog jai priklausęs butas iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo esminių trÅ«kumų neturėjo, ir nebuvo nuginčyta prielaida, kad pelėsis bute galėjo atsirasti dėl jo netinkamo eksploatavimo, neįrodžius kanalizacijos vamzdyno esminių trÅ«kumų.Liko nepaneigta, kad atsakovės atstovė siÅ«lė ieÅ¡kovei susitikti su bendrijos pirmininke dėl paties gyvenamojo namo bÅ«klės aptarimo, tačiau, kaip nurodė ieÅ¡kovė, su bendrijos pirmininke ji nesusitiko, tačiau pasikvietė ekspertus apžiÅ«rėti butÄ , todėl teismui nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, kad pardavėja nuslėpė nuo pirkėjos esminius buto trÅ«kumus.IÅ¡tirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nebuvo įrodyta, jog buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad jos nurodyti buto trÅ«kumai yra esminiai, neiÅ¡taisomi, neatitinkantys natÅ«ralaus buto ir bendrojo naudojimo įrenginių nusidėvėjimo, ar dėl to ji patiria nuostolius ir pan., todėl toks pasirinktas savo teisių gynimo bÅ«das – nutraukti sutartį, yra neproporcingas ir neatitinkantis sandorių sudarymo tikslų. Atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl sutarties nutraukimo, teismas dėl kitų reikalavimų nepasisakė, nes jie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pagrindinio reikalavimo.

Atmetus ieÅ¡kinį, teismas atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės. Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovės R. Č. atstovas advokatas M. N. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kinį bei priteisti R. Č. naudai iÅ¡ L. K. 1 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai:1. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus apie tai, jog atsakovė telefonu buvo keletÄ kartų informuota apie bute esančius trÅ«kumus. IeÅ¡kovė neturi galimybės pateikti kokius nors įrodymus apie tai, jog su atsakove apie buto trÅ«kumus buvo ne vienÄ kartÄ kalbėta telefonu, kadangi tokie įrodymai neegzistuoja (telefoniniai pokalbiai įraÅ¡yti nebuvo), tačiau tai jokiu bÅ«du nepanaikina bute esančių trÅ«kumų fakto. Taip pat teismas neteisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovė apie buto trÅ«kumus atsakovei pranešė tik po metų.

Tai, kad pirmoji raÅ¡ytinė pretenzija buvo pateikta praėjus vieneriems metams po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovei nebuvo reiÅ¡kiami reikalavimai žodžiu. Atsakovė nesureagavo net į raÅ¡tu ieÅ¡kovės pateiktÄ pretenzijÄ . Nors atsakovė teigia pateikusi atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , tačiau tokių įrodymų nepateikė. Toks atsakovės elgesys rodo, kad ji piktybiÅ¡kai vengė bendrauti ir bendradarbiauti su ieÅ¡kove.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pelėsis bute buvo nustatytas 2012-11-12.

ApžiÅ«ros aktas yra S. K. paraÅ¡u patvirtintas dokumentas, kuri nėra nuginčytas, pripažintas negaliojančiu ar kitaip panaikintas. Net jei ieÅ¡kovė nebÅ«tų samdžiusis specialisto Å¡alinti pelėsį, o bÅ«tų teismui pateikusi tik fotonuotraukas, kuriose bÅ«tų užfiksuotas pelėsis, tai jau bÅ«tų pakankamas įrodymas, patvirtinantis pelėsio egzistavimo bute faktÄ . Prie dubliko buvo pateiktos ne tik pelėsio fotonuotraukos, bet ir specialisto, Å¡alinusio pelėsį, apžiÅ«ros aktas, kuriame iÅ¡samiai apraÅ¡yta pelėsio lokalizacija, nurodyta tiksli pelėsio aptikimo data, pats dokumentas yra galiojantis, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog pelėsio faktas bute nebuvo nustatytas 2012-11-12.3.

Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės argumentus, jog ieÅ¡kovei tapus buto savininke, butas buvo užlietas, neteisingai interpretavo faktines aplinkybes. Teismas neteisingai nustatė, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovei bÅ«nant buto savininke, butas bÅ«tų užlietas. Teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų apie tai, jog užsikimÅ¡us nuotekų stovui, iÅ¡ kriauklės virtuvėje bei vonios kambaryje į ieÅ¡kovės butÄ kildavo visas kanalizacijos turinys, kuris iÅ¡ kriauklės ir vonios per viršų tekėdavo ant virtuvės ir vonios kambario grindų.

UAB„GRINDA" pateiktoje pastate įvykusių avarijų suvestinėje atlikti darbai įvardinti kaip nuotekų stovo iÅ¡valymas. Tačiau atlikti darbai niekaip negali bÅ«ti tapatinami su avarijos pasekmėmis ir tai nereiÅ¡kia, jog užsikimÅ¡us nuotekų stovui butas užlietas nebuvo.4. Teismas neatkreipė dėmesio į itin svarbiÄ aplinkybę, jog nuo 2010-01-08 iki 2013-09-02 avarinė tarnyba į ieÅ¡kovės butÄ buvo kviesta mažiausiai 8 kartus. IeÅ¡kovės nuomone, dėl dažniausiai į ieÅ¡kovės butÄ iÅ¡ visame name esančių butų kviečiamos avarinės tarnybos fakto, ieÅ¡kovės butas yra iÅ¡skirtinis ir apie Å¡iÄ aplinkybę, nepaisant kanalizacijos užsikimÅ¡imo priežasčių, atsakovė privalėjo ieÅ¡kovę informuoti.5.

Teismas neteisingai konstatavo, jog butas buvo užlietas tik vienÄ kartÄ 2011 m. Pati atsakovė, teikdama paaiÅ¡kinimus, teismui nurodė, jog visas butas stipriai buvo užlietas 2 kartus: 2007 m. ir 2011 m. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad pati atsakovė pripažino, jog bute buvo kanalizacijos problemų, tačiau jai tai atrodė normalus dalykas ir didelės reikÅ¡mės tam neteikė, nors teikdama paaiÅ¡kinimus nurodė, jog į dabartinį butÄ , kuriame gyvena nuo 2012 m. lapkričio mėn., avarinę tarnybÄ Ä¯ butÄ kvietė tik 1 kartÄ , kas patvirtina, jog vis tik situacija dėl užsikemÅ¡ančių vamzdžių ieÅ¡kovės bute negali bÅ«ti prilyginama normaliai, įprastai situacijai.6.

Teismo pastebėjimas, jog 2008-2009 m. dėl nuotekų stovo iÅ¡valymo nebuvo kreiptasi nė karto nesuteikia pagrindo teigti, jog namo, kuriame yra butas vamzdynai funkcionuoja tinkamai, ir neturi jokios reikÅ¡mės vertinant nuolatinio buto užliejimo tiek prieÅ¡ ieÅ¡kovei tampant buto savininke, tiek ir po to, faktÄ . Atsakovė pati nurodė, jog 2007 m. buvo užlieta buto vonia, 2011 m. - virtuvė, dėl ko teko keisti netgi virtuvės grindis, o iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių dokumentų matyti, jog nuo 2010-01-08 iki 2012-09-11 (buto pardavimo dienos) pati atsakovė į butÄ avarinę tarnybÄ dėl užsikimÅ¡usio nuotekų stovo kvietė net 5 kartus.

Po buto įsigijimo ieÅ¡kovė avarinę tarnybÄ Ä¯ butÄ kvietė mažiausiai 3 kartus. Å ios faktinės aplinkybės patvirtina, jog namo kanalizacijos vamzdžiai tinkamai nefunkcionuoja ir, kad egzistuoja ilgalaikė namo vamzdynų užsikimÅ¡imo problema, apie kuriÄ ieÅ¡kovė turėjo bÅ«ti informuota nepaisant to, kad atsakovei tokia situacija atrodė normali.7. Teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų apie buto užliejimÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti bute padidinto drėgmės kiekio, kuris galėjo sÄ lygoti pelėsio atsiradimÄ .

Dėl nuolatinių buto užliejimų natÅ«ralu, kad bute kaupiasi drėgmė, dėl ko bute įsimetęs ir pelėsis.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pelėsis bute galimai atsirado dėl netinkamo ieÅ¡kovės buto eksploatavimo. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė motyvuodamas tuo, kad bute ieÅ¡kovė negyveno, o jame gyveno nuomininkai. Tokia teismo iÅ¡vada yra nelogiÅ¡ka ir nepagrįsta. Atsakovė, parduodama butÄ ieÅ¡kovei, nepateikė instrukcijos ar kitokių specialių nurodymų, kaip butas turėtų bÅ«ti vėdinamas ar prižiÅ«rimas.

Neegzistuoja tokie reikalavimai, jog butas turi bÅ«ti intensyviai vėdinamas kiekvienÄ dienÄ ar jame nuolat turi bÅ«ti praverti langai. Normalus vidutinis butas gali bÅ«ti nevėdinamas ir jame pelėsis neatsiras. Pati atsakovė nurodė, jog butÄ intensyviai vėdindavo kiekvienÄ dienÄ ir visuomet palikdavo mikroventiliacijÄ . Toks atsakovės elgesys tik patvirtina, jog bute egzistavo drėgmė, apie kuriÄ ji žinojo, dėl ko reikėjo butÄ intensyviai vėdinti siekiant, jog neiÅ¡ryÅ¡kėtų pelėsis.

9. Teismas nepagrįstai ir neteisinga nustatė, jog atsakovė įrodė, jog iki pirkimo-pardavimo butas esminių trÅ«kumų neturėjo. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais atsakovė vadovaudamasi tÄ Ä¯rodė, tačiau ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai rodo visai kÄ kitÄ . Teismas visiÅ¡kai be jokio pagrindo esminiu buto trÅ«kumu įvardijo pelėsį. Kadangi teismas neįsigilino į bylos medžiagÄ ir jÄ tyrė pavirÅ¡utiniÅ¡kai vadovaudamasis vien atsakovės paaiÅ¡kinimais, neatkreipė dėmesio į tai, kad paslėptas esminis buto trÅ«kumas - tai netinkamai funkcionuojantys vamzdynai, o bute esanti drėgmė ir pelėsis - tai netinkamai funkcionuojančių vamzdynų pasekmė.

Teismas absoliučiai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.4 p. pareiÅ¡kė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienÄ nėra paslėptų, atsakovei žinomų buto trÅ«kumų, dėl kurių jo nebÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad ieÅ¡kovė apie juos žinodama, nebÅ«tų sudariusi Å¡ios sutarties arba nebÅ«tų mokėjusi 120 000 Lt sumos. Pati atsakovė, teikdama paaiÅ¡kinimus, pripažino, jog jai Å¡i problema buvo žinoma, tačiau apie tai ieÅ¡kovės neinformavo.

Pelėsį įmanoma kosmetiÅ¡kai užmaskuoti ar laikinai paÅ¡alinti, todėl daroma iÅ¡vada, kad prieÅ¡ parduodant butÄ atsakovė galėjo pelėsį paslėpti taip, kad jo nepastebėjo ne tik ieÅ¡kovė, bet ir nekilnojamojo turto vertintojai. Tačiau net jei bute ir nebÅ«tų buvę pelėsio, ieÅ¡kovė, žinodama, jog bute netinkamai funkcionuoja vamzdynai, tokio buto pirkusi nebÅ«tų. Buto trÅ«kumai mažina buto naudingumÄ taip, kad Å¡iuo metu buto su jame esančiais trÅ«kumais rinkos vertė siekia tik 70 000 Lt.

Atsakovei nesutinkant su ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis, vadovaujantis LR CK 6.333 str. 2 ir 3 d. bei pirkimo – pardavimo sutarties 3.1.4. p. kilo pareiga įrodyti aplinkybes, Å¡alinančias atsakovės atsakomybę, tačiau atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog esminis trÅ«kumas - buto vamzdynų problema atsirado po buto perdavimo ieÅ¡kovei momento.10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė suteikė sÄ lygas prieÅ¡ ieÅ¡kovei įsigyjant butÄ nekilnojamojo turto vertintojams jį įvertinti, kurie jokių trÅ«kumų nenustatė, padarė absoliučiai nelogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė nuo ieÅ¡kovės esminių buto trÅ«kumų nenuslėpė.

Priešingai, tai, kad nekilnojamojo turto vertintojai bute jokių trūkumų nepastebėjo rodo ne tai, kad tokių trūkumų nebuvo, o tai, kad šie trūkumai buvo išties paslėpti, kadangi net specialistas jų nepastebėjo.

11. Teismas neanalizavo ir nevertino to, kaip ieÅ¡kovė ir atsakovė įgyvendino savo teises ir atliko pareigas pirkimo-pardavimo sutarties metu, netyrė to, kokia informacija ieÅ¡kovei buvo suteikta pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, apie kÄ atsakovė privalėjo informuoti ieÅ¡kovę, apie kÄ neprivalėjo, nesiaiÅ¡kino, ar bute esantys trÅ«kumai gali bÅ«ti vertintini kaip paslėpti trÅ«kumai, ar atsakovė turėjo pareigÄ praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie tai, kad netinkamai funkcionuoja vamzdynų sistema, ar vis tik atsakovė pasielgė teisėtai Å¡iÄ aplinkybę nutylėdama ir pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.4. p. klaidingai pareikÅ¡dama, jog atskleidė visas jai žinomas aplinkybes, bei nenurodyta, kokiais įrodymais vadovaudamasi atsakovė įrodė, jog bute esantys trÅ«kumai atsirado po buto perdavimo ieÅ¡kovei momento.

Akivaizdu, jog byla ištirta paviršutiniškai, neįsigilinus į jos esmę, kadangi absoliučiai neanalizuoti esminiai šioje civilinėje byloje kylantys klausimai, žodiniams atsakovės paaiškinimas suteikta didesnė juridinė galia nei ieškovės pateiktiems rašytiniams dokumentams, neatidžiai analizuoti rašytiniai įrodymai, neatsižvelgta į šalių paaiškinimus, klaidingai konstatuotos faktinės aplinkybės bei beatodairiškai vadovautasi vien atsakovės teiginiais, išsakytais baigiamosios kalbos metu.

Dėl Å¡ių priežasčių ginčijimas sprendimas negali bÅ«ti paliktas galiojantis.12. Teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl neteisėto atsakovės elgesio yra pažeistos ne tik ieÅ¡kovės teisės ir turtiniai interesai, tačiau yra pažeisti ir AB DNB bankas turtiniai interesai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad AB DNB bankas suteikė paskolÄ butui įsigyti ir viena iÅ¡ paskolos suteikimo sÄ lygų buvo ta, jog butas turės bÅ«ti įkeistas iki tol, kol bus grÄ Å¾inta visa paskolos suma.

Tačiau AB DNB bankas tokio dydžio paskolÄ iÅ¡davė tik todėl, kad nekilnojamojo turto vertintojai nustatė, jog buto rinkos vertė atitiko pirkimo-pardavimo kainÄ , tačiau tuo metu dar nebuvo žinoma, jog butas turi paslėptų trÅ«kumų, dėl kurio buto rinkos vertės yra beveik perpus mažesnė. Jeigu buto trÅ«kumai bÅ«tų buvę atskleisti prieÅ¡ sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ir jeigu bÅ«tų buvęs atliktas buto rinkos vertės nustatymas įvertinant visus jo trÅ«kumus, AB DNB bankas tokio dydžio paskolos, kokiÄ yra suteikęs Å¡iuo metu, nebÅ«tų suteikęs. Atsakovė L.

K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės R. Č. apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimÄ , kuriuo atmestas ieÅ¡kovės R. Č. ieÅ¡kinys atsakovei L. K., trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl sutarties nutraukimo, palikti nepakeistÄ bei priteisti atsakovei L. K. iÅ¡ R. Č. 1 000 litų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teismas sprendime iÅ¡samiai nurodė argumentus, rodančius ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl sutarties nutraukimo nepagrįstumÄ , tinkamai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:1. Inžineriniai tinklai, tame tarpe ir kanalizacijos vamzdynas, yra bendrai įrengiami ir priklauso visam namui, o ne atskiram butui. Butų savininkai negali numatyti kaip bendrojo naudojimo objektais naudosis visi namo butų naudotojai ir bÅ«ti atsakingi už netinkamÄ jais naudojimÄ si. IÅ¡ byloje pateiktos UAB „Grinda“ pažymos matyti, kad per laikotarpį nuo ieÅ¡kovės buto įsigijimo (2012-09-11) tris kartus, buvo atliktas bendro virtuvinio nuotekų stovo rÅ«syje valymas, bet, kad tuo pačiu metu bÅ«tų buvęs užlietas ieÅ¡kovės butas ir tuo padaryti kokie nors nuostoliai įrodymų byloje nepateikta, nes ieÅ¡kovė į namo bendrijÄ ar draudimo bendrovę nesikreipė, buto užliejimo faktÄ patvirtinantys aktai nesuraÅ¡yti ir byloje nepateikti, pati ieÅ¡kovė tokių buto užliejimo datų nenurodė.

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, kad dėl kanalizacijos užsikimÅ¡imų yra nuolat užliejamas ieÅ¡kovės butas, niekuo nepagrįsti.2. IeÅ¡kovė, prieÅ¡ nupirkdama butÄ , keletÄ kartų jį apžiÅ«rėjo. IeÅ¡kovei buvo siÅ«loma susitikti su namo bendrijos pirmininke, kad pati ieÅ¡kovė galėtų pasidomėti namo bÅ«kle, bet ieÅ¡kovė nepanoro susitikti su namo bendrijos pirmininke, pati pakvietė specialistus turto vertintojus, kurie nuodugniai apžiÅ«rėjo butÄ .

IeÅ¡kovė teismo posėdyje Å¡ių aplinkybių neginčijo, parodė, jog jai buvo žinoma, kad butas, kurį ketino pirkti, yra senos statybos name, pirmame namo aukÅ¡te, ji pati gyvenusi daugiabučiame name, todėl žinojo, kad pirmojo aukÅ¡to buto patalpos skiriasi nuo aukÅ¡tesniuose aukÅ¡tuose esančių butų patalpų, nes po butu yra rusinės patalpos bei vamzdynai, iÅ¡ kurių eina Å¡altis ir drėgmė, tokie butai yra žymiai pigesni. IeÅ¡kovė patvirtino, jog pirko šį butÄ todėl, kad pirmojo aukÅ¡to butų žymiai mažesnė kaina, butas jai patiko, buvo tvarkingas, gerai įrengtas, atitiko reikalavimus, ji apžiÅ«rėjusi sienas, kurios nebuvo sudrėkę, pelėsio nebuvo, ieÅ¡kovė pasitikėjo specialistais, kurie taip pat apžiÅ«rėjo ir įvertino buto bÅ«klę.

Visa tai patvirtina, kad ieÅ¡kovės įsigijimo metu butas jokių esminių ir paslėptų trÅ«kumų, kurių nebuvo galima pastebėti, neturėjo.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog dėl nuolatinių užpylimų iÅ¡ vamzdyno ir dėl to buvusios drėgmės jau po keletos savaičių atsirado įsigytame bute pelėsis, nustatytas 2012- 11-12 apžiÅ«ros aktu, kurį pasirašęs S. K.. Akte nurodytai 2012-11-12 dienai, kada Å¡alintas bute pelėsis, buto vamzdynas dar nei karto nebuvo užsikimšęs. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos UAB „Grinda“ pažymos (1 t., b. 1. 149-150) matyti, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės 1-mo buto avarinė tarnyba po buto įsigijimo pirmÄ kartÄ buvo kviesta tik 2013-02-03 ir iÅ¡valytas bendras virtuvinis nuotekų stovas rÅ«syje, todėl butas negalėjo bÅ«ti užpiltas ir dėl to neatsirado drėgmė, kaip tvirtina ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde.

IÅ¡ 2012-11-12 apžiÅ«ros akto neaiÅ¡ku ar šį aktÄ pasirašęs asmuo S. K., kuris esÄ naikino pelėsį bute, yra koks nors specialistas, turintis specialių žinių. IeÅ¡kovė neprašė S. K. apklausti liudytoju, nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio minėto asmens kompetencijÄ konstatuoti ir Å¡alinti pelėsį, todėl tokio akto negalima laikyti raÅ¡ytiniu įrodymu, patvirtinančiu pelėsio nustatymo faktÄ . Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-05-30 raÅ¡te nurodyta, kad pelėsio Å¡alinimo priemonės ir bÅ«dai turi bÅ«ti pasirenkami nustačius pelėsio atsiradimo priežastį (21., b. 1. 9), gi 2012-11-12 apžiÅ«ros akte pelėsio atsiradimo priežastis nenustatyta ir nenurodyta, todėl neaiÅ¡ku ar akte nurodyta tinkama ir efektyvi priemonė pelėsiui Å¡alinti ir užkirsti keliÄ jam plisti.4.

Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, jog ieÅ¡kovė daugelį kartų telefonu informavo atsakovę ir jos dukrÄ I. K. apie ieÅ¡kovės įvardinamus buto trÅ«kumus, tačiau tam pagrįsti įrodymų nepateikė, nes to nebuvo. Su atsakovės dukra I. K. ieÅ¡kovė tiesiogiai bendravo bent du kartus - 2013-02-26, kada ieÅ¡kovė savo ranka rašė ir pasirašė raÅ¡telį apie skolos už viryklę grÄ Å¾inimÄ bei 2013-04-01, kada grÄ Å¾ino minėtÄ skolÄ (1 t., b. 1. 81). Jau tada ieÅ¡kovė galėjo pateikti tiesiogiai I.

K. savo pretenzijas dėl buto trÅ«kumų bei įteikti 2012-11-12 apžiÅ«ros aktÄ dėl pelėsio naikinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei su 2013-08-19 pretenzija atsakovei, nei su pačiu ieÅ¡kiniu minėtas 2012-11-12 apžiÅ«ros aktas nebuvo pateiktas, jis Å¡iuose ieÅ¡kovės dokumentuose net nenurodytas, byloje ieÅ¡kovės pateiktas pirmÄ kartÄ tik su dubliku 2013-03-07, todėl konstatuoti, jog pelėsis ginčo bute buvo nustatytas jau 2012-11-12 nėra pagrindo.5. IeÅ¡kovės teiginius, kad bute yra nuolatinė drėgmė, kuri sÄ lygojo pelėsio atsiradimÄ , paneigia pačios nurodytos aplinkybės, jog prieÅ¡ pirkdama butÄ ir jį apžiÅ«rėdama tokios drėgmės nejautė.

Drėgmės nepanaikinsi ir jei ji bÅ«tų buvusi bute prieÅ¡ pardavimÄ , tai bÅ«tų pajutę ir pati ieÅ¡kovė, keletÄ kartų lankydamasi bute, ir jos pakviesti turto vertintojai, apžiÅ«rėję butÄ . Ginčo butas turi bÅ«ti intensyviai vėdinamas. Atsakovės dukrai vėdinant buto patalpas per 12 metų, kuriuos gyveno ginčo bute, pelėsis neatsirado.6. Nepagrįstai apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė laiko tokį buto vėdinimÄ esant nenormaliu ir teigia, jog normalus vidutinis butas gali bÅ«ti visai nevėdinamas ir jame pelėsis neatsiras.

Tokius ieÅ¡kovės samprotavimus paneigia minėto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-05-30 raÅ¡to teiginiai (2 t., b. 1. 9), byloje pateiktose publikacijose apie pelėsį (2 t., b. 1. 6-7, 52-54) nurodyta informacija, iÅ¡ kurios matyti, jog pelėsių atsiradimo priežastys - patalpų temperatÅ«ra, drėgmė ir nepakankamas oro judėjimas, t. y. patalpų vėdinimas, pagal nustatytus higienos normų reikalavimus oras patalpose turi pasikeisti 0,5-0,7 karto per valandÄ . IeÅ¡kovė pati ginčo bute niekada negyveno, ar tinkamai butÄ eksploatavo ten kurį laikÄ gyvenę nuomininkai, ieÅ¡kove įrodymų byloje nepateikė.7.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė jai pardavė netinkamos kokybės butÄ ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis ieÅ¡kovei teisę nutraukti sutartį, remiantis LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu. IeÅ¡kovė apie tariamus buto trÅ«kumus atsakovę informavo pretenzija tik po metų laiko, kai butÄ visiÅ¡kai apleido ir suniokojo, nors teigia esÄ trÅ«kumus pastebėjusi jau po keletos savaičių. Ginčo butas per tÄ laikÄ ieÅ¡kovės buvo apleistas ir suniokotas, be to, apsunkintas įkeitimu AB DNB bankui, ieÅ¡kovė apie įkeitimo sandorio nutraukimÄ tokiu atveju nei ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde visiÅ¡kai neužsimena.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Dėl įrodymų vertinimo.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).               Byloje kilo ginčas dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pardavus netinkamos kokybės daiktÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.          Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo bÅ«dų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi bÅ«ti tai, kad daikto trÅ«kumai yra esminiai, t. y. tokie reikÅ¡mingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimÄ .

Å iuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trÅ«kumai yra tokie, kad jie negali bÅ«ti paÅ¡alinti; kad daikto pardavėjas atsisako iÅ¡taisyti daikto trÅ«kumus ar atlyginti trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas; kad daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimo bÅ«dai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trÅ«kumai yra esminiai ir jie negali bÅ«ti iÅ¡taisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiÅ¡kėja vėliau.

Tai reiÅ¡kia, kad pagal Å¡iÄ nuostatÄ už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trÅ«kumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumÄ naudoti, pažeidimo pasekmė ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010). Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje Å¡ie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ .Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, ieÅ¡kovei neįrodžius, jog buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas, o buto trÅ«kumai yra esminiai.

Kaip pagrindÄ nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovė esminiu sutarties pažeidimu nurodė aplinkybę, jog atsakovė neatskleidė paslėpto buto trÅ«kumo, jog bute yra netinkamai įrengti kanalizacijos vamzdžiai, kurie nuolat kemÅ¡asi, o jiems užsikimÅ¡us butas yra užliejamas, o dėl Å¡ios drėgmės bute yra įsimetęs pelėsis. Nagrinėjamu atveju 2012-09-11 pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.4 punktu pardavėja pareiÅ¡kė ir garantavo pirkėjai, kad Å¡ios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų pardavėjai žinomų parduodamo turto trÅ«kumų, dėl kurių turto bÅ«tų negalima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėja, apie tuos trÅ«kumus žinodama, arba bÅ«tų jo visai nepirkusi, arba bÅ«tų už jį nebÅ«tų tiek mokėjusi.

Be to, pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.9 p. punkte nurodyta, kad daugiabučiame mane, kuriame yra parduodamas butas, yra įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija. Sutarties 6.6 p. šalys susitarė, kad sutartį pažeidusi šalis įsipareigoja nedelsiant atlyginti kitai šaliai visus dėl to patirtus nuostolius, įskaitant nuostolius, atsiradusius dėl šioje sutartyje nurodytų atitinkamos šalies pareiškimų/garantijų neatitikimo tikrovės, arba netinkamo įsipareigojimų vykdymo.Teisėjų kolegija pažymi, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, todėl pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė apie buto trÅ«kumus atsakovei pranešė daug ankščiau, o ne po metų, kad bute pelėsių susidarymo faktÄ patvirtina 2012-11-12 apžiÅ«ros aktas, kurio teismas nepagrįstai nevertino. IÅ¡ atsakovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad atsakovė nepripažįsta apeliantės nurodytų aplinkybių dėl apeliantės (pirkėjos) iÅ¡sakytų pretenzijų žodžiu, apeliantė neginčija aplinkybės, kad su atsakovės dukra I.

K. ieÅ¡kovė tiesiogiai bendravo bent du kartus - 2013-02-26, kada ieÅ¡kovė savo ranka rašė ir pasirašė raÅ¡telį apie skolos už viryklę grÄ Å¾inimÄ bei 2013-04-01, kada grÄ Å¾ino minėtÄ skolÄ (1 t., b. 1. 81). Kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, jog buto apžiÅ«ros aktÄ , suraÅ¡ytÄ 2012-11-12 data, ieÅ¡kovė galėjo įteikti atsakovės dukrai I. K. jų susitikimų metu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantė ginčo buto 2012-11-12 apžiÅ«ros aktÄ , pasiraÅ¡ytÄ S. K., teismui pateikė tik su dubliku, ieÅ¡kinyje kaip įrodymo Å¡io akto nenurodė ir juo nesirėmė, aktÄ pasiraÅ¡iusio asmens ieÅ¡kovė neprašė apklausti liudytoju.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iame akte nurodyta informacija kelia abejonių, nes akto suraÅ¡ymo data 2012-11-12, o jame nurodyta, kad dėl pelėsio naikinimo bute lankytasi ir Å¡alintas pelėsis 2012-11-12 ir 2012-11-16 (t.y. vėliau nei akto suraÅ¡ymo data), be to nėra Å¡io asmens kvalifikacijÄ patvirtinančių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡io akto nelaikė pakankamu raÅ¡ytiniu įrodymu, kuris leistų konstatuoti  ginčo bute pelėsių atsiradimo faktÄ 2012-11-12. Kolegijos vertinimu, apeliantės paaiÅ¡kinimai dėl jos žodžiu iÅ¡sakytų pretenzijų atsakovei, nesant kitų patikimų įrodymų yra nepakankami ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų, jog  raÅ¡ytinė pretenzija atsakovei buvo pateikta tik praėjus vieneriems metams po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė pirko butÄ senos statybos daugiabučiame name (1994 m. statybos m.), namo pirmame aukÅ¡te, po kuriuo yra rÅ«sio patalpos, bei vamzdynai, iÅ¡ kurių gali eiti Å¡altis ir drėgmė, ieÅ¡kovė butÄ iÅ¡ anksto apžiÅ«rėjo, žinojo, kad name yra įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, į kuriÄ galėjo kreiptis ir pasidomėti dėl namo bendrų inžinerinių tinklų bÅ«klės, todėl labiau tikėtina, kad visi galimi buto defektai ir trÅ«kumai pirkėjai galėjo bÅ«ti žinomi sutarties sudarymo metu.

Pelėsių atsiradimas, drėgmė yra akivaizdÅ«s, todėl kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde teigiama, kad buto užliejimo priežastis yra dažnai užsikemÅ¡antis namo nuotekų stovas, dėl ko iÅ¡ kriauklės virtuvėje bei vonios kambaryje į ieÅ¡kovės butÄ kildavo visas kanalizacijos turinys, kad teismas neteisingai konstatavo, jog butas buvo užlietas tik vienÄ kartÄ 2011 m., tačiau šių apeliantės nurodytų aplinkybių nepakanka daryti prieÅ¡ingoms iÅ¡vadoms.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ir CK 4. 82 str. 1 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, todėl ja tinkamai valdyti, prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti visi butų ir kitų patalpų savininkai.

Iš byloje esančios UAB „Grinda“ pažymos matyti, kad per laikotarpį nuo ieškovės buto įsigijimo (2012-09-11) tris kartus, buvo atliktas bendro virtuvinio nuotekų stovo rūsyje valymas, bet, kad tuo pačiu metu būtų buvęs užlietas ieškovės butas ir tuo padaryti kokie nors nuostoliai įrodymų byloje nepateikta. 3-ios Daugiabučio namo savininkų bendrijos 2013-09-02 pažymoje (1 t. b. l.

14) nurodyta, kad iki ginčo buto pardavimo 2010-2011 m. liepos mėn. 3 kartus atliktas nuotekų stovo iÅ¡valymas, 2008-2009 m. dėl virtuvinio nuotekų stovo užsikimÅ¡imo nebuvo kreiptasi. Apeliantė nei ieÅ¡kinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose nenurodė konkrečių datų kada jos butas buvo užlietas, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių buto užliejimo faktÄ . Kolegijos nuomone, nesant byloje jokių kitų objektyvių įrodymų (ekspertizės aktų, specialistų iÅ¡vadų), kurie patvirtintų, kad kanalizacijos sistema įrengta netinkamai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad kanalizacijos vamzdynas veikia, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimÄ , pagrįsta.

Atmestini apeliantės argumentai dėl pelėsio atsiradimo priežasčių. IÅ¡ byloje esančio Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-05-30 raÅ¡to turinio (2 t., b. 1. 9), byloje pateiktose publikacijose apie pelėsį (2 t., b. 1. 6-7, 52-54) nurodyta informacija, iÅ¡ kurios matyti, jog pelėsių atsiradimo priežastys - patalpų temperatÅ«ra, drėgmė ir nepakankamas oro judėjimas, t. y. patalpų vėdinimas, pagal nustatytus higienos normų reikalavimus oras patalpose turi pasikeisti 0,5-0,7 karto per valandÄ .

IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad paslėptas esminis buto trÅ«kumas - tai netinkamai funkcionuojantys vamzdynai, o bute esanti drėgmė ir pelėsis - tai netinkamai funkcionuojančių vamzdynų pasekmė. Kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų (pvz. ekspertizės aktų, specialistų iÅ¡vadų ir pan.), pagrindžiančių ieÅ¡kovės teiginius, jog butas, įvertinus jo nusidėvėjimÄ , neatitinka kokybinių rodiklių pagal savo prigimtį ir nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį (CPK 185 str.).

Apeliantės nurodytas trÅ«kumas - netinkamai funkcionuojantys vamzdynai nėra esminis, atsakovė nėra atsakinga už netinkamÄ namo bendrojo naudojimo sanitarinės-techninės įrangos naudojimÄ , tokie trÅ«kumai yra paÅ¡alinami. Kolegija pritairia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog toks ieÅ¡kovės pasirinktas savo teisių gynimo bÅ«das – nutraukti sutartį, yra neproporcingas ir neatitinkantis sandorių sudarymo tikslų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK normas, reglamentuojančias daiktų primkimo-pardavimo teisinius santykius bei CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ .

Apeliantės skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimo nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).            Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymasPagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ ir dokumentus dėl 1000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme (2 t. b. l. 91-93).

PraÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nurodytos sumos, tai, atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovei iÅ¡ apeliantės (ieÅ¡kovės) priteistinas 289, 62 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).               Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos turėtos 1500 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidos už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (2 t. b. l. 103-104) iÅ¡ atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 str.1 d.).               Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,n u t a r i a :

          Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .          Priteisti L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ R. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 289, 62 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis Eur 62 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                      Žibutė Budžienė                                                                                                 AuÅ¡ra Baubienė Egidijus TamaÅ¡auskas