d2e4066a-294d-4de0-b2fa-fcc90fee2e2c · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-398-478/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07257-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistajam A.

A., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdeÅ¡imt) parų areÅ¡to. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, A. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį draudimÄ taikant visÄ areÅ¡to bausmės laikÄ bei nurodytÄ terminÄ skaičiuojant nuo areÅ¡to bausmės atlikimo dienos; - konfiskuoti automobilį ,,Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomÄ UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini).

A. A. pagal BK 243 straipsnį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip pat nuspręsta: Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. A. atėmimÄ 5 (penkeriems) metams. Automobilio „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), laikomÄ baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimÄ vykdysiančiai institucijai.

LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ A. A. automobiliui „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti, terminÄ pratęsti iki Å¡io nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. A. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 18 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) , Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0375, nustatytas 2,09 promilių neblaivumas).

2. A. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas, jog 2019 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones, kurios jis turėjo laikytis iki 2021 m. gegužės 24 d., 2020 m. vasario 18 d. apie 15.30 val. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,09 promilių neblaivumas), (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) , vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu bÅ«du vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise.

3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas A. A. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, padarė iÅ¡vadÄ , kad jo kaltė dėl pareikÅ¡to kaltinimo pilnai įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Priimdamas A. A. atžvilgiui iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog A. A. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, nelaikytini tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas jam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

4. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2020 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria A. A. iÅ¡teisintas pagal BK 243 straipsnį bei priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo: pripažinti A. A. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje ir skirti jam 20 MGL dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du - griežtesnei 30 parų areÅ¡to bausmei apimant 20 MGL dydžio baudÄ ir A.

A. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - 30 parų areÅ¡to. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 4.1. Prokuroras nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad nors A. A. veika iÅ¡ esmės formaliai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau kaltinamojo veiksmuose nėra sistemingumo, rodančio aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ , ir dėl to veika nėra tiek pavojinga, kad bÅ«tų pagrindas už jos padarymÄ jam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

Skunde prokuroras teigia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Å io baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo vienas iÅ¡ pagrindinių subjektyviųjų požymių - kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«dį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarkÄ , žino, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viskÄ suvokdamas, nori taip elgtis - vengti atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Apelianto vertinimu, šiuo atveju nėra galimybės A.

A. už jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymÄ taikyti kitokiÄ teisinę atsakomybę, nei numatyta BK 243 straipsnyje. 4.3. Prokuroras skunde nurodo, kad BK 243 straipsnio dispozicijoje veikos sistemiÅ¡kumo nereikalaujama, joje aiÅ¡kiai ir suprantamai nurodyta, kad nusikalstama veika yra vengimas atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Apelianto nuomone, teismo nurodytas sistemiÅ¡kumo požymio reikalavimas, įrodinėjant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, yra iÅ¡ esmės ydingas, nes baudžiamoji atsakomybė kildinama ne iÅ¡ konkretaus įstatymo teksto, t. y. konkretaus BK straipsnio, o plečiamai ar siaurinamai aiÅ¡kinant ir per daug „sistemiÅ¡kai“ interpretuojant baudžiamojo įstatymo normas.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 243 straipsnio dispozicija kalba apie baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo baudžiamÄ sias pasekmes. Tai yra specialioji norma. A. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - bÅ«tent specialiosios teisės atėmimas už vairavimÄ neblaiviam (BK 2811 straipsnio 1 dalis) ir jis, nepraėjus nė vieneriems metams, vėl vairavo bÅ«damas neblaivus. Tokiu atveju buvo pažeistos kelios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės - eismo saugumas (pakartotinis motorinės transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens) ir teisingumas (teismo sprendimo uždrausti naudotis specialia teise visiÅ¡kas nepaisymas ir ignoravimas).

Apelianto vertinimu, A. A. veikÄ Å¾ymiai pavojingesnę daro tai, kad jis ne Å¡iaip vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai Å¡i atimta, bet dar ir bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl už BK numatytÄ ir paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymÄ turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras palaikė apeliacinį skundÄ , prašė tenkinti jį nurodytais motyvais. Nuteistasis su prokuroro apeliaciniu skundu sutiko, jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.

6. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ prokuroras pateikė tik dėl 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalies, kuria A. A. iÅ¡teisintas pagal BK 243 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje buvo ne kartÄ pažymėta, kad, siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę - kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , yra konstatavęs, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pritaria skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadoms, kad A. A. veiksmų prigimtis dėl jam inkriminuoto vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę, neleidžia minėtų jo veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad A. A. pagal BK 243 straipsnį iÅ¡teisintas pagrįstai konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti minėtos nusikalstamos veikos požymių.

10. BK 243 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vengusiam atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytoms iÅ¡vadoms, kad vengimas minėtos normos kontekste pasižymi tam tikru piktybiÅ¡kumu arba sistemingumu, vienkartiniai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimÄ baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Kaip buvo paminėta, kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Taigi, nors BK 243 straipsnio dispozicijoje nėra nurodytas sistemiÅ¡kumo ar piktybiÅ¡kumo požymis, tačiau vien formalus asmens atliktų veiksmų atitikimas baudžiamajame įstatyme iÅ¡dėstytai dispozicijai savaime nereiÅ¡kia, jog asmuo turi bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

11. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu A. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, jis 2020 m. vasario 18 d. vairavo automobilį, tokiu bÅ«du pažeidė teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, buvo užfiksuotas vienkartinis tokio pobÅ«džio iÅ¡teisintojo A. A. padarytas pažeidimas.

Jis savo kaltę pripažino, nurodė, kad supranta savo veiksmų pavojingumÄ ir gailisi dėl padaryto. Per laikotarpį nuo baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tai buvo vienintelis fiksuotas iÅ¡teisintojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad BK 243 straipsnio dispozicijoje veikos sistemiÅ¡kumo nereikalaujama, todėl ir nebuvo pagrindo pagal šį požymį vertinti A. A. veiksmus, nes pagal formuojamÄ teismų praktikÄ dėl BK 243 straipsnio taikymo matyti, kad vienas iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra nurodytas bÅ«tent veikos sistemingumas, kuris rodo aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

12. Pagal tÄ pačiÄ teismų praktikÄ , sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų bÅ«ti taikoma ir tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Už transporto priemonės vairavimÄ , kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje, todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

13. Prokuroras skunde nurodo, kad iÅ¡teisintojo veikÄ Å¾ymiai pavojingesne daro tai, kad jis ne tik vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai Å¡i atimta, bet dar ir bÅ«damas neblaivus, dėl ko jam turi kilti baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro nurodomas aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje jis buvo kaltinamas ir dėl vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, ir skundžiamu nuosprendžiu už Å¡iuos neteisėtus veiksmus buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, todėl A. A. transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam faktas, už kÄ jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, negali bÅ«ti vertinamas dar ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnio 1 dalį kontekste bei laikomas pagrindu konstatuoti didesnį iÅ¡teisintojo veiksmų pavojingumÄ dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, ir tuo pačiu leistų Å¡iuos jo veiksmus kriminalizuoti.

14. Pabrėžtina, kad įvairūs nedidelio pavojingumo teisės pažeidimai negali būti kriminalizuojami, neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, priešingu atveju tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Baudžiamoji atsakomybė turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai tų pačių tikslų neįmanoma pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, pavyzdžiui, administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-262/2011, 2K-409/2011).

Taigi, nors byloje nustatytos faktinės aplinkybės objektyviai nepateisina A. A. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau akivaizdu, kad vienÄ kartÄ jo padarytas Å¡io draudimo pažeidimas negali bÅ«ti laikomas sistemingu ir piktavaliÅ¡ku, rodančiu iÅ¡teisintojo elgesio kryptingumÄ , todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagal byloje nustatytų aplinkybių visumÄ sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. A. veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas jam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

Nustatytas A. A. vairavimas nevykdant draudimo vairuoti kelių transporto priemones atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalyje apraÅ¡yto administracinio nusižengimo požymius ir už Å¡iÄ veikÄ jam gresianti atsakomybė (jos taikymui teisinių kliūčių nėra) bei su ja sietini padariniai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant prevencinių tikslų.

15. Ä®vertinus aptartÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį prokuroro apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas