d2e30f2d-2892-4be1-b5e4-38ece5c841e4 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis                                           Baudžiamoji

byla Nr.1A-184-493-2013

Teisėjas: Bronislovas Liatukas                                       Teisminio

proceso Nr. 1-05-3-00079-2011-9

                                                                                         Procesinio

sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                               Â

         2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Viktoro Preikšo, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant nukentėjusiajai

O. T., jos atstovui advokatui Georgijui Zavtrakovui, išteisintosios

R. S. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios O. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

R.

S. buvo kaltinama tuo, kad ji 2011 m. birželio 9 d., apie 18-19 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) , bendro naudojimo laiptinėje, tarpusavio konflikto metu koja vienÄ kartÄ spyrė O. T. į sėdmenis, ranka vienÄ kartÄ trenkė jai į galvÄ , po to spyrė į O. T. buvo Nr. (duomenys neskelbtini)  duris, kurios nuo spyrio stipriai trenkėsi į nukentėjusiosios rankas, tuo padarydama nukentėjusiajai

nežymų sveikatos sutrikdymÄ , be to, O. T. buvo vieÅ¡ai užgauliai pažeminta, Å¡iurkščiai pažeistas jos

orumas, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK

140 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje.

Pirmos instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , priėjo iÅ¡vados, kad neįrodyta, jog R. S. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl iÅ¡teisino.

Nukentėjusioji O. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-12 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį: R. S. pripažinti kalta pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį ir jÄ nuteisti bei patenkinti civilinį ieÅ¡kinį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ .

Skundo autorė pažymi, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi tik tais duomenimis, kuriuose įžvelgė abejones dėl pareikÅ¡tų

kaltinimų, o duomenų, kurie patvirtina R. S. kaltę, išsamiai nenagrinėjo, deklaratyviai juos atmetė,

neįvertino kompeksiÅ¡kai visų bylos aplinkybių, įrodymų visumos ir jų sÄ sajos, kas įtakojo teismo iÅ¡vadas. Apeliantė nurodo, kad R.

S. kaltę patvirtina jos praÅ¡ymas policijos nuovadai, policijos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl to, kad nukentėjusioji turi kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, privataus kaltinimo skundas, liudytojų V. A. T., A. G. parodymai, specialisto iÅ¡vada ir specialistės parodymai teisme, iÅ¡ dalies – pačios kaltinamosios R. S. parodymai.

Pažymima, kad pirmos instancijos teismas nesiėmė priemonių teisiÅ¡kai įvertinti kaltinamosios R. S. ir jos motinos parodymuose užfiksuotÄ informacijÄ , iÅ¡

kurios akivaizdžiai matyti, kad kaltinamoji R. S. jėga bandė uždaryti apeliantės buto duris kuomet O. T. ir buvo sužalota. Šios

aplinkybės rodo, kad kaltinamoji, kaip pati teigia, neturėjo konkretaus tikslo, tačiau veikdama netiesiogine tyčia sÄ moningai leido atsirasti pasekmėms – nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata. Tokie R. S. veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuojami pagal LR BK 140 straipsnio 1dalį. Be to, apeliantė akcentuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati ar jÄ sužalojo ne kaltinamoji, o kitas asmuo.

Skundo autorė nurodo, kad teismas nepagrįstai R. S. iÅ¡teisino dėl LR BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, kadangi spyris į sėdmenis Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti vertinamas kaip siekis pažeminti žmogų, kadangi tai buvo atliekama matant kitiems asmenims, koja buvo spirta senyvo amžiaus bei ligotam asmeniui, dėl ko apeliantė jautėsi pažeminta bei moraliÅ¡kai įskaudinta. Apeliantė tvirtina, kad R. S., spirdama koja į sėdmenis, turėjo tikslÄ ne vien sukelti fizinį skausmÄ , bet ir pažeminti kitų žmonių akyse. Kadangi dėl neteisėtų R.

S. veiksmų O. T. patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , mano, kad ji turi bÅ«ti atlyginta. Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į gydytojÄ , pagal receptÄ pirko vaistus, dėl to turėjo papildomų iÅ¡laidų. Taip pat patyrė ir moralinę žalÄ , pablogėjo savijauta, patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, nebegali ramiai miegoti, nuolat jaučia psichologinę įtampÄ bei stresÄ . Be to, apeliantė naudojosi gynėjo paslaugomis, todėl Å¡i suma taip pat turi bÅ«ti priteista iÅ¡ kaltinamosios.

Teismo posėdyje nukentėjusioji O.

T. ir jos atstovas advokatas G. Zavtrakovas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ tenkinti.

IÅ¡teisintosios R. S. gynėja advokatė R. Atkočaitienė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios O. T. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.

IÅ¡ nukentėjusiosios O. T. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji iÅ¡ esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad teismas nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, kas sÄ lygojo neteisingo procesinio sprendimo priėmimÄ .

Kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, kadangi teismas savo iÅ¡vadas grindė įrodymais, įvertintais LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismÄ vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, kolegija nemato. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus, nustatytus LR BPK 20 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu LR BPK numatytomis

priemonėmis. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad neįrodyta, jog R. S. padarė LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1

dalyje numatytus nusikaltimus, nes teisminio nagrinėjimo metu surinktų, ištirtų ir patikrintų įrodymų pagrindu nustatyti faktiniai duomenys neabejotinai nepatvirtina išteisintosios kaltės padarius minėtus nusikaltimus.

Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo motyvu, kad pirmos instancijos teismas vertino tik tuos įrodymus, kurie naudingi kaltinimui. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio teisėjas įvertino visus byloje esančius įrodymus, juos aptarė nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir priėjo išvados, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. S. kaltę padarius jai inkriminuotus nusikaltimus. Kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje įrodymų visumos vertinimas yra lakoniškas ir trumpas, tačiau teismo padarytos išvados dėl to, jog neįrodyta, kad R. S. padarė jai inkriminuotus nusikaltimus, yra teisėtos ir pagrįstos.

Kaltinimas R. S. buvo grindžiamas nukentėjusiosios O. T. parodymais, kuriuos, kaip pareiÅ¡kėja nurodė savo skunde dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka, patvirtina jos sutuoktinio V. A. T. bei žento A. G. parodymai. IÅ¡analizavus baudžiamosios bylos medžiaga darytina iÅ¡vada, kad nurodytų duomenų nepakanka pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pagrįstai nustatyta, kad O. T., įrodinėdama, kad R. S. jÄ sužalojo, nebuvo visiÅ¡kai nuosekli, jos paaiÅ¡kinimai dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su jai padarytais sužalojimais, kai kuriais atvejais nelogiÅ¡ki ir keliantys pagrįstų abejonių jos pasakojamų įvykio aplinkybių teisingumu. Savo skunde dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka O. T. nurodė, kad, bÅ«dama savo bute ir ruoÅ¡damasi su vyru į parduotuvę iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , trenksmÄ Ä¯ jos buto duris, jas atidarė ir pamatė besistumdančias R. ir V. S., kurias bandė iÅ¡skirti jų motina. PapraÅ¡ius nedaužyti buto durų R. iÅ¡ karto jai spyrė koja, raka trenkė į galvÄ , spyrė į buto duris, kurios nuo spyrio stipriai trenkėsi į jos rankas ir sužalojo. ViskÄ matė jos vyras, kuris buvo bute ir žentas, kuris stovėjo laiptinėje ant laiptų (1 t. b. l. 1). Duodama paaiÅ¡kinimus teisme O. T. nebuvo visiÅ¡kai nuosekli, paaiÅ¡kino, kad jÄ sužalojo R. S., kad įvykio metu koridoriuje buvo ir R. S. motinos draugas V., kuris su laistymo žarna pylė vandenį ant V.. Nesuprantama, kodėl iÅ¡ pradžių teigdama, kad įvykį matė tik jos vyras bei žentas, apklausiama teisme jau tvirtina, kad laiptinėje buvo ir L. S. draugas, kuris ant V. pylė vandenį. Å ios aplinkybės nukentėjusioji savo skunde dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka nenurodė, nors skundas buvo raÅ¡ytas praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio. LogiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, kodėl nukentėjusioji, itin detaliai ir nuosekliai pasakoja apie R. S. jos atžvilgiu atliktus veiksmus, tačiau painiojasi kalbėdama apie konfliktÄ mačiusius asmenis. Abejonių O. T. nurodytų konflikto aplinkybių teisingumu kelia ir pačios nukentėjusiosios elgesys po konflikto. Nors O. T. kategoriÅ¡kai tvirtino, kad po R.

S. panaudoto fizinio smurto ji jautėsi labai blogai, skaudėjo sėdmenis, galvÄ , visÄ penktadienio dienÄ gulėjo lovoje, tačiau negalėjo logiÅ¡kai ir įtikinamai paaiÅ¡kinti, kodėl po įvykio nesikreipė pagalbos, kodėl nevyko pas

gydytojÄ ar nesikvietė greitosios, kodėl nesikreipė į policijÄ . Be to, O. T. nurodė, kad iÅ¡ karto po konflikto su vyru nuvažiavo į

parduotuvę, apsipirko, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl jos sužalojimo ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad po konflikto su R. S. ji nesijautė taip blogai, kaip bando įtikinti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors O. T. nurodo, jog jos versijÄ neginčijamai patvirtina V. T. bei A. G., Å¡ie asmenys yra artimi

nukentėjusiajai asmenys, todėl jų parodymai vertintini kritiškai ir jais remiamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.

Liudytojas V. T. apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad žmona jam sakė, jog jai padaryti sumuÅ¡imai rankom, skauda užpakalį, galvÄ . Pats sužalojimų neapžiÅ«rėjo, kraujo nematė. Ä®vykio dienÄ ruošėsi į parduotuvę, žmonÄ iÅ¡leido pirmÄ , pats dar buvo bute. Durys liko praviros. Kadangi koridoriuje buvo žmonių, jo žmona sakė praleisti, tada R. jai spyrė, trenkė durimis. Tada jis išėjo ir visi nurimo. Liudytojas nepatvirtino nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad koridoriuje R. ir V. stumdėsi, o jų motina jas bandė iÅ¡skirti. Taip pat V. T. nepatvirtino matęs, kad koridoriuje yra ir L. S. draugas. Kyla pagrįsta abejonė, jog V. T. iÅ¡ tikrųjų nematė, kas vyko

koridoriuje ir įvykio aplinkybes sužinojo tik iš savo sutuoktinės O. T.. Ši abejonė teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinta

nebuvo.

Pagrįstų abejonių kelia ir O. T. žento A. G. parodymų objektyvumas bei patikimumas. A. G. paaiÅ¡kino, kad konflikto dienÄ jis su žmona atvažiavo pas žmonos motinÄ , laukė lauke. Tuo tarpu O.

T. tvirtino, kad žentas buvo pas jÄ bute, pirmas išėjo ir laukė laiptinės aikÅ¡telėje. A. G. paaiÅ¡kino, kad bÅ«damas lauke, iÅ¡girdo laiptinėje triukÅ¡mÄ , nuėjo prie laiptų, ten pamatė R. motinos draugÄ , toliau prie uoÅ¡vienės durų buvo R. su seserimi V., jų motina jas skyrė. Tik uoÅ¡vienei atidarius duris R. jÄ puolė, trenkė kumščiu, spyrė, kur tiksliai, pasakyti negali, po to dar trenkė durimis. Kas kÄ kalbėjo nepamena. Tada į koridorių išėjo uoÅ¡vis ir visi iÅ¡silakstė. Jokio kraujo nematė, uoÅ¡vienė apie sužalojimus nieko nesakė, iÅ¡važiavo į parduotuvę. Viskas vyko labai greitai. Po kelių dienų uoÅ¡vienė rodė mėlynes, sakė, kad viskÄ skauda.

Nukentėjusiosios O. T.,

V. T., A. G. nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nesiremti nuosekliais ir neprieštaringais R. S. parodymais, kuriuos patvirtina ne tik liudytojų L. S., V. S., R. S., M. S. parodymai, bet ir objektyvūs bylos duomenys: specialisto išvados, specialistės apklausa teisme. Minėtų asmenų parodymuose teismas nenustatė jokių prieštaravimų, jų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.

Apklausiama teisme R.

S. paaiÅ¡kino, kad konflikto dienÄ buvo bute su motina, iÅ¡girdo V. Å¡auksmÄ , išėjo ir pamatė, kad V. visa Å¡lapia. JÄ ramino. Tuo metu atsidarė kaimynės O. buto durys. Kadangi ji tuo metu buvo Å¡alia durų, bÅ«dama nėščia, prilaikė duris, kad jai neužgautų pilvo. O. duris atidarė stipriai, iÅ¡lėkė į koridorių ir iÅ¡ karto jÄ puolė. Mama jÄ pradėjo ginti. Konflikto metu O. buvo apdraskyta, tačiau iÅ¡ pradžių net nepastebėjo, tik vėliau pamatė, kad krauju iÅ¡sitepė palaidinę. IÅ¡ O. buto išėjo jos vyras ir jÄ Ä¯sivedė į butÄ . Konflikto metu koridoriuje buvo R., kuri su V. nuėjo į R. butÄ . Po konflikto jautėsi blogai, skaudėjo pilvÄ , patyrė stresÄ . Viskas vyko ketvirtadienio vakare. KitÄ dienÄ ji kreipėsi į medikus, nuvyko pas specialistÄ . Ä® teismÄ nesikreipė, nes laukėsi. O. tikrai nemušė, nes pati tuo metu laukėsi, o O. pagyvenusi moteris, todėl tokie jos veiksmai iÅ¡ viso bÅ«tų nelogiÅ¡ki.

Konflikto aplinkybes analogiÅ¡kai nurodė ir R. S. mama L. S.. Be to, Å¡i liudytoja kategoriÅ¡kai tvirtino, kad koridoriuje jos buvusio draugo V. tuo metu, kai į koridorių išėjo O., nebuvo. Koridoriuje buvo tik ji, jos dukros, O. ir V. draugė, kuri taip pat viskÄ matė. Apie tai, kad koridoriuje nebuvo nei V., nei O. žento A. G., patvirtino ir iÅ¡teisintosios sesuo V. bei jos draugė R. S.. R. S. paaiÅ¡kino, kad V. apipylė vandeniu jos mamos buvęs draugas. V. mama jÄ ramino. Koridoriuje buvo ir R.. Ä® iÅ¡orę atsidarė O. buto durys, R. jas privėrė, kad jai neužgautų pilvo. Kaimynė pradėjo draskytis, puolė R., mosikavo rankomis, atėjo jos vyras ir jÄ nusivedė. R. buvo sužeista ranka. Apie jokį tarp V. ir R. vykusį konfliktÄ R. neužsiminė. Apie tai nekalbėjo ir kiti R. S. nurodytas aplinkybes patvirtinę liudytojai. Netikėti paÅ¡alinio, su konflikto dalyviais nesusijusio asmens, R. S. parodymais pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Taip pat teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti liudytojos M. S. parodymais, kuri paaiÅ¡kino, kad bendraudama su L. S. „Skype“ iÅ¡ jos sužinojo, jog R. buvo sužalota O.. Apie tai, kad O. labai konfliktiÅ¡ka, visi jai trukdo, jai buvo žinoma ir anksčiau.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors O. T. teigia, kad po jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ji jautėsi labai blogai, visÄ dienÄ gulėjo lovoje, viskÄ skaudėjo, į medikus ji kreipėsi tik 2011-06-17, kai įvykis buvo 2011-06-09. Nesuprantama, kodėl žmogus, kentėdamas didelius, kaip teigiama, skausmus, laukė daugiau kaip savaitę, kad bÅ«tų apžiÅ«rėtas gydytojo. Be to, jokių duomenų apie tai, kokius nusiskundimus gydytojui nurodė O. T., byloje nėra, apie vizito pas gydytojÄ faktÄ liudija tik gydytojo T. M. iÅ¡raÅ¡ytas receptas vaistams įsigyti (1 t. b. l. 8). Ä®vykio aplinkybes O.

T. nurodo tik specialistei Z. MakÅ¡imaitei, į kuriÄ ji kreipėsi praėjus keturioms dienoms po tariamo sužalojimo. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1580/11(02)

O. T. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, kairiame rieÅ¡e, deÅ¡inio sėdmens srityje, odos nubrozdinimai deÅ¡iniajame dilbyje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti prieÅ¡ 3-5 dienas iki apžiÅ«ros (1 t. b. l. 17). Minėtoje iÅ¡vadoje kategoriÅ¡ko atsakymo, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis galėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai, nepateikta, todėl, siekiant paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus, specialistė buvo iÅ¡kviesta į teisiamÄ jį posėdį. Apklausiama teisme specialistė Z. MakÅ¡imaitė paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vadoje konstatuoti sužalojimai gali bÅ«ti padaryti tiek suduodant smÅ«gį kitam asmeniui, tiek galima susižaloti pačiam. Ne visi sužalojimai bÅ«dingi griuvimui, tačiau kai kurie iÅ¡ jų gali atsirasti nugriuvus. Galvoje jokių iÅ¡orinių sužalojimų nekonstatuota (1 t. b. l. 23). Kaip matyti, apklausiama teisme specialistė savo

iÅ¡vadÄ patvirtino, tačiau kategoriÅ¡kai nenurodė, kad sužalojimai padaryti O. T. nurodytÄ dienÄ ir jos nurodyto asmens. Tuo tarpu R. S. į medikus kreipėsi kitÄ dienÄ po įvykio, skundėsi maudimu

pilvo apačioje, paaiÅ¡kino, kad praėjusios dienos vakare patyrė psichologinę įtampÄ su nuolat konfliktuojančia kaimyne. Konstatuota odos įdrėskimai kairio rieÅ¡o srityje, kairėje plaÅ¡takoje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2011-06-09 (1 t. b. l. 76). Å ioje specialisto iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės patvirtina R. S. versijÄ , kad su kaimyne O. T. konfliktas tikrai buvo ir kad ji to konflikto metu buvo sužalota. Å iais duomenimis paneigta O. T. teisminio

bylos nagrinėjimo metu atkakliai palaikoma versija, kad ji jokių sužalojimų R. S. nepadarė, jos nelietė ir nesigynė.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, kategoriškai patvirtinančių, kad R.

S. O. T. nurodytomis aplinkybėmis pastarÄ jÄ sužalojo. Neįrodžius, kad R. S. padarė LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ

nusikaltimÄ apylinkės teismas pagrįstai jÄ iÅ¡teisino ir pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas tik prielaidomis ar samprotavimais, kurių tikrumo nepagrindžia jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys, teismo iÅ¡analizuoti teisminio bylos

nagrinėjimo metu ir pripažinti įrodymais. Nagrinėjamu atveju kaltinimas R. S. buvo grindžiamas išimtinai nukentėjusiosios O. T. paaiškinimais, kuriuos tik iš dalies patvirtino artimi

nukentėjusiajai asmenys: jos sutuoktinis ir žentas. Tuo tarpu neginčijamų R. S. kaltės įrodymų byloje nėra surinkta. Kilus abejonių,

ar buvo padarytas nusikaltimas, ar teisiamas asmuo jį padarė, ar teisiamas asmuo kaltas, ar pakanka byloje surinktų įrodymų padaryti tokias neabejotinas išvadas, visais atvejais, išnaudojus visas įrodinėjimo galimybes, teisiamasis turi būti išteisintas. Šių reikalavimų pirmos instancijos teismas nepažeidė.

Netenkinamas ir apeliantės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ R. S. turtinės ir neturtinės žalos, bei bylinėjimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo galimybė baudžiamajame procese yra numatyta LR BPK 109 straipsnyje. Å io straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį. Kadangi neįrodyta, jog R. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nelieka subjekto, kuriam bÅ«tų galima teikti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. Taip pat nėra teisinio pagrindo priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Esant tokiai situacijai tenkinti O.

T. praÅ¡ymÄ teismas neturi teisinio pagrindo.

Kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumÄ , pirmos instancijos teismas įrodymus vertino vadovaudamasis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismÄ vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Teismas nuosprendį grindė LR BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyje numatytus reikalavimus atitinkančiais įrodymais, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais įstatymo nustatyta tvarka. Nenustačius, kad R. S. padarė jai inkriminuotus nusikaltimus, numatytus LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, teismas jÄ iÅ¡teisino, civilinį ieÅ¡kinį atmetė.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

nukentėjusiosios O. T. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas

teisėjas                                                                           Arūnas

Paštuolis

Teisėjai                                                                   Â

                                            Evaldas Gražys

                                                                                         Â

                                   Viktoras Preikšas