2020-02-14 Nr. AB-3232-3-61-3-03817-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-55-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03817-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 58.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos socialdemokratų partijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos socialdemokratų partijos skundą atsakovui Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos socialdemokratų partija (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 8 d. sprendimas „Dėl pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos sudarymo“ Nr. Sp-387 (toliau – ir Sprendimas) prieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 3 straipsniui, 9 straipsniui ir 33 straipsnio 2 daliai, bei panaikinti šį Sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Lietuvos socialdemokratų partijos skundą ir nutarė grąžinti jį pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta sudaryti Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams. Iš Sprendimo turinio matyti, kad juo sukuriamos elgesio taisyklės plačiam subjektų ratui, t. y. asmenims, kurie 2020 metų Seimo rinkimuose naudosis aktyviąją ar pasyviąją rinkimų teise. Sprendimu sukuriamos elgesio taisyklės neapibrėžtam subjektų ratui ir bus visuotinai taikomos ir privalomos. Toks teisės akto pobūdis sudaro pagrindą jį vertinti kaip norminį administracinį aktą.

Teismo vertinimu, dėl Sprendimo teisėtumo ištyrimo kompetentingas spręsti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

III. Pareiškėjas Lietuvos socialdemokratų partija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas nėra norminis administracinis aktas, nes jis neatitinka norminio administracinio akto požymių, suformuluotų teismų praktikoje. Pareiškėjas sutinka su teismo pozicija, kad Sprendimu elgesio taisyklės sukuriamos neapibrėžtam subjektų ratui, jis bus visuotinai taikomas ir privalomas, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai nenustatinėjo, ar egzistuoja visi šeši norminio administracinio akto požymiai, ir tokiu būdu pažeidė pareigą motyvuoti savo išvadas. Pareiškėjas tvirtina, kad Sprendimas nėra tęstinio pobūdžio, kadangi Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda nustatoma tik 2020 metų Seimo rinkimams. Be to, Sprendimas nebuvo paskelbtas laikantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, t. y. jis nėra paskelbtas Teisės aktų registre. Kita vertus, aplinkybė, kad tam tikras administracinis aktas nebuvo paskelbtas viešai, savaime nelemia jo priskyrimo ar nepriskyrimo norminių administracinių aktų kategorijai, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, jei Sprendimas yra norminis administracinis aktas, dėl to, kad jis nepaskelbtas Teisės aktų registre, jis pripažintinas negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. Sp-387 „Dėl pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos sudarymo“ teisėtumo ir pagrįstumo, nustatęs, kad ginčijamas aktas yra norminis administracinis aktas, ir atsižvelgdamas į tai, kad vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p.), t. y. byla pagal pareiškėjo skundą nepriskirtina nagrinėti tam teismui, kuriam šis skundas buvo paduotas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjas, išanalizavęs teismų praktiką, atskirajame skunde vardina pagrindinius oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymius ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimu sukuriamos elgesio taisyklės neapibrėžtam subjektų ratui, kurios bus visuotinai taikomos ir privalomos, tačiau, jo nuomone, nors Spendimas ir yra orientuojamas į ateitį, jis nėra skirtas daugkartiniam taikymui, t. y. Sprendimas nėra tęstinio pobūdžio ir bus taikomas tik 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų metu. Be to, pareiškėjas pastebi, kad Sprendimas nėra paskelbtas Teisės aktų registre.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymų leidėjo nustatytus administracinių sprendimų požymius, ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis Administracinių bylų teisenos įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatose nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (žr., pvz., 2006 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-78/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-01/2007). Pabrėžtina, jog sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146‑259/2011). Tuo atveju, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (norminis ar individualus, ar kitas) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011).

Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai:

1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012);

2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (žr., pvz., 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007);

3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (žr., pvz., 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003);

4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011);

5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (žr., pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2018 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-20-502/2018);

6) aktas yra visuotinai privalomas (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010);

7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-614-968/2019).

Aptariant pirmąjį norminio administracinio akto požymį, pažymėtina, kad elgesio taisyklės nustatomos tik norminiais administraciniais aktais, adresuotais neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos ir toks aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012, 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1155/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra sprendęs neakivaizdžiose situacijose dėl konkretaus akto norminio pobūdžio. Pavyzdžiui, 2013 m. liepos 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1155/2013 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ginčo įsakymą, kuris rūšiniais požymiais apibrėžtam subjektų ratui (medžiotojams) sukūrė privalomo pobūdžio elgesio taisyklę (teisės normą) – nustatė, kiek vilkų 2012–2013 metų medžioklės sezonu gali būti sumedžiota, laikė norminiu administraciniu aktu, nes nustatytų požymių pakako, jog šis įsakymas būtų laikomas tokiu.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ginčijamą aktą priėmė subjektas – Komisija, kuri kompetentinga priimti norminius aktus, akto forma, privalomas pobūdis taip pat atitinka norminiams administraciniams aktams taikomus kriterijus. Sprendimas priimtas vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 9 ir 33 straipsnių nuostatomis, pagal kurias, vadovaujantis 2019 m. rugpjūčio 31 d. įsigaliojusiais šių straipsnių pakeitimais (2019 m. rugpjūčio 20 d. įstatymo Nr. XIII-2413 redakcija), rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaroma 71 vienmandatė rinkimų apygarda; kai paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, kuris nustatomas iki Seimo rinkimų likus vieneriems metams, yra didesnis negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda ir kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą.

Sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose per paskutinius 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimus balsavo 52 812 rinkėjų, o per 2019 m. gegužės 26 d. rinkimus į Europos Parlamentą – 40 783 rinkėjai, t. y. daugiau negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (daugiau negu 30 794 rinkėjai), nuspręsta sudaryti Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams. Taigi, Sprendimas iš esmės reguliuoja santykius, susijusius su Seimo rinkimų rengimu ir vykdymu, bei, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra skirtas asmenims, kurie 2020 metų Seimo rinkimuose naudosis aktyviąją ir / ar pasyviąją rinkimų teise (t. y. ne individualiais požymiais apibrėžtiems subjektams).

Sprendžiant dėl Sprendimu nustatytos elgesio taisyklės, pažymėtina, kad tokiu aktu Komisija sudarė Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą, įgyvendinant šį Sprendimą turės būti priimami kiti administraciniai aktai, reglamentuojantys individualaus pobūdžio teisinius santykius, pavyzdžiui, įtraukiant konkretų asmenį į konkrečios vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą (Seimo rinkimų įstatymo 25 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų požymių pakanka, jog Sprendimas būtų laikomas norminiu administraciniu aktu, nes nurodyti akto požymiai laikytini esminiais norminio administracinio akto požymiais.

Aptariamų požymių visumos kontekste tai, kad akto galiojimas laike yra apibrėžtas (apribotas), nepaneigia jo norminio pobūdžio (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarosios pozicijos laikėsi ir vertindamas kitus administracinius aktus, sprendžiant dėl jų priskyrimo norminiams administraciniams aktams; žr., pvz., 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1200/2014, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Sprendimas bus ne kartą realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje, juo nėra išreikštas vienkartinio teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto ar individualiais požymiais apibrėžtos subjektų grupės atžvilgiu. Ta aplinkybė, kad Sprendimas bus taikomas 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų metu, nereiškia šio norminio administracinio akto vienkartinio taikymo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Sprendimą pagrįstai pripažino norminiu administraciniu aktu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai detaliai nepasisakė dėl kiekvieno teismų praktikoje suformuluoto norminio administracinio akto požymio, nesudaro pagrindo jo išvadas pripažinti nepagrįstomis ar išvis nemotyvuotomis.

Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas yra norminis administracinis aktas, paminėta, kad ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami ABTĮ II skyriaus pirmajame skirsnyje (pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą) numatyta tvarka. Remiantis ABTĮ 112 straipsnio (abstraktus pareiškimas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą) 1 dalimi kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau anksčiau yra sprendęs dėl panašaus pobūdžio Komisijos sprendimų apskundimo teismui procesinių ypatumų. Tiek 2012 m. spalio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-741/2012, kurioje kilo ginčas dėl rinkimų apylinkės perkėlimo iš vienos vienmandatės rinkimų apygardos į kitą, tiek 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. R261-7/2012, kurioje buvo siekiama panaikinti Komisijos sprendimą sudaryti 71 vienmandatę rinkimų apygardą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi pozicijos, jog tokie ginčai nagrinėtini specialia Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tvarka, t. y. kad tokie ginčai teismingi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir skundai teikiami itin trumpais terminais bei šie ginčai teisme išnagrinėjami per 48 valandas. Nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją nuo pastarųjų ginčų skiria tai, jog 2012 metais buvo siekiama nuginčyti Komisijos sprendimus, priimtus jau po 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų paskelbimo Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 1K-1027 bei ginčo sprendimų teisinis turinys. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje teisėjų kolegijos priimamas sprendimas yra suderinamas su ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nėra duomenų apie tai, kad Sprendimas būtų oficialiai paskelbtas Teisės aktų registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, toks norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vyrauja pozicija, kad subjektų pareiškimai ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nagrinėjami įsigaliojusių norminių administracinių aktų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-603/2008, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018).

Kita vertus, šiame kontekste pastebėtina, kad Komisija yra priėmusi ir kitą sprendimą – sudaryti 71 vienmandatę rinkimų apygardą 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti (2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. Sp-432), tarp kurių – Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, nustatant paskutiniuose rinkimuose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių rinkėjų skaičių – 44 630. Šis sprendimas Teisės aktų registre yra paskelbtas 2019 m. gruodžio 17 d.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas yra norminis administracinis aktas, ir atsisakė priimti jį nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos socialdemokratų partijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė