d2e2c690-5ff8-4c69-9fe4-7073c2be96ed · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-2163-454/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20708-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1 (S) Kauno apyLINKĖs teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 6 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, Kauno miesto savivaldybei, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ (toliau – pareiÅ¡kėja) pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, kuriuo praÅ¡o nustatyti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ vandentiekio tinklus (duomenys neskelbtini) pažymėtus kadastrinėje byloje, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kime nurodė, jog vandentiekio tinklai (duomenys neskelbtini) pakloti 1973 metais.

Vandentiekio tinklai (duomenys neskelbtini) L-855,88 m yra apskaitomi įmonės buhalterijoje kaip bendrovės ilgalaikis materialus turtas, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 25 d. sudaryta kadastrinių matavimų byla pavadinimu „Inžineriniai statiniai (vandentiekis) (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendras tinklo ilgis L-855,88 m, bendra vidutinė rinkos vertė 22 100,00 Eur. Daugiau dokumentų įmonėje neišlikę. Jų nėra ir Kauno regioniniame valstybės archyve.

Å ių vandentiekio tinklų paskirtis aprÅ«pinti vandeniu (duomenys neskelbtini) gyventojus ir įmones. Å ie tinklai, apskaitomi kaip pareiÅ¡kėjos bendrovės ilgalaikis materialus turtas, bet nėra teisiÅ¡kai įregistruota kaip pareiÅ¡kėjos nuosavybė. PareiÅ¡kėja kreipėsi į VÄ® Registrų centro Kauno filialÄ dėl minėtų tinklų teisinės registracijos. VÄ® Registrų centro Kauno filialas 2016 m. gruodžio 13 d. Nr. KAKT-3436 sprendimu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nuosavybės teises atsisakė.

PareiÅ¡kėja yra paminėtų vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini), sÄ Å¾ininga įgijėja ir teisėta valdytoja, nuo perėmimo laiko tinklus valdė ir prižiÅ«rėjo kaip savo, tinklai buvo ir yra naudojami vandens tiekimui vartotojams užtikrinti ir niekas neturėjo daugiau teisių į Å¡iuos tinklus, nes visÄ laikotarpį iki Å¡iol vandens tiekimo paslaugas teikia ir tinklus prižiÅ«ri tik pareiÅ¡kėja. Bendrovei nėra žinomos kliÅ«tys trukdančios įgyti Å¡iuos vandentiekio tinklus, einančius (duomenys neskelbtini), savo nuosavybėn. Per visÄ nurodytÄ laikotarpį vandentiekio tinklų valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas.

Tokiu bÅ«du Å¡ių vandentiekio tinklų įgijimo senaties terminas yra daugiau nei deÅ¡imt metų. PareiÅ¡kėja nėra įregistravusi nurodytų tinklų valdymo fakto, nes toks registravimas nėra bÅ«tinas. PareiÅ¡kėjai nėra žinomos aplinkybės, numatytos įstatyme, kurios apribotų pareiÅ¡kėjos teisę įgyti nuosavybėn (duomenys neskelbtini) vandentiekio tinklus įgyjamosios senaties bÅ«du. PareiÅ¡kėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į tinklus kitokiu bÅ«du, ir yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos, kada galima konstatuoti nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad ji pareiÅ¡kime nurodytų vandentiekio tinklų neapskaito, jų neįrengė, neeksploatavo ir duomenų apie jų priklausomybę neturi. Nekilnojamojo turto registre Kauno miesto savivaldybei nėra registruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į ginčo turtÄ Å¡iais adresais. Ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir jai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ , todėl praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad teismui nustačius esant įstatyme nustatytoms daikto nuosavybės teise įgyjamosios senaties bÅ«du įgijimo sÄ lygų visetui bei nustačius, kad nėra teisės aktų pažeidimų, taip pat nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatytas pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas juridinis faktas.

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo nagrinėjimÄ paskelbta vieÅ¡ai 2019 m. sausio 2 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, Å¡iame praneÅ¡ime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis). Iki teismo posėdžio negauta nei praÅ¡ymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kimo.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iki posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sÄ Å¾iningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl byla nagrinėjama raÅ¡ytino proceso tvarka (CPK 533 straipsnis). Teismas k o n s t a t u o j a : įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ daugiau kaip deÅ¡imt metų, kaip per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis).

Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamÄ ja senatimi konstatuojamas esant sÄ lygų visetui:

1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savÄ , t. y. sÄ Å¾iningai įgijęs (užvaldęs) daiktÄ , valdo jį kaip nuosavÄ , nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22 straipsnis, 4.68 straipsnis);

2) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo. Tai reiÅ¡kia, kad užvaldydamas daiktÄ asmuo turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , ir per visÄ daikto valdymo laikÄ asmuo neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.68 straipsnis, 4.70 straipsnis);

3) asmuo valdo daiktÄ teisėtai (CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį, įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktÄ teisėtai valdyti kaip savÄ ;

4) daikto atviro valdymo sÄ lyga (CK 4.68 straipsnis). Å i sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip deÅ¡imt metų (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis) reiÅ¡kia, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sÄ lygos. Tik nustačius minėtų sÄ lygų visumÄ , asmuo įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi. Teismui Å¡ias sÄ lygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiÅ¡kėja įgis nuosavybės teisę į daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti nekilnojamojo turto registre. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 32 straipsnis numato, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki Å¡io CK įsigaliojimo, t. y. 2001 m. liepos 1 d., ir tęsiasi jam įsigaliojus.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad yra visos įstatyme iÅ¡vardintos sÄ lygos nuosavybės teisės įgijimui įgyjamÄ ja senatimi. PareiÅ¡kėja valdo, naudoja vandentiekio tinklus (duomenys neskelbtini) pažymėtus kadastrinėje byloje, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie apskaitomi kaip pareiÅ¡kėjos ilgalaikis materialus turtas. 2016 m. lapkričio 25 d. sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklams (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Bendras tinklo ilgis 855,88 m, bendra vidutinė rinkos vertė 22 100,00 Eur. PareiÅ¡kėja nuosavybės teisės į minėtus tinklus iki kreipimosi į teismÄ su pareiÅ¡kimu momento kitu bÅ«du nėra ir nebuvo įgijusi. Per visÄ nekilnojamų daiktų valdymo laikotarpį, pareiÅ¡kėjai niekas nereiÅ¡kė dėl Å¡ių daiktų pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su valdymu, todėl pareiÅ¡kėja, valdydama nekilnojamuosius daiktus buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už jÄ teisių į užvaldomÄ daiktÄ .

Be to, pareiÅ¡kėja buvo sÄ Å¾ininga daiktų valdytoja visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ , t. y. daugiau nei deÅ¡imt metų (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis); pareiÅ¡kėjos valdymas prasidėjo sÄ Å¾iningai, visÄ valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai, pareiÅ¡kėja daiktÄ visÄ laikotarpį valdė kaip savÄ â€“ tai patvirtina byloje esantys įrodymai, pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, jog Å¡is turtas apskaitomas įmonės buhalterijoje kaip bendrovės ilgalaikis materialus turtas, jog juo rÅ«pinasi, siekdama iÅ¡saugoti ir naudoti (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Konstatuotina, jog vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) pažymėtų kadastrinėje byloje, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas tęsėsi nepertraukiamai nuo jų apskaitymo, daugiau nei 10 metų. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais įrodė valdymo pradžios momentÄ . Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sÄ lygos.

Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiÅ¡kėjos nurodytų nekilnojamų daiktų valdymo sÄ Å¾iningumÄ , teisėtumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ . PareiÅ¡kimas pareikÅ¡tas nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos atlikimo tikslu, atitinkantis įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 533 straipsnis, CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsniu, 178 straipsniu, 533 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti faktÄ , kad uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, į. k. 132751369, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į vandentiekio tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), pažymėtus kadastrinėje byloje, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Artūras Šafronas