2020-02-05 Nr. AB-2511-3-61-3-03107-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-82-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03107-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. (V. K.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. D2-755-(1.20.) ir pripažinti nustatyto pažeidimo faktą, kurio trūkumams pašalinti įpareigoti Tarnybą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą iki 2019 m. rugsėjo 19 d. skundo trūkumams pašalinti: 1) suformuoti skundo reikalavimus; ir 2) sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, prašydamas panaikinti Tarnybos 2019 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. D2-755-(1.20.) ir įpareigoti pareiškėjo 2018 m. spalio 7 d. skundą ir 2018 m. spalio 29 d. patikslintą skundą išnagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi buvo netenkintas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio ir pakartotinai pareiškėjui nustatytas terminas iki 2019 m. spalio 31 d. skundo trūkumams pašalinti – sumokėti įstatymo nustatytą žyminio mokesčio sumą arba pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

2019 m. lapkričio 4 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą skundo trūkumas pašalinti, o 2019 m. lapkričio 7 d. – atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo netenkintas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio ir pakartotinai pareiškėjui nustatytas terminas iki 2019 m. lapkričio 18 d. skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 30 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

2019 m. lapkričio 18 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš dalies įpareigojant sumokėti 10 Eur ir pratęsti terminą iki 2019 m. gruodžio 3 d. skundo trūkumams pašalinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsniu, pažymėjo, jog administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Dėl pareiškėjo turtinės padėties Vilniaus apygardos administracinis teismas pasisakė 2019 m. lapkričio 8 d. nutartyje. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad jo turtinė padėtis nuo 2019 m. lapkričio 8 d. yra pasikeitusi, todėl pakartotinai šis aspektas nenagrinėtinas. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nurodė, jog šiuo metu teismuose nagrinėjama daugybė bylų pagal pareiškėjo skundus, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-83-502/2019). Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti 2019 m. lapkričio 8 d. nutartyje padarytos išvados, todėl pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų – nesumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas V. K. (V. K.) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, jog teismas neatsižvelgė į jo finansinę padėtį. Jis nepajėgia sumokėti 30 Eur dydžio žyminio mokesčio, todėl prašė jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjui ši byla labai svarbi ir dėl Tarnybos tai yra pirmas skundas, todėl prašo skaidriai ir objektyviai išnagrinėti jo atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (ABTĮ 34 str.). ABTĮ imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (ABTĮ 35 str.), o asmenims, kurie negali sumokėti ABTĮ nustatyto dydžio žyminio mokesčio, yra numatyta galimybė visiškai ar iš dalies būti atleistiems nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.), taip neužkertant kelio asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų, kreiptis į teismą dėl savo teisių teisminės gynybos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pateikė du reikalavimus. Tačiau abu nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje numatytą žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų sąrašą, todėl už skundą dėl šių reikalavimų mokėtinas 30 Eur žyminis mokestis. Teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 36 str. 4 d.). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, įvertinus pareiškėjo kreipimųsi į teismą dažnumą pastaraisiais metais, yra pagrindas konstatuoti jo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, todėl pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo visiškai negali būti tenkinamas.

Tačiau, kaip minėta, ABTĮ 37 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.

Pareiškėjas pareiškė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvuodamas savo sunkia finansine padėtimi, pridėjo įrodymus. Iš pateiktų įrodymu, t. y. Pravieniškių PN-AK rašto „Dėl informacijos apie gautas pajamas ir kopijų parengimą“ ir Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 10 d. pažymos Nr. 7-5284 „Apie V. K. pajamas“ matyti, kad pareiškėjo sąskaitą 2018 metais buvo pildoma gaunant lėšas iš Lukiškių TI-K (57,25 Eur), Laisvės atėmimo vietų ligoninės (110,11 Eur), o išleista buvo 278,82 Eur. 2019 metais – iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjas gavo 118,26 Eur, Kauno TI – 37,74 Eur, iš Lukiškių TI-K 50,13 Eur, iš Vilniaus PN – 6,31 Eur, o išleido – 42,14 Eur. Įvertinus pareiškėjo gautų ir išleistų asmeninių lėšų santykį (379,803 Eur / 320,96 Eur), tai, kad pareiškėjas, kaip nuteistasis, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnį yra išlaikomas valstybės ir aprūpinamas būtiniausiais reikmenimis, konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo pakankamai lėšų, jog už skundo padavimą teismui galėtų sumokėti 30 Eur dydžio žyminį mokestį. Pareiškėjo pateiktas Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio išrašas 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. spalio 31 d. laikotarpiu, kuriame nurodytas 23,92 Eur lėšų likutis nepaneigia, kad pareiškėjo lėšos galėjo būti panaudotos racionaliau. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido pareiškėjo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir, pareiškėjui nepateikus duomenų apie žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius