d2e24762-4a91-4bbc-91d3-0ddee34b302d · Kauno apylinkės teismas



Administracinio nusižengimo byla Nr. II-286-946/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00276-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.10.4

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 1 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui A. B.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. B. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio specialistės Anos Vasiukevičienės 2021 m. sausio 19 d. priimto nutarimo Nr. 10-ANR_N-1779-2021 administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio (toliau – ir Institucija) specialistės Anos Vasiukevičienės 2021 m. sausio 19 d. nutarimu A. B. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, skirta 470 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui.

A. B., nesutikdamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio specialistės jam paskirta nuobauda, su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas, atsižvelgiant į tai, kad: 1) važiuojant KaiÅ¡iadorių r sav., RumÅ¡iÅ¡kių mstl., Topolių g. 19, nepastebėjo ženklų, nurodančių ribojamÄ greitį; 2) nebuvo jokių įspėjamųjų kelio ženklų, identifikuojančių mobilųjį greičio matuoklį; 3) gyvena Jonavoje, o jo darbo vieta yra Vilniuje, dėl darbo specifikos privalo dažnai vairuoti automobilį; 4) yra uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kuri įsikÅ«rusi Klaipėdoje ir Kaune bei uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kuri įsikÅ«rusi Vilniuje, valdybos narys ir pagal darbo specifikÄ turi dažnai bÅ«ti minėtose įmonėse; 5) turi dažnai lankyti savo mamÄ , kuri yra garbaus amžiaus ir viena gyvena Marijampolėje; 6) skirta nuobauda neproporcingai apsunkina jo galimybes dirbti ir palaikyti socialinius ryÅ¡ius su globos reikalaujančiais artimaisiais; 7) jo padarytas nusižengimas nesukėlė jokios avarinės situacijos; 8) dėl padaryto nusižengimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, pakeisti nutarimÄ ir paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ â€“ netaikyti administracinio poveikio priemonės ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę, suÅ¡velninti paskirtÄ administracinę nuobaudÄ pritaikant 50 proc. paskirtos sumos nuobaudÄ .

Institucija atsiliepime į A. B. skundÄ nurodė, kad byloje nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ANK 625 straipsnio nuostatų, sutikti su skundu ir panaikinti 2021 m. sausio 19 d. priimtÄ nutarimÄ .

A. B. teismo posėdžio metu skundÄ palaikė jame nurodytais motyvais, prašė suÅ¡velninti jam paskirtÄ administracinę nuobaudÄ â€“ baudÄ sumažinti perpus ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemonę. Papildomai paaiÅ¡kino, kad važinėti visuomeniniu transportu jam bÅ«tų sudėtinga, taip pat jis neturi galimybės bÅ«ti vežiojamas kitų asmenų. Tiek dėl darbinių funkcijų tinkamo atlikimo, tiek dėl vieniÅ¡os motinos priežiÅ«ros jam yra bÅ«tinas vairuotojo pažymėjimas. Mano, kad už tokį nusižengimÄ jam paskirta nuobauda – bauda, yra per didelė bei neadekvati padaryto nusižengimo pavojingumui. Å iuo metu stengiasi važinėti mažesniu greičiu.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

A. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės Anos Vasiukevičienės 2021 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1779-2021 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir jam paskirta 470,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui. už tai, kad jis 2020 m. birželio 2 d. 11.01 val. Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių mstl., Topolių g. 19, vairuodamas automobilį „Audi Q7, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas 105 km/h greičiu, viršijo 50 km/h greitį (b. l. 6-7). Analogiškos aplinkybės nurodomos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės Jolantos Kopač 2020 m. lapkričio 27 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 8).

Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio virÅ¡ijimas daugiau kaip penkiasdeÅ¡imt kilometrų per valandÄ užtraukia baudÄ vairuotojams nuo keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki septynių Å¡imtų eurų. Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už Å¡io straipsnio 6 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vieno iki Å¡eÅ¡ių mėnesių <...>.

IÅ¡ 2020 m. birželio 2 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo nustatyta, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir aplinkybėmis leistinas 50 km/h greitis buvo virÅ¡ytas transporto priemone - automobiliu „Audi Q7, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), priklausančiu uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kuriuo 2020 m. birželio 2 d. 11.01 val. naudojosi A. B. (b. l. 20). A. B. tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ Institucijoje (b. l. 9), tiek teikdamas paaiÅ¡kinimus teisme pripažino, jog 2020 m. birželio 2 d. 11.01 val. KaiÅ¡iadorių r. sav., RumÅ¡iÅ¡kių mstl., Topolių g. 19, vairavo automobilį „Audi Q7, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir važiavo 105 km/h greičiu, t. y. virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/h greitį. Tiek Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole (b. l. 10), tiek administracinio nusižengimo protokole (b. l. 8) nurodyta, kad nagrinėjamu atveju automobilio greitis buvo nustatytas mobiliuoju greičio matuokliu PS-955076. Minėta techninė priemonė įvykio metu buvo galiojanti, metrologiÅ¡kai patikrinta (patikros sertifikatas Nr. E19-1351/05), pažeidimo duomenys buvo užfiksuoti automatiÅ¡kai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iuo greičio matuokliu užfiksuotų duomenų objektyvumu ir tuo, kad 2020 m. birželio 2 d. 11.01 val. A. B. vairuojamu automobiliu virÅ¡ytas leistinas greitis užfiksuotas tinkamai. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiÅ¡kinimus sprendžia, jog Å¡ioje byloje A. B. kaltė pažeidus Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir padarius nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 6 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas,.

A. B. tiek skunde, tiek posėdžio metu prašė taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti jam paskirtÄ baudÄ per pusę bei neskirti jam administracinio poveikio priemonės. PraÅ¡ymas iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, taip pat pasirÅ«pinti savo artimu giminaičiu. Taigi, A. B. praÅ¡ymas skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje grindžiamas nepatogumais, kuriuos patiria netekęs teisės vairuoti transporto priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kaip ne kartÄ nurodyta teismų praktikoje, pagal Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindÄ jos neskirti ar jÄ Å¾ymiai Å¡velninti.

Teismas įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad nėra nustatyta iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų A. B. taikyti Lietuvos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. A. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimÄ , kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdant darbinę veiklÄ bei rÅ«pinantis bei lankant garbaus amžiaus vieniÅ¡a motina, nėra tiek jo atsakomybę Å¡velninančios aplinkybės, kad galėtų lemti iÅ¡skirtinį administracinės nuobaudos Å¡velninimÄ , tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turėtų bÅ«ti skiriama jos sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 1 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskiriant kiek didesnę nei minimalaus dydžio baudÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 6 dalyje bei nustatant minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminÄ .

Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo artimųjų gerove, nesudaro pagrindo Å¡iÄ situacijÄ vertinti jo naudai, nes Å¡iÄ aplinkybę prieÅ¡ pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, rizikÄ . Taip pat teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ .

Nagrinėjamu atveju nors A. B. nurodo, jog dažnai dėl darbo specifikos vyksta darbo reikalais į kitus miestus ir netekęs teisės vairuoti transporto priemones neturės galimybės tinkamai atlikti darbinių funkcijų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybės apskritai dirbti, be to, teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog nėra jokių objektyvių galimybių pasiekti darbo vietas, esančias kituose, nei A.

B. pagrindinė darbo vieta gyvenamojoje vietoje, vieÅ¡uoju transportu ar kitais bÅ«dais (pvz. naudojantis pavežėjų paslaugomis ar pan.). Todėl nėra pagrindo panaikinti ar Å¡velninti jam paskirtÄ administracinio poveikio priemonę.

Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bus apsunkintos galimybės atlikti darbines pareigas, sunkiau ir nepatogiau vykdyti pareigas artimiesiems giminaičiams ir kt., tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina tiek dėl asmeninių, tiek dėl Å¡eimos poreikių tenkinimo, darbo pobÅ«džio ir kt., turi bÅ«ti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti Å¡ios specialios teisės netekimÄ .

Å iuo atveju A. B., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra bÅ«tina, kad galėtų užtikrinti savo atliekamų darbo funkcijų vykdymÄ , pasirÅ«pinti savo artimuoju giminaičiu, Å¡ia teise naudojosi neatsakingai – virÅ¡ijo nustatytÄ greitį, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatÅ«s padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai bÅ«tina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina, jog A. B. ir iki nusižengimo padarymo žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti ir rūpintis motina, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai pasirūpinti savimi ir kitais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.

Nors A. B. teigia, jog jo padarytas nusižengimas nesukėlė jokio avarinės situacijos, tačiau Å¡iuo atveju nusižengimo didesnį pavojingumÄ apibÅ«dina bÅ«tent virÅ¡ytas greitis – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo greitį virÅ¡ijo 55 km/h kelyje, kuriame leistinas greitis yra tik 50 km/h, t. y. važiavo tokiu greičiu, kuris artimas greitkelių greičiui. Å is nusižengimas eismo saugumo kontekste netoleruotinas ir negali bÅ«ti pateisintas jokiomis aplinkybėmis. Taip pat nors skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog nebuvo jokių įspėjamųjų kelių ženklų, identifikuojančių mobilųjį greičio matuoklį, tačiau pastebėtina, jog pagal Kelių eismo taisyklių 636 punktÄ informacinis kelio ženklas „Automatinė eismo kontrolė“ yra privalomas tik kelio ruožams, kuriuose yra įrengti (stacionarÅ«s) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai ir tokio įspėjamojo ženklo nebuvimas neatleidžia vairuotojo nuo pareigos nevirÅ¡yti leistino tame kelio ruože važiavimo greičio, tai yra laikytis Kelių eismo taisyklių 127 punkte nurodyto reikalavimo ir greičio matavimo prietaiso užfiksuoti duomenys yra leistini įrodymai taikant administracinę atsakomybę už padarytÄ administracinį nusižengimÄ . Taip pat A. B., praÅ¡ydamas Å¡velninti jam paskirtÄ administracinę nuobaudÄ , nurodė, kad jis važiuodamas keliu nepastebėjo ženklų, nurodančių ribojamÄ greitį, tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, jog padidinto pavojaus Å¡altinio (automobilio) valdytojų atidumas turi bÅ«ti itin iÅ¡lavintas, o vien tik kelio ženklo nepamatymas negali suponuoti A. B. kaltės nebuvimo ar konstatuoti nusižengimo mažesnio pavojingumo - net jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iÅ¡ tikrųjų nepamatė kelio ženklo „Gyvenvietės pradžia“, tai nereiÅ¡kia, kad jis jo negalėjo ir neturėjo pamatyti. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas leistų susiformuoti ydingai teismų praktikai, pagal kuriÄ , esÄ , automobilių vairuotojai, nepamatę kelio ženklų, galėtų bÅ«ti laikomi nekaltais dėl administracinių nusižengimų padarymo.

Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, iÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad A. B. už įvairius KET pažeidimus baustas net 22 kartus, 13 kartų baustas už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ (b. l. 11–18). Teismo nuomone, aplinkybės apie A. B. anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių Å«kiu, taip pat ir analogiÅ¡kus, neigiamai charakterizuoja jį kaip vairuotojÄ ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam bÅ«tina, privalėjo bÅ«ti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimÄ , bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieÅ¡ darydamas pažeidimÄ . Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad A. B. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumÄ , administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes, byloje jokių iÅ¡imtinių ar iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės A. B. paskyrimas akivaizdžiai prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, nenustatyta. Todėl teigti, kad A. B. paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam nusižengimui, netinkamai administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir prieÅ¡tarauja teisingumo principui, nėra pagrindo, o dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės patiriami praradimai ir nepatogumai yra logiÅ¡ka ir neiÅ¡vengiama teisinės atsakomybės pasekmė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o A. B. skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio specialistės Anos Vasiukevičienės 2021 m. sausio 19 d. priimto nutarimo Nr. 10-ANR_N-1779-2021 palikti nepakeistÄ ir A. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis