2023-08-16 Nr. BB-5390-1-04-5-00254-2022-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3693/2023

Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00254-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistojo D. K. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 15 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis D. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, kadangi didesnė dalis esminių D. K. apeliacinio skundo argumentų nebuvo ištirta ir skundžiama nutartimi nemotyvuotai atmesta arba dėl jų apskritai nepasisakyta. D. K. apeliacinio skundo dalis buvo susijusi su esminiu BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimų pažeidimu, kadangi teismas, pripažindamas jį kaltu už inkriminuotą veiką, nuosprendyje neišdėstė įrodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, o tik perrašė, kuo jis kaltinamas ir kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs nurodomus nuosprendžio surašymo trūkumus, padarė kontroversišką išvadą apie galimybę tai ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, neargumentavo, kodėl šie trūkumai neturi būti pripažinti kaip esminiai. Minėtų trūkumų taisymas apeliacinės instancijos teisme neabejotinai reiškia pripažinimą fakto, kad iš nuteistojo D. K. buvo atimta teisė į teisingą pirmosios instancijos teismą. Apeliacinės instancijos teismui taisant nuosprendžio trūkumus ir nepripažįstant jų esminiu procesiniu pažeidimu buvo suvaržyta nuteistojo teisė į apeliaciją, nes jis neturi galimybių apeliacine tvarka apskųsti šioje instancijoje atlikto išsamaus įrodymų vertinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutarties 14 punkte neargumentuotai nepripažino esminiu BPK pažeidimu nurodomų 2016 m. gegužės 27 d. Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų rekomendacijų nesilaikymo (teismui nepagrįstai gabentus asmenis įvardinant nelegaliais migrantais ar nelegalais).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Paduotame kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į jo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su esminiu BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų pažeidimu, o tik formaliai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai nėra esminiai, nepateikiant motyvuoto vertinimo, taip padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas privalėjo nuodugniai ištirti apeliacinio skundo motyvus, juos palyginti su surinkta byloje medžiaga ir savo sprendime aptarti visus apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), priimtoje nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018, 2K-226-1073/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių šios bylos duomenų (nuteistojo D. K. apeliacinio skundo, skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 15 d. nutarties), šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta dėl esminių apeliacinio skundo argumentų (t. y. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų pažeidimo, įrodymų vertinimo, subjektyviojo veikos požymio (ne)buvimo), pateikti motyvai dėl byloje ištirtų įrodymų vertinimo ir išdėstytos motyvuotos išvados dėl kaltės buvimo D. K. veiksmuose, taip pat argumentuota, kodėl konstatuoti tam tikri pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai surašant nuosprendį nelaikytini esminiais. Taigi, kasatorius deklaratyviai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma jo apeliaciniame skunde, nekreipdamas dėmesio į apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytą motyvaciją dėl įrodymų vertinimo ir padarytas išvadas. Vien tik tai, kad kasatorius nesutinka su teismo išvadomis (dėl įrodymų vertinimo, esminių BPK pažeidimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvimo), negali būti pripažįstama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme ir kasacinio apskundimo pagrindų buvimo nerodo.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, kurie pagrįstų teisės taikymo aspektu bylos nagrinėjimą kasacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė

Audronė Kartanienė