N-261-1141-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla N261-1141/2012

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00494-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. L. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarimo K. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimu K. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį skirta 3 300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams už tai, kad 2010 m. liepos 11 d., apie 12 val. 20 min., kelio Kruonis-Darsūniškis 6 km, vairuodamas motociklą „Yamaha“, valstybinis numeris 200VG, nepakluso teisėto uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti. Teismas darė išvadą, kad K. L. padarytą pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2010 m. liepos 11 d. K. L. paaiškinimas, R. J. paaiškinimas, transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas ir tarnybinis pranešimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai, nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo tvirtino nematęs ir negirdėjęs jį stabdančių policijos pareigūnų, t. y. neigė savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo (b. l. 3, 4, 24). Tačiau jo versija teisme nebuvo tikrinama, t. y. jo paaiškinimų pagrįstumas kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, nebuvo ištirtas. Be to, iš skundžiamo nutarimo matyti, jog jis priimtas iš esmės remiantis vien rašytine bylos medžiaga. Teismas į posėdį nekvietė įvykio liudininkų (policijos pareigūnų) ir jų neapklausė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

II. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 23 d. nutarimu pripažino K. L. kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir apklausęs liudytojus, nurodė, kad K. L. neigia 2010 m. liepos 11 d. vairavęs motociklą „Yamaha“, v/n 200VG, ir nepaklusęs uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir teigia, jog tądien vairavo motorolerį, policijos pareigūnų nematė, tačiau tai prieštarauja faktinėms administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytoms aplinkybėms – liudytojai Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK policijos pareigūnai V. J. ir S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog patruliuojant Darsūniškio apylinkėse, jie pamatė priešais juos atvažiuojantį motociklą, kurio vairuotojas, pamatęs policijos pareigūnus, staiga apsisuko ir nuvažiavo.

Jie bandė vytis motociklą, buvo įjungę tarnybinės mašinos švyturėlius ir garsinį signalą, tačiau motociklas įvažiavo į kiemą, jo vairuotojas motociklą metė ir pabėgo į namą. Kadangi viskas vyko šviesiu paros metu – vasarą ir vidurdienį, motociklas nuo jų važiavo 15-20 metrų atstumu, jie visą laiką motociklą vijosi ir stebėjo, tai jie gerai įsidėmėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. L. vairavo motociklą, o ne motorolerį, be to, motociklą jie rado ir kieme, jokio motorolerio ten jie nematė.

Liudytoja R. J. patvirtino, jog girdėjo patrulių tarnybinės mašinos sirenas, liudytoja O. T. nurodė, jog kieme būtent motorolerio nematė. Be to, teismo posėdžio metu pagarsinus Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK policijos pareigūno V. J. 2010 m. liepos 11 d. tarnybinį pranešimą (b.l. 7), liudytojas V. J. patvirtino jame nurodytas aplinkybes, t. y., tai, kad patruliuojant kelyje Kruonis-Darsūniškis pastebėjo motociklą, kurio vairuotojas, pamatęs juos, t.y. policijos pareigūnus, staiga apsisuko ir nuvažiavo Darsūniškio kaimo link.

Minėtą motociklą jis stabdė su įjungtais tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalais, tačiau motociklo vairuotojas nestojo ir įvažiavo į namo Nr. 58, esančio Vytauto g., kiemą. Kai jie atvyko į kiemą, kieme rado motociklą, tačiau vairuotojo nebuvo, nustatė, kad motociklą vairavo K. L.. Teismas padarė išvadą, kad policijos pareigūnai galėjo akivaizdžiai matyti, kokią transporto priemonę vairavo K. L.. Teismas rėmėsi Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nes šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiškai atitinkantys įvykių seką, tarpusavyje neprieštaraujantys ir neprieštaraujantys kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniams įrodymams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. L. paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštarauja faktinėms administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytoms aplinkybėms – 2010 m. liepos 11 d. paaiškinime K. L. nurodė, kad 2010 m. liepos 11 d. jis vairavo motociklą „Yamaha“, v/n 200VG, kelyje Kruonis-Darsūniškis, kai ties Lapainios kaimu priešpriešais atvažiuojantis automobilis šviesomis jam mirktelėjo. Jis suprato, jog netoliese yra policijos pareigūnai, ir kadangi su savimi nebuvo pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo, išsigando, apsisuko ir apie 90 km/h greičiu važiavo Darsūniškio kaimo link. Jis nuvažiavo pas J. Z., ten paliko motociklą ir parėjo į savo namus, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu K. L. skirtingai aiškino tas pačias aplinkybes: nuo policijos pareigūnų jis nebėgo, nes policijos pareigūnai jo tikrai nestabdė, jie važiavo jam už nugaros, o kiek vėliau jis paaiškino, kad policijos pareigūnų kelyje apskritai nematė, taip pat nematė ir kas važiavo už jo, kadangi motoroleris veidrodėlių neturi. Be to, K. L., nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmos instancijos teisme, teismui neužsiminė ir neginčijo aplinkybės, jog jis vairavo ne motociklą, o motorolerį, šią versiją jis iškėlė tik nagrinėjant bylą antrą kartą pirmos instancijos teisme. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. L. teismui nurodė, jog jis yra vairuotojas profesionalas, turi 18 m. vairuotojo profesionalo stažą ir motorolerį nuo motociklo skiria, tačiau teismas jo paaiškinimus, kad įvyko nesusipratimas, nes pas jį yra buvęs lygiai toks pats motoroleris „Yamaha“ su tokiais pačiais numeriais kaip ir motociklo (nors anksčiau teismui paaiškino, jog motorolerio numerio jis nepamena), jog būnant su šalmu negalima girdėti ir matyti policijos pareigūnų tarnybinės mašinos šviesų ir garso signalų, atmeta kaip visiškai nelogiškus ir niekuo nepagrįstus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog paaiškinimą jis rašė taip, kaip jam diktavo policijos pareigūnai, vėliau teismui nurodė, jog paaiškinimą jis rašė ir po juo pasirašė pats, tačiau paaiškinime jis nebuvo rašęs motociklo numerio, o pasiteiravus, kodėl jis paaiškinime rašė, jog važiavo motociklu, nors teismo posėdžio metu teigia, jog važiavo motoroleriu, K. L. teismui paaiškinti negalėjo. Teismui nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių liudytojai Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK pareigūnai V. J. ir S. P. galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį K. L.. Joks šių policijos pareigūnų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį K. L. apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu.

Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog nežino, ar kieme buvo motoroleris, ar motociklas, tačiau vėliau to pačio teismo posėdžio metu paaiškino, kad kieme ji matė motorolerį, nors 2010 m. liepos 11 d. paaiškinime ji nurodė, jog 2010 m. liepos 11 d. apie 12.30 val. Darsūniškio k. ji išgirdo policijos mašinos sireną, savo sodybos kieme ji pamatė pievoje numestą motociklą. Liudytoja J. L. teismui paaiškino, jog 2010 m. liepos 11 d. įvykio ji nematė, tik, jai būnant parduotuvėje, ji matė, kaip atvažiavo policijos pareigūnai ir įbėgo įjos pusseserės namą. Kiek vėliau liudytoja J. L. teismui paaiškino, jog jos tėvas važiavo su jos sidabrinės spalvos „Peugot“ markės motoroleriu, kas prieštarauja liudytojos O. T. paaiškinimams, kuri teismo posėdžio metu teigė, jog įvykio dieną ji darė pusryčius savo namuose Darsūniškio kaime, su ja kartu namie buvo jos vaikai ir J. L., į parduotuvę buvo išėjusi Kazimiero sutuoktinė. Liudytojos J. L. paaiškinimai, duoti K. L. naudai, yra sąlygoti tarp jų susiklosčiusių giminystės ryšių (tėvas ir dukra) bei prieštarauja faktinėms administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytoms aplinkybėms.

III. Apeliaciniu skundu K. L. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarimu.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas rėmėsi išimtinai tik policijos pareigūnų parodymais ir netinkamai vertino įrodymus, kurie pagrindžia K. L. nurodytas aplinkybes. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnai nurodė, kad K. L. važiavo be šalmo, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas ja dėl šio pažeidimo nebuvo surašytas.

Net ir nustačius aplinkybę, kad policijos pareigūnai važiavo paskui motociklą, nėra pagrindo konstatuoti ATPK 130 straipsnio 1 dalie pažeidimo.

Byloje nėra nustatyta policijos pareigūnų veiksmai, kurie gali būti įvardinti kaip transporto priemonės stabdymas pagal Kelių policijos instrukcijų 71 punktą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių K. L. kaltę padarius ATPK ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

ATPK 130 straipsnio pastaboje nurodyta, jog uniformuoto policijos <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Patrulių veiklos instrukcijoje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 6 d., toliau – ir Patrulių veiklos instrukcija) taip pat įtvirtinta, kad Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus jo mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš užpakalio ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per patrulinio automobilio garsiakalbį.

Sistemiškai aiškinant šias teisės normas darytina išvada, jog sprendžiant patraukimo už šį pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, viena iš esminių nustatytinų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. N444-412-07).

Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos daryti neabejotinos išvados, jog K. L. turėjo suvokti pareigūnų reikalavimo pobūdį, negalima. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad motociklas buvo stabdomas su įjungtais tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalais, bet motociklo vairuotojas nestojo, todėl buvo persekiojamas tarnybiniu automobiliu. Iš esmės analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu parodė ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. J. ir S. P.. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad policijos pareigūnai per garsiakalbį reikalavo sustabdyti transporto priemonę. Ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių tiek dėl pareigūnų reikalavimų pobūdžio, tiek dėl galimybės asmeniui tinkamai suvokti, ko iš jo buvo reikalaujama. Vien ta aplinkybė, kad pareigūnai važiavo tarnybiniu automobiliu ir su įjungtais švyturėliais ir garso signalais, nėra pakankama spręsti, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas.

Kelių eismo taisyklių 191 punktu nustatyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms; keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

K. L. formaliai nevykdė šio punkto reikalavimu, tačiau įvertinus tai, kad yra pasibaigęs ATPK 35 straipsniu nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nėra galimybės K. L. veikos perkvalifikuoti į ATPK 124 1 straipsnio 5 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis naikintina, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teiseną K. L. atžvilgiu, nenustačius jo veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

K. L. apeliacinį skundą patenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Stasys Gagys Virgilijus Valančius