d2e061c3-fb78-455c-9dca-e788a33ef0ef · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1461-560/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29567-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.3.1.18.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje vienasmeniÅ¡kai apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

T. dėl įsiskolinimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas UAB „Gelvora“ pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 227,11 Eur skolos, 95,45 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2003 m. liepos 28 d. UAB „Tele2“ ir atsakovas sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM) paslaugų sutartį Nr. M1.19676-23503197 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ UAB „Tele2“ atsakovui suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis sumokėti už minėtas paslaugas.

UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas iÅ¡rašė ir pateikė apmokėjimui PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. 2009 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovas ir UAB „Tele2“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kuriÄ UAB „Tele2“ atlygintinai perleido ieÅ¡kovo naudai visas reikalavimo teises pagal PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras atsakovo atžvilgiu. Nurodė, jog atsakovui apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo praneÅ¡ta bei pareikalauta įvykdyti įsipareigojimus.

2. Atsakovas A. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes niekada jokios Sutarties su UAB „Tele2“ nesudarinėjo. Sutartyje atsakovo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), o Å¡iuo adresu atsakovas niekada negyveno. Be to, Sutartyje nurodyta ir atsakovo darbovietė - UAB „Linova projektas“, tačiau atsakovas joje niekada nedirbo. PaaiÅ¡kino, kad 2002 metais buvo pavogtas jo pasas, apie šį įvykį buvo praneÅ¡ta policijos komisariatui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , įvykis buvo užregistruotas.

Sutartis buvo galimai sudaryta pasinaudojus atsakovo pasimetusiu pasu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 227,11 Eur skolos, 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nesikreipė į komisariatÄ dėl paso vagystės, nes kaip nustatyta, atsakovui pasas buvo pakeistas į asmens tapatybės kortelę pasibaigus galiojimo laikui, todėl atsakovo argumentai, jog prarastu pasu galėjo pasinaudoti kitas asmuo ir sudaryti sutartį jo vardu, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovo nurodyti argumentai, jog jis niekada negyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir nedirbo įmonėje UAB „Linova projektas“, nėra pakankami padaryti iÅ¡vadai, kad atsakovas nesudarinėjo Sutarties su UAB „Tele2“, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Sutartis buvo sudaryta atsakovo vardu. Atsakovas, sužinojęs apie Reikalavimo perleidimo Sutartį bei teigdamas, jog Sutarties nesudarinėjo, turėjo teisę reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir tokiu bÅ«du ginti savo pažeistas teises teisme.

5. Teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 95,45 Eur palÅ«kanų atmetė kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad tokių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkintų jo padėtį ir bÅ«tų neteisingas. IeÅ¡kovas nenurodė priežasčių kodėl pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teisme tik praėjus 8 metams. III. Apeliacinio skundo argumentai 6. Atsakovas A. T. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti 2017-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti pilnai, taikyti ieÅ¡kinio senatį.

7. Nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei teismų formuojamÄ praktikÄ , susijusiÄ su įrodymų vertinimu. Teismas atmetė atsakovo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus ir neįvertino jų kompleksiÅ¡kai su byloje esančiais duomenimis, dėl ko priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

8. Atsakovas niekada sutarties nebuvo sudaręs, adresu, kuris nurodytas Sutartyje - (duomenys neskelbtini), negyveno, UAB „Linova projektas“ niekada nedirbo, kam priklauso p/d-245, LT-2040 nėra aiÅ¡ku, taip pat nesuprantama, kodėl UAB „Tele2“ siuntė sÄ skaitÄ bÅ«tent Å¡iuo adresu, nors Sutartyje yra nurodytas adresas - (duomenys neskelbtini). Minėti duomenys iÅ¡ viso nebuvo tiriami ir vertinami byloje.

9. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo pateiktoje paso kopijoje nurodytas adresas - (duomenys neskelbtini), o atsakovo atstovės pateiktoje pažymoje nurodyti adresai - (duomenys neskelbtini), yra aiÅ¡kiai tarpusavyje prieÅ¡taraujantys faktai, kurie turėjo sukelti teismui pagrįstÄ abejonę, ar pateikta paso kopija iÅ¡ tiesų nėra suklastotas dokumentas. Teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, netyrė, nenurodė motyvų, kodėl nėra pagrindo tikėti atsakovo pozicija.

10. Teismas turėjo iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo turimÄ paso kopijÄ , iÅ¡ pasų poskyrio - informacijÄ , ar keisdamas asmens tapatybės dokumentÄ 2004 m. sausio 14 d. atsakovas pateikė iki tol galiojusį dokumentÄ - pasÄ , ar pateiktame pase padaryti įraÅ¡ai yra tikri ir duomenys dėl asmens deklaruotos gyvenamosios vietos atitinka pasų poskyryje turimus duomenis. Teismas turėjo pareigÄ Ä¯vertinti galimo suklastojimo faktÄ ir apie tai praneÅ¡ti prokurorui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas nesikreipė į policijÄ dėl jo dokumentų praradimo savaime neįrodo, kad atsakovas nebuvo jų praradęs arba, kad sutartį sudaręs asmuo negalėjo pateikti netikrus dokumentus.

11. Atsakovo atstovė buvo pateikusi prašymus dėl rašytinės ekspertizės atlikimo, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė, kas pripažintina, kaip nepilnas ir nevisiškas bylos aplinkybių ištyrimas. Ši atstovė nepateikė teismui CPK 56 str. nustatytų reikalavimų atitinkančių dokumentų, tačiau prašymai buvo pateikti savalaikiai - iki parengiamojo posėdžio pradžios, kartu su prašymu skirti rašysenos ekspertizę buvo pateiktas ir atstovės įgaliojimas veikti atsakovo vardu teismuose.

12. Sutartis, kurios pagrindu, ieÅ¡kovo teigimu, atsirado prievolė, buvo sudaryta 2003 m. liepos 28 d., sÄ skaita už suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡yta 2005 m. birželio 30 d., o turėjo bÅ«ti apmokėta 2005 m. liepos 28 d., taigi, neapmokėta sÄ skaita, t. y. prievolės įvykdymo terminas yra vėliausiai skaičiuotinas nuo 2005 m. liepos 28 d. IeÅ¡kinio senaties terminas ginčo byloje yra pasibaigęs 2015 m. liepos 29 d.

13. Teismas, atsisakydamas tenkinti J. L. praÅ¡ymus skirti byloje raÅ¡ysenos ekspertizę ir leisti susipažinti su civilinės bylos medžiaga suteikiant prieigÄ prie elektroninės ryÅ¡ių sistemos, nepagrįstai apribojo atsakovo teisę į teisingÄ teismÄ , ir tai sutrukdė byloje visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti bylos aplinkybes bei priimti teisingÄ sprendimÄ .

14. IeÅ¡kovė UAB „Gelvora“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad sutartis sudaryta naudojant galiojantį asmens dokumentÄ . Policijos informacinės sistemos registre nėra duomenų apie paskelbtÄ paso (duomenys neskelbtini) paieÅ¡kÄ . Duomenys, patvirtinantys, jog J. L. turėtų aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ Ä¯ bylÄ nebuvo pateikti, todėl J. L. neturėjo teisės atstovauti atsakovÄ teisme ir procesiniai dokumentai negalėjo bÅ«ti priimti, kaip pateikti asmens, neturinčio teisės vesti bylÄ teisme kito asmens vardu.

15. Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį nebuvo teiktas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde praÅ¡ymas atmesti ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinio senaties negali bÅ«ti tenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo ir pirminio kreditoriaus UAB „Tele2“ 2003 m. liepos 28 d. buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM) paslaugų sutartis Nr. M1.19676-23503197. Sudarytos sutarties pagrindu pirminis kreditorius UAB „Tele2“ įsipareigojo suteikti atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka sumokėti už minėtas paslaugas bei mokėti palÅ«kanas. Pirminis kreditorius UAB „Tele2“ už suteiktas mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io paslaugas iÅ¡rašė 2005 m. birželio 30 d. apmokėjimui PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Serija M Nr. 9814157 – 784,17 Lt ir iÅ¡siuntė atsakovui į P/D 245, LT – 2040.

IeÅ¡kovas 2009 m. kovo 31 d. su UAB „Tele2“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kuriÄ UAB „Tele2“ atlygintinai perleido ieÅ¡kovo naudai visas reikalavimo teises pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ atsakovo atžvilgiu. PraneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimo sutartį 2009 m. gegužės 4 d. siųstas atsakovui adresu (duomenys neskelbtini).

18. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo reikalaujamÄ skolÄ , kadangi nevertino aplinkybės, jog atsakovas nebuvo tokios sutarties sudaręs ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

19. Nagrinėjamu atveju byloje visa apimtimi galioja rungtyniÅ¡kumo ir dispozityvumo principai, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta skirstytina pagal bendrÄ jÄ taisyklę, teigiančiÄ , jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad jis suteikė atsakovui paslaugas, už kurias atsakovas neatsiskaitė, o atsakovas, teigdamas, jog sutarties jis nesudarė, jog jo pasas buvo pavogtas, turi įrodyti Å¡ias aplinkybes.

Pažymėtina, jog atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog apie vagystę jis pranešė policijai, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje surinkta medžiaga, įrodanti, jog duomenų apie paskelbtÄ paso paieÅ¡kÄ nėra, šį atsakovo argumentÄ paneigė. Atsakovas į bylÄ nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių galimÄ jo paso vagystę. Sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentu, jog atsakovo adreso ir darbovietės neatitikimas nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas nesudarinėjo sutarties su UAB „Tele2“.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kovas savo procesinę pozicijÄ Ä¯rodė, o atsakovas – ne, kÄ pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ byloje, įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė, byloje priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

20. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, jog CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinio skundo argumentai iÅ¡dėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalykÄ ir pagrindÄ . Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir taikyti ieÅ¡kinio senatį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, jog atsakovas praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį pirmos instancijos teisme nebuvo pateikęs, todėl toks reikalavimas apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti keliamas.

21. Atsakovas su Vilniaus apylinkės teismo sprendimu nesutinka ir dėl to, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepriėmė atsakovo atstovės J. L. praÅ¡ymų. Pagal CPK 56 str. 1 d. 4 p. numato, kad fizinio asmens atstovu pagal pavedimÄ gali bÅ«ti asmenys, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog J. L. duomenų, patvirtinančių jos įgytÄ aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti jos teiktus praÅ¡ymus.

22. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : Atsakovo A. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas Dainius Rinkevičius