2025-04-02 Nr. CB-2083-2-49-3-00361-2024-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1164

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00361-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

susipažinusi su 2025 m. kovo 20 d. paduotu ieškovo M. P. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas M. P. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei L. P. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį.

Kasaciniu skundu ieškovas M. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 28 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 180 straipsnį ir 181 straipsnio 2 dalį, nes ieškovo pateikti papildomi įrodymai (2024 m. gegužės 8 d. IĮ „Vyro sveikata“ medicininė pažyma su priedu ir 2019 m. gegužės 15 d. UAB „Vaisingumo klinika“ tyrimo pažyma) patvirtino turinčias reikšmės bylai aplinkybes dėl ieškovo negalėjimo būti tėvu (CPK 180 straipsnis), o jų pateikimas ir tyrimas niekaip nebūtų užvilkinę bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis).

2. Ieškovo teiktos pažymos yra mediciniškai patvirtintos profesionalių gydytojų urologų, pažymose esantys duomenys laikytini patikimais įrodymais (tiesioginiais), todėl jų neprijungimas į bylą ir nenagrinėjimas laikytinas pažeidimu pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį. Teismai vertino įrodymus selektyviai, visų jų neištyrė, todėl padarė CPK 176, 245 ir 290 straipsnių pažeidimus. Mediciniškai patvirtinantys duomenys, jog ieškovas, dar iki atsakovei pastojant, yra nevaisingas nuo vaikystės ir jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), yra ypatingai svarbūs sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi teismas privalo būti aktyvus šeimos bylose (CPK 376 straipsnis). Nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovas negali būti L. P. tėvu. Teismai nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, kad „teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2015; kt.).

3. Ieškovas nesutinka su apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų vertinimu, kad ieškovas nenuginčijo DNR ekspertizių, nes pateikti įrodymai prieštarauja atliktiems tyrimams. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią „DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ankstesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad „tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Ieškovas nesutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo argumentu, nes teismų praktika yra pasikeitusi ir ji taikoma siekiant nustatyti tėvystę, o ne ją nuginčyti. Teismai nukrypo ir nuo praktikos, pagal kurią „teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Šiuo konkrečiu atveju neegzistuojant jokiems įrodymams, kad ieškovas kaip nors gydėsi, teismai negalėjo teigti ir remtis viešai prieinamais duomenimis.

4. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. posėdyje dėl 2024 m. rugsėjo 4 d. ieškovo pateikto prašymo, t. y. dėl papildomų dokumentų prijungimo, aptarė tik dėl pateiktų teisinių sąskaitų, ataskaitų, bet nepasisakė dėl su prašymu pateiktų papildomų dokumentų prijungimo (teismo posėdžio garso įrašas Nr. 2, nuo 01:44 min.). Teismas raštu taip pat neišsprendė kartu su prašymu pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos klausimo.

5. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų nepasisakė. Tačiau apeliaciniame skunde vieni iš esminių argumentų buvo nurodyti ir tie, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog tarp ieškovo ir vaiko yra ryšys. Šiuo pagrindu, nors apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismui, laikytina, jog buvo nukrypta nuo kasacinio teismo išaiškinimo, jog „tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas ne tik neteisingai nustatė, kad neva tarp ieškovo ir vaiko yra susiklostę tėviški santykiai, bet ir netinkamai įvertino atsakovės nurodomas faktines aplinkybes, iškeldamas aukščiau nei ieškovo teiktus paaiškinimus, nors jie neatspindi tikrosios situacijos. Ieškovas tiek teismo posėdžių metu, tiek procesiniuose dokumentuose aiškino, jog tarp jo ir vaiko nėra jokio emocinio ryšio, nes pati atsakovė drausdavo būti su vaiku, jį matyti, o iki šiol ieškovas su vaiku nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad ieškovas nepripažino vaiko kaip savo, auklėjant ir ugdant dukrą nuo jos gimimo nedalyvavo, dėl to nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad tokie santykiai gali būti pripažįstami tėviškais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti M. P. 109 (vieną šimtą devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. kovo 20 d. Perlas Finance terminale, kodas ZO12629.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė