2022-08-10 Nr. AB-20039-4-45-3-00141-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3603-525/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00141-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant A.Dzickanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. Y. D., jo atstovui advokatui K.Rakauskui,

vertėjai Ilmai Zarembienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. Y. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. Y. D. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis M. Y. D. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti ankstesnius Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimus dėl jo sulaikymo; pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba, leisti gyventi viešbutyje „Hotel Imperial Vilnius“.

2. Skunde nurodyta, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra įsiteisėjęs, iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad jis nevykdytų ar būtų pažeidęs teismo paskirtus įpareigojimus, bandytų pasišalinti, pažeisti sulaikymo režimą, konfliktuoti su kitais migrantais. Duomenų, jog Užsieniečio buvimas yra grėsmingas nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenės sveikatai taip pat nėra, jo tapatybė yra nustatyta, jis bendradarbiauja su institucijomis, kompetentingomis nuspręsti dėl jo teisinio statuso, todėl galima teigti, kad jis nusipelno teismo pasitikėjimo.

Jis laikomas faktinio sulaikymo sąlygomis jau beveik 11 mėnesių, Departamentas dėl didžiulio darbo krūvio situaciją įvertino paviršutiniškai, nepagrįstai apsunkino ir suvaržė jo teises, be pagrindo nepatenkindamas jo prašymo, deramai neįvertino visų bylos aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pateiktai informacijai, sunkinančiai jo teisinę padėtį, teikė nepagrįstą prioritetą, o jo teisinę padėtį lengvinančių aplinkybių visai nevertino. Pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, kadangi ypatingai griežtai ribojama jo judėjimo laisvė.

Kokybiškos gyvenimo sąlygos yra labai svarbios socialinių įgūdžių formavimuisi, dėl šios priežasties jam turėtų būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pačiu sudarant sąlygas jam išeiti apsipirkti ir pasivaikščioti, laisviau jaustis, patirti mažiau streso, grožėtis nuostabia Lietuvos gamta.

Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų tiek VSAT, tiek Departamento, tiek ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos oficialioje ataskaitoje pripažįstama, kad apgyvendinimo sąlygos VSAT patalpose yra nežmoniškos. Vienam gyventojui tenka tik 2 kv. m. ploto, nors pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką privalo būti užtikrinama ne mažiau kaip 7 kv. m. Užsienietis šąla, trūksta rūbų ir avalynės, jis neturi sąlygų išsiskalbti drabužių, nebent tik tualete, dušas be šilto vandens prieinamas tik vieną kartą per savaitę.

Taip pat jis privalo būti vienoje kameroje su daug kitų užsieniečių, neturi jokių teisių į privatumą. Užsieniečio finansinė padėtis yra stabili, jį remia giminės ir artimieji, esantys Europos Sąjungoje, jis gali gyventi tinkamoje oriam buvimui vietoje, iki kol išsinuomos butą, dviem savaitėms yra užsakytas viešbutis „Hotel Imperial Vilnius“.

3. Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) Užsienietis buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 30 d. Departamentas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 21S42675 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą Užsieniečiui apskundus, Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 6K-2570 Užsieniečio skundą atmetė.

Šiuos sprendimus Užsieniečiui apskundus, Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 18 d. sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies, sumažindamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno teritoriją terminus, o kitą skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Kadangi Departamento sprendimas yra įsiteisėjęs, Užsienietis nebėra laikomas prieglobsčio prašytoju.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2022 m. gegužės 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė kai jau buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą.

Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Prašymo nagrinėjimo metu Užsienietis nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais teikdamas klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą, teikė klaidingą informaciją apie savo amžių. Nėra priimta sprendimo dėl Užsieniečio sulaikymo, o priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo.

Taip pat nepateikta duomenų, kad Užsienietis yra laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis arba pernelyg suvaržomos jo teisės. Jis turi galimybę judėti visoje apgyvendinimo vietos teritorijoje.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. birželio 20 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis, neturėdamas asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką kartu su asmenų grupe pėsčiomis kirsdamas valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Būdamas sulaikytas Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Departamentas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu Užsieniečio skundas buvo atmestas. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 18 d. sprendimu Užsieniečio skundo dalį dėl Departamento sprendimų dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir teismo sprendimą paliko nepakeistą. Departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. 22S1640 (toliau – ir Sprendimas) įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad Užsienietis neturi asmens tapatybės patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę, taip pat prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis pasislėps. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 2022 m. gegužės 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.

7. Įvertinęs Užsieniečiui asmens byloje esančius duomenis, teismas darė išvadą, kad priimant sprendimą dėl Užsieniečio apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, visiškai pagrįstai konstatuota, kad Užsienietis gali pasislėpti. Akcentuotina, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, jo nepateikė ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, bendrininkaudamas su kitais asmenimis ir prieglobsčio pasiprašė tik būdamas sulaikytas, į Lietuvos Respubliką atvyko iš Baltarusijos Respublikos, į kurią atvyko teisėtai, tačiau šioje valstybėje prieglobsčio neprašė. Teismas pažymėjo ir tai, kad Užsienietis nėra laikomas prieglobsčio prašytoju, todėl turi būti vykdomas galutinis Departamento sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Kaip rodo Užsieniečio paaiškinimas, išvykti iš Lietuvos Respublikos jis geranoriškai nenori, nepaisydamas galutinio ir vykdytino Departamento sprendimo nori likti Lietuvos Respublikoje, ir tai yra pagrindinė kliūtis įvykdyti Departamento sprendimą. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad Užsienietis su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, sprendžiant jo grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, nebendradarbiauja. Argumentai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs apgyvendinimo tvarkos, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo atveju Užsieniečiui taikomi judėjimo laisvės apribojimai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio procedūroje. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos Užsieniečio teisės, susijusios su jo sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Atsižvelgiant į tai, pagrindo tenkinti Užsieniečio skundą teismas nematė.

III. 8. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, jog Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

9. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Sąlygos apgyvendinimo vietoje yra nežmoniškos, Užsienietis negali gauti jam tinkamo maisto, pablogėjus oro sąlygoms šąla, turi gyventi labai blogomis sąlygomis su dideliu kiekiu kitų užsieniečių, neturi sąlygų išsiskalbti drabužių, trūksta šiltų rūbų bei avalynės. Be to, Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui – jis negali niekur išeiti iš migrantų miestelio, pasivaikščioti ar išeiti apsipirkti, negali normaliai naudotis ryšio priemonėmis, kas labai apsunkina jo bendravimą su artimaisiais ir galimybę geriau apsirūpinti maistu, pakeisti aplinką, pasivaikščioti ir už stovyklos ribų. Todėl dabartinis Užsieniečio statusas ir jo laikinas apgyvendinimas iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui, įtvirtinančiam garantijas, jog nė vienas asmuo nebūtų sulaikytas ar suimtas savavališkai. Užsieniečio laikinas apgyvendinimas taip pat prieštarauja ir Jungtinių Tautų 1951 m. liepos 28 d. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsniui.

9.2. Yra pagrindas pakeisti Užsieniečio apgyvendinimo režimą, leidžiant jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje nustatant, jog Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą. Visais atvejais kompetentinga institucija žinotų Užsieniečio buvimo vietą, adresą, kas užtikrintų, jog Užsienietis būtų pasiekiamas tais atvejais, kai reikėtų atlikti kokius nors veiksmus dėl jo teisinio statuso Lietuvos Respublikoje nustatymo. Pritaikius prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, bus efektyviau įgyvendinamas asmens laisvės nevaržymo, kai tai nėra būtina, principas, Užsienietis galės pasirinkti sau būstą. Užsieniečio vertinimu, ši priemonė esamuoju metu atitinka Užsieniečio bei jo teisinio statuso klausimus nagrinėjančių institucijų interesų pusiausvyrą, tad gali būti taikoma.

9.3. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime pažymėta, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 3 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas vien todėl, kad jis šios valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai.

10. Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

11. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą, pabrėždamas, kad priėmus galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje nagrinėjamu atveju nebeliko ginčo dalyko, o tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Užsienietis skundo pirmosios instancijos teismui reikalavime, be kita ko, prašė panaikinti ankstesnius Departamento sprendimus.

13. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečio skundą atmetė, konstatavęs, jog priimant sprendimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, visiškai pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas gali pasislėpti.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.

15. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog Užsieniečio skunde suformuluotas reikalavimas yra itin abstraktaus pobūdžio. Iš to, jog atsakovu yra nurodytas Departamentas, o skunde iš esmės keliamas Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, bei atsižvelgus į bylos medžiagoje esančius atsakovo priimtus sprendimus, darytina išvada, jog, nors Užsienietis to skunde expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) ir nenurodė, jis ginčija Departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 22S1640, kuriuo nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai konstatuotina, jog bylos nagrinėjimo dalyku yra minėto Departamento sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo nustatyti, jog jis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą, t. y. pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

17. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas yra užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog Departamentas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 21S42675 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą Užsieniečiui apskundus, Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 6K-2570 Užsieniečio skundą atmetė. Šiuos sprendimus Užsieniečiui apskundus, Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 18 d. sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies, sumažindamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno teritoriją terminus, o kitą skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėta nutartis yra galutinė ir neskundžiama, konstatuotina, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį procedūra yra baigta, jis nebeturi prieglobsčio prašytojo statuso.

18. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

19. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

22. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

23. Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

24. Nagrinėjamu atveju Departamentas Sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) ir 10 punkte (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais) numatytomis aplinkybėmis. Departamentas Sprendime nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Taip pat nepateikė ir kelionės dokumento kopijos. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją apie save, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Užsienietis pateikė melagingą informaciją apie jo amžių, biologinio amžiaus nustatymo ekspertizė ją paneigė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Departamentas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

25. Teisėjų kolegija nurodo, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog Užsienietis Sprendimo priėmimo metu būtų pateikęs kokius nors oficialius dokumentus, galinčius patvirtinti jo asmens tapatybę ir pilietybę. Atsižvelgus į tai, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2021 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvados Nr. MK-O 220/2021 (01), Užsienietis nurodė tikrovės neatitinkančią savo gimimo datą, taip sąmoningai siekdamas suklaidinti jo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjančius kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnus, vertintina, kad Departamentas teisingai kvalifikavo aptartą faktinę aplinkybę kaip atitinkančią Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Sprendime nurodytos aplinkybės (žr. šios nutarties 24 p.), teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog Užsienietis aktyviais veiksmais nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais, todėl Departamentas pagrįstai nurodė nagrinėjamu atveju esant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytą aplinkybę.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Departamento Sprendimas priimtas įvertinus individualią Užsieniečio padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes bei atitinka galiojantį teisinį reguliavimą, taigi, yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

27. Išnagrinėjusi Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, jog atsižvelgus į tai, kad Užsienietis nebeturi prieglobsčio prašytojo statuso Sprendimas toliau nebegali būti taikomas jo apgyvendinimo klausimui spręsti (žr. šios nutarties 23 p.). Šiuo aspektu pažymėtina, jog Užsieniečio apgyvendinimo ir judėjimo ribojimo klausimas šiuo metu yra išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu, kuriuo iš dalies tenkintas VSAT teikimas – Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti ir priimti nagrinėti kokie nors reikalavimai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo atžvilgiu, todėl apeliacinės instancijos teismas minėto teismo sprendimo nevertina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. Y. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Jolanta Malijauskienė

Dalia Višinskienė