d2de535c-e666-449b-b704-3448646b28f7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-392-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00458-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.35(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rasos GudžiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“, uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“, uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Versitus“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1463-460/2015 pagal nurodytų ieÅ¡kovių ieÅ¡kinius atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančiai valstybės institucijai – Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, įpareigojimo panaikinti (pakeisti) konkurso sÄ lygas, konkurso nutraukimo, ir n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „LitCon“ prašė teismo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti vieÅ¡ojo pirkimo „Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbai“ (toliau – pirkimas, konkursas) sÄ lygų 26.4, 34, 35, 35.4, 35.5 punktus, 54 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 4, 54 punkto pastabas; pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 23 d. bei 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimus dėl atsisakymo patikslinti pirkimo sÄ lygas; pripažinti pirkimo sÄ lygas neteisėtomis; nutraukti pirkimo procedÅ«ras; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė teigė: perkančioji organizacija pirkimo sÄ lygose nustatė neteisėtÄ , nesusijusį su pirkimo objektu, perteklinį minimalų kvalifikacinį reikalavimÄ tiekėjui – visiems jungtinės veiklos partneriams ir tiekėjo subrangovams atitikti nustatytÄ bendrojo mokumo koeficientÄ . IeÅ¡kovė įsitikinusi, kad perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai nustatė pirkimo sÄ lygų 54 punkto pastabose reikalavimus kvalifikacinės atrankos vertinimui, vertinant tik pagrindinio partnerio patirtį ir kvalifikacijÄ , nes taip suvaržomas mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimas pirkime, pažeidžiamas sÄ Å¾iningos konkurencijos užtikrinimo bei nediskriminavimo principas.IeÅ¡kovė UAB „Hidrostatyba“ prašė teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo sÄ lygų 26.4, 35, 35.4 punktus; atsakovės 2015 m. liepos 28 d. sprendimÄ dėl atsisakymo patikslinti pirkimo sÄ lygas; 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ dėl atsisakymo nagrinėti jos (ieÅ¡kovės) pretenzijÄ ; konkurso sÄ lygų paaiÅ¡kinimÄ dėl 1, 5, 7–15 klausimų; pripažinti pirkimo sÄ lygas neteisėtomis; nutraukti pirkimo procedÅ«ras; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė teigė: perkančioji organizacija nustatė neteisėtÄ , nesusijusį su pirkimo objektu, perteklinį, Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPÄ®) 3 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 1–2 dalis pažeidžiantį minimalų kvalifikacinį reikalavimÄ tiekėjui ir jo pasitelktiniems tretiesiems asmenims atitikti nustatytÄ bendrojo mokumo koeficientÄ bei neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė patikslinti konkurso sÄ lygas.IeÅ¡kovė UAB „Versina“ prašė teismo: pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo sÄ lygų 26.4, 54 ir 96 punktus, nutraukti pirkimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė teigė: pirkimo sÄ lygų reikalavimas tiekėjui – visiems jungtinės veiklos partneriams ir tiekėjo subrangovams atitikti nustatytÄ bendrojo mokumo koeficientÄ , yra perteklinis ir ribojantis konkurencijÄ . Pirkimo sÄ lygų 96 punktas neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiÅ«lymų vertinimo ekonomiÅ¡kai naudingiausiu pasiÅ«lymu arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų, kad kvalifikacinės atrankos kriterijuose (pirkimo sÄ lygų 54 p.) įdiegtos diskriminacinės nuostatos dėl jungtinės veiklos pagrindu veikiančių subjektų.

IeÅ¡kovė UAB „Versitus“ prašė teismo: pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ dėl atsisakymo nagrinėti pretenzijÄ ; pirkimo sÄ lygų 26.4 punktÄ , 34 punkto dalį dėl nustatyto reikalavimo kiekvienam grupės nariui atitikti pirkimo sÄ lygų 26.4 punkte nurodytÄ kvalifikacijos reikalavimÄ ; nutraukti pirkimo procedÅ«ras; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinį ieÅ¡kovė grindė tuo, kad, 2015 m. liepos 8 d. paskelbus pirkimo sÄ lygas, jose nebuvo nurodytos bendrojo mokumo koeficiento apskaičiavimo formulės, dėl ko ne visi tiekėjai galėjo pirkimo sÄ lygų 26.4 punkte nurodytÄ kvalifikacijos kriterijų vienodai suprasti ir aiÅ¡kinti. 2015 m. liepos 29 d. atsakovė patikslino pirkimo sÄ lygas, paaiÅ¡kindama, kad bendrojo mokumo koeficientas yra apskaičiuojamas kaip nuosavo kapitalo ir ilgalaikių įsipareigojimų santykis, o 2015 m. rugpjūčio 5 d. nurodytÄ paaiÅ¡kinimÄ visiÅ¡kai pakeitė, informuodama, kad paminėtas koeficientas yra apskaičiuojamas kaip nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis.

IeÅ¡kovė teigė, kad VPÄ® 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas 10 dienų terminas pretenzijai pateikti skaičiuotinas nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d., todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos (ieÅ¡kovės) 2015 m. rugpjūčio 14 d. pateiktÄ pretenzijÄ dėl pirkimo sÄ lygų panaikinimo (pakeitimo). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovių ieÅ¡kinius atmetė tokiais motyvais.Atsakovė – perkančioji organizacija, parengtų pirkimo sÄ lygų pagrindu pirko Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbus.

Dėl pirkimo sÄ lygų 26.4 punkto teisėtumo Pirkimų sÄ lygų 26.4 punkte nustatytas reikalavimas, kad bendrasis tiekėjo mokumo (likvidumo) koeficientas, dar vadinamas pastovaus mokumu koeficientu, per paskutinius finansinius metus (arba per laikÄ nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jei tiekėjas veiklÄ vykdė trumpiau) turi bÅ«ti ne mažesnis 1,1. Tai įmonės nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis. Teismas sprendė, kad bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento formuluotę perkančioji organizacija parinko vadovaudamasi Statistikos departamento duomenimis.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl VPÄ® normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Ä®vertinęs tai, kad atsakovės vykdomas pirkimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimu pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kad po nepriklausomybės atkÅ«rimo Lietuvoje nebuvo pastatytas Tarptautinės vandens sporto federacijos (toliau – FINA) reikalavimus atitinkantis baseinas, kad tokiam statybos objektui keliami ypatingi reikalavimai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės perkamas objektas yra svarbus, turintis specifinę paskirtį.

Teismas atmetė kaip neįrodytÄ ieÅ¡kovės UAB „LitCon“ teiginį, kad Lietuvoje tik apie 23 statybos įmonės, iÅ¡ kurių 11 yra kelių tiesimo įmonės, atitinka pirkimo sÄ lygų 26.4 punkte nustatytÄ kvalifikacinį reikalavimÄ . Teismas sprendė, kad pagal atsakovės duomenis 9 paraiÅ¡kas dalyvauti pirkime pateikusių Å«kio subjektų grupėje yra net 18 įmonių, atitinkančių paminėtÄ reikalavimÄ , o tai daugiau, nei nurodė ieÅ¡kovė. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo suformuotas praktika dėl bendrojo mokumo koeficiento taikymo galimybės (civilinės bylos Nr. 2A-2194/2013, Nr. 2A-1259/2014).

Palyginęs Lietuvos apeliacinio teismo bylose nagrinėtų pirkimų sudėtingumÄ , specifikÄ ir svarbÄ su ginčo pirkimo objektu, teismas sprendė, kad ginčo pirkimo objekto sudėtingumas ir reikÅ¡mė yra nepalyginamai didesnė nei senų daugiabučių renovacijos darbai ar esamų vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos darbai. Be to, vykdomas pirkimas yra tarptautinis – atsakovė, nustatydama pirkimo sÄ lygas, tikėjosi, kad pirkime dalyvaus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniai tiekėjai. Teismas, vertindamas, ar pirkimo sÄ lygų 26.4 punkto reikalavimas yra proporcingas pirkimo objektui, padarė iÅ¡vadÄ , kad pirkimo sÄ lygose įtvirtinti papildomi ilgalaikiai reikalavimai pirkimo objektui: pagal pirkimo sÄ lygų 96 ir 117 punktus bei techninį projektÄ rangovas privalės atsakyti už nepasiektus deklaruotus rodiklius per 5 metus nuo atliktų darbų perdavimo užsakovui, o jei darbai paslėpti – per 10 metų; jei paslėpti tyčia – per 20 metų.

Taigi rangovo garantiniai įsipareigojimai gali tęstis ir po sutarties pabaigos, todėl, teismo įsitikinimu, svarbu, kad ir pasibaigus sutarčiai rangovas bÅ«tų pajėgus iÅ¡taisyti sutarties vykdymo trÅ«kumus. Be to, pagal konkurso sÄ lygų 96 punkto lentelės 2.9 eilutę rangovas už sutarties kainÄ gali pasiÅ«lyti iki 2 metų pastato techninio aptarnavimo paslaugÄ . Ä®vertinęs tai, kad vien rangovo sutartiniai įsipareigojimai gali trukti beveik 4 metus, neįskaitant įsipareigojimų per garantinį laikotarpį, taip pat kitas aplinkybes, teismas sprendė, kad perkančiosios organizacijos nustatyto kvalifikacinio reikalavimo – bendrojo mokumo koeficiento tikslingumas, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti potencialaus tiekėjo visapusiÅ¡kÄ patikimumÄ ir pajėgumÄ Ä¯vykdyti pirkėjo sÄ lygas, yra akivaizdus, kad atsakovė pagrindė paminėto koeficiento dydį.

Viešųjų pirkimų tarnyba savo iÅ¡vadoje nurodė, kad bendrojo mokumo koeficientas 1,1 nelaikytinas ribojančiu konkurencijÄ . Dėl pirkimo sÄ lygų 34, 35 punktų teisėtumo Teismas nesutiko su ieÅ¡kovių argumentais, kad pirkimo sÄ lygų 34 ir 35 punktuose nustatyti reikalavimai kiekvienam jungtinės veiklos partneriui bei subtiekėjams/subrangovams atitikti nustatyto dydžio bendrojo mokumo koeficientÄ , yra pertekliniai ir nepagrįstai riboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, ypač veikiant Å«kio subjektų grupėje, bei galimybes pasitelkti trečiuosius asmenis.

Teismas sprendė, kad atsakovė, nustatydama paminėtas sÄ lygas, tiekėjui sudarė galimybę dalyvauti pirkime kaip subrangovui, jeigu jo bendrojo mokumo koeficientas yra žemesnis kaip 1,1, bet ne mažesnis kaip 0,7; ginčijami pirkimo sÄ lygų 34 ir 35 punktai neriboja subrangos masto, o tik nustato kvalifikacinius reikalavimus subrangovams. Dėl pirkimo sÄ lygų 54 punkto teisėtumo Pirkimo sÄ lygų 54 punkte nustatyti atitinkami kvalifikacinės atrankos kriterijai ir jų lyginamieji svoriai tiekėjo arba Å«kio subjekto grupei vertinti. 54 punkto pastabose nurodyta, kad kvalifikacinės atrankos metu bus vertinami tik to Å«kio subjektų grupės partnerio duomenys, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia, o jei pagal jungtinės veiklos sutartį partnerių įsipareigojimų vertės dalys lygios, – vertinamas tas partneris, kurio bendras mokumo koeficientas yra didžiausias.

Pasisakydamas dėl konkurso sÄ lygų 54 punkte nustatyto kvalifikacinės atrankos kriterijaus Nr. 4 ir 54 punkto pastabų teisėtumo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 54 punkte nėra įtvirtinti minimalÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai – tik nustačius kandidatų ratÄ , kurie atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus, jų tarpusavio kvalifikacijos palyginimas ir įvertinimas bÅ«tų vykdomas pagal konkurso sÄ lygų 54 punktÄ . Nustatęs, kad nei viena iÅ¡ ieÅ¡kovių neatitinka pirkimo sÄ lygų 26.4 punkte nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sÄ lygų 54 punktÄ , tačiau, įvertinęs byloje egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas pripažino minėtos konkurso sÄ lygos teisėtumo įvertinimo bÅ«tinybę.Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti konkurso sÄ lygų reikalavimus.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės UAB „LitCon“ teiginiu, kad pirkimo sÄ lygų 54 punkto pastabose nustatyti reikalavimai paneigia Å«kio subjektų teisę jungtis į grupes – pirkimo sÄ lygose neribojamas nei jungtinės veiklos partnerių skaičius, nei tarpusavio įsipareigojimų paskirstymas. Pati Å«kio subjektų grupės kvalifikacinės atrankos kriterijų nustatymo tvarka diferencijuota priklausomai nuo konkretaus kriterijaus (Nr.1-Nr.4). Vertindamas Nr.1 kriterijų – kritinio likvidumo koeficientÄ , teismas teigė, kad Å¡io rodiklio sumavimo negalimumas yra konstatuotas teismų, todėl atsakovės sÄ lygų nuostata, kad pagal šį kriterijų bus vertinamas tas partneris, kurio įsipareigojimų dalis bus didžiausia, teisėta.

Konkurso sÄ lygų 54 punkto kriterijų Nr. 2 ir Nr. 3 (vidutinės metinės svarbiausių statybos darbų apimtis; tiekėjo pastatytų ypatingų visuomeninės paskirties negyvenamųjų pastatų, kuriems yra pasiraÅ¡ytas statybos darbų užbaigimo aktas, kurių tÅ«ris ne mažesnis kaip 20 000 m³, skaičius) pastabose nustatyta: tuo atveju, jei paraiÅ¡kÄ teikia Å«kio subjektų grupė, atliktų darbų sÄ raÅ¡as nurodomas to jungtinės veiklos partnerio, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia.

Teismas tokiÄ sÄ lygÄ laikė teisėta ir logiÅ¡ka – užsakovui yra svarbiausia didžiausiÄ darbų dalį atliksiančio partnerio statybos darbų apimtis, nes perkančioji organizacija siekia, kad daugiausia darbų atliktu stipriausias Å¡iuo požiÅ«riu tiekėjas. Tokiomis sÄ lygomis tiekėjai tik skatinami didžiausiÄ darbų dalį pavesti atlikti didžiausiÄ statybos darbų patirtį turinčiam tiekėjui. Kriterijaus Nr. 4 – tiekėjo įvykdytų sutarčių skaičius, susijęs su vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų 400 m³ arba didesnio tÅ«rio baseinų (sportinių ir (arba) vandens parkų) voniose diegimu.

Pastabose nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paraiÅ¡kÄ teikia Å«kio subjektų grupė, nurodomas įvykdytų sutarčių skaičius to partnerio, kuris atliks baseino vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų diegimÄ pagal ketinamÄ Å¡iuo pirkimu sudaryti sutartį. Jeigu baseino vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų diegimÄ atliks subrangovai, tiekėjui pagal kriterijų Nr. 4 nebus skiriami balai kvalifikacinėje atrankoje. Teismas, įvertinęs statybos objekto svarbÄ , konkurso sÄ lygas, sprendė, kad tokia kvalifikacinės atrankos sÄ lyga yra teisėta, nes atsakovei labiau aktualu, kad patirtį, įrengiant filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemas, turėtų tas partneris, kuris faktiÅ¡kai tuos darbus atliks, dėl to papildomus balus pagal 4-tÄ kriterijų gaus bÅ«tent tokia Å«kio subjektų grupė.

Teismas sprendė, kad atsakovė tokiomis konkurso sÄ lygomis nedraudžia perduoti vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų įrengimo subrangovams, tačiau skatina tiekėjus pačius vykdyti Å¡iuos itin sudėtingus, ekonomiÅ¡kai reikÅ¡mingus, darbus. Dėl pirkimo sÄ lygų 96 punkto teisėtumo IeÅ¡kovė UAB „Versina“ nesutiko su konkurso sÄ lygų 96 punktu, kuriame nustatyti atitinkami pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai, t.y. 40 balų lyginamasis svoris skiriamas kainos kriterijui, 60 balų – statybos darbų kokybei ir efektyvumui.

Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus naudojimas vieÅ¡uosiuose pirkimuose, teismo įsitikinimu, yra skatinamas Europos SÄ jungos, nes tai leidžia nupirkti ne pigiausius, o naudingiausius prekes, paslaugas ir darbus. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų svertinių svorių nustatymas, teismo įsitikinimu, yra atsakovės prerogatyva ir niekaip negali pažeisti ieÅ¡kovių teisių. Be to, ieÅ¡kovė UAB „Versina“ nenurodė, kaip ginčijamas pirkimų sÄ lygų punktas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus.

Dėl UAB „Versitus“ ieÅ¡kinio pagrįstumo Teismas nustatė, kad konkurso sÄ lygos buvo paskelbtos 2015 m. liepos 8 d., o ieÅ¡kovė pretenzijÄ , kurioje prašė panaikinti sÄ lygų 26.4 punktÄ , o netenkinus Å¡io reikalavimo, pakeisti konkurso sÄ lygų 34 punktÄ , nustatant, kad bendrojo mokumo kvalifikacinis reikalavimas, konkurse dalyvaujant Å«kio subjektų grupei, bÅ«tų taikomas bent vienam Å«kio subjektų grupės nariui, perkančiajai organizacijai pateikė 2015 m. rugpjūčio 14 d.

Teismas sprendė, kad UAB „Versitus“ pretenzijÄ pateikė praleidusi VPÄ® 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytÄ 10 dienų terminÄ . Kadangi ieÅ¡kovė nenurodė svarbių priežasčių, pateisiančių praleistÄ terminÄ pretenzijai pateikti, teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai neatnaujino termino pretenzijai pateikti ir jos (pretenzijos) nenagrinėjo. Dėl kitų ieÅ¡kovių reikalavimų IeÅ¡kovė UAB „Hidrostatyba“, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti neteisėtu 2015 m. rugsėjo 3 d. atsakovės sprendimÄ , kuriuo atsisakyta nagrinėti jos 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenzijÄ dėl atsakovės 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimo (1, 5, 7–15 klausimais).

Teismas priėjo iÅ¡vadÄ , ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. IeÅ¡kovės 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenzija iÅ¡ esmės reikalaujama patikslinti ar panaikinti konkurso sÄ lygas, kurios nebuvo keistos nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d., todėl teismas sutiko su perkančiosios organizacijos pozicija, kad UAB „Hidrostatyba“ praleido VPÄ® 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytÄ 10 dienų terminÄ pretenzijai pateikti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB „Versina“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti: pripažinti konkurso sÄ lygų 26.4, 54 ir 96 punktus neteisėtais, juos panaikinti ir pirkimÄ nutraukti.

Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirkimo sÄ lygų 26.4 punkte nustatyto koeficiento dydis yra nepagrįstas. Tokiu dydžiu nepagrįstai varžoma konkurencija ir diskriminuojami tiekėjai. Jai (ieÅ¡kovei) nėra žinoma nei vieno įvykdyto, ir/ar Å¡iuo metu vykdomo, pirkimo, kuriame bÅ«tų nustatytas minimalus reikalavimas tiekėjams atitikti didesnį kaip 1 bendrojo mokumo koeficientÄ . Atsakovė nurodė tik vienÄ Lietuvoje vykdomÄ pirkimÄ , kuriame reikalaujama didesnio kaip 1 bendrojo mokumo koeficiento.

Taigi negalima daryto objektyvios iÅ¡vados, kad tik tiekėjai, atitinkantys 1,1 bendrojo mokumo koeficientÄ , gali įvykdyti pirkimo sutartį.2. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pirkimo objektas – specifinis, tačiau pagal atsakovės pateiktÄ techninį projektÄ reikalaujama atlikti įprastus statybos rangos darbus. FINA reikalavimai nesuteikia pirkimo objektui specifiÅ¡kumo ar iÅ¡skirtinumo.

3. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiekėjo teise naudotis priežiÅ«ros procedÅ«ra gali remtis ne tik pirkimo procedÅ«rose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės, neatitinkančios minimalių kvalifikacijos reikalavimų, neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti konkurso sÄ lygų 54 punkto, nepagrįsta.4. Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančiose teisės normose nėra įtvirtino ribojimo atsakovei nustatyti pirkimo sÄ lygų 54 punkto pastabose įtvirtintų reikalavimų.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad VPÄ® perkančiosioms organizacijos suteiktos teisės vieÅ¡ojo pirkimo procese privalo bÅ«ti naudojamos taip, kad nelemtų neribotos perkančiosios organizacijos diskrecijos. VPÄ® 32 straipsnio 3 dalis leidžia tiekėjams remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobÅ«džio ryÅ¡iai sieja tiekėjÄ su Å¡iais subjektais. Negalima tokia situacija, kai pagal VPÄ® nuostatas pirkime dalyvaujantys ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys tiekėjai, kvalifikacinėje atrankoje jau atrenkami neužtikrinant realios konkurencijos arba dirbtinai Å¡alinant (diskriminuojant) kai kuriuos iÅ¡ tiekėjų.

5. Kvalifikacinė atranka turėtų bÅ«ti vykdoma remiantis kvalifikaciniais aspektais. Pirkimo sÄ lygų 54 punkto sÄ lyga, nustatanti, kad kvalifikacinės atrankos balai nebus suteikiami tuo atveju, jeigu vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų įrengimui bus pasitelkiamas subrangovas, dirbtinai menkina ir atima galimybę varžytis dėl pirkimo objekto tiems tiekėjams, kurie daliai darbų ketina pasitelkti subrangovÄ . Tiekėjas, neturintis baseinų įrengimų patirties, yra verčiamas rasti tokį asmenį ir su tokiu asmeniu bÅ«tinai sudaryti jungtinės veiklos sutartį, tam, kad gautų kvalifikacinių balų.

6. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintos Viešųjų pirkimų pasiÅ«lymų vertinimo ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijos nėra privalomos, tačiau tais atvejais, kai perkančioji organizacija nusprendžia nustatyti naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus, kurie nėra nustatyti rekomendacijose, ji (perkančioji organizacija) privalo pagrįsti tokių kriterijų ir jų reikÅ¡mių pagrįstumÄ .

Rekomendacijose dėl įprastų prekių, paslaugų ir darbų, kainos lyginamÄ jį svorį rekomenduojama nustatyti ne mažesnį kaip 80 balų. Ginčo atveju kainos lyginamasis svoris nepagrįstai du kartus mažesnis nei rekomenduoja nustatyti Viešųjų pirkimų tarnyba. IeÅ¡kovė UAB „LitCon“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir jos (ieÅ¡kovės) ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Teismas netinkamai vertino pirkimo sÄ lygų 26.4 punkto teisėtumÄ ir atitikimÄ VPÄ® nuostatoms bei kasacinio teismo praktikai dėl kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo ir priežastinio ryÅ¡io riboti konkurencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-2003 apžvalga (II) Nr. AC-39-1), netinkamai vertino Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadÄ . Tokie sudėtingi projektai kaip suskystintų gamtinių dujų terminalo uosto infrastruktÅ«ros su suprastruktÅ«ros projektavimas ir statybos darbai, jungtinio inovatyvios medicinos centro pastato statybos darbai, nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro pastato statyba buvo sėkmingai įgyvendinti pirkimų metu nevertinant tiekėjų bendrojo mokumo koeficiento.

2. Pirkimo sÄ lygų 35 punkto reikalavimas bendrojo mokumo koeficientui yra neteisėtai ir nepagrįstai taikytinas ne tik kiekvienam Å«kio subjektų grupės partneriui, bet ir kiekvienam subtiekėjui/subrangovui, o tai itin riboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, tiekėjų konkurencijÄ bei laisvę pasitelkiant trečiųjų asmenų iÅ¡teklius. Reikalavimas subtiekėjų/subrangovų kritiniam likvidumui, kuris turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 1, yra nepagrįstas dėl tapačių priežasčių kaip ir bendrojo mokumo koeficientas.

Ä®vertinant tai, kad visa atsakomybė ir darbų vykdymo finansavimas iki perkančiosios organizacijos atsiskaitymų vykdymo tenka tiekėjui, neegzistuoja teisinis pagrindas kontroliuoti subrangovų finansinės padėties bei taikyti itin aukÅ¡tų reikalavimų. Kasacinis teismas laikosi aiÅ¡kios ir nuoseklios pozicijos, kad subrangos masto ribojimas apskirtai laikytinas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-12 nutartis c. b. Nr. e3K-3-391-690/2015).3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pirkimo sÄ lygų 34 punkto teisėtumo.

Vidutinis bendrojo mokumo koeficientas bendrovių, 2013 metais vykdžiusių statybos rangos darbus, statant gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, buvo 0,68. Atsižvelgiant į pirkimo sÄ lygas ir bendrojo mokumo rodiklius rinkoje, darytina iÅ¡vada, kad finansiÅ¡kai stabiliai ir konkurencingai veikiančios statybos bendrovės negalės dalyvauti ginčo pirkime kaip jungtinės veiklos partneriai, nes jų bendrojo mokumo koeficientas neatitiks pirkimo sÄ lygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Vertinant pirkimo sÄ lygų 26.4 ir 34 punktus, darytina prielaida, kad atsakovė sudaro sÄ lygas dalyvauti pirkime tik stambiausioms statybos bendrovėms, eliminuodamas galimybę smulkaus ir vidutinio verslo subjektams dalyvauti rinkoje, nors jie, galbÅ«t, turi pakankamai žinių ir parties įgyvendinti panaÅ¡ius ar analogiÅ¡kus projektus.

Pirkimo sÄ lygų 38 punktu atsakovė reikalauja, kad jungtinės veiklos sutartis turi nustatyti solidariÄ visų Å¡ios sutarties Å¡alių atsakomybę už prievolių atsakovei nevykdymÄ . Taigi nepriklausomai nuo to, koks kurio partnerio bendrojo mokumo koeficientas, esminę reikÅ¡mę turi tai, kad atsakovė, netinkamai vykdant prievoles, galės pareikÅ¡ti pretenzijÄ bet kuriam iÅ¡ Å«kio subjektų grupės partnerių.4. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , tiekėjams pripažįstamas platus suinteresuotumas ginčyti vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų sÄ lygas ir perkančiosios organizacijos sprendimus, todėl teismas nepagrįstai sprendė dėl ieÅ¡kovių teisinio suinteresuotumo stokos ginčyti konkurso sÄ lygų 54 punktÄ .5.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad pirkimo sÄ lygų 54 punkto nuostatos (įskaitant pastabas) neturi įtakos ir neriboja galimybių potencialiems dalyviams jungtis į Å«kio subjektų grupes ar tarpusavyje pasiskirstyti įsipareigojimų dėl pirkimo sutarties vykdymo. Viešųjų pirkimų tarybos 2015 m. spalio 12 d. iÅ¡vadoje konstatuota, kad kvalifikacinės atrankos metu turėtų bÅ«ti užtikrinama, kad bÅ«tų sumuojami Å«kio subjektų grupės pajėgumai, kvalifikacija ir patirtis. Esant skirtingiems partnerių tarpusavio susitarimams ar veiklų paskirstymams, jų kvalifikacija, patirtis pagal aptariamÄ pirkimo sÄ lygų punktÄ , gali bÅ«ti vertinama prasčiau, Å«kio subjektų grupės nariai yra verčiami sudaryti tarpusavio susitarimus, kurie lemtų didesnį kvalifikacinės atrankos balÄ .6.

Perkančioji organizacija pirkimo sÄ lygų 54 punkte įtvirtino kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 4, kuris yra visiÅ¡kai nesusijęs su pirkimo objektu, neužtikrina kvalifikacinės atrankos tikslų. Pagal FINA reikalavimus, baseino, kurio ilgis 50 m, tÅ«ris turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2 500 m³. Minėto kvalifikacinės atrankos kriterijaus pagrindu pirmumas vertinant teikiamas tiekėjams, kurie turės patirties įdiegiant vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemas 400 m³ ar didesnio tÅ«rio baseinų voniose.

Taigi kvalifikacinės atrankos reikalavimas baseino tūriui yra net 6 kartus mažesnis nei pirkimo objekto tūris, todėl tiekėjai, turintys patirties įdiegiant vandens filtravimo ir pašildymo sistemas 400 m³ ar didesnio tūrio baseinų voniose, negali būti laikomi turinčiais pakankamai patirties ir kompetencijos, vykdyti žymiai didesnio tūrio baseinų vandens filtravimo ir pašildymo sistemų diegimo darbus.

7. Ginčo atveju perkančioji organizacija tiesiogiai nenustatė draudimo dalyvauti pirkime Å«kio subjektų grupei, tačiau, įvertinus pirkimų sÄ lygų 54 punkto pastabas, akivaizdu, kad bus vertinamas tik vienas Å«kio subjektų grupės tiekėjas, todėl kitų partnerių pasitelkimas tampa beprasmis. Dėl Å¡ios priežasties pirkimo sÄ lygų 54 punkte pastabų reguliavimas de facto lemia skirtingus perkančiosios organizacijos kvalifikacinės atrankos vertinimo padarinius Å«kio subjektų grupei bei atskiriems tiekėjams.

IeÅ¡kovė UAB „Hidrostatyba“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacinio reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Viešųjų pirkimų tarnyba 2015 m. spalio 12 d. iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodė, kad, siekiant konstatuoti pirkimo sÄ lygų 26.4 punkto teisėtumÄ , perkančioji organizacija privalo įrodyti nustatyto kvalifikacinio reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį.

Ginčo atveju toks priežastinis ryÅ¡is neegzistuoja, o pirkimo dalyviais gali bÅ«ti įmonės, kurios yra visiÅ¡kai nepajėgios įvykdyti įsipareigojimus, neturi reikiamų finansinių resursų ir gali bÅ«ti kÄ tik susikÅ«rusios įmonės.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pirkimo sÄ lygų 26.4 punkto reikalavimas buvo nustatytas vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad, nustatydama paminėtÄ reikalavimÄ , rėmėsi užsienio Å¡alių ekonomikos literatÅ«ra bei kitų viešųjų pirkimų pavyzdžiais. Be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ji kituose savo vykdytuose pirkimuose, įskaitant didelės vertės bei reikÅ¡mės pirkimuose, netaiko tokio pobÅ«džio reikalavimų.3.

Pirmosios instancijos teismo nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. 2A-1259/2014, Nr. 2A-2194/2013 nebuvo vertinamas priežastinis ryÅ¡is su reikalavimo esme ir tai ar tik dalyviai, atitinkantys paminėtÄ reikalavimÄ , gali užtikrinti reikalavimų vykdymÄ . Be to, iÅ¡ esmės skiriasi nagrinėjamos ir nurodytų bylų faktinės aplinkybės.4. Pirkimo sÄ lygų 26.4 punktas negarantuoja, kad pirkime galėtų dalyvauti tik finansiÅ¡kai pajėgios projektÄ Ä¯vykdyti įmonės, kÄ tik susikÅ«rusi įmonės, neturinčios jokių reikiamų finansinių resursų.

Å i aplinkybė įrodo, kad nustatytas bendrojo mokumo koeficientas riboja konkurencijÄ .5. Ypatingų statinių kategorijai yra priskiriama daug statinių ir pastatų, todėl perkančiosios organizacijos vykdomas pirkimas dėl baseino statybos darbų nėra iÅ¡imtinis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad FINA reikalavimus atitinkantį baseinÄ gali pastatyti tik 1,1 dydžio bendrÄ jį mokumo koeficientÄ turintis tiekėjas. Taigi ginčo atveju pirkimo objekto priklausymas ypatingų statinių kategorijai ar atitikimas FINA reikalavimams nelemia Å¡io pastato specifiÅ¡kumo, kuri įgyvendinti gali tik finansiÅ¡kai pajėgus subjektas.6.

Teismo nurodytas garantinių terminų taikymas bÅ«dingas visoms rangos sutartims, tačiau Å¡ios garantijos kyla jau po tinkamo sutarties įvykdymo ir kai rangovas gauna visÄ jam priklausantį atlyginimÄ . Dėl to negalima teigti, kad rangos darbų sutarčių atveju taikytinos pareigos lemia ginčo pirkimo objekto specifiÅ¡kumÄ . Perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sutarties sÄ lygos nepasižymi specifika, jos atitinka standartines rangos darbų sutarties sÄ lygas, nėra reikalaujama papildomų garantijų ar darbų.

Dėl to atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai nurodė sutartinių įsipareigojimų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , kaip pagrindÄ nustatyti itin aukÅ¡tus ir specifinius kvalifikacinius reikalavimus.

7. Teismo sprendimo motyvai dėl pirkimo sÄ lygų 35 punkto yra nepagrįsti, o subrangovams perkančiosios organizacijos nustatytas reikalavimas finansiniam pajėgumui (bendrojo mokumo koeficientas) yra perteklinis ir neproporcingas. Perkančioji organizacija tiekėjams ir subtiekėjams/subrangovams pritaikė skirtingus bendrojo mokumo koeficientus, kurių nustatymo kriterijai yra visiÅ¡kai neaiÅ¡kÅ«s, neracionalÅ«s ir neproporcingi. Pagal CK 6.650 straipsnio 3 ir 4 dalis, VPÄ® 24 straipsnio 5 dalį, pirkimo sÄ lygų 122.3.22 punktÄ , subrangovų pasitelkimas nekeičia tiekėjo atsakomybės perkančiajai organizacijai.

Be to, subrangovai ir perkančioji organizacija neturi jokių tiesioginių reikalavimų vienai kitai, nes subrangovai nėra pirkimo sutarties Å¡alis. Taigi iÅ¡kilus atsakomybės klausimams, atsakytų ne subrangovai, o rangovas, todėl perkančiosios organizacijos motyvai dėl tariamo bÅ«tinumo taikyti bendrojo mokumo reikalavimÄ subrangovams yra nepagrįsti ir neteisėti.8. Teismas sprendime neteisėtai atsisakė vertinti perkančiosios organizacijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimų dėl 1,5,7-15 klausimų teisėtumÄ .

Minėtas perkančiosios organizacijos paaiÅ¡kinimas/patikslinimas buvo paskelbtas per centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemÄ (toliau–CVP IS) kartu su pirkimo dokumentais, todėl Å¡io paaiÅ¡kinimo apskundimui taikytinas VPÄ® 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas terminas. Perkančioji organizacija neturėjo jokio teisinio pagrindo nuspręsti, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. pateikta pretenzija buvo pateikta praleidus terminÄ jai pateikti. Kasacinio teismo praktikoje viešųjų pirkimų bylose pripažįstama, kad tiekėjų teisių gynimas vieÅ¡uosiuose pirkimuose turi bÅ«ti grindžiamas efektyviai užtikrinant tiekėjų teisių gynimo principÄ .

Prioritetas visais atvejais turi bÅ«ti teikiamas ne deklaratyviam formalumui, o faktiniam tiekėjo teisių gynimui, kiekvienÄ kartÄ pirmiausiai įvertinant ne tai, kaip atmesti tiekėjo pretenzijÄ ar atsisakyta jÄ nagrinėti, bet užtikrinant vieÅ¡ojo pirkimo skaidrumÄ , motyvuotai atsakyti tiekėjui į jo kreipimÄ si, jeigu pastarasis pagrįstai mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos. IeÅ¡kovė UAB „Versitus“ pareiÅ¡kė prisidedanti prie apeliacinio skundo; palaikanti UAB „Hidrostatyba“ apeliacinį skundÄ , jo motyvus ir reikalavimus.Atsiliepime į ieÅ¡kovių UAB „LitCon“ ir UAB „Versina“ apeliacinius skundus ieÅ¡kovė UAB „Versitus“ praÅ¡o skundus tenkinti.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovė turėjo objektyviai pagrįsti, kad pirkimo sÄ lygų 26.4 punkte nustatyto reikalavimo taikymas yra bÅ«tinas tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui.

2. Pirkimo sÄ lygomis nustatomi reikalavimai pačiai jungtinės veiklos sutarčiai, taip pat grupėje veikiančių dalyvių pateikiamiems rangos sutarties vykdymo užtikrinimams. Pati jungtinės veiklos sutartis teikiama kartu su paraiÅ¡ka pirkimui, o joje numatoma solidari dalyvių atsakomybė. Ä®vertinus tai, akivaizdu, kad ginčo atveju atsakovė turi galimybę įsitikinti, kad tiekėjas galės veiksmingai pasinaudoti trečiųjų asmenų (kitų grupės narių) turimais iÅ¡tekliais ir kvalifikacija ir to pilnai pakanka atsakovės interesams ir tinkamam pirkimo sutarties vykdymui užtikrinti.

Dėl to pirkimo sÄ lygų 34 punktas, kuriuo reikalaujama kiekvienam grupės nariui atitikti 26.4 punkto kvalifikacijos reikalavimÄ , laikytinas pertekliniu ir neproporcingu.3. Teismas priėmė neteisingÄ sprendimÄ neva ji (ieÅ¡kovė) praleido terminÄ pretenzijai pateikti dėl pirkimo sÄ lygų ir neva ieÅ¡kinys yra nenagrinėtinas. Paskelbusi pirkimo sÄ lygas atsakovė nenurodė bendrojo mokumo koeficiento apskaičiavimo formulės, todėl ne visi tiekėjai galėjo pirkimo sÄ lygų 26.4 punkte nustatytÄ kvalifikacijos kriterijų vienodai suprasti ir aiÅ¡kinti.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2015 m. rugpjūčio 5 d. informavo tiekėjus apie tai, kaip yra apskaičiuotinas bendrojo mokumo koeficientas, laikytina, kad terminas pretenzijai pateikti turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. Kadangi pretenzija buvo pateikta 2015 m. rugpjūčio 14 d., ji (ieškovė) nepraleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto 10 dienų termino. Atsakovė – Klaipėdosw miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į ieškovių UAB „Versina“, UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „LitCon“ apeliacinius skundus prašo skundų netenkinti.

Atsiliepimus grindžia Å¡iais argumentais:1. Esminė ginčo pirkimo objekto specifika yra objekto naujumas Lietuvos statybos sektoriuje. Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę bei objekto svarbÄ valstybiniu lygiu, bÅ«simiems rangovams buvo keliami didesni nei įprastai reikalavimai.

2. Bendrojo mokumo koeficiento kvalifikacinis reikalavimas savo esme ir reikÅ¡me neatsiejamai susijęs su jo turėtoju, kurio neįmanoma perduoti kitiems asmenims naudoti. Bendrojo mokumo koeficiento rodiklis rodo tik konkretaus subjekto, o ne subjektų grupės ilgalaikį finansinį stabilumÄ , todėl Å¡is rodiklis nėra laikytinas resursu, kuriuo pirkimo sutarties vykdymo metu galėtų disponuoti kiti Å«kio subjektų grupės nariai. IeÅ¡kovės UAB „LitCon“ motyvai dėl pirkimo sÄ lygų 34 punkto nepagrįsti, nes prieÅ¡tarauja Lietuvos apeliacinio teismo suformuotai praktikai ir elementariai logikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-07 nutartis c. b. Nr. 2A-2194/2013).

3. IeÅ¡kovė UAB „LitCon“ nepagrįstai kvestionuoja pirkimo sÄ lygų 35 punkto teisėtumÄ . Kritinio likvidumo reikalavimas ne tik galimas, bet ir rekomenduojamas Viešųjų pirkimų tarnybos. Reikalavimų subrangovams nustatymas, subrangovų iÅ¡vieÅ¡inimas ir jų keitimo apribojimai yra visuotinai galiojanti praktika, nustatyta VPÄ® ir nėra savitikslė. Generalinis rangovas, kuris paprastai atlieka bendrus statybinius darbus, nėra specifinės baseino įrangos montavimo žinovas. Specifinę įrangÄ dažnai montuoja specializuotos tos srities įmonės, įsigyjančios įrangÄ iÅ¡ gamintojų. Siekiant užtikrinti sklandų įrangos tiekimÄ iÅ¡ gamintojų subrangovams ar rangovui, jos sumontavimÄ ir sklandų atsiskaitymÄ su gamintojais, yra nustatyti kritinio likvidumo ir bendrojo mokumo kvalifikaciniai reikalavimai.

4. Pirkimo sÄ lygų 54 punkto pastabose įtvirtinti reikalavimai nėra diskriminaciniai, o tik skatina tiekėjus svarbiausius statybos darbus pavesti tiekėjui, kuris atliks didžiausiÄ darbų dalį. Å iuo atveju vienas ar kitas partnerių tarpusavio įsipareigojimų paskirstymas jungtinės veiklos sutartyje neužkerta kelio tiekėjui dalyvauti pirkime ir kvalifikacinėje atrankoje, tačiau gali daryti įtakÄ kvalifikacinės atrankos rezultatui. Be to, 54 punkto reikalavimai nėra aktualÅ«s nagrinėjama ginčui dėl to, kad kvalifikacinė atranka buvo nustatyta kaip galima procedÅ«ra tuo atveju, jeigu paraiÅ¡kas pateiktų daugiau nei 8 tiekėjai. Nagrinėjamu atveju paraiÅ¡kas pateikė 8 tiekėjai, kvalifikacinė atranka nebuvo vykdoma.

5. Tiekėjų pasiÅ«lymus numatyta vertinti pagal 10 skirtingų kriterijų, iÅ¡ kurių kainos kriterijui skiriama daugiausiai – net 40 balų. Kiti kriterijai, susiję su defektų Å¡alinimo garantijos terminu, darbų atlikimo terminu, vėdinimo sistemų naudingumo ir efektyvumo koeficientais, vėdinimo sistemų elektros sÄ naudomis, Å¡ilumos siurblių naudingumo koeficientu, stiklo paketų Å¡ilumos laidumo koeficientu, Å¡ildomų patalpų sandarumu, įrenginių techninio aptarnavimo laikotarpiu, yra svarbÅ«s siekiant pastatyti kokybiÅ¡kÄ ekonomiÅ¡kÄ baseinÄ . Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų svertinių svorių nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva ir niekaip negali pažeisti ieÅ¡kovių teisių.

6. IeÅ¡kovė UAB „Hidrostatyba“ nepasinaudojo galimybe skųsti pirkimo sÄ lygų 114.2-114.3, 114.4, 114.5-114.6 punktus, todėl sÄ lygų paaiÅ¡kinimų institutu siekia iÅ¡vengti termino pretenzijai ir ieÅ¡kiniui pateikti praleidimo pasekmės. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovių UAB „Versina“ ir UAB „LitCon“ apeliaciniai skundai tenkinti iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovės UAB „Hidrostatyba“ ir prisidėjusios prie apeliacinio skundo UAB „Versitus“ apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Atsakovė – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, ribotÄ konkurso bÅ«du ketina įsigyti Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbus. Ginčas byloje iÅ¡ esmės kilo dėl pirkimo sÄ lygų, nustatančių kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams (Å«kio subjektų grupės nariams, subtiekėjams/subrangovams, pirkimo sÄ lygų 26.4, 34, 35 p.), kvalifikacinės atrankos kriterijus (pirkimo sÄ lygų 54 p. kriterijus Nr. 4, 54 p. kriterijų Nr. 1-4 pastabos), pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus (pirkimo sÄ lygų 96 p.), teisėtumo.

Be perkančiosios organizacijos sprendimų atsisakyti panaikinti (pakeisti) ginčo pirkimo sÄ lygas, ieÅ¡kovės UAB „Versitus“ ir UAB „Hidrostatyba“ ginčijo jos (atsakovės) sprendimų atsisakyti nagrinėti ieÅ¡kovių pretenzijas teisėtumÄ . IeÅ¡kovė UAB „Versitus“ nepateikė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta nagrinėti jos ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl nurodyta teismo sprendimo dalis nėra Å¡ios apeliacijos objektas (CPK 320 str.).Teisėjų kolegija, įvertinusi pirkimo sÄ lygose tiekėjams nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacinės atrankos, pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus, prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamų pirkimo sÄ lygų teisėtumo klausimÄ , iÅ¡ esmės tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, kurių pagrindu, remdamasis VPÄ® nuostatomis bei aktualia teismų praktika, teisingai nusprendė, kad pirkimo sÄ lygų 26.4, 34, 35 punktai, 54 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijus Nr. 4, kriterijaus Nr. 1 pastabos, 96 punkte nustatyti pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai bei perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas atsisakyti nagrinėti UAB „Hidrostatyba“ pretenzijÄ nepažeidžia imperatyvių VPÄ® reikalavimų bei principų (VPÄ® 3 str.).

Nėra pagrindo kitokiai iÅ¡vadai dėl pirkimo sÄ lygų 54 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant viešųjų pirkimų institutÄ , yra pasisakęs, kad VPÄ® siekiama skatinti kokybiÅ¡kÄ prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darniÄ ir tinkamÄ veiklÄ , gavimÄ , skatinti konkurencijÄ ir rinkos plėtrÄ , užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , garantuoti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius.

Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl VPÄ® vieÅ¡iesiems pirkimams nustatyti specialÅ«s reikalavimai, o Å¡io įstatymo nuostatos aiÅ¡kintinos ir taikytinos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-416/2005; 2008-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-583/2008).Viešųjų pirkimų tikslui (vadovaujantis VPÄ® reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas) pasiekti perkančioji organizacija yra įpareigota iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas (VPÄ® 32 str. 1 d.), todėl turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytÄ informacijÄ ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus (VPÄ® 32 str. 1 d.).

Nors perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau Å¡i teisė nėra neribota, t. y., įgyvendindama Å¡iÄ teisę, perkančioji organizacija neturi pažeisti viešųjų pirkimų principų (VPÄ® 3 str. 1 d.). Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalÅ«s kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi bÅ«ti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s (VPÄ® 32 str. 2 d.).

Dėl pirkimo sÄ lygų 26.4 punkto Pirkimo sÄ lygų 26.4 punktas nustato, kad tiekėjo bendrasis mokumo koeficientas per paskutinius finansinius metus (arba per laikÄ nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jei tiekėjas veiklÄ vykdė trumpiau) turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 1,1. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl Å¡io kvalifikacinio reikalavimo teisėtumo, apeliantės teigia, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo ir priežastinio ryÅ¡io riboti konkurencijÄ , netinkamai vertino Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ byloje, o minėtÄ iÅ¡vadÄ pagrindė tikrovės neatitinkančiais ir nepagrįstais teiginiais, faktinėmis aplinkybėmis.Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais skundų motyvais.

Apeliantės pagrįstai nurodo ginčo atveju aktualų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pateiktÄ pasisakant dėl perkančiųjų organizacijų teisės nustatyti aukÅ¡tesnius nei įprastai ar specifinius reikalavimus, kad pagrindžiant aukÅ¡tų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumÄ , ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato arba dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-222/2008). Priežastinio ryÅ¡io tarp ginčo kvalifikacijos reikalavimo ir tiekėjo gebėjimo įvykdyti sutartį nustatymo svarbÄ pažymėjo ir Å¡ioje byloje iÅ¡vadÄ pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba, tačiau jų (apeliančių) nesutikimas su teismo pozicija dėl bendrojo mokumo koeficiento dydžio nustatymo tikslingumo, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas nukrypo nuo minėtu klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, netinkamai vertino Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadÄ .

Pasirinkdama bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mę 1,1, perkančioji organizacija tokį pasirinkimÄ grindė aplinkybėmis, kad vykdomas pirkimas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kad pirkimo objektas – specifinės paskirties ir jo statyboms yra keliami ypatingi reikalavimai, kad tiekėjo įsipareigojimai pirkimo objekto atžvilgiu gali trukti apie ketverius metus, neįskaitant įsipareigojimų trukmės per garantinį laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas tokius atsakovės argumentus pripažino pagrįstais, sudarančiais pagrindÄ nustatyti 1,1 dydžio bendrojo mokumo koeficientÄ (CPK 177, 178, 185 str.).

Apeliantė UAB „Hidrostatyba“ klaidingai teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog pirkimo sÄ lygų 26.4 punkto reikalavimas buvo nustatytas vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, nors perkančioji organizacija procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu aiÅ¡kino, kad bendrojo mokumo koeficiento dydį pasirinko remdamasi užsienio Å¡alių ekonomikos literatÅ«ra bei kitų viešųjų pirkimų pavyzdžiais. Skundžiame sprendime teismas nustatė, kad Statistikos departamento duomenys buvo naudojami parenkant bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento formuluotę, o ne dydį.

Aplinkybės, kad parinkdama paminėto kvalifikacijos reikalavimo dydį, atsakovė nesivadovavo Statistikos departamento duomenimis, kad kituose vykdytuose pirkimuose netaikė tokio pobÅ«džio reikalavimų, nepaneigia nei jos (perkančiosios organizacijos) teisės nustatyti tokį reikalavimÄ , nei pasirinkto bendrojo mokumo koeficiento dydžio tikslingumo. Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Pasirinkdama ginčo bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mę, atsakovė nurodė, kad remiasi užsienio Å¡alių ekonomikos literatÅ«roje bei verslo ir finansų valdymo paslaugas teikiančios bendrovės UAB „Auditum“ tinklapyje pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog bendrojo mokumo koeficiento rodiklio reikÅ¡mė žemiau 0,5 laikoma bloga, normali rodiklio reikÅ¡mė – 1, gera – 2.

Tokių rodiklių reikÅ¡mių vertinimo ieÅ¡kovės neginčijo. Be to, Statistikos departamento duomenis nustatyta, kad 2014 metais (naujesnių duomenų nėra) gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybÄ (veikla – F412) vykdančių įmonių vidutinis bendrojo mokumo koeficientas buvo 0,74 (CPK 179 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus duomenis bei tai, kad ginčo pirkimas tarptautinis, kad iÅ¡ 9 paraiÅ¡kas dalyvauti pirkime pateikusių Å«kio subjektų grupėje yra 18 įmonių, atitinkančių atsakovės nustatytÄ bendrojo mokumo koeficientÄ , neturi pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad pirkimo sÄ lygose nustatytas bendrojo mokumo koeficientas – per aukÅ¡tas ar neadekvatus.

Apeliančių argumento, kad ginčo koeficientas neužtikrina tik finansiÅ¡kai pajėgių tiekėjų dalyvavimÄ pirkime, neįrodo aplinkybės, kad pirkime galėtų dalyvauti neseniai veiklÄ pradėjusios įmonės (neturinčios reikÅ¡mingų įsipareigojimų). Bendrojo mokumo koeficientas yra tik vienas iÅ¡ pirkimo sÄ lygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neseniai įsikÅ«rusi įmonė neatitiktų pirkimo sÄ lygų 26.7 punkto, kuris nustato reikalavimÄ tiekėjui per paskutiniuosius 5 metus arba per laikÄ nuo tiekėjo įregistravimo dienos bÅ«ti įvykdžiusiam bent vienÄ sutartį, susijusiÄ su negyvenamosios paskirties pastatų statybos darbais, kurios vertė bÅ«tų ne mažesnė kaip 6 mln.

Eur su PVM. Pirkimo sÄ lygos atitinkamus bendrojo (kritinio) mokumo koeficientus nustato ir tiekėjų pasitelktiniems tretiesiems asmenims (jungtinės veiklos partneriams, subrangovams), todėl ir neseniai įsteigtam tiekėjui, pasitelkus pirkimo sÄ lygų 26.7 punkte nustatytÄ patirtį turinį partnerį, perkančiosios organizacijos siekis pirkimo sutarties vykdymÄ patikėti finansiÅ¡kai stabiliam tiekėjui bÅ«tų užtikrintas.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių pozicija dėl atsakovės siekio riboti konkurencijÄ , kuri grindžiama aplinkybe, kad iÅ¡ dalyvavimo pirkime eliminuojamos sėkmingai ir pelningai veikiančios, ilgametę patirtį statybų sektoriaus veikloje turinčios įmonės vien dėl to, kad jų įstatinis ir atitinkamai nuosavas kapitalas vykdomos veiklos mastu kontekste yra sÄ lyginai nedidelis.

Bet kokių kvalifikacinių reikalavimų nustatymas riboja konkurencijÄ , tačiau VPÄ® nuostatoms prieÅ¡tarauja tik pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui, neproporcingi kvalifikaciniai reikalavimai. Tai, kad tam tikro tiekėjo, ar asmens, pageidavusio dalyvauti konkurse, turimi kvalifikaciniai pajėgumui neatitiko nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad Å¡ie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-222/2008).Apeliantės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo motyvus dėl pirkimo objekto apimties ir specifiÅ¡kumo, pirkimo sutarties laikotarpio, nulemiančių poreikį tiekėjams (suteikėjams/subrangovams) nustatyti bendrojo mokumo reikalavimÄ .

Teigia, kad pirkimu siekiama įsigyti įprastus negyvenamosios sporto paskirties pastato statybos darbus, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pirkimo objektas – specifinis. Teismo nustatyta aplinkybė dėl ilgalaikės sutarties, įvertinant rangovo atsakomybę garantinių terminų laikotarpiu, yra bÅ«dinga visoms rangos sutartims. Atmesdama Å¡iuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo objekto, kaip ypatingo negyvenamosios sporto paskirties pastato, statybų specifiÅ¡kumÄ lemia aplinkybės, kad iki Å¡iol Lietuvoje nebuvo pastatytas nei vienas FINA reikalavimus atitinkantis 50 m baseinas, kad Å¡iam objektui keliami ypatingi reikalavimai, kurie netaikomi įprastų pastatų statybai: baseinas apims olimpinėms žaidynėms keliamų reikalavimų baseinÄ , nardymo Å¡achtÄ , komercines zonas; baseino įrenginių ir pastato ekonomiÅ¡kumui keliami aukÅ¡ti reikalavimai – baseinas imlus energijai pastatas, todėl bÅ«simas rangovas susidurs su specifiniais, tik Å¡iam objektui bÅ«tinais reikalavimais.

Nustatytos aplinkybės sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui spręsti, kad ginčo pirkimo objektas – sudėtingas. Be to, Å¡io objekto reikÅ¡mę nacionaliniu lygmeniu įrodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas. IÅ¡ atsakovės paminėtos teismų praktiko (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-07 nutartis c. b. Nr. 2A-2194/2013, 2014-07-04 nutartis c. b. Nr. 2A-1259/2014) matyti, kad ginčo bendrojo mokumo koeficientas, nustatytas generaliniam rangovui, yra nežymiai didesnis nei koeficientai, kurie teismų buvo pripažinti teisėtai nustatytais senų daugiabučių renovacijos darbų ir esamų vandentiekio gerinimo įrenginių rekonstrukcijos darbų pirkimams.

Tai, kad ginčo pirkimo sutarties ilgalaikiÅ¡kumas pasireiÅ¡kia dėl įstatyme nustatytos rangovo atsakomybės garantiniu terminu (CK 6.698 str.), kuri bÅ«dinga visoms rangos sutartims, nepaneigia bÅ«tinybės taikyti bendrojo mokumo reikalavimÄ objektyvumo. Vertindamas pirkimo sÄ lygų 26.4 punkto reikalavimo proporcingumÄ pirkimo objektui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pirkimo sutarties vykdymo terminas – 18 mėnesių (pirkimo sÄ lygų 115.1 p.), gali bÅ«ti pratęstas pirkimo laimėtojui prisiėmus 2 metus truksiančiÄ pastato techninio aptarnavimo paslaugÄ (pirkimo sÄ lygų 96 p. kriterijus Nr. 2.9).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai dėl pirkimo objekto specifikos, pirkimo sutarties laiko, kaip aplinkybių, nustatant aukÅ¡tesnį, nei įprastuose pirkimuose, kvalifikacijos reikalavimÄ .Paminėtų motyvų pagrindu teisėjų kolegija prieina iÅ¡vadÄ , kad pirkimo sÄ lyga dėl bendrojo mokumo, esant nemažesnei kaip 1,1 koeficiento reikÅ¡mei, reikalavimo buvo tikslinga, objektyviai pagrįsta ir teisėta. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, nustatydama tokį kvalifikacinį reikalavimÄ , pažeidė viešųjų pirkimų principus (VPÄ® 3 str. 1 d.) ar draudimÄ dirbtinai riboti konkurencijÄ (VPÄ® 32 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinių skundų ir naikinti teismo sprendimÄ dėl pirkimo sÄ lygų 26.4 punkto.

Dėl pirkimo sÄ lygų 34, 35 punktų Apeliantės UAB „LitCon“ ir UAB „Hidrostatyba“ kvestionuoja pirkimo sÄ lygų 34 ir 35 punktuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, kad bendrÄ paraiÅ¡kÄ pateikiantys Å«kio subjektų grupės nariai turi atitikti pirkimo sÄ lygų 26.4 punkte nustatytÄ bendrojo mokumo koeficiento dydį (pirkimo sÄ lygų 34 p.), o tiekėjo pasitelktini tretieji asmenys (subrangovai/subtiekėjai) turi atitikti ne mažesnį kaip 0,7 bendrojo mokumo koeficientÄ (pirkimo sÄ lygų 35.4 p.) ir ne mažesnį kaip 1 kritinio likvidumo koeficientÄ (pirkimo sÄ lygų 35.5 p.).

Apeliančių teigimu, paminėti reikalavimai pertekliniai, varžo tiekėjo galimybę pasitelkti jungtinės veiklos partnerius, subrangovus. Šiuos skundo argumentus grindžia VPĮ normomis, kurios nustato, kad prireikus, konkretaus pirkimo atveju, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais (VPĮ 3 str. 1 d., 32 str. 2, 3 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių VPĮ normų interpretacija, kad tiekėjas gali remtis kitų su juo susijusių ūkio subjektų pajėgumais ir tais atvejais, kai kvalifikaciniai reikalavimai yra susiję su tiekėjų ekonominiais ir finansiniais pajėgumais.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2013m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2194/2013 iÅ¡aiÅ¡kino, kad bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinis reikalavimas, kaip ir kritinio likvidumo koeficiento kvalifikacinis reikalavimas, savo esme ir reikÅ¡me nustatant tiekėjo ekonominį ir finansinį pajėgumÄ , pagal savo pobÅ«dį neatsiejamai susijęs su jo turėtoju, kurio neįmanoma faktiÅ¡kai perduoti kitiems asmenims naudoti. Bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento rodiklis rodo tik konkretaus subjekto, o ne subjektų grupės ilgalaikį finansinį stabilumÄ , todėl Å¡is finansinis rodiklis nėra laikytinas resursu, kuriuo pirkimo sutarties vykdymo metu galėtų disponuoti kiti Å«kio subjektų grupės nariai, subrangovai.

AiÅ¡kinti VPÄ® normas kitaip nėra pagrindo. Apeliacinių skundų argumentai, kad aptariamomis pirkimo sÄ lygų 34 ir 35 punktų nuostatomis ribojama konkurencija, galimybė pasitelkti trečiųjų asmenų iÅ¡teklius, nepagrįstas. Kita apeliančių argumentų grupė dėl nurodytų kvalifikacijos reikalavimų nepagrįstumo, grindžiama aplinkybėmis, kad ginčo pirkime gali dalyvauti tik stambiausios įmonės, eliminuojant smulkių įmonių galimybę dalyvauti rinkoje, kad tiekėjams veikiant Å«kio subjekto grupėje, perkančioji organizacija galės reikÅ¡ti pretenzijas bet kuriam iÅ¡ Å«kio subjektų grupės narių, kad subrangovų/subtiekėjų pasitelkimas nekeičia tiekėjo atsakomybės. Tokie teiginiai nepagrįsti.

Pirma, apeliantės, be neaktualių Statistikos departamento duomenų apie 2013 metais nustatytÄ bendrovių, vykdžiusių statybos rangos darbus, statant gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, vidutinį bendrojo mokumo koeficiento dydį (0,68), nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų prielaidÄ , kad pirkimo sÄ lygų 34 ir 35 punktų pagrindu iÅ¡ dalyvavimo pirkime eliminuojami smulkaus ir vidutinio verslo subjektai (CPK 177, 178, 185 str.). Antra, pirkimo sÄ lygų 38 punkte bei CK 6.975 straipsnio 2 dalyje nustatyta solidari jungtinės veiklos partnerių atsakomybė neužtikrina perkančiosios organizacijos, o kartu ir vieÅ¡ojo interesų apsaugos, pažeidus pirkimo sutartį, taip, kaip solidarÅ«s du finansiÅ¡kai stabilÅ«s ir pajėgÅ«s partneriai.

Trečia, nors trečiųjų asmenų iÅ¡teklių pasitelkimas nekeičia tiekėjo atsakomybės, subrangovų/subtiekėjų finansinės padėties stabilumas neabejotinai lemia tiekėjo įsipareigojimų perkančiajai organizacijai tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Esant tokioms aplinkybėms, perkančioji organizacija pagrįstai nustatė, kad atitinkamų bendrojo ir kritinio mokumo dydžių kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti kiekvienas tiekėjų grupės narys, tiekėjo pasitelktini tretieji asmenys, todėl nėra pagrindo laikyti Å¡iuos pirkimo sÄ lygų reikalavimus neteisėtais.

Dėl pirkimo sÄ lygų 96 punkto Perkančioji organizacija pirkimo sÄ lygų 94 punkte nustatė, kad jos (perkančiosios organizacijos) neatmesti pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų. Laimėjusiu bus pripažintas tas pasiÅ«lymas, kuris gaus daugiausiai ekonominio naudingumo balų, o pirkimo sÄ lygų 96 punkte nustatė pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus bei nustatė lyginamÄ jį svorį kainai – 40 balų, statybos darbų kokybei ir efektyvumui – 60 balų.

Apeliantė UAB „Versina“ teigia, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nustatė du kartus mažesnį kainos lyginamÄ jį svorį nei rekomenduoja nustatyti Viešųjų pirkimų tarnyba. Be to, apeliantės nuomone, prieÅ¡inai nei nurodė atsakovė ir sprendė teismas, toks vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių paskirstymas neužtikrina kokybiÅ¡ko ir ekonomiÅ¡ko baseino pastatymo. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos UAB „Versina“ argumentus kaip nepagrįstus. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 1S-133 Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublik?s Vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 „Dėl viešųjų pirkimų pasiÅ«lymų vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo (toliau – Ä®sakymas) 15 punkte nustatyta, kad kainos lyginamÄ jį svorį rekomenduojama nustatyti atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes, bÅ«simos pirkimo sutarties vykdymo sÄ lygas, vertinimo sudėtingumÄ . Perkant sudėtingas intelektinio pobÅ«džio paslaugas perkančioji organizacija didžiausiÄ lyginamÄ jį svorį turi suteikti ne kainai, bet kitiems kriterijams, tačiau rekomenduojama, kad kainos lyginamasis svoris nebÅ«tų mažesnis kaip 40 (lyginamÄ jį svorį iÅ¡reiÅ¡kiant balų intervalais – intervalo virÅ¡utinė riba neturėtų bÅ«ti mažesnė kaip 40 balų).

Perkant įprastas prekes, paslaugas ar darbus, kainos lyginamÄ jį svorį rekomenduojama nustatyti ne mažesnį kaip 80 (lyginamÄ jį svorį iÅ¡reiÅ¡kiant balų intervalais – intervalo virÅ¡utinė riba neturėtų bÅ«ti mažesnė kaip 80 balų). Paminėta, kad ginčo pirkimo objektas – specifinis. Ketinami įsigyti baseino su sveikatingumo centru statybos darbai nėra įprasti dėl nustatytų aplinkybių – tai bus pirmasis FINA reikalavimus atitinkantis baseinas Lietuvoje, kurio įrenginių ir pastato ekonomiÅ¡kumui keliami aukÅ¡ti reikalavimai, todėl prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, perkančiosios organizacijos 96 punkte nustatytas kainos lyginamasis svoris nėra per mažas ir atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos rekomenduojamÄ dydį.

Teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų svertinių svorių nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva, nes bÅ«tent ji žino reikalingų įsigyti darbų specifikÄ , pobÅ«dį, apimtį ir tik ji gali nuspręsti, kokius reikalavimus bÅ«tina nustatyti, kad galėtų įsitikinti tiekėjo kompetencija ir pajėgumu ateityje vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. UAB „Versina“, nesutikdama su teismo iÅ¡vada, kad perkančiosios organizacijos nustatytas vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių paskirstymas užtikrina kokybiÅ¡ko ir ekonomiÅ¡ko baseino pastatymÄ , nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovės pasirinkti vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai prieÅ¡tarauja VPÄ® nuostatoms, pažeidžia teisėtus tiekėjų interesus (CPK 177, 178 str.).

IÅ¡ perkančiosios organizacijos pasirinktų 10-ties pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų, kainos kriterijui skiriama daugiausia – 40 balų. Apeliantės deklaratyvÅ«s ir įrodymais neparemti argumentai, kad suteikus kainos kriterijui didesnį lyginamÄ jÄ svorį, pateikto darbo rezultato kokybė ir efektyvumas nenukentėtų, neįrodo poreikio perkamo objekto naudojimo efektyvumo siekti didinant kainos kriterijaus lyginamÄ jÄ svorį. Dėl perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo atsisakyti nagrinėti UAB „Hidrostatyba“ pretenzijÄ Apeliaciniu skundu UAB „Hidrostatyba“ nesutinka su teismo pozicija dėl atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo atsisakyti nagrinėti jos (apeliantės) 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenzijÄ , teisėtumo.

Nors paminėtoje pretenzijoje apeliantė nurodė, kad Å¡io dokumento pateikimo pagrindas – 2015 m. rugpjūčio 24 d. atsakovės per CVP IS pateiktas pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimas, teismas nustatė, kad ginčo pretenzija apeliantė iÅ¡ esmės reikalavo patikslinti (panaikinti) pirkimo sÄ lygas (26.8 p., 54 p., 114.2–114.6 p.), kurios perkančiosios organizacijos nebuvo tikslintos nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė nagrinėti UAB „Hidrostatyba“ 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenzijÄ , pastarajai praleidus VPÄ® 94 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pretenzijos pateikimo terminÄ .

Apeliuodama į efektyvaus tiekėjų teisių gynimo principo užtikrinimÄ , apeliantė nurodo, kad perkančiosios organizacijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimas yra savarankiÅ¡ka pirkimo dokumentų sudėtinė dalis, todėl pirkimo dokumentų patikslinimai ir paaiÅ¡kinimai galėjo bÅ«ti skundžiami per 10 dienų nuo jų paskelbimo, t. y nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d., todėl, apeliantės teigimu, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo nuspręsti dėl praleisto terminas pretenzijai pateikti.

Teisėjų kolegija neneigia, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų paaiÅ¡kinimai yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis (VPÄ® 2 str. 21 d.). Kita vertus, Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo apeliantei pretenzijos pateikimo termino dėl pirkimo sÄ lygų, kurios buvo paskelbtos dar 2015 m. liepos 8 d. ir nekeistos nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d., pradžia laikyti 2015 m. rugpjūčio 24 d. – perkančiosios organizacijos paaiÅ¡kinimų pateikimų dienÄ . Tuo labiau nenurodant, kaip dėl paminėtų atsakovės paaiÅ¡kinimų pasikeitė dar nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. apeliantei žinomų pirkimo sÄ lygų vertinimas, kad dalis jų tapo apeliantės 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenzijos objektu.

Aptariamų apeliantės skundo argumentų kontekste pabrėžtina, kad tiekėjas vieÅ¡ojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedÅ«rose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPÄ® nustatytų terminų. Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis vieÅ¡o konkurso eiga, sÄ lygomis. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPÄ® reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomÄ konkursÄ , pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursÄ informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbÅ«t pažeistas subjektines teises (VPÄ® 93, 94 str.).Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė UAB „Hidrostatyba“ bÅ«tų praÅ¡iusi perkančiosios organizacijos atnaujinti terminÄ pretenzijai pareikÅ¡ti.

Pagal bylos duomenis ir atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nei perkančiajai organizacijai, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė svarbių priežasčių, pateisiančių pretenzijos pateikimo terminų praleidimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas atsisakyti nagrinėti apeliantės 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenzijÄ â€“ teisėtas. Dėl pirkimo sÄ lygų 54 punkto kriterijaus Nr. 4 bei kriterijų Nr. 1-4 pastabų Pirkimo sÄ lygų 54 punktas nustato tiekėjo ar Å«kio subjektų grupės vertinimo atitinkamus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir jų lyginamuosius svorius.

Ginčas dėl Å¡io pirkimo sÄ lygų punkto kilo dėl kvalifikacinės atrankos kriterijaus Nr. 4 bei kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 1-4 pastabų teisėtumo. Apeliantė UAB „LitCon“ teigia, kad pirkimų sÄ lygų 54 punkte nustatyto kvalifikacinės atrankos kriterijus Nr. 4 nėra susijęs su pirkimo sutartimi, nėra lygiavertis pirkimo objektui, iÅ¡kreipia tiekėjų konkurencijÄ , todėl laikytinas neteisėtu ir panaikintinas. UAB „LitCon“ taip pat palaiko apeliantės UAB „Versina“ pozicijÄ dėl ginčo kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 1-4 pastabų, kaip ribojančių tiekėjų galimybę remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais bei dalyvauti pirkime Å«kio subjektų grupei.Teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kad ieÅ¡kovės neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti aptariamo pirkimo sÄ lygų punkto ir Å¡io punkto pastabų, nepagrįstumo.

Teismas, nustatęs, kad nei viena iÅ¡ ieÅ¡kovių neatitinka minimalaus kvalifikacinio reikalavimo dėl bendrojo mokumo koeficiento (pirkimo sÄ lygų 26.4 p.), sprendė, kad jų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia pirkimo sÄ lygų 54 punkte įtvirtinti kvalifikacinės atrankos kriterijai, taikytini tik tiems tiekėjams, kurie tenkina minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Nesutikdamos su tokia teismo pozicija, apeliantės teisingai pažymi, kad viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus, kasacinis teismo, inter alia remiantis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika, tiekėjams pripažinta plati teisė ginti interesus teisme.

Dėl tiekėjų (ieÅ¡kovų) teisinio suinteresuotumo kasacinio teismo ne kartÄ konstatuota, kad spręsdami asmenų procesinio subjektiÅ¡kumo klausimÄ teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose, privalo visada įvertinti, ar tokie subjektai yra suinteresuoti skundžiamos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamÄ sutartį negaliojančia, jie pagrįstai galėtų tikėtis, kad iÅ¡ naujo vykdomos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros leis jiems konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo; teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybÄ , negali bÅ«ti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieÅ¡kinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ); tiekėjo teisinis suinteresuotumas nebÅ«tinai turi bÅ«ti nukreiptas į ginčo pirkimo laimėjimÄ , bet ir siekį (kiek jis teisėtas ir tinkamai įgyvendinamas) atnaujinti tiekėjų varžymÄ si dėl to paties pirkimo objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-25 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-255/2014, 2015-03-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-161-415/2015). Å ių kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste akivaizdu, kad ieÅ¡kovės, kurios ginčijo pirkimo sÄ lygų 54 punktÄ , Å¡io punkto pastabas, turi suinteresuotumÄ Å¡ia byla. VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų (bet kurių) teisėtumÄ turi teisę ginčyti visi tiekėjai, kurie gali pateikti pirkimo objektÄ , tačiau vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«roje nedalyvavo dėl, jų nuomone, neteisėtų sÄ lygų ir/ar kitų priežasčių. IeÅ¡kovės, neatitinkančios perkančiosios organizacijos nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, siekdamos tokius reikalavimus panaikinti (pakeisti), turi teisinį suinteresuotumÄ ginčyti pirkimo sÄ lygų 54 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus, Å¡ių kriterijų pastabas.

Pažymėtina, kad nepaisant aptartos iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovių teisinio suinteresuotumo, teismas įvertino ir pasisakė dėl ieÅ¡kovių argumentų, kuriais buvo kvestionuojamas paminėtas pirkimų sÄ lygų punktas, Å¡io punkto pastabos. Pirkimo sÄ lygų 54 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijus Nr. 4 nustato: „Tiekėjo įvykdytų sutarčių skaičius, susijusių su vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų 400 m3 arba didesnio tÅ«rio baseinų (sportinių ir (arba) vandens parkų) voniose diegimu per paskutiniuosius 5 metus iki paraiÅ¡kų pateikimo termino pabaigos arba per laikÄ nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklÄ mažiau nei 5 metus).“ Argumentus, kad Å¡is kriterijus nesusijęs su pirkimo objektu, neužtikrina kvalifikacinės atrankos tikslų, apeliantė UAB „LitCon“ grindžia aplinkybėmis, jog pagal pirkimo objektui nustatytus FINA reikalavimus, baseino tÅ«ris turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2 500 m³, t. y. paminėtas kvalifikacinės atrankos reikalavimas baseino tÅ«riui yra net 6 kartus mažesnis nei pirkimo objekto tÅ«ris.

Apeliantės teigimu, 400 m³ tÅ«rio baseinas yra elementarios konstrukcijos baseinas, kuriam nereikia aukščiausios kvalifikacijos tiekėjų, todėl tiekėjai, atitinantys ginčo kvalifikacinės atrankos kriterijų, negali bÅ«ti laikomi turinčiais pakankamai patirties ir kompetencijos vykdyti žymiai didesnio tÅ«rio baseinų filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų diegimo darbus. IeÅ¡kinyje UAB „LitCon“ nurodė, kad ginčo kvalifikacinės atrankos kriterijus keistinas, padidinant nustatytÄ vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų tÅ«rį iki 1 500 m³.

Ä®vertinusi tai, kad Lietuvoje Å¡iuo metu nėra nei vieno baseino, atitinkančio FINA reikalavimus, taip pat ir reikalavimo tÅ«riui, kuris turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2 500 m³, kad baseino, kaip negyvenamosios paskirties pastato, statybos darbai nėra įprasti dažnai statybų ranga užsiimančiai įmonei, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad ginčo kvalifikacinės atrankos kriterijaus suteikta reikÅ¡mė tiekėjui įdiegiant vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemas 400 m³ arba didesnio tÅ«rio baseinų voniose, yra visiÅ¡kai nesusijusi su pirkimo sutartimi, iÅ¡kreipia tiekėjų konkurencijÄ .

PrieÅ¡ingai, padidinus ginčo kvalifikaciniame reikalavime nustatytÄ baseino vonių tÅ«rį iki apeliantės praÅ¡omo – 1 500 m³, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaip tik bÅ«tų iÅ¡klaipyta tiekėjų konkurencija.Kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 1-3 pastabose, perkančioji organizacija nustatė, kad paraiÅ¡kas teikiant Å«kio subjektų grupei, atitinkamas kriterijus bus vertinamas to jungtinės veiklos partnerio, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia (jei pagal jungtinės veiklos sutartį partnerių įsipareigojimų vertės dalys lygios – vertinamas tas partneris, kurio bendrasis mokumo koeficientas, nurodytas pirkimo sÄ lygų 26.4 p., yra didžiausias).

Kvalifikacinės atrankos kriterijaus Nr. 4 pastabose nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paraiÅ¡kÄ teikia Å«kio subjektų grupė, nurodomas įvykdytų sutarčių skaičius to partnerio, kuris atliks baseino vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų diegimÄ pagal ketinamÄ Å¡iuo pirkimu sudaryti sutartį; jeigu baseino vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų diegimÄ atliks subrangovai, tiekėjui pagal kriterijų Nr. 4, nebus skiriami balai kvalifikacinėje atrankoje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytos pastabų dalys neriboja tiekėjų galimybės pasitelkti kitus Å«kio subjektus, trečiuosius asmenis.Teisėjų kolegija nekvestionuoja tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl kvalifikacinės atrankos kriterijaus Nr. 1 pastabos.

Paminėtas kriterijus įtvirtina kritinio likvidumo koeficientÄ , kurio sumavimo negalimumas yra konstatuotas teismų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-07 nutartis c. b. Nr. 2A-2194/2013), tačiau nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad kitų kvalifikacinės atrankos kriterijų negalimo sumavimo. Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 21 punktas įpareigojÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ užtikrinti, kad nebÅ«tų dirbtinai ribojama galimybė Å«kio subjektų grupei dalyvauti pirkime.

Perkančioji organizacija turi siekti, kad Å«kio subjektų grupės narių pajėgumai bÅ«tų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus Å«kio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai. VPÄ® 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti realiÄ tiekėjų konkurencijÄ , vykdant kvalifikacinę atrankÄ , nustatyti aiÅ¡kius ir nediskriminuojančius kvalifikacinės atrankos kriterijus, VPÄ® 35-38 straipsnių pagrindu.

Kvalifikacinės atrankos etape negali bÅ«ti pažeidžiamas VPÄ® 32 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvus draudimas iÅ¡kreipti konkurencijos sÄ lygas. Teisėjų kolegija, remdamasi paminėtų teisės aktų nuostatomis, sprendžia, kad neobjektyvu, paraiÅ¡kÄ teikiant Å«kio subjektų grupei, vykdant kvalifikacinę atrankÄ , vertinti tik vienÄ iÅ¡ partnerių, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia, ar tiekėjui (Å«kio subjektų grupei) kvalifikacinėje atrankoje neskirti balų, jeigu vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų diegimÄ atliks subrangovai (kvalifikacinės atrankos kriterijaus Nr. 4 atveju).

Tuo labiau, kad pirkimo sÄ lygos nustato minimalius kvalifikacinius reikalavimus kiekvienam Å«kio subjektų grupės nariui ir tiekėjo pasitelktiniems tretiesiems asmenims (subrangovams/subtiekėjams, pirkimo sÄ lygų 26-35 p.). Vertindama tik to Å«kio subjektų grupės nario, kurio dalis didžiausia, ir nevertindama kitų Å«kio subjektų grupės narių (subrangovų) kvalifikacinių duomenų, perkančioji organizacija negalės visapusiÅ¡kai ir objektyviai įsitikinti tiekėjo (Å«kio subjektų grupės) pajėgumais.

Tokios pozicijos laikosi ir iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad pirkimo sÄ lygų 54 punkto kriterijų Nr. 2-4 pastabose įtvirtintas Å¡ių kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo mechanizmas yra neobjektyvus, neatitinka VPÄ® įtvirtino lygiateisiÅ¡kumo principo (VPÄ® 3 str.). Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kovių UAB „Versina” ir UAB „LitCon” reikalavimų dėl aptartų pirkimo sÄ lygų 54 punkto kriterijų Nr. 2-4 pastabų pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo, priėmėm nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl yra pagrindas paminėtų apeliantų apeliacinius skundus patenkinti – Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria pripažintos pirkimo sÄ lygų 54 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabos teisėtomis.

Pripažinus aptartas kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabas neteisėtomis, spręstina dėl teisinių pasekmių, kadangi perkančioji organizacija, nepaisant teisme ginčijamų pirkimo sÄ lygų, tęsė pirkimo procedÅ«ras (CPK 179 str. 3 d.). Pažymėtina, kad tiekėjų kvalifikacijos vertinimas pagal 54 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančiosios organizacijos buvo nustatytas kaip fakultatyvus minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimas, siekiant atrinkti tinkamiausius tiekėjus pirkimo tikslui pasiekti.

Pirkimo sÄ lygų 53 punktas nustato, kad tuo atveju, jei paraiÅ¡kas pateikė 8 ar mažiau tiekėjų arba po kvalifikacijos vertinimo atmetus tiekėjus, kurių kvalifikacija neatitiko nustatytų reikalavimų, liko 8 ar mažiau tiekėjų, pateikti pasiÅ«lymus kviečiami visi likę tiekėjai ir kvalifikacinė atranka nebevykdoma. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė nurodė, kad pirkimo sÄ lygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitiko 8 tiekėjai, todėl kvalifikacinė atranka pagal pirkimo sÄ lygų 54 punktÄ , Å¡io punkto pastabas nebuvo vykdoma.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirkimo sÄ lygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabų pripažinimas neteisėtomis ir paÅ¡alinimas iÅ¡ pirkimo sÄ lygų atsakovės priimtiems sprendimams neturi įtakos, nepaneigia jų teisėtumo, nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių nei ginčo pirkimo dalyviams, nei apeliantėms. Panaikinus pirkimo sÄ lygų 54 punkto ginčo pastabas, kurios ginčo konkurse realiai nebuvo pritaikytos, nėra pagrindo panaikinti nei konkurso sÄ lygų, nei jo rezultatų, ne spręsti dėl konkurso pasekmių.

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentų Paminėta, kad Å¡ios apeliacijos objektu nelaikytina teismo sprendimo dalis, kuria buvo atsisakyta nagrinėti ieÅ¡kovės UAB „Versitus“ ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl pastarosios atsiliepimo į kitų ieÅ¡kovių byloje pateiktus apeliacinius skundus argumentai, kad teismas priėmė neteisingÄ sprendimÄ dėl jos (ieÅ¡kovės UAB „Versitus) ieÅ¡kinio, nėra apeliacijos dalykas, todėl teisėjų kolegija Å¡ios ieÅ¡kovės argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 318, 320 str.).

Aplinkybė, kad UAB „Versitus“ prisidėjo prie UAB „Hidrostatyba“ apeliacinio skundo, nesudaro pagrindo nurodyti savarankiÅ¡kų skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindų (CPK 309 str.).Ä® esminius apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus atsakyta. Kiti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nėra esminiai ir reikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

IeÅ¡kiniu UAB „Versina“ reikalavo pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo sÄ lygų 26.4, 54 ir 96 punktus, nutraukti pirkimÄ , ieÅ¡kovė UAB „LitCon“ – pripažinti neteisėtomis ir panaikinti pirkimo sÄ lygų 26.4, 34, 35, 35.4, 35.5 punktus, 54 punkto lentelės 4 punktÄ , 54 punkto pastabas; pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 23 d. bei 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimus dėl atsisakymo patikslinti pirkimo sÄ lygas; nutraukti pirkimo procedÅ«ras.

Pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovės UAB „Versina“ patenkintų reikalavimų proporcija yra 1/4, ieÅ¡kovės UAB „LitCon“ – 1/10 (ieÅ¡kiniai tenkinti tuo aspektu, kad pripažintos neteisėtomis pirkimo sÄ lygų 54 punkto pastabos). IeÅ¡kovė UAB „Versina“ pirmosios instancijos teisme patyrė 217 Eur žyminio mokesčio ir 1 500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 1 717 Eur iÅ¡laidų; ieÅ¡kovė UAB „LitCon“ – 217 Eur žyminio mokesčio bei 2 420 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 2 637 Eur iÅ¡laidų.

Patenkinus 1/4 reikalavimų, ieÅ¡kovei UAB „Versina“ priteistina 429,25 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų; patenkinus 1/10 ieÅ¡kovės UAB „LitCon“ reikalavimų, pastarajai atlygintina 263,70 Eur minėtų iÅ¡laidų suma. IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovių UAB „Versina“ ir UAB „LitCon“ apeliacinius skundus, pagal nurodytÄ proporcijÄ paskirstytinos ir Å¡ių ieÅ¡kovių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal į bylÄ pateiktus duomenis abi ieÅ¡kovės patyrė po 217 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų, todėl ieÅ¡kovei UAB „Versina“ priteistina 54,25 Eur, o ieÅ¡kovei UAB „LitCon“ – 21,70 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovių – uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“, reikalavimai dėl atsakovės – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, vieÅ¡ojo pirkimo konkurso „Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbai“ sÄ lygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo, ir šį reikalavimÄ patenkinti iÅ¡ dalies: panaikinti pirkimo sÄ lygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabas, nustatančias, kad „paraiÅ¡kas teikiant Å«kio subjektų grupei, atitinkamas kriterijus bus vertinamas to jungtinės veiklos partnerio, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia (jei pagal jungtinės veiklos sutartį partnerių įsipareigojimų vertės dalys lygios – vertinamas tas partneris, kurio bendrasis mokumo koeficientas, nurodytas pirkimo sÄ lygų 26.4 p., yra didžiausias); jei paraiÅ¡kÄ teikia Å«kio subjektų grupė, nurodomas įvykdytų sutarčių skaičius to partnerio, kuris atliks baseino vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų diegimÄ pagal ketinamÄ Å¡iuo pirkimu sudaryti sutartį; jeigu baseino vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų diegimÄ atliks subrangovai, tiekėjui pagal kriterijų Nr. 4, nebus skiriami balai kvalifikacinėje atrankoje“.

KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710823), ieÅ¡kovei – uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ (j. a. k. 180346182), 483,50 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus ir penkiasdeÅ¡imt euro centų) ir ieÅ¡kovei – uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ (j. a. k. 123228761), 285,40 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus ir keturiasdeÅ¡imt euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjai                                                                                                                     Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                                   Kazys Kailiūnas                                                                                                                                   Nijolė Piškinaitė