d2dd0b45-4690-4e89-b923-047d28a1deeb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

        Administracinė byla Nr. I-3946-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04185-2015-9                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2., 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas raÅ¡ytinio proceso iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                     n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. K. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas), priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2013-12-25 iki 2014-01-10 ir 2015-07-02 iki 2015-07-14 buvo kalinamas Kalėjime. Pažymėjo, kad nuolatos Kalėjime pažeidžiamos galiojančios teisės aktų nuostatos, nes kameros nuolat perpildytos, avarinės bÅ«klės, o gyvenimo sÄ lygos – antisanitarinės. Tvirtino, kad kalint perpildytose kamerose buvo pažeistos jo teisės bei teisės aktų nuostatos, kad kalintis sÄ lygomis, kuriose nesilaikoma nustatytų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad Kalėjime taip pat nebuvo laikomasi ir kitų nustatytų reikalavimų, t. y. kameros avarinės bÅ«klės, nėra ventiliacijos, nepakankamas apÅ¡vietimas, sanitarinis mazgas atitvertas tik sienele, o duÅ¡u galima buvo pasinaudoti tik kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių Kalėjimo veiksmų patyrė žalÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimÄ , nuolat jautė baimę, apatijÄ , prasidėjo depresija.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė teismui pateikė pareiÅ¡kėjo viso kalinimo laikotarpio duomenis, t. y. nuo 2013-12-27 iki 2014-01-10.Pažymėjo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) (toliau – ir Higienos norma), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Ä®sakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2.

PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimas yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, kad Kalėjimo administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į KalėjimÄ asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.Nurodė, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas.

Susidarius tokiai situacijai, Kalėjimo administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pabrėžė, kad remontas Kalėjime atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kamerose nuolatos yra palaikoma Å¡vara ir tvarka, to reikalaujama ir iÅ¡ kalinčiųjų.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, atsakovė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Kalėjimo langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Paaiškino, kad sanitarinio mazgo įrengimas taip pat atitinka nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus laikė abstrakčiais, o reiškiamus nusiskundimus bendro pobūdžio bei nekonkrečiais. Nurodė, kad CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

 Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos V. K. atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais, laikotarpiu nuo 2013-12-27 iki 2014-01-10.Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kalėjime buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-12-27 iki 2014-01-10 (b. l. 7).

Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai‘‘ patvirtinimo“. Pagal normos 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas.

Pagal Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.Pateikti duomenys patvirtina, kad iÅ¡ nurodyto laikotarpio (2013-12-27–2014-01-10) pareiÅ¡kėjas 10 dienų buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 m2, t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto (b. l. 7).Nagrinėjamu atveju, apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2013-12-27 iki 2014-01-10 (iÅ¡skyrus tas dienas, kuriomis nebuvo pažeistos teisės normos) kalint Kalėjime, buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad ne tik ploto trÅ«kumas kameroje sukėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau ir tai, kad kameros avarinės bÅ«klės, kad nėra ventiliacijos, kad nepakankamas apÅ¡vietimas, kad sanitarinis mazgas atitvertas tik sienele, kad pasivaikščiojimų kiemelių plotai taip pat per maži, o duÅ¡u galima buvo pasinaudoti tik kartÄ per savaitę.Atsakant į Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus pažymėtina, jog kamerų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus.

Per mechaninę patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemÄ vėdinamos tik tos patalpos, kuriose tokia sistema įrengta.Dėl kamerų remonto pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė atsakovas, remontas Kalėjime atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 62 punkto nuostatÄ , jog laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybinį finansavimÄ .Dėl sanitarinio mazgo ir karÅ¡to vandens pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Atsakovas nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri nėra žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Taigi, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems pastatams.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tiek Å¡ios minėtos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemuose vienam asmeniui tenkančio ploto normos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti, nes nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 18–21 punktuose, reglamentuojančiuose pasivaikščiojimo kiemų įrengimÄ , nei Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma nėra nustatyta.Dėl naudojimosi duÅ¡u pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 dalis įpareigoja tardymo izoliatoriaus administracijÄ ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikti galimybę pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u.

Taigi, Kalėjimas, suteikdamas galimybę pasinaudoti kartÄ per savaitę duÅ¡u, veikė tinkamai.Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas gali bÅ«ti tenkinamas tik tiek, kiek buvo pažeistos jo teisės į kalinimÄ kamerose, kuriose jam tektų 3,6 m2 kameros ploto.Teismas nustatė, kad 10 dienų pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė diskomfortÄ , tačiau neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobÅ«džio neigiamų iÅ¡gyvenimų. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto, pažeidimo trukmę (10 dienų), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2014-06-04 nutartys administracinėse bylose Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog, nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjui priteistina 90 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, kad jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl priteistinÄ 90 Eur sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.Teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui 90 Eur iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (CK 6.271 straipsnis, 6.250 straipsnis).

Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 1 bei 5 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. K. 90 Eur (devyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.KitÄ pareiÅ¡kėjo V. K. skundo dalį atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

    Teisėjas                                                          Arūnas Kaminskas