Legislator Case Law & Legislation
d2dcfaf9-e711-4e62-baa5-1bb34ea0863f AI generated

d2dcfaf9-e711-4e62-baa5-1bb34ea0863f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d2dcfaf9-e711-4e62-baa5-1bb34ea0863f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. N. ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų Vilniaus pataisos namai.       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖ.        I.

Legislator headnote

AI generated

d2dcfaf9-e711-4e62-baa5-1bb34ea0863f · Vilniaus apygardos teismas: 2013 09 23 sprendimas Nr. 42-357/1 ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija buvo įpareigota svarstyti M. N. praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, kÄ minėta komisija ir padarė, t.y. įvykdė teismo įpareigojimÄ dėl ieÅ¡kovo svarstymo minėtoje komisijoje. Pažymėjo, jog teisinėje valstybėje kreipimasis į teismÄ yra asmens konstitucinė teisė tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, ieÅ¡kovas Å¡iÄ savo teisę realizavo įstatymų nustatyta tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-1332-232/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03269-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.1;2.5.10.2.4.1; 2.5.10.2.4.2;3.3.1 (S)                                                                                                                                                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 11 d.    Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Jadvygos Mardosevič, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M.

N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. N. ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų Vilniaus pataisos namai.       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖ.        I.

M. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 1 000 Lt neturtinės žalos ir 5 460 Lt turtinės žalos. Nurodė, kad yra nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnį. ir 264 straipsnio 2 dalį aÅ¡tuoniems metams laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010 02 22, bausmės pabaiga -2018 02 22. IeÅ¡kovas nurodė 2013 08 26 kreipęsis į Vilniaus pataisos namų direktorių su praÅ¡ymu pristatyti jį Lygtinio paleidimo komisijai dėl lygtinio paleidimo taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ . 2013 09 23 raÅ¡tu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojas R.

S. atsisakė ieÅ¡kovÄ pristatyti svarstymui dėl lygtinio paleidimo, kadangi pagal 2012 06 05 bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste BVK) 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. XI- 2040 1 ir 2 straipsnių nuostatas nuo 2013 01 01 lygtinis paleidimas netaikomas asmenims nuteistiems pagal BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalis, 150 straipsnio 3 ir 4 dalis, 151 straipsnio 2 dalį ir 153 straipsnį. Toks sprendimas ieÅ¡kovo manymu yra neteisėtas, nes 2013 01 01 įsigaliojusi BVK 158 straipsnio nauja redakcija sunkina ieÅ¡kovo teisinę padėtį. 201311 04 Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino minėtÄ komisijos 2013 09 23 sprendimÄ ir įpareigojo jį pristatyti lygtinio paleidimo komisijai svarstymui.

IeÅ¡kovas mano jog R. S. savaip aiÅ¡kindamas įstatymų nuostatas, tyčia veikė neteisėtai, tuo savo veiksmais padarydamas ieÅ¡kovui turtinę ir neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas kreipėsi į psichologÄ . Pats faktas, kad buvo priverstas kreiptis į teismÄ ieÅ¡kovo nuomone yra pakankamas pagrindas konstatuoti jam padarytÄ neturtinę žalÄ . Atsisakymas pristatyti ieÅ¡kovÄ svarstymui Komisijos pirmininko pavaduotojas diskriminavo jį kitų nuteistųjų atžvilgiu ir pažeidė Konstitucijos 29 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį.

Kadangi toks neveikimas sunkių pasekmių nesukėlė, ieÅ¡kovas neturtinę žalÄ Ä¯vertino 1 000 Lt. IeÅ¡kovas nurodė, kad Turtinės žalos minimalų dydį apibrėžia BK 65 straipsnis, pagal kurį viena diena negali bÅ«ti vertinama mažesne suma kaip 2 MGL kas sudaro 260 Lt. Atsižvelgdamas jog kalba eina apie teisėtai kalinamo asmens teisę bÅ«ti lygtinai paleistam pažeidimus, ieÅ¡kovas praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sumažino iki pusės BK 65 straipsnyje numatytosios sumos dydžio ir vienÄ dienÄ Ä¯vertino 130 Lt.

Turtinės žalos dydį ieÅ¡kovas apskaičiavo nuo jo teisių pažeidimo dienos – 2013 09 23 iki teismo sprendimo dienos – 2013 11 04, kas sudaro 42 dienas ir atitinkamai 5 460 Lt sumÄ . Taip pat žalÄ sudaro ne tik kaltųjų asmenų gautas darbo užmokestis per jo teisių pažeidimo laikotarpį, bet ir darbdavio sumokėtos kompensacijos, priemokos. IeÅ¡kiniu nesiekia pasipelnyti, todėl Å¡ių sumų nereikalauja. IeÅ¡kovo teigimu jam turit bÅ«ti atlyginta 1 000 Lt neturtinės žalos ir 5 460 Lt turtinės žalos.         Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodė, jog Teisingumo ministerija yra netinkamas atsakovo atstovas.

Teisingumo ministerija atsakovo atstovu trauktina tose bylose, kuriose skundo pagrindu yra neteisėti teismo ar teisėjo veiksmai arba skundžiamas Teisingumo ministerijos priimtas vieÅ¡ojo administravimo aktas. Teisingumo ministerijai pagal kompetencijÄ nėra priskirta vertinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos priimtų sprendimų, todėl pasisakyti dėl kilusio ginčo neturi teisinio pagrindo. Žalos atlyginimas pinigais priteisiamas tuomet, kai konkrečiu atveju nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka.

Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, pagrindo priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ pinigais nėra. Vadovaujantis CK 6.273 straipsnio 1 dalimi valstybei turi atstovauti Vilniaus pataisos namai, o ne Teisingumo ministerija.            Trečiasis asmuo Vilniaus pataisos namai pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodo, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija nėra priklausoma nuo Vilniaus pataisos namų, nėra Å¡ios įstaigos skyrius ar kitokia struktÅ«rinė dalis, nėra atskaitinga Vilniaus pataisos namų vadovybei ir Vilniaus pataisos namai negali bÅ«ti Å¡alimi byloje, kurioje ginčijami Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos veiksmai.                 II.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI          Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.            Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo M. N. valstybės naudai 14 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nurodė, jog nors Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2013 09 23 atsakyme ir buvo nurodyta, jog ieÅ¡kovas nebus pristatytas svarstymui dėl lygtinio paleidimo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 11 04 nutartimi buvo panaikintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo R.

S. 2013 09 23 sprendimas Nr. 42-357/1 ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija buvo įpareigota svarstyti M. N. praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, kÄ minėta komisija ir padarė, t.y. įvykdė teismo įpareigojimÄ dėl ieÅ¡kovo svarstymo minėtoje komisijoje. Pažymėjo, jog teisinėje valstybėje kreipimasis į teismÄ yra asmens konstitucinė teisė tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, ieÅ¡kovas Å¡iÄ savo teisę realizavo įstatymų nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovas iki Å¡iol nėra lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos namų, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo minimas laikotarpis nuo 2013 09 23 iki 2013 11 04 niekaip negalėjo įtakoti nei turtinės, nei neturtinės žalos atsiradimo ieÅ¡kovui. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , neįvykdė procesinės pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Jis, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįrodė trijų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų: komisijos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir žalos.

Kadangi neįrodyta nė viena iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes nagrinėjamu atveju žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.           III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI. Apeliantas (ieÅ¡kovas) M. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad 2014-07-17 teismo sprendime nurodyta, jog trečiasis asmuo Vilniaus pataisos namai pateikė praÅ¡ymÄ .

Tačiau ieÅ¡kovas apie trečiojo asmens į bylÄ pateiktÄ praÅ¡ymÄ nebuvo informuotas. Apelianto teigimu teismas pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ dėl ko teismo sprendimas naikintinas. Pažymėjo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi nagrinėti bylÄ neiÅ¡sprendęs klausimo dėl atsakovo tinkamo atstovavimo. Tai yra esminis proceso pažeidimas, dėl ko skundžiamas sprendimas taip pat naikintinas. GrÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui, tikslinga spręsti klausimÄ dėl tinkamo atsakovo atstovavimo – tinkamu atstovu galėtų bÅ«ti žalÄ padariusios Komisijos steigėjas Kalėjimų departamentas.

Skundžiamame sprendime teismas klaidingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė Komisijos neteisėtų veiksmų. Komisijos veiklos neteisėtumas konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimu. Neteisėtais veiksmais iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo atimta galimybė laikotarpiu nuo 2013-09-23 iki 2013-11-04 pasinaudoti savo teise bÅ«ti svarstomam dėl lygtinio paleidimo. Teisės atėmimas, kaip įrodytas ankstesniu sprendimu, buvo neteisėtas. Todėl įrodytos visos trys bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – teisių pažeidimas, neteisėti veiksmai ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

         Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Teismas nurodė, kad tretieji asmenys neprivalo, o tik gali pateikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jeigu teismas nenustato kitaip. Å iuo atveju teismas nebuvo įpareigojęs trečiojo asmens pateikti atsiliepimÄ , todėl atsiliepimo nepateikimas nelaikytinas CPK pažeidimu.

Pažymėjo, jog teismas neprivalo informuoti apelianto apie gautus į bylÄ dokumentus, iÅ¡skyrus procesinius dokumentus. Be to apeliantas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios turėjo teisę susipažinti su visa civilinės bylos medžiaga. Apeliantas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje atsakovo atstovu nurodė Teisingumo ministerijÄ , o ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodė Komisijos neteisėtus veiksmus bei dėl Å¡ių veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , todėl teigti, kad atsakovo atstovas Teisingumo ministerija į bylÄ Ä¯traukta teismo iniciatyva, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė priežastis dėl kurių manė, kad yra netinkamas atsakovo atstovas. Be to Teisingumo ministerija teismo prašė bylÄ nagrinėti Teisingumo ministerijos atstovui nedalyvujant ir vadovauajntis į bylÄ pateiktu procesiniu dokumentu. Teismas nepripažino atsakovo atstovo dalyvavimu nagrinėjant civilinę bylÄ bÅ«tinu, todėl nei teismas, nei Teisingumo ministerija civilinės bylos nagrinėjimo nuostatų nepažeidė. Vien tai, kad Komisijos priimtas sprendimas buvo panaikintas nėra pagrindas turtinei ar neturtinei žalai kilti.

Asmens teisės pažeidimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Žalos atlyginimas pinigais priteisiamas tuomet, kai konkrečiu atveju nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka. Atsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad apeliantas iki Å¡iol nėra lygtinai paleistas pagrindo priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ nėra.         IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).           Dėl apeliacinio skundo motyvo, kad pirmosios instancijos teismas, ėmėsi bylÄ nagrinėti neiÅ¡sprendęs tinkamo atsakovo atstovavimo klausimo, kolegija sprendžia jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų, kad jo manymu netinkamas atsakovo atstovavimas teisme kaip nors įtakojo ieÅ¡kovo teises procese.

Be to pažymėtina jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Nuostatus Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, kurios paskirtis – metodiÅ¡kai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklÄ (Nuostatų 1 punktas, atskaitingas Teisingumo ministerijai (Nuostatų 11,17.4 punktai).

Todėl ta aplinkybė, kad Valstybei byloje atstovauja ne Kalėjimo departamentas, bet Teisingumo ministerija, kuriai savo ruožtu Å¡is Departamentas yra atskaitingas ir kuri tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek atsiliepime į apeliacinį skundÄ yra pasisakiusi savo pozicijÄ dėl ginčo esmės ir pagrįstumo, nesudaro pagrindo teigti jog valstybė kaip atsakovas byloje buvo atstovaujama netinkamai, o juo labiau jog tokiu atstovavimu buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės ar padarytas esminis proceso pažeidimas. Taip pat nelaikytina esminiu proceso pažeidimu ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡siųstas trečiojo asmens Vilniaus pataisos namų praÅ¡ymas (b.l.30,31), kurį ieÅ¡kovas vadina atsiliepimu į ieÅ¡kinį, kuriuo šis trečiasis asmuo prašė paÅ¡alinto jį iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų tarpo, nurodydamas jog neturi galimybės įtakoti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos, kuri yra nepriklausoma ir sudaroma Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu, veiklos.

Å is procesinis dokumentas yra byloje, ieÅ¡kovas buvo etapuotas į parengiamÄ jį teismo posėdį ir turėjo visas galimybes praÅ¡yti teismo susipažinti su visa bylos medžiaga.               Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė Komisijos neteisėtų veiksmų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pagal civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.271 straipsnį, galima taikyti tik byloje nustačius tris sÄ lygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ (CK 6.246 straipsnis), žalÄ (CK 6.249 straipsnios) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis).

Taigi, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos veiksmus (neveikimÄ ), turtinės ir neturtinės žalos ieÅ¡kovui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos komisijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios turtinės bei neturtinės žalos. Taip pat negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu jog Komisijos veiksmų neteisėtumas konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimu, kuriuo buvo panaikintas Komisijos sprendimas, nes pats savaime faktas, kad komisija buvo priėmusi sprendimÄ , kuris vėliau panaikintas nesudaro pagrindo teigti jog ryÅ¡ium su tuo ieÅ¡kovas patyrė žalÄ .

IeÅ¡kovas turėjo teisę skųsti neteisėtÄ komisijos sprendimÄ ir Å¡ia teise nekliudomai pasinaudojo, sprendimas buvo panaikintas, kas esant byloje nustatytoms aplinkybėms laikytina pakankama satisfakcija.          Vilniaus miesto apylinkės teismui 2013 11 04 nutartimi panaikinus Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo R. S. 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ Nr. 42-357/1 ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijÄ Ä¯pareigojus svarstyti M. N. praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, jo teisė į svarstymÄ buvo įgyvendinta Komisija vykdydama teismo įpareigojimÄ apsvarstė ieÅ¡kovo lygtinio paleidimo galimybes ir praÅ¡ymÄ atmetė.

IeÅ¡kovas nurodė, jog pats faktas, kad buvo priverstas kreiptis į teismÄ yra pakankamas pagrindas konstatuoti neturtinę žalÄ . Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas teisinėje valstybėje kreipimasis į teismÄ yra asmens konstitucinė teisė tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas. IeÅ¡kovas savo teisę realizavo be jokių kliūčių įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat byloje ne mažiau svarbi ir aplinkybė, kad kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ieÅ¡kovas nebuvo paleistas iÅ¡ pataisos namų, vėliau vykusiems teismas konstatavus jog BVK yra procesinis įstatymas ir pakeitimai apsunkinantys nuteistųjų padėtį galioja nuo jų priėmimo ir įsigaliojimo datos, t.y. galioja ir ieÅ¡kovo atžvilgiu, remiantis Å¡iomis teismų iÅ¡vadomis ieÅ¡kovas kaip jau pasakyta nebuvo paleistas lygtinai.

              Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).     Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.),      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija                                             NUTARIA:   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                  Liuda Uckienė                                                                                              Jadvyga Mardosevič                                                                                               Rūta Veniulytė-Jankūnienė