2022-12-21 Nr. AB-31226-3-62-3-03218-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-501-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03218-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) Kauno apygardos skyriaus 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21R1-217 (AG1-195/08-2020) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Ginčų komisijos nustatyta aplinkybė, jog darbo paieškos išmoka jam paskirta 2020 m. birželio 16 d., neatitinka faktinės situacijos, nes darbo paieškos išmoka buvo paskirta Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Kauno miesto klientų aptarnavimo departamento 1-ojo skyriaus 2020 m. liepos 31 d. sprendimu. Pareiškėjo nuomone, Ginčų komisija netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, todėl padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjui informavimo pareiga apie gautas pajamas yra sietina su periodo, už kurį mokamos darbo paieškos išmokos, pradžios data ir paskyrimu, o ne su išmokos faktiniu gavimu.

2.2. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir PSPNGĮ, Įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad pajamų šaltinio pasikeitimas – tai įvairios prigimties pajamų, gautų iš fizinių ar juridinių asmenų, įgijimas ir (ar) netekimas. Ši sąvoka sietina su pajamų faktiniu gavimu – išmokėjimu, o ne planuojamomis ateityje išmokėti sumomis, t. y. išmokų asmeniui paskyrimu, nors jos dar faktiškai neišmokėtos. Įstatyme neįtvirtinta nuostatų, kurios būtų siejamos su negautomis, o tik paskirtomis išmokomis (kokios rūšies jos bebūtų), Įstatyme taip pat nereglamentuotos socialinės paramos sąsajos su ateityje gautinomis sumomis. Todėl institucijos kartu su atsiliepimu pateikto Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo, kuriame yra tik priskaičiuotos sumos, bet nėra faktiško jų išmokėjimo datų, Ginčų komisija negalėjo laikyti teisiškai reikšmingu.

2.3. Aplinkybės, kad pareiškėjui rugpjūčio mėnesį buvo išmokėti 300,47 Eur ir rugsėjo mėn. – 200,31 Eur, yra tik prielaidos, kurios buvo paneigtos vėliau pateiktu Užimtumo tarnybos raštu apie įvykdytus mokėjimus pareiškėjui. Pareiškėjas tvirtino, kad nėra teisinio pagrindo ir yra nelogiška laikyti, jog nuo prašymo dėl darbo paieškos išmokos pateikimo dienos prasidėjo mėnesio termino skaičiavimas, per kurį pareiškėjas privalėjo įvykdyti pareigą pranešti pagal PSPNGĮ 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ginčų komisijai su skundu buvo pateiktas rašytinis įrodymas apie pareiškėjo iš Užimtumo tarnybos 2020 m. rugpjūčio 7 d. gautus 100,16 Eur; tai yra data, kai pirmą kartą pareiškėjas galėjo sužinoti apie jam paskirtą darbo paieškos išmoką. Nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. vieno mėnesio terminas nebuvo praėjęs, todėl Ginčų komisija be pagrindo konstatavo pažeidimą, nors pati institucija savo ginčijamo sprendimo nutraukti išmokos mokėjimą nemotyvavo PSPNGĮ 25 straipsnyje numatytų pareigų pažeidimu.

2.4. Pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d., kai kreipėsi su prašymu piniginei socialinei paramai gauti, prašydamas skirti socialinę pašalpą 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn., nežinojo, ar jam bus paskirta ir kada darbo paieškos išmoka, todėl ir patvirtino, kad paskutinį kartą, t. y. 2020 m. balandžio 30 d., pateikta informacija, reikalinga piniginei socialinei paramai gauti, nepasikeitė ir jos tikslinti nereikia. Ginčų komisijos prielaidos, kad prašymas pateiktas galbūt neteisingai, yra nepagrįstos. Institucijai nesuteikiama teisė panaikinti priimtą sprendimą pajamų šaltinio pasikeitimo mėnesį, o tik teisė kitą mėnesį po pajamų šaltinio pasikeitimo mėnesio priimti naują sprendimą dėl paramos skyrimo. Be to, įstatymo leidėjas numatė institucijai galimybę išsiieškoti išmokas, jei jos būtų išmokėtos neteisėtai. Pareiškėjas tvirtino, kad Ginčų komisija netinkamai įvertino faktines ir teisines aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ginčo teisingam išsprendimui yra reikšminga ne faktiškai išmokėta ir iki ginčytino institucijos sprendimo priėmimo faktiškai pareiškėjo gauta darbo paieškos išmoka bei jos išmokėjimo momentas, o per laikotarpį paskirtos darbo paieškos išmokos, kurių iki Sprendimo pareiškėjui buvo išmokėta tik 100,16 Eur.

3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Įstatymų leidėjas imperatyviai reglamentavo, kad socialinė pašalpa nėra skiriama besąlygiškai trijų mėnesių terminui, t. y. neatsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Pirma, socialinė pašalpa skiriama, jeigu asmuo / bendrai gyvenantys asmenys turi teisę ją gauti; antra, pasikeitus aplinkybėms (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio pasikeitimo (bet ne jo dydžio) ar kt.), jos mokėjimas nutraukiamas. Skiriant piniginę socialinę paramą PSPNGĮ 17 straipsnyje nurodytos pajamos, kurios įskaitomos į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas.

4.2. Prašymo-paraiškos pateikimo dieną (2020 m. liepos 2 d.) pareiškėjui, tikėtina, jau buvo žinomas Užimtumo tarnybos sprendimas skirti nedarbo draudimo išmoką arba tapo žinoma netrukus po prašymo pateikimo, tačiau pareiškėjas PSPNGĮ 21 straipsnio 9 dalyje nustatytos pareigos informuoti nevykdė ir neinformavo atsakovo apie paskirtą nedarbo draudimo išmoką. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje numatoma, kad, jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė, paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo. Pareiškėjui darbo paieškos išmoka paskirta nuo 2020 m. birželio 16 d., todėl, pasikeitus pajamų šaltiniui, Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjui nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. socialinės pašalpos mokėjimas buvo nutrauktas.

4.3. Atsakovas nesutiko su argumentu, kad Ginčų komisija netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus bei padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjui informavimo pareiga apie gautas pajamas yra sietina su periodo, už kurį mokamos darbo paieškos išmokos, pradžios data ir paskyrimu, o ne su išmokos faktiniu gavimu. Administracija pažymėjo, kad teisines pasekmes sukuria institucijos priimtas sprendimas, todėl darbo paieškos išmokos paskyrimo pradžia yra sietina su periodu, už kurį ateityje bus faktiškai mokama konkreti suma. Atsakovas nesutiko su skunde pateiktu pareiškėjo PSPNGĮ 21 straipsnio 9 dalies aiškinimu, jog atsakovui nesuteikiama teisė panaikinti priimtą sprendimą pajamų šaltinio pasikeitimo mėnesį, o tik teisė kitą mėnesį po pajamų šaltinio pasikeitimo mėnesio priimti naują sprendimą. Administracija teigė, kad socialinė pašalpa buvo paskirta 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. (2020 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 192448), pareiškėjui darbo paieškos išmoka paskirta nuo 2020 m. birželio 16 d., apie kurią nei prašymo-paraiškos pateikimo metu, nei vėliau pareiškėjas atsakovo neinformavo. Pareiškėjas, neatlikęs privalomos teisinės pareigos, t. y. neinformavęs apie socialinės paramos teikimo laikotarpiu pasikeitusį pajamų šaltinį, negalėjo tikėtis, jog atsakovas ir toliau mokės paskirtą socialinę pašalpą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys), prašydamas skirti socialinę pašalpą 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn., taip pat patvirtino, kad paskutinį kartą, t. y. 2020 m. balandžio 30 d., pateikta informacija, reikalinga piniginei socialinei paramai gauti, nepasikeitė ir jos tikslinti nereikia.

6.2. Atsakovas 2020 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą Nr. 192448 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“, kuriuo skyrė pareiškėjui socialinę pašalpą vienam gyvenančiam asmeniui už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d., pašalpos dydis mėnesiui – 175 Eur.

6.3. Administracija, gavusi informacijos, kad pasikeitė pareiškėjo pajamų šaltinis, 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 199250 nutraukė pareiškėjui socialinės pašalpos mokėjimą nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. (toliau – ir Administracijos sprendimas).

6.4. Nesutikdamas su Administracijos sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Ginčų komisijai, kuri 2020 m. lapkričio 9 d. Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 3 punkto nuostatas, pažymėjo, kad Užimtumo tarnybos pateiktais duomenimis nustatyta, jog Užimtumo tarnyboje paskirto apsilankymo metu, t. y. 2020 m. birželio 16 d., pareiškėjas pateikė užpildytą prašymą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo. Užimtumo tarnybos Kauno miesto klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjas 2020 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. SSD (19.2)-140 skirti pareiškėjui darbo paieškos išmoką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 481 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu. Sprendimo 1 priede „Asmenų, kuriems skirta darbo paieškos išmoka, sąrašas“ nurodyta darbo paieškos išmokos skyrimo data – 2020 m. birželio 16 d. Teismo vertinimu, nors darbo paieškos išmoka pareiškėjui buvo skiriama (skaičiuojama) nuo 2020 m. birželio 16 d., tačiau administracinis aktas, kurio pagrindu pareiškėjas įgijo teisę į darbo paieškos išmoką, priimtas 2020 m. liepos 31 d. Užimtumo tarnybos teigimu, apie 2020 m. liepos 31 d. sprendimą pareiškėjas buvo informuotas telefonu, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui minimas sprendimas buvo išsiųstas 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. SD-(19.2)-11200, elektroniniu paštu.

8. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad pirmą kartą apie priimtą sprendimą dėl išmokos sužinojo 2020 m. rugpjūčio 7 d., kada į sąskaitą faktiškai gavo 100,16 Eur darbo paieškos išmoką. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, jog pareiškėjas apie priimtą sprendimą dėl išmokos buvo informuotas per 3 darbo dienas telefonu, ir pripažino, kad pareiškėjas apie Užimtumo tarnybos sprendimą dėl išmokos sužinojo ne anksčiau, kaip 2020 m. liepos 31 d.

9. Atsižvelgdamas į PSPNGĮ 25 straipsnio 3 punkte įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, teismas sutiko su atsakovu, jog pareiškėjas neįvykdė minėtos pareigos, nes apie sprendimą, kuriuo jam skirta darbo paieškos išmoka, t. y. apie teisę į darbo paieškos išmoką, sužinojo ne anksčiau, kaip 2020 m. liepos 31 d. Taigi, nesuėjus vieno mėnesio terminui, per kurį pareiškėjas privalėjo informuoti apie pasikeitusias aplinkybes, atsakovas iš Užimtumo tarnybos gavo informaciją apie pareiškėjo materialinę padėtį ir priėmė sprendimą, kuriuo nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjui nutraukė socialinės pašalpos mokėjimą.

10. Teismas nurodė, kad Ginčų komisija 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą vertino kartu su Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 62-5-1747, kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas skundžiamas sprendimas. Teismas, spręsdamas ginčą, iš esmės laikėsi tokios pat pozicijos – įvertinęs Administracijos sprendimą kartu su Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 62-5-1747, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui tinkamai pranešta apie socialinės pašalpos mokėjimo nutraukimą, t. y. buvo aiškiai ir išsamiai nurodyta mokėjimo nutraukimo priežastis – keitėsi pajamų šaltinis, Administracijos sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

11. Taigi, nors teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepažeidė PSPNGĮ 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, tačiau, teismo teigimu, nėra pagrindo išvadai, kad Administracijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., nes, kaip nustatyta, jis nuo 2020 m. liepos 31 d. įgijo teisę į darbo paieškos išmoką.

12. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog Administracijos sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Ginčų komisijos Sprendimas iš esmės yra teisingas, nepaisant to, kad Ginčų komisija nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas apie paskirtą darbo paieškos išmoką turėjo pareigą informuoti atsakovą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Kitus ginčo šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais teisinės reikšmės bylos baigčiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23 punkto nuostata, kad darbo paieškos išmoka yra įskaitoma į asmens gaunamas pajamas, taikoma tik nuo 2021 m. sausio 19 dienos, t. y. po šio straipsnio punkto pakeitimo pagal 2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIV-160 redakciją, paskelbta Teisės aktų registre 2021 m. sausio 19 d. Savo ruožtu skundžiamo sprendimo priėmimo metu (2020 m. rugpjūčio 25 d.) šis punktas buvo išdėstytas taip: „23) nedarbo socialinio draudimo išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą“. Taigi, nei Administracija, nei administracinių ginčų komisija, juo labiau nei teismas, neturėjo ir negalėjo taikyti ginčo teisinio santykio metu dar negaliojusios teisės normos. Nedarbo socialinio draudimo išmoka iš esmės skiriasi nuo darbo paieškos išmokos. Tiek teismas, tiek Ginčų komisija netinkamai taikė teisės normas, neįvertino jų galiojimo laike. Be to, PSPNGĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punkto pakeitimas atsirado po to, kai ginčo nagrinėjimo Ginčų komisijoje metu pareiškėjas pasiūlė komisijai kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

14.2. Teismas nepateikė motyvų ir argumentų, kurie pagrįstų institucijai de facto pripažintą teisę aplinkybių pasikeitimo mėnesį panaikinti ankstesnį institucijos sprendimą dėl pašalpos skyrimo. Nors teismas mini PSPNGĮ 21 straipsnio 9 dalį, tačiau šioje dalyje nėra kalbama apie aplinkybių pasikeitimo mėnesį ir institucijos teisę tą mėnesį panaikinti sprendimą nutraukti paskirtos pašalpos mokėjimą. Pareiškėjas šį teisinį klausimą kėlė pasisakydamas dėl institucijos bei administracinių ginčų komisijos sprendimų ydingumo, tačiau teismas į šiuos pareiškėjo argumentus ir iškeltą teisinį klausimą, iš esmės, neatsakė. Įstatymo leidėjo tikslas yra įpareigoti instituciją patikslinti jau paskirtą paramą nuo kito mėnesio, o ne nuo pajamų šaltinio pasikeitimo mėnesio pirmos dienos, taip paliekant asmenį be jokių išmokų du mėnesius, kol dar po mėnesio pagal naują kreipimąsi būtų pradėtą mokėti paramą, jei tas nuo dydžio nepriklausantis pajamų šaltis vėliau pasirodytų mažesnis už 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį (137,5 Eur). Be to, įstatymų leidėjas yra numatęs institucijai galimybę išsiieškoti išmokas, jei jos būtų išmokėtos neteisėtai (PSPNGĮ 26 str.). Būtent toks šio straipsnio dalies taikymas atitiktų sisteminį PSPNGĮ aiškinimą ir užtikrintų piniginės socialinės paramos teikimo principų įgyvendinimą (PSPNGĮ 3 str.).

14.3. Teismas nepagrindė teismo nurodomos datos – 2020 m. liepos 31 d., nuo kurios, anot teismo, pareiškėjas įgijo teisę į darbo paieškos išmoką, teisinio reikšmingumo pajamų gavimo momento prasme. Ši data nesusijusi su pajamų faktiniu gavimu, apie kurias pareiškėjas privalėtų pranešti institucijai. Teismas nepagrindė ir nemotyvavo savo išvados, kodėl, jo nuomone, ši data, sprendžiant apie pajamų pasikeitimą, yra teisiškai reikšmingesnė nei 2020 m. rugpjūčio 7 d., kai iš Užimtumo tarnybos pareiškėjas pirmą kartą gavo 100,16 Eur darbo paieškos išmoką. Teismas taip pat nenurodė, kodėl netaikė PSPNGĮ 2 straipsnio 10 dalies nuostatos, kad pajamų šaltinio pasikeitimas – tai įvairios prigimties pajamų, gautų iš fizinių ar juridinių asmenų, įgijimas ir (ar) netekimas. Ši sąvoka siejama su pajamų faktiniu gavimu – išmokėjimu, o ne planuojamomis ateityje išmokėti sumomis, t. y. išmokų asmeniui paskyrimu, nors jos dar faktiškai neišmokėtos. Įstatyme nėra nuostatų, kurios būtų siejamos su negautomis, o tik paskirtomis išmokomis (kokios rūšies jos bebūtų), Įstatyme taip pat nėra socialinės paramos sąsajumo su ateityje gautinomis sumomis.

14.4. Teismas teigia, kad „neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas apie priimtą sprendimą dėl išmokos buvo informuotas per 3 darbo dienas telefonu“, nes Užimtumo tarnyba taip teigia savo atsiliepime, nors ir nepateikia jokių įrodymų. Teismas be jokių motyvų konstatavo, kad toks Užimtumo tarnybos teiginys turi didesnę įrodomąją galią nei pareiškėjo 2021 m. birželio 9 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas paaiškinimas, kad niekas iš Užimtumo tarnybos jam nėra skambinęs ir informavęs apie Užimtumo tarnybos Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 31 d. priimtą sprendimą skirti pareiškėjui darbo paieškos išmoką. Užimtumo tarnyba nebuvo pateikusi įrodymų, nei faktinės informacijos, kokiu telefono numeriu, kuris darbuotojas, kurią dieną bei valandą tokią informaciją būtų suteikęs pareiškėjui. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir šalių lygybės principus, tokia teismo išvada negali būti laikoma teisėta. Teismas net nepatikrino, kada valstybės informacinėse sistemose ar žinybiniuose registruose informacija apie paskirtą darbo paieškos išmoką buvo patalpinta, ypač vertinant tai, kad 2020 m. liepos 31 d. buvo penktadienis.

14.5. Be to, Ginčų komisijos Sprendimas buvo motyvuojamas išimtinai tuo, kad pareiškėjui Užimtumo tarnybos mokama darbo paieškos išmoka laikytina gaunamomis pajamomis, apie kurias pareiškėjas turėjo informuoti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme numatytas kompensacijų, tarp jų ir piniginės socialinės paramos, neteikimas tais atvejais, kai konstatuojama, jog asmuo nevykdo savo pareigų, tarp jų ir pareigos informuoti apie gautas pajamas, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, gali būti prilyginamas sankcijos asmeniui už padarytą teisės pažeidimą taikymui. Tačiau teismas, net ir konstatavęs, kad „pareiškėjas nepažeidė PSPNGĮ 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos“, komisijos sprendimo nepataisė ir jo ydingumo dėl pareigos informuoti pažeidimo nepataisė.

15. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą bei nurodo šiuos argumentus:

15.1. Ginčo laikotarpiu į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas Įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka buvo įskaitoma tiek nedarbo socialinio draudimo išmokama, mokama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą, tiek darbo paieškos išmoka, mokama pagal Užimtumo įstatymą.

15.2. Pareiškėjas, nepateikęs visos ir teisingos informacijos, įrodančios bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę išmoką, negalėjo tikėtis, kad atsakovas ir toliau mokės jam jau paskirtą socialinę pašalpą, kurią mokėti sprendimas priimtas pareiškėjui nenurodžius visų reikšmingų aplinkybių (t. y. dar 2020 m. birželio mėn. pateikto prašymo gauti išmoką dėl darbo paieškos), ir kurią skiriant būtų vertinamos ne vidutinės 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, bet mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa pajamos, kadangi pareiškėjo pajamų šaltinis, lyginant su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad Administracijos Sprendimas yra pagrįstas.

15.3. Teisines pasekmes sukuria institucijos priimtas sprendimas (sprendime nurodytas laikotarpis, priskaičiuotas dydis, asmenų skaičius ir kt. aplinkybės), todėl darbo paieškos išmokos paskyrimo pradžia sietina su periodu, už kurį ateityje bus faktiškai mokama konkreti suma. Teismo išvada, kad pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai socialinės paramos mokėjimas buvo nutrauktas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., kadangi objektyviais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. liepos 31 d. įgijo teisę į darbo paieškos išmoką, yra teisinga.

16. Kiti pareiškėjo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, taip pat ir argumentai dėl Ginčų komisijos sprendimo, kadangi pareiškėjui socialinės paramos mokėjimas nutrauktas ne kaip sankcija dėl padaryto teisės pažeidimo (neinformuojant apie pasikeitusią padėtį), o vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 9 dalimi, nes pasikeitė pareiškėjo pajamų šaltinis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Užimtumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Užimtumo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

18.1. Užimtumo tarnyba nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo Užimtumo tarnybos informavimą apie skirtą darbo paieškos išmoką. Teismas tinkamai nustatė, jog Užimtumo tarnyba informuoja asmenis apie priimtus sprendimus per 3 darbo dienas, jiems numatyta informavimo priemone, t. y. telefonu, elektroniniu paštu, paštu.

18.2. Pareiškėjas 2020 m. birželio 16 d. konsultacijos metu buvo informuotas apie darbo paieškos išmokos mokėjimo galimybes ir jam buvo pasiūlyta užpildyti prašymą išmokai gauti. Pareiškėjas ją užpildė, žinodamas, kad darbo paieškos išmoka bus skiriama. Užimtumo tarnyba taip pat nesutinka su teiginiu, jog teismas neįsitikino, kada įsakymas skirti darbo paieškos išmoką buvo paruoštas, kadangi Užimtumo tarnyba teikė sprendimo skirti pareiškėjui darbo paieškos išmoką išrašą, kuriame numatyta data ir registracijos numeris. Motyvai, kad 2021 m. liepos 31 d. buvo penktadienis ir tai kelia abejonių dėl sprendimo pasirašymo – nepagrįstas, kadangi darbo savaitės diena neturi įtakos sprendimo priėmimui. Sprendimas pareiškėjui skirti darbo paieškos išmoką buvo priimtas 2020 m. liepos 31 d., darbo paieškos išmoka skirta nuo 2020 m. birželio 16 d., o išmokos dydis 200,31 Eur. Pareiškėjui išmoka buvo skirta iki 2020 m. gruodžio 15 d.

18.3. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nesusiję su Užimtumo tarnybos kompetencija, todėl detaliau dėl jų Užimtumo tarnyba nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., kadangi keitėsi pajamų šaltinis, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

21. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

22. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, nurodydamas, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė materialines teisės normas, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja PSPNGĮ.

24. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) vidutinės pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą (PSPNGĮ 6 straipsnis).

25. PSPNGĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nurodoma, jog jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

26. Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23 punkto nuostata, kad darbo paieškos išmoka yra įskaitoma į asmens gaunamas pajamas, kadangi, jo nuomone, ši įstatymo nuostata taikoma tik nuo 2021 m. sausio 19 d., įsigaliojus naujai 2021 m. sausio 12 d. šio straipsnio įstatymo Nr. XIV-160 redakcijai.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Atitinkamai, sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nagrinėjamu atveju pasisakoma pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialines teisės normas, kadangi ginčo laikotarpiui (2020 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais) aktuali Įstatymo redakcija, galiojusi po 2020 m. gegužės 7 d. priimto Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675; 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2883 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad įstatymo 17 straipsnio 1dalis, kuri numato, jog skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, papildoma 23 punktu: „nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą, darbo paieškos išmoka, mokama pagal užimtumo įstatymą.“. Pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustatė, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis papildoma 23 punktu: „nedarbo socialinio draudimo išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą“. Pakeitimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytas šio įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, kuria numatoma, kad visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno asmens gaunamas pajamas įskaitoma ne tik nedarbo socialinio draudimo išmoka, bet ir darbo paieškos išmoka įsigalioja 2020 m. birželio 1 d. ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d., o šio įstatymo 8 straipsnio 2d., kuria numatoma, kad į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas įskaitoma tik nedarbo socialinio draudimo išmoka, įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d.

30. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas Įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka buvo įskaitoma tiek nedarbo socialinio draudimo išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą, tiek darbo paieškos išmoka, mokama pagal Užimtumo įstatymą.

31. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad institucijai suteikta teisė kitą mėnesį po pajamų šaltinio pasikeitimo mėnesio priimti naują sprendimą dėl paramos skyrimo, teismo vertinimu, yra nepagrįstas, kadangi teisinį santykį reguliuoja Įstatymo 21 straipsnio 13 punktas, numatantis, kad piniginė socialinė parama šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais ir 23 straipsnio 2 dalies 2–11 punktuose nustatytais atvejais skiriama iš naujo nuo kito mėnesio, kai pasikeičia aplinkybės, o nutraukiama nuo informacijos iš atitinkamų institucijų gavimo mėnesio pirmos dienos. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato socialinės paramos mokėjimo nutraukimą.

32. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukūrė institucijos priimtas sprendimas, t. y. Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020m. liepos 31 d. sprendimas Nr. SSD (19.2)-140. Atsižvelgiant į įstatyminį reguliavimą sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui socialinės pašalpos mokėjimas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo nutrauktas pagrįstai, pasikeitus aplinkybėms ir pajamų šaltiniui institucijai priėmus jau minėtą 2020 m. liepos 31 d. sprendimą.

33. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas apie priimtą sprendimą nutraukti socialinės pašalpos mokėjimą buvo informuotas 2020m. rugpjūčio 25 d. pranešimu Nr. 7083, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie socialinės pašalpos mokėjimo nutraukimą.

34. Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo apeliacinio skundo teiginių pagrįstumo.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūrą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, neperžengė administracinio teismo kompetencijos ribų. Aiškindamasis dėl pareiškėjo argumentų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina ginčijamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui socialinė pašalpa buvo nutraukta pagrįstai, atsakovui laikantis teisės aktų reikalavimų, bei kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Ginčų komisijos sprendimą.

36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė