Legislator Case Law & Legislation
d2d9f049-178e-41fa-a6f7-79a878ebdfba AI generated

d2d9f049-178e-41fa-a6f7-79a878ebdfba · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d2d9f049-178e-41fa-a6f7-79a878ebdfba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė  Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančio juridinio asmens vadovo atsakomybės už bankrutuojančiai įmonei padarytÄ Å¾alÄ , neperdavus bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto.IeÅ¡kovas bankrutuojantis žemės Å«kio kooperatyvas (toliau – BŽŪK) „LukÅ¡a“ kreipėsi į teismÄ dėl žalos atlyginimo ir, patikslinęs ieÅ¡kinį, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 22 958,69 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi jam iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė UAB „Angorela“.

Legislator headnote

AI generated

d2d9f049-178e-41fa-a6f7-79a878ebdfba · Lietuvos apeliacinis teismas: Tačiau byloje nėra duomenų, kad kitos prekės ir paslaugos buvo įgytos ieÅ¡kovo naudai, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ias prekes atsakovas įsigijo savo reikmėms ieÅ¡kovo lėšomis ir, sumažinęs ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteiti sumÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo 184,14 Eur. Teismas sprendė, kad pagal ieÅ¡kovo vėliausios finansinės atskaitomybės dokumentus, pastarasis turėjo turto: 17,09 Eur atsargų, iÅ¡ankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių bei 4 098,41 Eur per vienerius metus gautinų sumų, tačiau bankroto administratorei neperdavė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-138-516/2017Teismo proceso Nr. 2-57-3-00477-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.10.2.;. 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2. (S)                                                                  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 16 d. Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio,              teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutuojančio žemės Å«kio kooperatyvo „LukÅ¡a“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-663-538/2016 pagal ieÅ¡kovo žemės Å«kio kooperatyvo „LukÅ¡a“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A.

P. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė  Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančio juridinio asmens vadovo atsakomybės už bankrutuojančiai įmonei padarytÄ Å¾alÄ , neperdavus bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto.IeÅ¡kovas bankrutuojantis žemės Å«kio kooperatyvas (toliau – BŽŪK) „LukÅ¡a“ kreipėsi į teismÄ dėl žalos atlyginimo ir, patikslinęs ieÅ¡kinį, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 22 958,69 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi jam iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė UAB „Angorela“.

Administratorei vykdant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) nustatytas funkcijas, nustatyta, kad ieškovo vadovu nuo 2008 m. sausio 12 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. buvo paskirtas atsakovas. Atsižvelgiant į tai, 2015 m. balandžio 17 d. jam buvo įteiktas ieškovo administratorės įsakymas, kuriame detaliai nurodyti atsakovui privalomi atlikti veiksmai pagal 2015 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį bei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus. Atsakovas iš dalies įvykdė minėtas pareigas, tačiau nesudarė balanso nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dienai bei neperdavė jokio turto.

Remiantis vėliausios VÄ® „Registrų centras“ teiktos finansinės atskaitomybės duomenimis, ieÅ¡kovas turėjo 130 383,16 Eur vertės turto: 122 361,56 Eur sudarė traktorius CASE IH (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei savikrovė važiuoklė (puspriekabė) Stronga (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 17,09 Eur sudarė atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; 4 098,41 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos; 3 906,11 Eur sudarė pinigai kasoje ir banko sÄ skaitose. 2015 m. spalio 19 d. gautas UAB „Dotnuvos projektai“ raÅ¡tas su priedais patvirtina, kad traktorius CASE IH (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grÄ Å¾intas pardavėjui. 1 407,44 Eur iÅ¡ 9 267,84 Eur dalinio mokėjimo už traktorių buvo grÄ Å¾inta į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , o likusi suma (7 860,40 Eur) panaudota turto ir remonto paslaugų įsigijimui. 2016 m. vasario 26 d. buvęs UAB „Agratekas“ direktorius A.

A. paliudijo, jog savikrovė važiuoklė (puspriekabė) Stronga (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo grÄ Å¾inta UAB „Agratekas“, o už laikotarpį nuo jos pristatymo iki grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas sumokėjo 4 923,54 Eur nuomos mokestį. 2016 m. kovo 1 d. gautas AB „Šiaulių bankas“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad atsakovas 2008 m. spalio 21 d. įnešė į jÄ 173,77 Eur, tuo tarpu 2008 m. gruodžio 15 d. iÅ¡simokėjo sau 2 896,20 Eur, paskirtyje nurodant „Paskolintos lėšos“.

Laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. ieškovas įsigijo prekių / paslaugų iš įvairių tiekėjų už 3 163,05 Eur, tarp jų – 42,57 Eur sumokėta AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudimo įmokos, 102,18 Eur sumokėta UAB „Festart“, teikiančiai kompiuterių remonto ir kitas informacinių technologijų paslaugas, 792,11 Eur sumokėta UAB „Plungės Lytagra“, užsiimančia žemės ūkio technikos, automobilių dalių, chemijos pramonės gaminių, statybinių medžiagų, ūkio prekių prekyba, 39,39 Eur sumokėta UAB „Gera kaina LT“, teikusiai kompiuterių programinės įrangos kūrimo paslaugas.

O iÅ¡ ŽŪKB „Pieno gėlė“ įsigyta prekių už bendrÄ 2 186,79 Eur sumÄ , iÅ¡ jų 1 985,17 Eur sumokėta už ruloninę plėvelę. Bankroto administratorė, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teigė, kad nors byloje atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovas jokios veiklos nevykdė, į bylÄ surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių 15 946,99 Eur iÅ¡laidas prekėms ir paslaugoms įsigyti. Duomenų, detalizuojančių 17,09 Eur atsargas, iÅ¡ankstinius apmokėjimus ir nebaigtas vykdyti sutartis bei 4 098,41 Eur per vienerius metus gautinas sumas nesurinkta.

Atsakovui panaudojus ieškovo lėšas asmeniniams poreikiams tenkinti, taip pat neperdavus ieškovo turto administratoriui, kooperatyvui buvo padaryta žala, kadangi pastarojo kreditorių reikalavimai negalės būti tenkinami prarasto (neperduoto) turto verte.Atsakovas A. P., nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad bankroto administratorė sandorius peržiūrėjo už daugiau nei 7 metus, nepagrindė tokio laikotarpio peržiūrėjimo būtinumo, todėl tai prieštarauja įstatymams. Taip pat nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija negali būti kreditoriumi, nes PVM skola atsirado dėl pirktos technikos.

Gražinus technikÄ pardavėjui, jo pareiga buvo gražinti ir gautÄ PVM valstybei, nes buvo apsikeista sÄ skaitomis, o valstybei pateiktos deklaracijos. Pačios bankroto administratorės pareiga yra iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl tariamos skolos su Valstybine mokesčių inspekcija, o esant reikalui ir patikslinti deklaracijas.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu ieÅ¡kovo BŽŪK „LukÅ¡a“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui BŽŪK „LukÅ¡a“ iÅ¡ atsakovo A.

P. 9990,59 Eur žalos atlyginimo, 88 Eur iÅ¡laidų susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 303 Eur žyminio mokesčio. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 1 d. gautas AB „Šiaulių bankas“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog atsakovas 2008 m. spalio 21 d. į jÄ Ä¯nešė 173,77 Eur, o 2008 m. gruodžio 15 d. iÅ¡simokėjo sau 2 896,20 Eur, paskirtyje nurodant „Paskolintos lėšos“. Nors atsakovas nurodo, kad panaudojo Å¡ias lėšas projekto rengimui, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai), todėl teismas vertino, kad Å¡ias lėšas atsakovas panaudojo ne ieÅ¡kovo naudai, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir priteisė iÅ¡ atsakovo 2 896,20 Eur.Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 4 923,54 Eur žalos už puspriekabės nuomÄ , kadangi puspriekabė buvo perduota ieÅ¡kovui, o pastarasis jÄ remontavo, todėl Å¡iuo atveju teismas nenustatė pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl ieÅ¡kovo veiksmų bendrovei susidarė 4 923,54 Eur žala.

Buvęs UAB „Agratekas“ direktorius A. A. paaiÅ¡kino, jog puspriekabė buvo grÄ Å¾inta UAB „Agratekas“, o už laikotarpį nuo jos pristatymo iki grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas sumokėjo 4 923,54 Eur nuomos mokestį.Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti ir su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl 7 860,40 Eur priteisimo. IÅ¡ byloje esančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad ŽŪK „LukÅ¡a“ įsigijo prekių ir paslaugų už 7 860,40 Eur. UAB „Dotnuvos projektai“ raÅ¡tas su priedais patvirtino, kad traktorius CASE IH (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grÄ Å¾intas pardavėjui, 1 407,44 Eur iÅ¡ 9 267,84 Eur dalinio mokėjimo už traktorių buvo grÄ Å¾inta į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , o likusi suma 7 860,40 Eur panaudota turto ir remonto paslaugų įsigijimui.

Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad nurodytos paslaugos buvo suteiktos ieškovui. Už šias paslaugas ieškovas sumokėjo kitiems asmenims, todėl tai negali būti vertinama kaip atsakovo padaryta žala ieškovui (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad 42,57 Eur sumokėta AB „Lietuvos draudimas“, 102,18 Eur sumokėta UAB „Festart“, 39,39 Eur sumokėta UAB „Gera kaina LT“. Nurodytos sumos buvo sumokėtos už paslaugas suteiktas ieškovui, todėl nelaikytinos įmonei padaryta žala.

Tačiau byloje nėra duomenų, kad kitos prekės ir paslaugos buvo įgytos ieÅ¡kovo naudai, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ias prekes atsakovas įsigijo savo reikmėms ieÅ¡kovo lėšomis ir, sumažinęs ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteiti sumÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo 184,14 Eur. Teismas sprendė, kad pagal ieÅ¡kovo vėliausios finansinės atskaitomybės dokumentus, pastarasis turėjo turto: 17,09 Eur atsargų, iÅ¡ankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių bei 4 098,41 Eur per vienerius metus gautinų sumų, tačiau bankroto administratorei neperdavė.

Esant nurodytoms aplinkybėms iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui teismas priteisė 9 990,59 Eur žalos atlyginimo.III. Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovas BŽŪK „LukÅ¡a“ apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:   Teismui buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (2008 m. spalio 13 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra DAS Nr. 001054) apie ieÅ¡kovo vardu ir lėšomis įsigytÄ materialų turtÄ ir paslaugas už 7 860,40 Eur.

Å is dokumentas pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių, į bylÄ pateikti įrodymai apie minėtos sÄ skaitos apmokėjimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas nurodytos sumos nepagrįstai nepripažino ieÅ¡kovui padaryta žala. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jog ieÅ¡kovui nepriteistina 4 923,54 Eur žala už patirtas nuomos sÄ naudas, 822,25 Eur už purkÅ¡tukų ir kuro siurblio diagnostikÄ , atvykimÄ ir techninį aptarnavimÄ , bei 184,14 Eur suma, iÅ¡ kurios 42,57 Eur sumokėta AB „Lietuvos draudimas“, 102,18 Eur sumokėta UAB „Festart“, 39,39 Eur sumokėta UAB „Gera kaina LT“.

IeÅ¡kovui nevykdant Å«kinės komercinės veiklos, nesiekiant teikti paslaugų ar realizuoti pagamintų prekių, jokios veiklos sÄ naudos negali bÅ«ti patiriamos.Ä® bylÄ pateikti ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina aplinkybę, kad jis jokių pajamų, iÅ¡skyrus pridėtinės vertės mokesčio susigrÄ Å¾inimÄ , negavo. Atsakovas neperdavė bankroto administratorei ieÅ¡kovo veiklos dokumentų, kurie galėjo pagrįsti pajamų gavimÄ Ä¯ kasÄ . CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, todėl ieÅ¡kovo naudai turėjo bÅ«ti priteistos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos.

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančio žemės Å«kio kooperatyvo ,,LukÅ¡a“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Å ioje byloje sprendžiama dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už įmonei padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkinti dalis ieÅ¡kovo reikalavimų, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai tam tikrų iÅ¡laidų nepripažino kooperatyvui padaryta žala, kai tuo tarpu kooperatyvas per visÄ veiklos laikotarpį jokios Å«kinės komercinės veiklos nevykdė, tad veiklos sÄ naudų negalėjo patirti.CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas atsakovo A.

P. veiksmų neteisėtumÄ kildino iÅ¡ fiduciarinių rÅ«pestingumo pareigų pažeidimo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Apelianto vertinimu, atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad kooperatyvui nevykdant jokios Å«kinės komercinės veiklos, buvo atlikti mokėjimai už prekes bei paslaugas, patirtos kito pobÅ«džio iÅ¡laidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rÅ«pestingumo pareigos turinio, taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovo rÅ«pestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimÄ , kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiÅ«rėti, kad ir įmonės veikla bÅ«tų teisėta: vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, pripažino, kad tam tikri atsakovo veiksmai buvo neteisėti ir lėmė žalÄ ieÅ¡kovui, tačiau nepripažino, kad materialaus turto ir paslaugų įgijimas ieÅ¡kovo vardu ir lėšomis už 7 860,40 Eur sumÄ , 822,25 Eur iÅ¡laidos už purkÅ¡tukų ir kuro siurblio diagnostikÄ , 42,57 Eur mokėjimas AB „Lietuvos draudimas“, 102,18 Eur –UAB „Festart“, 39,39 Eur – UAB „Gera kaina LT“, taip pat – 4 923,54 Eur puspriekabės nuomos sÄ naudos, yra kooperatyvui padaryta žala, nes Å¡ias iÅ¡laidas teismas vertino kaip ieÅ¡kovo naudai atliktus mokėjimus bei jo interesais patirtas iÅ¡laidas.Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos argumentus pripažįsta pagrįstais, kartu atmesdamas ieÅ¡kovo argumentus, kad visos aptartos iÅ¡laidos laikytinos žala kooperatyvui, nes kooperatyvas veiklos nevykdė, taigi, jokių pagrįstų veiklos sÄ naudų negalėjo patirti.

Atsakovas per visÄ bylos nagrinėjimo eigÄ nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kooperatyvas iÅ¡ tiesų veiklos nepradėjo vykdyti. Kita vertus, jis nuosekliai nurodė, kad į kooperatyvÄ susibÅ«rę Å«kininkai siekė kartu vykdyti veiklÄ , todėl buvo pradėti pasiruoÅ¡imo darbai –parengtas ir Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai pateiktas finansavimo projektas, skolon įsigyta technikos (traktorius ir savivartė priekaba), pirktos tam tikros prekės bei paslaugos. Tačiau, NMA nepatvirtinus projekto ir negavus planuoto finansavimo, veikla nebuvo pradėta vykdyti, o įsigyta technika grÄ Å¾inta pardavėjams, kartu patiriant tam tikrus nuostolius.

Be to, rengiantis vykdyti veiklÄ , buvo įsigytos tam tikros prekės, paslaugos (kaip antai, kompiuterinės programa), patirtos tam tikros iÅ¡laidos (kaip privalomas transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimas). Taigi, visos aptariamos iÅ¡laidos buvo patirtos siekiant vykdyti kooperatyvo veiklÄ arba siekiant atsiskaityti su žemės Å«kio technikos pardavėjais už Å¡ios technikos buvimo kooperatyve laikotarpį, net jei technika jo veikloje ir nebuvo naudota. Sprendžiant, ar atsakovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė už Å¡iuos veiksmus (minėtas realiai patirtas iÅ¡laidas, kurios nedavė siekto rezultato), aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiÅ¡kiančio aiÅ¡kų ir nepateisinamÄ aplaidumÄ vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 2.87 ir 6.263 straipsnių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai ieÅ¡kiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalÄ , padarytÄ bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastÄ jos veikloje Å«kinę – komercinę rizikÄ . Bendrovės vadovas teisiÅ¡kai bÅ«tų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymÄ ir turėtų atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ Ä¯rodžius, kad sandorių, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas kildina padarytÄ Å¾alÄ , sudarymu iÅ¡ anksto bÅ«tų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalÄ nulemiančius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalÄ nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, jÄ nerÅ«pestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiÅ¡komis sÄ lygomis sandorio nebÅ«tų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastÄ veiklos praktikÄ , prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo rizikÄ .

Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės – komercinės rizikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).Kasacinio teismo taip pat yra nurodyta, kad vertinant bendrovės vadovo sudarytų sandorių teisėtumÄ , taikytina verslo sprendimo taisyklė – turi bÅ«ti atsižvelgiama, ar verslo sprendimas priimtas protingai įvertinus rizikÄ (ar prieÅ¡ sudarant sandorį ir priimant sprendimÄ buvo tinkamai surinkta ir įvertinta informacija) ir ar vadovas, priimdamas tokį sprendimÄ , galėjo protingai tikėti, kad toks sprendimas yra bendrovės naudai (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Esminis verslo sprendimo taisyklės požymis yra prezumpcija, kad darydamas verslo sprendimÄ vadovas veikė tinkamai informuotas, sÄ Å¾iningai tikėdamas, kad veiksmas buvo geriausiais bendrovės interesais. Jei ieÅ¡kovas neįrodo, kad vadovas veikė neinformuotas, nesÄ Å¾iningai, arba pažeisdamas lojalumo pareigÄ , teismai turi gerbti vadovo sprendimÄ , nebent sprendimas neturėjo jokio verslo požiÅ«riu racionalaus tikslo.

IeÅ¡kovui paneigus Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodinėjimo naÅ¡ta, kad sprendimas buvo visiÅ¡kai sÄ Å¾iningas ir skaidrus bendrovės atžvilgiu, pereina vadovui.Pagal bylos duomenis, tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Dotnuvos projektai“ 2008 m. rugsėjo 4 d. buvo sudaryta traktorius CASE IH (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ visa traktoriaus kaina 306 800 Lt (88 855,42 Eur) turėjo bÅ«ti sumokėta per 30 dienų po PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo ir perdavimo- priėmimo akto pasiraÅ¡ymo dienos (sutarties 3 punktas); traktoriaus perdavimo- priėmimo aktas buvo pasiraÅ¡ytas 2008 m. rugsėjo 4 d., o sÄ skaita-faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta 2008 m. rugsėjo 5 d.

Vadinasi, visa kaina už įsigytÄ traktorių turėjo bÅ«ti sumokėta 2008 m. spalio 5 d., tačiau kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, 9 267,84 Eur (32 000 Lt) buvo pervesti 2008 m. gruodžio 3 d. 2009 m. birželio 25 d. perdavimo- priėmimo aktu traktorius buvo grÄ Å¾intas pardavėjui UAB ,,Dotnuvos projektai“.     1 407,44 Eur (4 859 Lt) iÅ¡ 9 267,84 Eur dalinio mokėjimo už traktorių buvo grÄ Å¾inta į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , o likusi 7 860,40 Eur (27 140,40 Lt) suma atsakovo A.

P. raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu buvo pervesti į UAB ,,Dotnuvos agroservisas“ sÄ skaitÄ už prekes ir paslaugas.IÅ¡ UAB ,,Dotnuvos agroservisas“ 2008 m. spalio 13 d. iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad ŽŪK ,,LukÅ¡a“ už 7 860,40 Eur (27 140,40 Lt) sumÄ buvo įsigijusi purkÅ¡tukus, žiedÄ , taip pat buvo atlikta purkÅ¡tukų ir kuro siurblio diagnostika, į Å¡iÄ sÄ skaitÄ Ä¯trauktos ir atvykimo bei techninio aptarnavimo paslaugos kainos. IÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, kad buvo atlikti mokėjimai AB ,,Lietuvos draudimas“ , UAB ,,Festar“, UAB ,,Plungės Lytagra“, ŽŪKB ,,Pieno gėlė“.

Mokėjimo nurodymuose identifikuojant mokėjimÄ , nurodomas ŽŪK ,,LukÅ¡a“ juridinio asmens kodas, taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡ios prekės/paslaugos buvo įgytos ne ieÅ¡kovo naudai ar jos interesais.Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo pripažinti, kad verslo sprendimas sudaryti sandorius (įsigyti paminėtas prekes ar paslaugas), rezultate lėmusius ieÅ¡kovo nuostolius, verslo požiÅ«riu neturėjo jokio racionalaus tikslo ir prieÅ¡taravo bet kokiai verslo logikai.

Žemės Å«kio technikos įsigijimas ir tam tikrų iÅ¡laidų, susijusių su Å¡ia technika patyrimas (pvz., draudimo įmoka, tam tikros techninio aptarnavimo sÄ naudos), kitų prekių ir paslaugų įsigijimas, turint tikslÄ pradėti kooperatyvo veiklÄ vertintinas kaip pakankamai racionali, logiÅ¡ka ir pagrįsta verslo praktika, turint galvoje tendencijÄ smulkiems Å«kininkams vienyti pajėgumus ir veikiant kartu lengviau konkuruoti žemės Å«kio produkcijos gamybos bei realizavimo rinkoje. Aplinkybė, kad į kooperatyvÄ susivienijusių Å«kininkų tikslas liko neįgyvendintas dėl negautos finansinės paramos (byloje nėra įrodymų, kad kooperatyvas neturėjo jokio racionalaus pagrindo tokios paramos tikėtis), ir dėl to patirtos iÅ¡laidos nepasiteisino, o technikÄ , įsigytÄ sumokėjus avansines įmokas, teko grÄ Å¾inti, kartu patiriant tam tikrÄ nuostolį, nagrinėjamos bylos kontekste, vertintina kaip nesėkmingai įgyvendintas smulkaus verslo modelis, tačiau nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo atveju netaikytina verslo sprendimo sÄ Å¾iningo priėmimo prezumpcija.

Atitinkamai, atsakovo veiksmus, atliekant aptartus mokėjimus, nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtus.IÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, kad 2008 m. gruodžio 3 d. ieÅ¡kovas UAB ,,Agratekas“ pervedė 4 923,54 Eur (17 000 Lt) dalinį mokėjimÄ už savikrovę puspriekabę. 2009 m. liepos 24 d. UAB ,,Agratekas“ iÅ¡rašė ieÅ¡kovui kreditinę sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 167 506,90 Lt sumai, t. y. puspriekabė Stronga (duomenys neskelbtini), buvo grÄ Å¾inta UAB „Agratekas“, kÄ patvirtino ir liudytoju apklaustas buvęs Å¡ios įmonės vadovas. 4 923,54 Eur suma, sumokėta kaip dalinis mokėjimas, ieÅ¡kovui grÄ Å¾inta nebuvo, nes, kaip paaiÅ¡kino atsakovas, taip pat patvirtino liudytojas A.

A., Å¡i suma buvo užskaityta kaip nuomos mokestis už laikotarpį nuo puspriekabės įsigijimo iki jos grÄ Å¾inimo, be to, pasak A. A., puspriekabė dar buvo ir remontuojama (nors Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų į bylÄ nepateikta). Nors grÄ Å¾inant puspriekabę, kooperatyvo ,,LukÅ¡a“ sumokėtas avansinis mokėjimas ir nebuvo susigrÄ Å¾intas, įvertinant tai, kad puspriekabė kooperatyvo ,,LukÅ¡a“ dispozicijoje buvo daugiau negu pusę metų, sumokėto avanso įskaitymas kaip nuomos mokesčio (nors pripažintina, kad Å¡is veiksmas nebuvo tinkamai įformintas raÅ¡ytiniais Å¡alių susitariamais bei atspindėtas buhalterinėje apskaitoje), įmonės vadovo civilinės atsakomybės aspektu nevertintinas kaip neteisėtas veiksmas, kadangi, minėta, puspriekabė gana ilgÄ laikÄ buvo pas ieÅ¡kovÄ , pirkimo pardavimo sutartis buvo nutraukta dėl pirkėjo – ieÅ¡kovo kaltės, tad tikimybė, kad kilus teisminiam ginčui, ieÅ¡kovas bÅ«tų susigrÄ Å¾inęs Å¡iÄ Ä¯mokÄ , labai menka, kadangi prieÅ¡inga Å¡alis galėtų kelti netesybų, nuostolių atlyginimo ir kitus teisinės atsakomybės klausimus.

Tokioje situacijoje, viena vertus, puspriekabės, kaip ir traktoriaus įsigijimas, ketinant kooperavus pajėgumus ir gavus valstybės paramÄ , vykdyti žemės Å«kio veiklÄ , buvo racionalus ir logiÅ¡kas verslo sprendimas, kita vertus, Å¡iam projektui likus neįgyvendintam, sumokėto avanso įskaitymas kaip nuomos mokesčio, taip pat nėra aiÅ¡kiai nelogiÅ¡kas, nepagrįstas ir jokio racionalaus pagrindo neturintis sprendimas, dėl kurio atsakovui turėtų kilti civilinė atsakomybė.  Apibendrindama iÅ¡dėstytus faktinius bei teisnius argumentus, atsižvelgdama į įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo specifikÄ bei paminėtus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų apimtyje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde keliamas ir procesinių palÅ«kanų nepagrįsto nepriteisimo klausimas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų norma už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas buvo suformulavęs praÅ¡ymÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, tačiau teismas, priimdamas sprendimÄ , Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo neiÅ¡sprendė.

Konstatavus, kad pagrindas priteisti procesines palÅ«kanas egzistuoja, apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, jo rezoliucinę dalį papildo nuostata dėl palÅ«kanų priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Sprendimo rezoliucinę dalį papildyti taip : ,,Priteisti ieÅ¡kovui bankrutavusiam žemės Å«kio kooperatyvui ,,LukÅ¡a“ (juridinio asmens kodas 301541257) iÅ¡ atsakovo A.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 9990,59 Eur (devynių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt eurų ir 59 centų) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo“.             Teisėjai                                                    Rasa GudžiÅ«nienė                                                                 Dalia KačinskienėGintaras Pečiulis