d2d9ed4f-3cc6-49c8-8d68-b49097ee3135 · Regionų administracinis teismas

?N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. I-3302-320/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00557-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 9 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

J. skundÄ atsakovui Kauno apygardos teismui dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kėjas V. J. teismui paduotu skundu (b.l.5-17) prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-03-01 administracinį aktÄ Nr.(1-46)-E5-4494 (toliau- ir RaÅ¡tas), kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo pateikta pareiÅ¡kėjo 2018-02-01 praÅ¡ymu praÅ¡oma informacija, ir įpareigoti atsakovÄ pateikti iÅ¡samiÄ , pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turinį atitinkančiÄ informacijÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis 2018-02-01 praÅ¡ymu (toliau- ir PraÅ¡ymas) kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininkÄ Nerijų Meilutį, praÅ¡ydamas suteikti jam informacijÄ , reikalingÄ jo teisėms į nediskriminavimÄ , apsaugojimui nuo neteisėto persekiojimo apginti. RaÅ¡tu prašė atsakovo suteikti iÅ¡samiÄ , konkrečiÄ informacijÄ , raÅ¡tu atskirai atsakant į kiekvienÄ iÅ¡ 49 punktuose suformuluotų klausimų. Atsakovas RaÅ¡tu nepagrįstai atsisakė atsakyti į kiekvienÄ PraÅ¡ymo punktÄ atskirai, nepagrįstai atsisakė pateikti PraÅ¡ymo 2 ir 3 punktuose nurodytÄ informacijÄ , nepagrįstai atsisakė šį atsisakymÄ pagrįsti teisės aktais.

Teigė, kad RaÅ¡tu praÅ¡ytos informacijos E. Gražio 2015-11-04 raÅ¡te Nr.E2-17460 nėra. Atsakovas taip pat nepateikė informacijos, kurio skyriaus pirmininko patarėjo kompetencijai priklausė skyriaus pirmininko pavedimo vykdymas, nepateikė Å¡io asmens pareiginės instrukcijos, kuri reikalinga ir jo galimam patraukimui baudžiamojon ar civilinėn atsakomybėn už pareiÅ¡kėjo diskriminavimÄ . Pažymėjo, kad E. Gražio 2015-11-04 raÅ¡tas Nr.E2-17460 tiesiogiai liečia pareiÅ¡kėjo konstitucines teises.

Atsakovas nepagrįstai atsisakė pateikti raÅ¡to originalÄ susipažinimui, leisti darytis jo kopijas, nes dokumentai skirtingose vietose gali skirtis. Atsakovas atvirai diskriminuoja pareiÅ¡kėjÄ prieÅ¡ jo valiÄ , versdamas kopijos vykti į Panevėžį, kai tuo tarpu E. Gražys reikalavo teisėjais įdarbintų asmenų net į teismo posėdžius Panevėžyje neÅ¡aukti, o teismo pirmininkas tokį E. Gražio reikalavimÄ palaikė. Tuo atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau- ir Konstitucija)5, 6, 25, 29, 30, 33 straipsnius, Administravimo teismuose nuostatų 13.2 punktÄ , Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , 5 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, gero administravimo principÄ , Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymÄ , Teismų įstatymo 103 straipsnį, Vyriausybės nutarimo dėl asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose taisyklių patvirtinimo nuostatas.

Atsakovas savo atsiliepimu teismui su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2018-02-02 Kauno apygardos teisme buvo gautas V. J. 2018-02-01 praÅ¡ymas dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Evaldo Gražio 2015-11-04 raÅ¡to Nr.(1.46).-E2-1460 „Dėl baudžiamosios bylos Nr.I-23-749/2015“ ( toliau- ir 2015 m. raÅ¡tas) parengimo, pasiraÅ¡ymo, iÅ¡siuntimo, kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė įvertinti pirmiau nurodyto raÅ¡to teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pateikti raÅ¡to rengėjos- Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėjos J.

J. pareigybės apraÅ¡ymo, galiojusio raÅ¡to parengimo metu, kopijÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas dėl 2015 m. raÅ¡to į atsakovÄ kreipėsi ne pirmÄ kartÄ , jam jau buvo teikti iÅ¡samÅ«s atsakymai. Skundžiamu RaÅ¡tu Kauno apygardos teismo pirmininkas pareiÅ¡kėjui iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kino, kad 2015 m. raÅ¡tas yra organizacinio pobÅ«džio, priimtas rÅ«pinantis tinkamu darbo Baudžiamųjų bylų skyriuje organizavimu, todėl parengtas neperžengiant už tai atsakingo Å¡io skyriaus pirmininko kompetencijos ribų, taip pat pareiÅ¡kėjui nurodyta ir tai, kad minėtas raÅ¡tas buvo praÅ¡ymas baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui, kuris savaime nesukelia teisinių pasekmių, kadangi procesinius sprendimus, t. y. sprendimÄ dėl liudytojų apklausos priėmė bylÄ nagrinėjantis teismas; pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais byloje, turėtų juos nustatyta tvarka apskųsti arba pats reikÅ¡ti praÅ¡ymus, susijusius su baudžiamosios bylos nagrinėjimo tvarka.

Skundas atmestinas. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme 2014 metais pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje kaltinamuoju buvo V. J., ir kuri baigta nagrinėti, priimant 2016-06-21 nuosprendį (baudžiamoji byla Nr.I-14-749/2016), (toliau- ir Baudžiamoji byla). 2015-11-04 raÅ¡tu Nr.(1.46)-E2-17460 „Dėl baudžiamosios bylos Nr.I-23-749/2015“, adresuotu l. e. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pareigas Vytautui KrikščiÅ«nui, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys prašė sudaryti galimybę Baudžiamojoje byloje nukentėjusiais pripažintus teisėjus Kęstutį Dargužį ir SvetlanÄ Jurgaitienę teisiamajame posėdyje apklausti nuotoliniu bÅ«du pasinaudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, iÅ¡dėstė tokio Å¡iame raÅ¡te pateikto praÅ¡ymo argumentus (b.l.33). 2015 m. raÅ¡tas vertintinas kaip praÅ¡ymas baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui dėl nukentėjusiais pripažintų asmenų apklausos bÅ«do teisiamajame posėdyje.

V. J. 2018-02-01 pateikė praÅ¡ymÄ Kauno apygardos teismo pirmininkui Nerijui Meilučiui (b.l.18-20), kuriuo prašė galiojančių teisės aktų nuostatų pagrindu atlikti veiksmus, suteikti iÅ¡samiÄ , konkrečiÄ informacijÄ - atskirame akte raÅ¡tu atskirai pagal kiekvieno punkto turinį atsakant į kiekvienÄ iÅ¡ raÅ¡te suformuluotų 49 punktų, susijusių su 2015 m. raÅ¡to parengimu, pasiraÅ¡ymu, atspausdinimu, iÅ¡siuntimu, saugojimu, prašė pateikti Å¡iuos veiksmus atlikusių asmenų pareigybių apraÅ¡ymus, kėlė klausimus dėl 2015 m. raÅ¡tÄ pasiraÅ¡iusio asmens paraÅ¡o tikrumo, įgaliojimų šį raÅ¡tÄ pasiraÅ¡yti, raÅ¡te iÅ¡dėstytų duomenų Å¡altinių bei pagrįstumo, prašė leisti susipažinti su Å¡io raÅ¡to originalu, daryti jo kopijas, fotografuoti, taip pat teikė klausimus dėl BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teisėjo Vytauto KrikščiÅ«no veiksmų, gavus 2015 m. raÅ¡tÄ .

Kauno apygardos teismo pirmininkas, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymÄ , nagrinėjamojoje byloje skundžiamu 2018-03-01 raÅ¡tu Nr.(1-46)-E5-4494 (b.l.21-22) atkreipė pareiÅ¡kėjo dėmesį į tai, kad jau 2015-11-18 raÅ¡tu Nr. (1.46).-E2-18309 pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡samiai nurodyta ir teisės aktais pagrįsta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus (toliau- ir Baudžiamųjų bylų skyrius) pirmininko kompetencija; 2015-11-18 raÅ¡te Nr. (1.46).-E2-18309 bei 2016-01-27 raÅ¡te Nr. (1.46).-E2-1319 teismo pirmininkas jau yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , jog 2015 m. raÅ¡to parengimas buvo nulemtas siekio užtikrinti sklandų skyriaus darbo organizavimÄ ir iÅ¡vengti nukentėjusiais pripažintų teisėjų atitraukimo nuo tarnybinių funkcijų vykdymo (paskirtų teisiamųjų posėdžių) dėl vykimo į kitoje vietovėje vyksiantį teisiamÄ jį posėdį.

Kauno apygardos teismo pirmininkas ne kartÄ yra atkreipęs pareiÅ¡kėjo dėmesį, kad 2015 m. raÅ¡tu į laikinai einantį Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pareigas ir taip pat į BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusį teisėjÄ VytautÄ KrikščiÅ«nÄ buvo kreiptasi ne su reikalavimu, tačiau su praÅ¡ymu dėl galimybės apklausti nukentėjusiais baudžiamojoje byloje pripažintus Kauno apygardos teismo teisėjus nuotoliniu bÅ«du, procesinį sprendimÄ nukentėjusiųjų apklausos bÅ«do bei tvarkos priėmė baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teisėjas V.KrikščiÅ«nas. 2015 m. raÅ¡tas buvo adresuotas V.KrikščiÅ«nui ir kaip BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusiam teisėjui, ir kaip tuo metu ėjusiam teismo pirmininko pareigas, nes teismo pirmininko kompetencijai priklauso spręsti organizacinius- techninius klausimus, susijusius apklausos nuotoliniu bÅ«du organizavimu ir įgyvendinimu, tam reikalingų techninių priemonių užtikrinimu.

Atsakovas skundžiamame RaÅ¡te taip pat nurodė, jog informacija, kas RaÅ¡tÄ pasirašė bei jį parengė, aiÅ¡kiai nurodyta pačiame raÅ¡te, iÅ¡aiÅ¡kino RaÅ¡tÄ parengusios Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėjos jos pareigybės apraÅ¡ymu priskirtas funkcijas bei kompetencijÄ , nurodė, kur saugomas 2015 m. raÅ¡to originalas, iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjo teisę susipažinti su Baudžiamosios bylos medžiaga, pažymėjo, kad pasiraÅ¡ydamas 2015 m. raÅ¡tÄ Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas veikė savo kaip vidinį teismo administravimÄ Ä¯gyvendinančio ir už sklandaus Baudžiamųjų skyriaus darbo užtikrinimÄ atsakingo administravimo teismuose subjekto, kompetencijos ribose, nurodė, jog į klausimus, kaip buvo iÅ¡spręstas 2015 m. raÅ¡te suformuluotas praÅ¡ymas Panevėžio miesto apylinkės teismui, Kauno apygardos teismas nėra įgaliotas atsakyti, nes Å¡is praÅ¡ymas iÅ¡spręstas Panevėžio miesto apylinkės teismo Baudžiamojoje byloje 2015-11-04 priimta nutartimi.

Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės siekė gauti tam tikrÄ informacijÄ , įvertinti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko veiksmus, pasiraÅ¡ant 2015 m. raÅ¡tÄ , susipažinti su 2015 m. raÅ¡to originalu, todėl nagrinėjamojoje byloje kilusiam ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Ä®statymas), Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAÄ®) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas žmogui neturi bÅ«ti kliudoma gauti ir skleisti informacijÄ (2 dalis); laisvė gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymo, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (3 dalis). Ä®statymas yra specialus teisės aktas, kurio paskirtis yra nurodytos konstitucinės teisės į informacijos gavimÄ iÅ¡ specialių subjektų – valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų – užtikrinimas.

Å io Ä®statymo 1, 4 straipsniai taip pat garantuoja asmenims teisę gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informacijÄ asmenims. Tai reiÅ¡kia, kad Ä®statymo nuostatos yra vienodai privalomos tiek atitinkamos informacijos praÅ¡ytojui (pareiÅ¡kėjui), tiek jos valdytojui (atsakovui) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1985-2012).

Ä®statymo 6 straipsnyje nustatyti principai, kuriais privalo vadovautis įstaigos, teikdamos informacijÄ . IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teikiamai informacijai taikomas reikalavimas, jog ji bÅ«tų pateikiama visa, teiktina pagal teisės aktus ir atitinkanti praÅ¡ymo turinį (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1048-502/2015). Kita vertus, pažymėtina, kad informacijos laisvė nėra absoliuti, todėl siekiant įgyvendinti teisę į informacijÄ , negali bÅ«ti sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrÄ .

Be to, ir VAÄ® 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kaip vienÄ iÅ¡ administracinių paslaugų rÅ«Å¡ių, numato įstatymų nustatytos vieÅ¡ojo administravimo subjekto informacijos teikimÄ asmenims. Taisyklėse detalizuojama informacijos teikimo procedÅ«ra (LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63–1446/2012, 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-334/2013 ir kt.). VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam aktui, o bÅ«tent, kad jis turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas individualiame administraciniame akte aiÅ¡kiai nurodyti jo apskundimo tvarkÄ .

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nurodytos nuostatos individualiam administraciniam aktui kelia reikalavimÄ jį motyvuoti. Tačiau LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, jog kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VAÄ® 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, - t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).

Ä®vertinęs atsakovo RaÅ¡tu pateiktÄ atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymÄ , teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio informacijos pareiÅ¡kėjas prašė, atsakovas pagal savo kompetencijos ribas ir galimybes iÅ¡samiai ir laiku jÄ pateikė pareiÅ¡kėjui: nurodė 2015 m. raÅ¡tÄ pasiraÅ¡iusio asmens kompetencijos ribas ir jas pagrindžiančius teisės aktus, Å¡io raÅ¡to parengimo tikslÄ , 2015 m. raÅ¡tÄ parengusios Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėjos kompetencijÄ bei jÄ pagrindžiantį teisinį reglamentavimÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo leisti susipažinti su 2015 m. raÅ¡to originalu, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta anksčiau, minėtas raÅ¡tas buvo procedÅ«rinio pobÅ«džio praÅ¡ymas tuo metu nagrinėtoje Baudžiamojoje byloje, todėl laikytinas Baudžiamosios bylos sudėtine dalimi, o susipažinti su Baudžiamosios bylos medžiaga pareiÅ¡kėjas turėjo teisę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) nustatyta tvarka, kÄ atsakovas pagrįstai nurodė RaÅ¡te.

Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo įvertinti 2015 m. raÅ¡to teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad RaÅ¡tu buvo iÅ¡samiai nurodyti ir teisės aktais pagrįsti šį raÅ¡tÄ pasiraÅ¡iusio asmens kompetencija bei teikiamo raÅ¡to pobÅ«dis ir tikslai, nurodytos jo suraÅ¡ymo aplinkybės, t.y. RaÅ¡tu tinkamai atsakyta į šį pareiÅ¡kėjo keltÄ klausimÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad spręsti dėl 2015 m. raÅ¡te iÅ¡dėstyto praÅ¡ymo pagrįstumo (nukentėjusiųjų apklausos bÅ«do) buvo priskirtina BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui, kas pagrįstai buvo nurodyta RaÅ¡te, pažymėjus, jog Å¡iuo klausimu Baudžiamojoje byloje buvo priimta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-04 nutartis.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ir tuo, kad pagal jo praÅ¡ymÄ nebuvo pateikti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko bei jo patarėjos pareigybės apraÅ¡ymai (pareiÅ¡kėjo įvardinti kaip pareiginės instrukcijos). Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad institucijos privalo teikti pareiÅ¡kėjams dokumentus, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Tačiau Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad Ä®statymas netaikomas dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta vieÅ¡oji funkcija, iÅ¡skyrus informacijÄ apie darbuotojų darbo užmokestį.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau- ir Teismų įstatymas) 12 skyriaus, reglamentuojančio administravimÄ teismuose, 102 straipsnio 1 dalis nustato, kad administravimÄ teismuose sudaro teismo pareigÅ«nų organizacinė veikla (vidinis teismo administravimas) <...>. Pagal Teismų įstatymo 103 straipsnio 1 dalį, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas yra teismo pareigÅ«nai, kurie Å¡io ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka vadovauja teismo organizaciniam darbui, teismo skyriaus pirmininko kompetencija įtvirtinta Å¡io straipsnio 3 dalyje.

Pagal Teismų įstatymo 103 straipsnio 5 dalį, teismo pirmininkas jam priskirtas administravimo funkcijas atlieka asmeniÅ¡kai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti teismo pirmininko pavaduotojui (pavaduotojams), skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams. Taigi, teismo skyriaus pirmininko kompetencija, funkcijos apibrėžtos ne pareigybės apraÅ¡ymu, o įstatymu bei teismo pirmininko teisės aktų nustatyta tvarka įformintais pavedimais, todėl nesant tokio pareigybės apraÅ¡ymo, jo pareiÅ¡kėjui pateikti atsakovas neturėjo galimybės. Pagal Teismų įstatymo 106 straipsnio 2, 3 dalis, teismo administracijai vadovauja teismo kancleris, kuriam, be kitų, priskirta ir funkcija tvirtinti pareigybių sÄ raÅ¡Ä ir pareigybių apraÅ¡ymus.

Remiantis nurodytuoju teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės tarnautojo, dirbančio teisme, (ginčo atveju- skyriaus pirmininko patarėjos) pareigybės aprašymo tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija, o yra vidinio administravimo funkcija, todėl Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėjos pareigybės aprašymas pareiškėjui neprivalėjo būti teikiamas, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

RaÅ¡tu atsakovas pagrįstai atsisakė vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytus Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo V.KrikščiÅ«no, nagrinėjusio BaudžiamÄ jÄ bylÄ , veiksmus, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas Konstitucijos 109 straipsnyje bei Teismų įstatymo 2 ir 3 straipsniuose įtvirtintas teisėjų ir teismų, vykdančių teisingumÄ , nepriklausomumo principas. Kokie procesiniai sprendimai buvo priimti Baudžiamojoje byloje, pareiÅ¡kėjas, kaip proceso dalyvis, turi teisę sužinoti, susipažindamas su iÅ¡nagrinėtos Baudžiamosios bylos medžiaga, o visi nesutikimai su baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio (iÅ¡nagrinėjusio) teismo priimtais procesiniais sprendimais gali bÅ«ti pareikÅ¡ti tik BPK nustatyta tvarka bei terminais.

Skundžiamas RaÅ¡tas pasiraÅ¡ytas kompetentingo pareigÅ«no, juo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ buvo atsakyta nepažeidžiant Taisyklių 25 punkte nustatyto termino. Nors jame nenurodyta apskundimo tvarka, kaip to reikalauja VAÄ® 8 straipsnio 2 dalis, Å¡is pažeidimas nėra esminis, nes tai nesutrukdė pareiÅ¡kėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybÄ ir RaÅ¡tÄ teisės aktų nustatytais terminais bei tvarka apskųsti teismui. RaÅ¡to formos ir turinio analizė duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad juo buvo iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai bei motyvuotai atsakyta į pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme pateiktus klausimus, jokių esminių pažeidimų, kurie galėjo pažeisti pareiÅ¡kėjo teises, taip pat ir Konstitucijos, aukščiau nurodytų bei visų kitų pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡vardintų teisės aktų nuostatas, nenustatyta.

Nors pareiÅ¡kėjas PraÅ¡yme prašė į kiekvienÄ iÅ¡ 49 suformuluotų klausimų atsakyti atskirai, teismas pažymi, kad atsakovas pagal aukščiau nurodytÄ jį teisinį reglamentavimÄ tokios pareigos neturi. Kaip minėta, RaÅ¡tu buvo iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir motyvuotai atsakyta į praÅ¡ymo esmę, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie iÅ¡ pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme suformuluotų klausimų savo esme buvo tapatÅ«s, kai kurie susiję tik su praÅ¡yme iÅ¡vardintų asmenų subjektyviu aplinkybių vertinimu ar nėra priskirti atsakovo kompetencijai, tuo labiau, kad į pareiÅ¡kėjo PraÅ¡yme iÅ¡vardintų klausimų esmę atsakovas jau buvo atsakęs anksčiau, t.y. 2015-11-18 raÅ¡tu Nr. (1.46).-E2-18309 bei 2016-01-27 raÅ¡tu Nr. (1.46).-E2-1319 (b.l.34-35, 73-74).

Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , teismas nenustatė jokių pagrindų, kurie leistų panaikinti skundžiamÄ atsakovo RaÅ¡tÄ . Dėl to nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ - įpareigoti atsakovÄ pateikti iÅ¡samiÄ , pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymo turinį atitinkančiÄ informacijÄ . Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas kaip nepagrįstas atmestinas pilna apimtimi (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Likusieji pareiÅ¡kėjo skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, dalis jų logiÅ¡kai nesuprantami, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos žmogaus teisių teismas suformavo praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovui Kauno apygardos teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėjos Nijolė Čekanauskienė Irena Varžinskienė Dalytė Zlatkuvienė