d2d97826-3cdc-4b74-9c3f-660c94093ae2 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-110-368/2015 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03022-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 32.1; 121.21 (S)                                                                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 23 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J. M. ir trečiojo asmens S. M. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-103-721/2014, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės Z.

J. ieÅ¡kinį atsakovams J. M., V. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, S. M., K. V. J., A. J. dėl kelio servituto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Z. J. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti antžeminėms transporto priemonėms (žemės Å«kio technika), varyti galvijus per žemės sklypus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius atsakovams V.

B., J. M., tretiesiems asmenims V. K. J. ir A. J. iki jai ir jos sutuoktiniui A. J. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), Telšių apskrities viršininko 2006-02-07 įsakymu Nr. P1-Ž-276 suprojektuotu keliu ( plane pažymėtu III-88-6 ,,S“), ruože nuo (duomenys neskelbtini) kelio, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji su sutuoktiniu 2000, 2010 metais nuosavybėn įsigijo minėtus žemės sklypus, tačiau privažiavimo kelias iki sklypų per gretimus atsakovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypus nebuvo pažymėtas ir jie neturi galimybės patekti į savo žemės sklypus kitaip, nei per šių asmenų sklypus.

Teigė, kad anksčiau į savo žemės sklypus patekdavo atsakovės J. M. (faktiÅ¡kai valdomame S. M.) žemės sklype nuo jų sodybos esančiu 6 m pločio keliu (bandotakiu), kuris nėra įformintas jokiuose žemės sklypo įteisinimo dokumentuose. Tačiau, nuo 2011 metų atsakovės sÅ«nus susiaurino keliÄ vietomis net iki 2,5 m apardamas jį iÅ¡ abiejų pusių, ieÅ¡kovei nebeliko galimybės patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ turima žemės Å«kio technika, nes sėjamosios plotis tarp ratų yra 3 m, o kultivatoriaus – net 7 m.

Pažymėjo, kad dėl tokių atsakovės veiksmų ji kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, tačiau atsakovai, kviesti į posėdžius dėl susidariusios konfliktinės situacijos, neatvyko. Tvirtina, kad 2013 metais susipažinusi su Telšių apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, pamatė, jog jame dabartinėje ginčo vietoje buvo numatytas kelias (lauko kelio plane pažymėtas III-88-6 ,,S“) ruože nuo (duomenys neskelbtini) kelio iki jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kuris leistų jai privažiuoti prie savo žemės sklypų.

Mano, kad nenustačius servituto, bÅ«tų neįmanoma tinkamai naudoti jai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pagal paskirtį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nustatė Z. J. 0,51 ha ploto, 0,85 km ilgio ir 6 m kelio juostos pločio kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti žemės Å«kio technikai, kitoms transporto priemonėms per žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006-02-07 įsakymu Nr. P1-Ž-276 patvirtintÄ projektÄ (plane pažymėto III-88-6 „S“) ruože nuo (duomenys neskelbtini) kelio.

Priteisė iš atsakovų ieškovei po 572 Lt bylinėjimosi išlaidų ir po 52,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Nurodė, kad Telšių apskrities viršininko 2006 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. P1-Ž-276 „Dėl Mažeikių rajono kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymų 2006 m. rengimo“ buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško, vandens telkinių planas.

Å io plano duomenimis, ginčo kelias buvo numatytas kaip lauko kelias. Pagal kelių sÄ vadÄ , patvirtintÄ TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-04-08 aktu Nr. 46, ginčo kelias pažymėtas numeriu 89, jam suteiktas kelio numeris: III-88-6, jis įvardytas lauko keliu, jo numatytas plotas 0,51 ha, kelio ilgis – 0,85 ha, kelio juostos plotis – 6 metrai. Nustatė, kad teritorijų planavimo dokumentuose Å¡is kelias įbraižytas, ir Å¡iuo keliu numatytas privažiavimas prie ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, o atsakovų žemės sklypų įteisinimo planuose – neįbraižytas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė į nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus patekdavo iÅ¡važinėtu keliuku (bandokeliu), skiriančiu į dvi dalis atsakovės žemės sklypÄ , tačiau S. M. pradėjus keliÄ siaurinti, ieÅ¡kovei neliko galimybės žemės Å«kio technika privažiuoti prie savo žemės sklypų. IeÅ¡kovei nepavykus susitarti su atsakovais dėl kelio servituto nustatymo ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui neįmanoma normaliomis sÄ naudomis naudoti nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pagal paskirtį.

Pabrėžė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ytas nustatyti servituto kelias iki ieÅ¡kovės žemės sklypų yra numatytas kaip lauko kelias ir pagal pasiÅ«lytÄ projektas racionalesnis, ir servituto nustatymas daug nesuvaržys atsakovų, trečiųjų asmenų nuosavybės teisės, kadangi kelias bÅ«tų sklypų pakraÅ¡tyje lygiagrečiai jų kraÅ¡tinėms, taip iÅ¡saugant visų žemės sklypų vientisumÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Skųsdami Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ , apeliantai (atsakovė) J.

M. ir trečiasis asmuo S. M. praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės interesus, nes 24 arais sumažėjo jos žemės plotas. Mano, kad servitutas yra nebÅ«tinas. Apeliantų vertinimu, teismas negalėjo remtis TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2006 m. vasario 7 d. įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas žemės planas, ir TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-04-08 aktu Nr. 46, kuriame pažymėtas ginčo kelias ir jam suteiktas kelio numeris, kadangi žemės sklypų savininkai nežinojo apie Å¡iuos dokumentus ir jų negalėjo skųsti.

Atsiliepdama į apeliantų apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė Z. J. praÅ¡o skundÄ atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad taikiai nepavyko iÅ¡spręsti ginčo dėl servituto nustatymo, o naudojimasis ankstesniu keliu tapo nebeįmanomas.Atsiliepdama į apeliantų apeliacinį skundÄ , trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o skundÄ atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodo, kad teismo nustatytas kelio servitutas neatima nuosavybės teisių į žemės sklypÄ , o tik suteikia teisę kitiems asmenims naudotis žemės sklypo nustatyta dalimi. Tvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantė kategoriÅ¡kai atsisakė nustatyti kelio servitutÄ ir savo servituto projekto nesiÅ«lė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Apeliantų atsakovės J. M. ir trečiojo asmens S. M. apeliacinis skundas netenkintinas. Servituto teisė – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamÄ naudojimÄ .

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugÄ , kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Taigi servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai bÅ«tinas. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklauso žemės Å«kio paskirties žemės sklypai, ir ieÅ¡kovė į žemės sklypus patekdavo per atsakovės žemės sklypÄ , naudodama keliukÄ (bandotakį), kuris nebuvo fiksuotas žemės sklypo įteisinimo dokumentuose.

Byloje nustatyta, kad kelias atsakovės žemės sklype buvo suartas, nes buvo dirbama žemė Å¡alia Å¡io kelio ir ieÅ¡kovei nebeliko objektyvių galimybių su turima žemės Å«kio technika patekti į nuosavybės teise priklausančius žemės Å«kio paskirties žemės sklypus.Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl servituto nustatymo, iÅ¡ pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad kelis kartus kvietė ginčo Å¡alis ir siÅ«lė taikiai susitarti dėl ieÅ¡kovės galimybių pateikti prie jos valdomų žemės sklypų, tačiau atsakovai neatvyko į pirmÄ posėdį, o antrojo posėdžio metu Å¡alys nesusitarė (1 tomas, 154, 158, 2 tomas, 130 b. l.).

Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis).Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui duomenis, patvirtinančius aplinkybes, kad Telšių apskrities viršininko 2006 m. vasario 7 d.

įsakymu patvirtino valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių planÄ , ir jame buvo numatytas lauko kelias, kuris pagal kelių sÄ vadÄ buvo pažymėtas keliu numeriu ir Å¡is kelias įvardytas lauko keliu, plotas 0,51 ha, ilgis – 0,85 ha, kelio juostos plotis – 6 m. Taigi nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentuose buvo pažymėtas kelias ir privažiavimas prie ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomų sklypų. Akivaizdu, kad kelias jau buvo suplanuotas ir Å¡io servituto nustatymas mažiausiai riboja tarnaujančiųjų daiktų savininkų teises.Pirmosios instancijos teismas nustatydamas kelio servitutÄ rėmėsi ne tik prieÅ¡ tai minėtomis aplinkybėmis, tačiau ir tuo, kad servitutinis kelias yra žymiai racionalesnis, nedalija atsakovų, trečiųjų asmenų sklypų į dalis, o nustatytas pagal sklypo ribas, t. y. mažiau varžo žemės sklypų savininkų nuosavybės teises.

Apeliantai skunde neginčija prieÅ¡ tai minėtų aplinkybių, o iÅ¡ esmės kelia įrodymų vertinimo klausimÄ ir teigia, jog teismas negalėjo remtis tam tikrais byloje esančiai duomenimis. Kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Taigi teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ bei įvertinti jo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantai skunde kelia servituto atlygintinumo klausimÄ , pažymi, jog tuo atveju, kai servituto atlygintinumo klausimas nebuvo sprendžiamas nustatant servitutÄ , Å¡is klausimas gali bÅ«ti keliamas įgyvendinant servitutÄ , t. y. tarnaujančiojo daikto savininkas (savininkai) neprarado teisės reikalauti kompensacijos arba Å¡i jo (jų) teisė gali bÅ«ti įgyvendinta Å¡alių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, Å¡ios bylos kontekste neturi teisinės reikÅ¡mės.Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                Egidijus Mockevičius Teisėjai                                                                                                                         Rasa BartaÅ¡ienė     Vilija Valantienė