2023-11-22 Nr. AB-21048-3-62-3-00234-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1085-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00234-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų M. A. ir Z. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (valstybės įmonės Valstybės žemės fondas teisių ir pareigų perėmėjas), Z. S. ir M. A.) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginanti viešąjį interesą (toliau – ir Prokuroras, pareiškėjas), su pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“; 2) NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

2. Pareiškime nurodė, kad skundžiamais administraciniais aktais patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kadastrinių matavimų duomenys yra neteisingi, o tai lėmė neteisingas Žemės sklypo specialiąsias sąlygas ir naudojimo būdą, galimybę Žemės sklypo savininkui naudoti žemės sklypą.

3. NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo suprojektuotas Žemės sklypas (projektinis Nr. 1065), kurio naudojimo paskirtis nurodyta – kita, būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, taip pat Žemės sklypui buvo numatyta XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga. Vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos konkretus plotas žemėtvarkos projekte nenurodytas, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.4 papunkčiu, plotas nustatomas (apskaičiuojamas) atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus.

4. Nurodė, kad matininkė I. R. 2015 m. vasario 9 d. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus; 2015 m. gegužės 28 d. parengė Žemės sklypo planą M 1:500, kuriame nurodė, kad žemės sklypui nustatyta 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“. Matininkės parengtos 2015 m. birželio 26 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos Kadastro duomenų formoje taip pat nurodyta, kad Žemės sklypui nustatyta 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“.

5. NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis pagal parengtą 2015 m. birželio 26 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

6. NŽT priėmė 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7S-311-(14.7.3.) ir sprendimą Nr. 7S-310-(14.7.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam bendros nuosavybės teise 0,1012 ha ploto žemės sklypą.

7. NŽT nagrinėjant M. A. 2019 m. kovo 15 d. skundą, kilo abejonių dėl valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės I. R. 2015 m. birželio 26 d. parengtos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų teisingumo.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 5.1.3 papunktyje nurodyta, kad vietovėse, kuriose vidutinis pakrantės nuolydžio kampas yra 10° ir didesnis, paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos nustatomos 25 metrų atstumu nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje).

9. Nurodė, jog NŽT pripažino, kad matininkės 2015 m. vasario 9 d. paženklinimo akte ir atitinkamai parengtoje 2015 m. birželio 26 d. kadastro byloje nurodyti duomenys, ginčo atveju specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, neatitinka Tvarkos aprašo reikalavimų, nes nenustatytas pakrantės apsaugos juostos plotas.

10. Pažymėjo, kad matininkė I. R. 2019 m. gegužės 2 d. parengė naują Žemės sklypo planą M 1:500 ir nurodė, jog Žemės sklypui nustatyta ir 0,0201 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“ ir 0,0008 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „VI – Elektros linijų apsaugos zonos“. Patikslinto Žemės sklypo plano grafinėje dalyje matininkė I. R. nurodė punktyrine linija, kuriai sklypo daliai yra nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“. Tie patys duomenys nurodyti ir matininkės I. R. parengtoje Žemės sklypo kadastro duomenų formoje.

11. Skundžiamu NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal 2019 m. gegužės 2 d. parengtus Žemės sklypo kadastro duomenis.

12. Nurodė, jog NŽT specialistai 2021 m. gegužės 12 d. atliko Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-311-(14.7.141.) nurodė, jog pagal Žemės sklype esančius Nevėžio upės šlaitų polinkio kampus, vakarinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 25 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės kranto linijos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje nėra paviršinio vandens telkinio šlaito ir paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra didesnis nei 10 laipsnių, o rytinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 10 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės šlaito briaunos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje esantis paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra 7–8 laipsnių.

13. NŽT 2021 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 7SD-3637-(14.7.104.) „Dėl faktinių duomenų patikrinimo“ informavo Žemės sklypo savininką apie 2021 m. gegužės 12 d. Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes ir kreipėsi į Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusią matininkę I. R. dėl minėtame patikrinimo akte nurodytų aplinkybių pašalinimo administracine tvarka. Matininkė I. R. 2021 m. birželio 11 d. pateikė atsakymą ir nurodė, kad neturi galimybių atlikti pakartotinių Žemės sklypo kadastrinių matavimų, kadangi nebedirba įmonėje, kurios veikla būtų susijusi su žemės sklypų kadastriniais matavimais.

14. NŽT 2021 m. rugpjūčio 31 d. gavo A. G., atstovaujančio Žemės sklypo savininkui Z. S., skundą, jog Z. S. prieštarauja vykdomoms administracinėms procedūroms Žemės sklype.

15. NŽT 2022 m. sausio 21 d. raštu Nr. 1SD-174-(10.7 E.) prokuratūrai pateikė atsakymą ir dokumentus, informuodama, kad NŽT neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, taip pat būti pareiškėja ar ieškove bylose dėl savo priimtų administracinių aktų panaikinimo.

16. Pažymėjo, jog administracine tvarka Žemės sklype padaryti pažeidimai atliekant kadastrinius matavimus nebuvo pašalinti, todėl nagrinėjamu atveju, prokuratūroje gavus NŽT 2022 m. sausio 21 d. raštą Nr. 1SD-174-(10.7 E.), atsirado pagrindas prokuratūrai viešojo intereso gynimo tvarka imtis priemonių viešajam interesui ginti, 2022 m. sausio 26 d. kreipiantis su pareiškimu į teismą dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo.

17. Atsakovas atsiliepime į Prokuroro pareiškimą su juo sutiko ir prašė jį tenkinti.

18. Atsiliepime nurodė, kad skundžiamais sprendimais buvo patvirtinti neteisingi Žemės sklypo kadastro duomenys.

19. Pažymėjo, jog skundžiamu NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys pagal matininkės I. R. 2015 m. birželio 26 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypui buvo nustatyta 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“.

20. NŽT specialistai, 2019 m. balandžio 12 d. atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-267-(14.7.141.) nurodė, kad Nevėžio upei yra taikytina ir 25 metrų pločio pakrantės apsaugos juosta nuo upės kranto linijos. Matininkė pažeidė Tvarkos aprašo 8 punktą, nes nenustatė teritorijos, kuriai taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“.

21. Nurodė, kad NŽT specialistai, 2021 m. gegužės 12 d. atlikę Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-311-(14.7.141.) pažymėjo, jog vakarinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 25 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės kranto linijos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje nėra paviršinio vandens telkinio šlaito ir paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra didesnis nei 10 laipsnių, ir rytinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 10 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės šlaito briaunos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje esantis paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra tarp 7 ir 8 laipsnių.

22. Atkreipė dėmesį, jog Žemės sklypo kadastrinius matavimus 2019 m. gegužės 2 d. pakartotinai atlikusi matininkė I. R. neteisingai, nuo Nevėžio upės pakrantės linijos, nustatė pakrantės apsaugos juostos plotą. NŽT 2021-05-31 raštu Nr. 7SD-4064-(14.7.104.) „Dėl kadastro duomenų patikslinimo“ kreipėsi į Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusią matininkę I. R. dėl nurodytos klaidos taisymo administracine tvarka, tačiau matininkė I. R. neturėjo galimybės ištaisyti klaidos, kadangi nebedirbo įmonėje, kurios veikla būtų susijusi su žemės sklypų kadastriniais matavimais.

23. Pažymėjo, jog NŽT negali būti pareiškėja bylose dėl savo priimtų administracinių aktų panaikinimo. Be to, teisės aktuose nėra numatytos galimybės NŽT pakeisti (taip pat panaikinti) privatiems asmenims priklausančių nekilnojamųjų daiktų nustatytus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastro duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo dokumentai gali būti valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas arba teismo sprendimas, nutartis, nutarimas ar nuosprendis. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys savininko prašymu gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu, t. y. administracine tvarka, tik tada, jei nekilnojamojo daikto savininkas sutinka su patikslintais kadastro duomenimis. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.

24. Nurodė, jog NŽT negali be Žemės sklypo savininko sutikimo / prašymo tikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenų.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) nurodė, kad sutinka su Prokuroro pareiškimu ir neprieštarauja, jog skundžiami administraciniai aktai būtų panaikinti, nes skundžiamais administraciniais aktais patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pakrantės apsaugos juostos plotas, nustatyti neteisingai, pažeidžiant Tvarkos aprašo 5 ir 8 punktų reikalavimus.

26. Pažymėjo, kad Žemės sklypui taikytina pakrantės apsaugos juosta turėjo būti pamatuota nuo Nevėžio upės pakrantės šlaito viršutinės briaunos, o ne nuo kranto linijos. Skaičiuojant nurodytu būdu pakrantės juostą, keistųsi nustatytos pakrantės apsaugos juostos plotis, todėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatytos Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos plotas yra tikslintinas. Žemės sklypo kadastrinės bylos duomenys yra neteisingi.

27. Administracija atkreipė dėmesį, kad trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. byloje pateikta 2022 m. balandžio 12 d. Nevėžio upės pakrantės nuolydžio / polinkio kampo apskaičiavimo schema neatitinka Tvarkos aprašo 8 punkto reikalavimų, kuriuose numatyta, jog pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas nustatomas prilyginant jį polinkio kampui tiesios linijos, kurios dviejų taškų, tarp kurių atstumas projekcijoje yra 10 m, aukščių skirtumas lygus didžiausiam aukščių skirtumui žemės paviršiaus 10 m pločio ruože, matuojant statmenai kranto linijai nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos. Z. S. pateiktoje schemoje intervalai B1–B2, D1–D2, F1–F2 yra matuojami nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos (iš pateiktos schemos nėra aišku, ar intervalai matuojami nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos), atstumas tarp intervalų schemoje yra 15 m. Minėtas atstumas yra per ilgas, todėl neatitinkantis Aprašo 8 punkte numatyto reikalavimo nustatyti 10 m atstumą tarp dviejų taškų. Z. S. pateiktos žemėlapio ištraukos yra neinformatyvios, o schemoje žemės paviršius (reljefas) nepavaizduotas.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. S. nesutiko su Prokuroro reikalavimu panaikinti skundžiamą NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.), kadangi šiuo sprendimu buvo suformuotas Žemės sklypas, po šio sprendimo priėmimo įvyko kiti sandoriai, kuriais buvo sukurtos kitiems asmenims teisinės pasekmės. Nors NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) Žemės sklypui nenustatyta pakrantės apsaugos juosta, tačiau kiti patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys yra teisingi ir juos naikinti nėra jokio pagrindo.

29. Pažymėjo, kad neprieštarauja, jog NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 7SK-1354-(14.7.110.), kuriuo neteisingai nustatyta pakrantės apsaugos juosta, būtų panaikintas. Atkreipė dėmesį, jog UAB „Geometra“ atliktas Nevėžio upės pakrantės nuolydžio / polinkio kampo apskaičiavimas paneigia teiginius, kad Nevėžio pakrantės šlaitas svyruoja nuo 35 iki 40 laipsnių.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. A. sutiko su Prokuroro pareiškimu ir sutiko, kad skundžiami administraciniai aktai būtų panaikinti.

31. Nurodė, kad Žemės sklypo didžiojoje dalyje neabejotinai yra pakrantės šlaitas. Matininkė I. R., nustatydama Žemės sklypo kadastrinius duomenis, neatliko privalomų kartografinių (topografinių) matavimų, todėl nenustatė paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos, pažeisdama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 32.1.4 punkto reikalavimus, kuriais numatyta, jog nustatant kadastrinius duomenis kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai.

32. Pažymėjo, jog Tvarkos Aprašo 8 punktas reikalauja, kad pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas būtų nustatomas prilyginant jį polinkio kampui tiesios linijos, kurios dviejų taškų, tarp kurių atstumas projekcijoje yra 10 m, aukščių skirtumas lygus didžiausiam aukščių skirtumui žemės paviršiaus 10 m pločio ruože, matuojant statmenai kranto linijai nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos. Matininkė I. R., pakartotinai nustatydama Žemės sklypo kadastrinius duomenis ir pakrantės apsaugos juostą, pažeidė Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimą, nustatydama apsaugos juostą nuo Nevėžio upės kranto linijos, o ne nuo pakrantės šlaito.

33. Atkreipė dėmesį, jog trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. pateiktas UAB „Geometra“ atliktas Nevėžio upės pakrantės nuolydžio / polinkio kampo skaičiavimas neatitinka Tvarkos aprašo 4 ir 8 punktų reikalavimų, todėl UAB „Geometra“ atliktas Nevėžio upės pakrantės nuolydžio / polinkio kampo skaičiavimas ir schema neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti laikoma įrodymu teisminiame ginče.

II. 34. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 27 d. sprendimu Prokuroro pareiškimą tenkino iš dalies. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Kitą pareiškimo dalį atmetė.

35. Teismas nurodė, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl vandens telkinio – Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos Žemės sklype, kuris yra Nevėžio upės pakrantėje, nustatymo teisėtumo. Skundžiamu NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta apskritai nebuvo nustatyta ir skundžiamu NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.), Prokuroro teigimu, Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta nustatyta neteisingai.

36. Teismas, spręsdamas dėl termino pareiškimui paduoti, nurodė, kad Prokuroras į teismą su pareiškimu dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo kreipėsi 2022 m. sausio 26 d.

37. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog paviršinio vandens telkinio – Nevėžio upės apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos nustatymas yra būtinas šio gamtos objekto apsaugai, kuria rūpinasi Lietuvos valstybė. Natūralią gamtinę aplinką, įskaitant vandens telkinius, žemę, jos gelmes, Lietuvos Respublikos Konstitucija traktuoja kaip visuotinę reikšmę turinčias nacionalines vertybes, kurios ginamos ir saugomos įstatymais. Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, jog žemės, miškų ir vandens telkinių tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga – Konstitucijos ginamas viešasis interesas (žr., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

38. Teismas pažymėjo, kad Prokuroras dėl Nevėžio upės apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos nustatymo Žemės sklype neabejotinai turėjo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skundžiamų administracinių aktų, kuriais iš esmės nebuvo tinkamai nustatytos Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos, teisėtumo, gindamas būtent viešąjį interesą, nes viešojo intereso gynimas susijęs su Nevėžio upės, kaip visuotinai reikšmingos gamtos vertybės, apsauga.

39. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2017 ir 2019 metais buvo gauti trečiojo suinteresuoto asmens M. A. skundai dėl galimų pažeidimų, susijusių su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymu Žemės sklype. Skundus prokuratūrai pateikusi M. A. nurodė aplinkybes, susijusias su Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos pažeidimais.

40. NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, būtent specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zona, tačiau dėl matininkės klaidos Žemės sklype nebuvo nustatyta Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta.

41. Kauno apygardos prokuratūroje 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. buvo priimti nutarimai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi klaidą dėl nenustatytos Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos Žemės sklype pripažino NŽT, kuri 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 1SD-1052-(7.22 E) informavo prokuratūrą, kad įgyvendindama priskirtas funkcijas imsis priemonių nustatytam pažeidimui pašalinti, t. y. patikslins kadastro duomenis.

42. Prokuratūra, įvertinusi aplinkybę, jog NŽT pati pašalins jos veiklos srityje padarytą teisės aktų pažeidimą dėl Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos nenustatymo Žemės sklype, 2019 m. gegužės 8 d. atsisakė imtis priemonių viešajam interesui apginti ir įpareigojo NŽT pagal kompetenciją pašalinti pažeidimą. NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) Žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti (pakeisti administracine tvarka).

43. Prokuratūroje 2021 m. lapkričio 8 d. buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens M. A. skundas, jog NŽT priimdama 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) padarytų pažeidimų nepašalino. M. A. teigimu, šiuo sprendimu buvo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, susiję su Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos nustatymu, tačiau Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti neteisingai, netinkamai nustatytas Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos plotas.

44. Prokuratūra dėl minėto skundo aplinkybių išsiaiškinimo 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 3S-5185 ir 2021 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 3S-5851 kreipėsi į NŽT su nurodymu informuoti prokuratūrą apie priemones pažeidimui pašalinti.

45. NŽT 2022 m. sausio 21 d. raštu Nr. 1SD-174-(10.7E.) informavo prokuratūrą, jog neturi teisės kreiptis dėl savo priimtų aktų panaikinimo ir prašė inicijuoti 2019 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ panaikinimą teisme. NŽT rašte nurodė, jog teisės aktuose nėra numatytos galimybės NŽT pakeisti, taip pat panaikinti privatiems asmenims priklausančių nekilnojamųjų daiktų nustatytus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastro duomenis ir tai, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys keičiami viešojo administravimo institucijos sprendimu sutikus nekilnojamojo daikto objekto savininkui. Žemės sklypo savininkas Z. S. sutikimo dėl Žemės sklypo kadastro duomenų keitimo nedavė. NŽT pažymėjo, jog pažeidimas padarytas dėl NŽT veiksmų, todėl NŽT, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktą, neturi teisės kreiptis dėl savo priimtų aktų panaikinimo.

46. Teismas pažymėjo, kad nurodyti duomenys patvirtina tai, jog prokurorė 2022 m. sausio 21 d., gavusi NŽT 2022 m. sausio 21 d. raštą Nr. 1SD-174-(10.7E.), nustatė aplinkybę, kad NŽT nesiims veiksmų pažeidimui pašalinti, todėl prokurorei atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prašant teismo panaikinti administracinius aktus, kuriais, prokurorės teigimu, patvirtinti neteisingi Žemės sklypo kadastro duomenys.

47. Teismas konstatavo, kad Prokuroras, gindamas viešąjį interesą ir 2022 m. sausio 28 d. kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo, nepraleido kreipimosi į teismą vieno mėnesio termino, skaičiuotino nuo NŽT 2022 m. sausio 21 d. rašto Nr. 1SD-174-(10.7E.) gavimo 2022 m. sausio 21 d. prokuratūroje dienos, kadangi tik iš minėto rašto paaiškėjo aplinkybė, jog NŽT nesiims administracinių priemonių pažeidimui pašalinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis).

48. Vertindamas Prokuroro reikalavimą panaikinti NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.), teismas nustatė, kad NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo suprojektuotas Žemės sklypas ir Žemės sklypui buvo numatyta „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga“. Šiuo įsakymu konkretus vandens telkinio – Nevėžio upės apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos plotas nebuvo nustatytas.

49. Teismas nurodė, kad Nevėžio upės apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta Žemės sklype turėjo būti nustatyta NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pagrindu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), 32.1.4 papunkčiu, numatančiu, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai.

50. NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 suprojektuoto Žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekte kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015 m. vasario 9 d. matininkės I. R.. Matininkė 2015 m. gegužės 28 d. parengė Žemės sklypo planą ir 2015 m. birželio 26 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kadastro duomenų formoje nurodydama, kad Žemės sklypui taikytina 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“. Žemės sklypo kadastro duomenyse specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta ir jos plotas nebuvo nustatytas ir nurodytas.

51. Skundžiamu NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ matininkės I. R. 2015 m. nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenys buvo patvirtinti ir šiuo sprendimu suformuotas Žemės sklypas.

52. Teismas nurodė, kad NŽT specialistai, 2019 m. balandžio 12 d. atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje akte Nr. FD-267-(14.7.141.) nurodė, jog Nevėžio upei taikytina 25 metrų pločio pakrantės apsaugos juosta nuo upės kranto linijos, kuri matininkės I. R. 2015 m. nustatytuose Žemės sklypo kadastro duomenyse nebuvo nustatyta.

53. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažymėjo, kad matininkė I. R., 2015 m. vasario 9 d. atlikusi Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2015 m. gegužės 28 d. parengusi Žemės sklypo planą, 2015 m. birželio 26 d. parengtoje Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nenustatė Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos. Teisinis pagrindas nustatyti Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostą buvo NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir kuriame buvo numatytos Žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

54. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nebuvo nustatyta dėl matininkės I. R., atlikusios Žemės sklypo kadastrinius matavimus, klaidos. Tačiau byloje nėra jokių pagrįstų faktinių duomenų ir teisinių pagrindų vertinti, jog Žemės sklypo kadastro duomenyse nurodyta Žemės sklypui nustatyta 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“ yra nustatyta nepagrįstai ir neteisėtai.

55. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) buvo ne tik patvirtinti pagal 2015 m. birželio 26 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenys, tačiau ir suformuotas pats Žemės sklypas kaip nekilnojamojo turto objektas. Nustatyti kadastro duomenys pagal 2015 m. birželio 26 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą neprieštaravo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 12 punkto reikalavimams.

56. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje administracinėje byloje kitu skundžiamu NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) Žemės sklypo kadastro duomenys buvo pakeisti, juos papildant ginčui aktualia pakrantės apsaugos juosta, kuri nustatyta NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 pagrindu. Taigi, skundžiamu NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) Žemės sklypui buvo nustatyta, ankstesniuose kadastro duomenyse 2015 m. birželio 26 d. dėl matininkės kaltės nenustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“. Skundžiamas šioje administracinėje byloje NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) nebuvo panaikintas ar pakeistas NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.). Ankstesni, 2015 m. birželio 26 d. nustatyti, Žemės sklypo kadastro duomenys NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) buvo pakeisti (papildyti).

57. Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimas (papildymas) NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) iš esmės neprieštaravo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 541 punktui, numatančiam, jog Žemės sklypo kadastro duomenys gali būti keičiami nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant, kai formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) tam žemės sklypui teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 541.1 p.).

58. Nagrinėjamo ginčo atveju skundžiamu NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) Žemės sklypui dėl matininkės klaidos nebuvo nustatyta papildoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“, tačiau Žemės sklypo kadastro duomenys buvo keičiami NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) teisės aktų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.1.1.2.5 papunktis numato, jog suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys keičiami teritorijose, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Būtent šią sąlygą atitiko ginčo atvejis, nes Žemės sklypui turėjo būti taikoma dar ir kita specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“.

59. Teismas konstatavo, kad naikinti skundžiamą NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) nėra jokio teisinio pagrindo. Panaikinus minėtą sprendimą būtų panaikintas ir pagrįstai suformuotas Žemės sklypas ir sprendimu patvirtinti kiti teisingai nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenys ir specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“. Taigi panaikinus NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.), kuriuo nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“, Nevėžio upė, kaip aplinkos apsaugos objektas, nebūtų apsaugota nuo neigiamų veiksnių ar poveikio ir viešojo intereso apsauga nebūtų įgyvendinta, t. y. viešas interesas nebūtų apgintas.

60. Teismas dėl Prokuroro reikalavimo panaikinti NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ nurodė, kad VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkė I. R. 2019 m. gegužės 2 d. Žemės sklypui nustatė 0,0201 ha ploto specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“. Pakrantės apsaugos juosta buvo nustatyta 20 m atstumu nuo Nevėžio upės kranto linijos.

61. Teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 12 d. atlikę Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, NŽT specialistai surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-311-(14.7.141.), kuriame nurodė, kad Žemės sklypo vakarinėje dalyje yra taikytina 25 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės kranto linijos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje nėra paviršinio vandens telkinio šlaito ir paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra didesnis už 10 laipsnių, rytinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 10 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės šlaito briaunos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje esantis paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra apie 7–8 laipsnių.

62. Teismas nurodė, kad liudytojas A. V., 2021 m. gegužės 12 d. faktinių duomenų patikrinime dalyvavęs specialistas, ir liudytoja E. G., trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. prašymu atlikusi Nevėžio upės pakrantės nuolydžio / polinkio kampo skaičiavimus, teismo posėdyje paaiškino Žemės sklypo dalyje esančio Nevėžio upės šlaito polinkio kampo skaičiavimo aplinkybes, kurios nagrinėjamos bylos atveju nėra reikšmingos sprendžiant NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) teisėtumo klausimą, nes nagrinėjamoje byloje nėra vertinamas Nevėžio upės pakrantės nuolydžio / polinkio kampo laipsnio apskaičiavimo pagrįstumas. Tačiau liudytojų paaiškinimai neabejotinai patvirtino šiai bylai reikšmingą aplinkybę, jog Nevėžio upės krantas Žemės sklypo ribose yra šlaitinis ir turi atitinkamą polinkio kampą, nuo kurio skaičiuojama apsaugos juostos išorinė riba.

63. Taigi, matininkė I. R. 2019 m. gegužės 2 d. neteisingai nustatė Žemės sklypui taikytiną 0,0201 ha ploto specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“ nuo Nevėžio upės kranto linijos, nes Žemės sklypo ribose Nevėžio upės krantas yra su šlaitu ir, pagal Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimus, pakrantės juosta turėjo būti nustatoma nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos linijos. Šie duomenys patvirtino, jog VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės I. R. 2019 m. gegužės 2 d. Žemės sklypui nustatyta 0,0201 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“ yra nustatyta neteisingai, ne nuo Nevėžio upės pakrantės šlaito viršutinės briaunos linijos, kaip numato Tvarkos aprašo 5 punktas.

64. Teismas nurodė, kad NŽT sutiko ir kitos administracinės bylos šalys neprieštaravo, jog skundžiamas 2019 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) būtų panaikintas, kadangi Žemės sklypui buvo neteisingai nustatyta žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“, nepagrįstai apsaugos juostos plotą nustatant nuo Nevėžio upės kranto linijos.

65. Teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju, 2019 m. nustatant pakrantės apsaugos juostos plotą, nebuvo įvertintas Nevėžio upės pakrantės šlaitas, o skaičiuojant pakrantės apsaugos juostos plotą nebuvo skaičiuojamas pakrantės polinkio kampas nuo Nevėžio upės šlaito viršutinės briaunos, todėl Žemės sklypui neteisingai, pažeidžiant Tvarkos aprašo 5 punkte nustatytus reikalavimus, nustatyta 0,0201 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“.

66. Teismas pažymėjo, kad neturi pareigos įvertinti pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampo laipsnio dydžio pagrįstumą ir pagal jį nustatyti tikslią pakrantės apsaugos juostos išorinę ribą, nes tai nėra teismo kompetencija.

67. Teismas sprendė, kad byloje konstatavus faktą, jog NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) patvirtinti neteisingai nustatyti kadastro duomenys, t. y. Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta, kuri buvo nustatyta nuo Nevėžio upės kranto linijos, tačiau ne nuo Nevėžio pakrantės šlaito viršutinės briaunos, skundžiamas NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

III. 68. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas Prokuroro pareiškimas ir šioje dalyje Prokuroro pareiškimą tenkinti, taip pat panaikinti NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Nesant galimybės patenkinti nurodytą reikalavimą, prašo grąžinti bylą dalyje, kuria atmestas Prokuroro pareiškimo reikalavimas, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

69. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Prokuroro reikalavimą panaikinti NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, netinkamai aiškino ir taikė imperatyvias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, dėl to buvo priimtas iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

70. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nemotyvuotai atmesdamas Prokuroro reikalavimą panaikinti NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“, pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą bei ignoravo viešojo intereso gynybos poreikį, paneigė visuomenės interesą apsaugoti Nevėžio upės pakrantę, atvėrė kelią galimai neteisėtai ūkinei veiklai Nevėžio upės pakrantėje, dėl to skundžiamo sprendimo dalimi aiškiai pažeidžiamas viešasis interesas.

71. Pirmosios instancijos teismas ignoravo akivaizdų poreikį ginti viešąjį interesą ir pripažinti neteisėtu bei panaikinti NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo buvo suprojektuotas Žemės sklypas ir Žemės sklypui buvo numatyta „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga“. Konstatuodamas, kad minėtu NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 konkretus vandens telkinio – Nevėžio upės apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos plotas nebuvo nustatytas, nors pagal galiojančius teisės aktus tai turėjo būti padaryta, teismas nepagrįstai nesprendė poreikio ginti viešąjį interesą ir panaikinti minėtą įsakymą.

72. Teismas ignoravo aplinkybę, kad Prokuroro pareiškimo reikalavimų tenkinimui neprieštaravo pati ir jį palaikė. Be to, skundą palaikė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija. Skundžiamame sprendime teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus atmetė, o tai sudaro savarankišką pagrindą skundžiamoje dalyje panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą.

73. Pažymi, kad pagal tuo metu privalomoje naudotis kartografinėje medžiagoje skelbiamą informaciją ir žemėlapius visa ginčo Žemės sklypo teritorija patenka į Nevėžio upės paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą. Tokiu būdu, žemėtvarkos projekte visai Žemės sklypo teritorijai teisėtai nustatyta „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga“, o Prokuroro ginčijamu NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) Žemės sklypui dėl matininkės neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta papildoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“, tačiau Žemės sklypo kadastro duomenys buvo keičiami NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) teisės aktų nustatyta tvarka. Šią aplinkybę konstatavęs teismas privalėjo NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) pripažinti neteisėtu ir panaikinti kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktui, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo įstatymo 1 straipsniui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintų Nekilnojamojo objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktui, o taip pat kitiems teisės aktams.

74. Akcentuoja, kad Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, savo pareiškime pabrėžė, jog siekiant apsaugoti, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, išsaugota migracinių koridorių funkcija, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, būtina iš naujo atlikti kadastrinius matavimus, vadovaujantis teisės aktų normų reikalavimais pažymėti esančius žemės sklype paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą, jų plotį ir plotą. Prokuroras akcentavo, kad tik atlikus ir įteisinus Žemės sklypo naujus kadastrinius duomenis, kur teisingai bus atvaizduota ir paskaičiuota paviršinio vandens telkinio apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta, atsiras galimybė spręsti klausimą dėl specialiųjų sąlygų – specialiosios žemės naudojimo būdo pakeitimo. Teismas visiškai ignoravo šiuos argumentus ir nieko dėl to sprendime nepasisakė, tokiu būdu buvo pažeista pareiga tinkamai motyvuoti teismo sprendimą.

75. Taigi teismo argumentas, kad NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 konkretus vandens telkinio – Nevėžio upės apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos plotas nebuvo nustatytas, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, priimant sprendimą nepanaikinti NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 7SK-1550-(14.7.110.). Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas turėjo spręsti panaikinti abu šiuos aktus, kadangi jie abu prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms ir yra neteisėti, jais pažeidžiamas viešasis interesas, dėl to kyla labai reali grėsmė, kad Nevėžio upės pakrantė ir kraštovaizdis gali būti suniokoti.

76. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai jo nemotyvavo ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tuo buvo pažeistas teisingo teismo proceso principas. Priimtas teismo sprendimas dalyje dėl Prokuroro pareiškimo atmetimo yra be motyvų, prieštaringas, teismas neatliko savarankiško įrodymų vertinimo ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas detaliai nepasisakė ir nepaaiškino bei nemotyvavo savo sprendimo, kodėl esant nustatytiems netikslumams kadastriniuose matavimuose tiek vieno NŽT sprendimo priėmimo atveju, tiek kito NŽT sprendimo priėmimo atveju, teismas vieną NŽT sprendimą pripažino neteisėtu ir panaikino, o kitą – paliko galioti, nors taip pat nustatė akivaizdžius jo neteisingumo ir neteisėtumo pagrindus. Abu ginčijami NŽT sprendimai neteisėti, kadangi juose pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nebuvo tinkamai nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tai patvirtino byloje esantys įrodymai, kurių teismas nevertino.

77. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kodėl atmeta viešąjį interesą ginančio Prokuroro argumentus bei byloje surinktus įrodymus, teismo posėdžio metu išklausytus paaiškinimus, kuriais byloje buvo įrodyta (tą pripažino ir atsakovas), kad ginčo Žemės sklypo kadastriniai duomenys yra neteisingi, neatitinkantys faktinių vietovėje nustatytų duomenų, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir ignoruodamas byloje nustatytas aplinkybes, nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad suformuojant žemės sklypą įteisinti kadastrinių matavimų duomenys yra neteisingi ir klaidingai atspindi ginčo Žemės sklype esančią situaciją, tai lemia neteisėtas Žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas ir naudojimo būdą, bei sudaro neteisėtą galimybę ginčo žemės sklypo savininkui naudoti Žemės sklypą pažeidžiant Nevėžio upės paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą.

78. Teismas ignoravo aplinkybę ir byloje esančius rašytinius įrodymus, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Z. S. jau turi realius ketinimus vykdyti neteisėtą ūkinę veiklą, dėl to būtų pažeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimai ir neužtikrinta tinkama Nevėžio upės paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos apsauga.

79. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai aiškino teisės aktų nuostatas, nurodydamas, kad Nevėžio upės apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta Žemės sklype turėjo būti nustatyta NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pagrindu ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.4 papunkčiu, numatančiu, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai.

80. Teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl šioje dalyje buvo priimtas neteisėtas sprendimas, kadangi specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos ne įsakymo pagrindu, o laikantis privalomųjų teisės aktų reikalavimų.

81. Trečiasis suinteresuotas asmuo kaip visiškai nepagrįstus vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, kad panaikinus NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) viešas interesas nebūtų apgintas.

82. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nepagrįstas yra skundžiamo teismo sprendimo konstatuojamoje dalyje nurodytas argumentas, kad nustatyti kadastro duomenys pagal 2015 m. birželio 26 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą neprieštaravo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 12 punkto reikalavimams, kadangi 12 punkte nėra suformuluota kadastro duomenų reikalavimų. Tai laikytina akivaizdžia teisės aiškinimo klaida, kas sudaro pagrindą naikinti ginčijamus sprendimus.

83. Teigia, kad teismas ignoravo reikšmingą faktinę ir teisinę aplinkybę, kad pati NŽT palaikė Prokuroro pareiškimą ir prašė reikalavimus tenkinti. NŽT byloje laikėsi pozicijos, kad skundžiamais sprendimais buvo patvirtinti neteisingi Žemės sklypo kadastro duomenys. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas ignoravo NŽT pripažįstamas aplinkybes dėl neteisėto Žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo.

84. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo Prokuroro, atsakovo bei Administracijos poziciją, o taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens poziciją, kurioje buvo aiškiai pagrįstas sprendimų neteisėtumo faktas, ir vieną reikalavimą atmetė visiškai be jokių motyvų. Teismas turėjo motyvuotai pagrįsti, kodėl nesutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytais argumentais dėl NŽT sprendimų akivaizdaus neteisėtumo, o to nepadarydamas pažeidė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o teismui ignoruojant reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes ir nemotyvuojant savo sprendimo, buvo pažeista trečiojo suinteresuoto asmens teisė į teisingą teismo procesą, kurią gina ir saugo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, ES Pagrindinių laisvių chartijos 47 straipsnis, Konstitucijos 30 straipsnis.

85. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl teismo sprendimo dalies, kuria Prokuroro pareiškimas tenkintas, nurodo, kad NŽT 2019 m., vykdydama Kauno apygardos prokurorės nurodymą ištaisyti neteisėtą NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) ir patvirtintus neteisėtus ginčo sklypo kadastro duomenis, neinicijavo teisminio ginčo, dėl jos priimtų neteisėtų aktų panaikinimo nesikreipė į viešąjį interesą ginantį prokurorą, su prašymu kreiptis į teismą, kurio sprendimo, nutarties, nutarimo ar nuosprendžio pagrindu galėjo priimti teisėtą NŽT Kauno skyriaus vedėjo sprendimą dėl kadastro duomenų ir žemės naudojimo būdo pakeitimo. Tai papildomas teisinis argumentas teismui pripažinti neteisėtu ir panaikinti ne tik NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.), bet ir 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.).

86. Akcentuoja, kad skundžiamu sprendimu panaikinus tik NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.), tačiau nepanaikinus neteisėto NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 7SK-1550-(14.7.110.), o tuo pačiu nepanaikinus Žemės sklypo Kadastro duomenų bylos, teismas sukūrė aiškų prieštaravimą ir teisinę koliziją, nes Nekilnojamojo turto kadastro įraše lieka neįrašyta ginčo sklypui taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta, kurios buvimą dalyje sklypo nustatė teismas ir nurodė skundžiamame sprendime. Nepanaikinus NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimu patvirtintos sklypo Kadastro duomenų bylos, NŽT neturi teisės ištaisyti teisės aktų pažeidimų išdavoje įteisintus neteisėtus Žemės sklypo kadastro duomenis ir organizuoti teisės aktų reikalavimus ir faktines aplinkybes atitinkantį kadastro duomenų nustatymą bei jų įteisinimą be Žemės sklypo savininko sutikimo.

87. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismas, pažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normas bei tinkamo įrodymų vertinimo taisykles bei jos teisę į teisingą teismo procesą, nevertino svarbaus rašytinio įrodymo ir į jį neatsižvelgė, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens kreipimosi į prokuratūrą. Skundžiamus sprendimus priėmę atsakovas ir teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad Nevėžio upės pakrantėje tokio pobūdžio ūkinė veikla apskritai yra draudžiama, siekiant naudoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties objektų statybai.

88. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde taip pat dėsto nesutikimo su NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 argumentus. Teigia, kad nors Prokuroras neginčijo minėto įsakymo, kuriuo buvo suprojektuotas Žemės sklypas ir Žemės sklypui buvo numatyta „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga“, tačiau atsižvelgiant į tai, kad juo konkretus vandens telkinio – Nevėžio upės apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos plotas nebuvo nustatytas, teismas, gindamas viešąjį interesą, privalėjo jį vertinti ir pripažinti neteisėtu, kadangi jame nebuvo nustatytas konkretus vandens telkinio – Nevėžio upės apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos plotas.

89. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kadangi NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimas Nr.7SK-15550-(14.7110) „Dėl žemės sklypo Nr.1065, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ yra priimtas neteisėto NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pagrindu, todėl dar ir dėl šios priežasties NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimas Nr.7SK-15550-(14.7110) yra neteisėtas ir naikintinas. Nors Prokuroras, gindama viešąjį interesą, ir nepareiškė reikalavimo panaikinti NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780, tačiau išanalizavus byloje esančius įrodymus matyti, kad jis akivaizdžiai neteisėtas ir turi būti panaikintas.

90. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria Prokuroro pareiškimo reikalavimas panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ atmestas, ir šioje dalyje bylą nutraukti. Pakeisti pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą iš jo pašalinant motyvus, jog Nevėžio upės krantas, apeliantui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribose yra šlaitinis ir turi atitinkamą polinkio kampą, nuo kurio skaičiuojama apsaugos juostos išorinė riba. Pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų M. A.. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

91. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė šiam ginčui aktualias materialiosios teisės normas, taip pat pažeidė ir proceso normas, dėl to sprendimas yra keistinas pašalinant iš sprendimo tam tikrus nepagrįstus motyvus bei nutraukiant bylos dalį.

92. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nepraleido kreipimosi į teismą termino. Terminas, per kurį turi būti kreipiamasi į administracinį teismą, siejamas su objektyviuoju momentu (teisės akto paskelbimu ar įteikimu), o ne subjektyviuoju momentu, kada yra suvokiama, jog teisės yra pažeistos.

93. Pareiškėjo 2019 m. gegužės 8 d. nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. (AP-3941) yra išvardinti visi byloje nurodyti atsakovo NŽT pažeidimai, atlikti priimant byloje ginčytą NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“. Todėl terminas kreiptis į teismą skaičiuotinas vėliausiai nuo 2019 m. gegužės 8 d., kadangi tuomet pareiškėjas jau buvo surinkęs pakankamai duomenų, jog buvo pažeistas byloje gintas viešasis interesas.

94. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi iš karto ne į teismą, bet pirmiausia nurodė atitinkamą pažeidimą pašalinti pačiai NŽT (nors ji to negalėjo padaryti), negali būti pagrindas nukelti termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžią į vėlesnį momentą. Atitinkamas neteisingas teisės aktų suvokimas galėtų būti pagrindu tik svarstyti ar pripažinti tokias priežastis svarbiomis svarstant termino atnaujinimo klausimą. Tačiau ši aplinkybė negalėtų būti ir pagrindu terminui atnaujinti, nes viešąjį interesą ginantis prokuroras tikrai turėtų žinoti teisės aktus ir, kad NŽT pati negali pasinaikinti savo aktų, kurie kitiems asmenims sukėlė tam tikras teises.

95. Taigi teismas visiškai nepagrįstai termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią susiejo su ta data, kada atsakovas prokurorui nurodė, jog jis pats negali ištaisyti pažeidimų, o ne su ta data, kada pareiškėjas surinko pakankamai duomenų, jog buvo pažeistas viešasis interesas.

96. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, turėjo nutraukti bylą dėl NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 7SK-1550-(14.7.110.), o ne atmesti šį reikalavimą.

97. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl teismo išvados, jog jam priklausančio žemės sklypo ribose yra Nevėžio upės šlaitas, nurodo, kad tokia teismo išvada būtų galima sutikti, jei būtų vertinamas upės šlaitas buitiniame (ne teisiniame) lygmenyje. Tiek liudytojas A. V. tiek liudytoja E. G. paaiškino, kad atitinkamame žemės sklype yra žemės sklypo paaukštėjimas, kuris gali būti įvardijamas ir šlaitu, ir natūraliai jis turi polinkio kampą (bet koks paaukštėjimas turi polinkio kampą). Tačiau tam, kad būtų galima konstatuoti teisine prasme, jog žemės sklypas turi šlaitą, nuo kurio viršutinės briaunos turėtų būti skaičiuojama apsaugos juostos išorinė riba, atitinkamas šlaitas turi būti ne mažesnio kaip 20 laipsnių statumo. Neatlikus atitinkamų skaičiavimų ir jų patikrinimo teisėtumo nebuvo galima padaryti išvados, kurią padarė teismas, jog Nevėžio upės krantas Žemės sklypo ribose yra šlaitinis ir turi atitinkamą polinkio kampą, nuo kurio skaičiuojama apsaugos juostos išorinė riba.

98. Remiantis Tvarkos aprašo 4 dalimi bei kaip matyti iš UAB „Geometra“ pateiktų paskaičiavimų (Nevėžio upės pakrantės nuolydžio/polinkio kampo paskaičiavimas) žemės sklypo ribose pakrantės šlaito statumas visose projekcijos yra mažesnis nei 20 laipsnių. Todėl teismas negalėjo padaryti išvados, jog Nevėžio upės krantas Žemės sklypo ribose yra šlaitinis ir turi atitinkamą polinkio kampą, nuo kurio skaičiuojama apsaugos juostos išorinė riba.

99. Nurodo, kad NŽT specialistai atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taigi neteisėtai gauti duomenis negali būti ir įrodymu. Byloje nesant įrodymų ir argumentų apie šlaito statumo pamatavimus, teismas visiškai be pagrindo sprendė, jog Nevėžio upės krantas Žemės sklypo ribose yra šlaitinis ir turi atitinkamą polinkio kampą, nuo kurio skaičiuojama apsaugos juostos išorinė riba.

100. Pažymi, kad byloje pateikti įrodymai (žemėlapio ištraukos ant ortofoto medžiagos, užfiksuotos skirtingais laikotarpiais) patvirtina, jog kaimyninio sklypo savininkui J. P. atliekant gyvenamojo namo statybos darbus, po trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio žemės sklypo suformavimo buvo pakeistas žemės sklypo reljefas. J. P. atitinkame sklype norėjo įsirengti apžvalgos aikštelę ir pakeitė atitinkamo sklypo reljefą. Todėl sprendžiant dėl matavimų teisėtumo reikėtų vertinti žemės sklypo reljefą, buvusį jo suformavimo metu, o ne po to, kai atitinkamas reljefas buvo pakeistas. Buvusio žemės sklypo reljefo duomenys yra užfiksuoti atsakovui priklausančio žemės sklypo anksčiausiose toponuotraukose, todėl buvo visos galimybės apskaičiuoti jo suformavimo metu buvusį žemės sklype esančio peraukštėjimo (šlaito) statumą.

101. Dėl nurodytų priežasčių iš teismo sprendimo turi būti pašalinti motyvai, kad Nevėžio upės krantas Žemės sklypo ribose yra šlaitinis ir turi atitinkamą polinkio kampą, nuo kurio skaičiuojama apsaugos juostos išorinė riba.

102. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad nežiūrint į tai, jog teismo išvados dėl Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos ribų jam priklausančiame žemės sklype yra nepagrįstos ir neteisėtos, jis neginčija teismo sprendimo dalies, kurioje teismas panaikino NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.). Atsakovas šį sprendimą priėmė bei įregistravo Nekilnojamojo turto registre be jo, kaip atitinkamo žemės sklypo savininko, sutikimo ir net jam nežinant (t. y. neteisėtai).

103. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad M. A. neteisėtai į bylą įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl turi būti pašalinta iš byloje dalyvaujančių asmenų.

104. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens M. A. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

105. Pareiškėjas atsiliepime pakartoja bylos faktines aplinkybes ir nurodo, kad būdama administracinės bylos iniciatoriumi ir neabejotinai suinteresuotas pareiškimo tenkinimu pilna apimtimi, įvertinęs, teismo sprendime padarytas išvadas ir argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

106. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir vertina jas kaip pagrįstas. Iš tiesų, ginčo dėl suformuoto Žemės sklypo ribų nėra, kaip ir nėra ginčo, jog Žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“. Neginčytina, kad Žemės sklype telkinio apsaugos zona yra, ji buvo nustatyta kadastriniais matavimais ir ji patvirtinta NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.). Teigti, kad 2015 metais atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu buvo suformuotas Žemės sklypas, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, ir viena iš jų „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“ yra nepagrįsti ar neteisingi – negalima. Panaikinus minėtą 2015 m. liepos 17 d. sprendimą, būtų panaikintas ir pagrįstai suformuotas Žemės sklypas (byloje dėl to ginčo nėra) ir sprendimu patvirtinti kiti nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenys ir specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“. Teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju viešas interesas nebūtų apgintas.

107. Kita vertus, neginčijamai nustatyta, kad Žemės sklype turi būti nustatyta ne tik „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona“, bet ir papildoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX - Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“. Kaip teisingai nurodė ir išaiškino teismas sprendime, teisės aktai numato galimybę spręsti minėto pažeidimo pašalinimo klausimą neteismine tvarka – pakeisti (papildyti) Žemės sklypo kadastro duomenis galima nerengiant visos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos. Vadinasi, administracine tvarka papildžius kadastro duomenų bylą specialiąja žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX - Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“ – NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) būtų keistinas (papildytus kadastrinius duomenis patvirtinant nauju NŽT sprendimu). Sutikus su teismo išvada bei išaiškinimais, prokuratūroje buvo padaryta išvada, kad teikti apeliacinį skundą dėl teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo dalies nėra teisinio pagrindo.

108. Apeliacinio skundo argumentai, teisės aktų atskirų normų aiškinimas, pareiškėjo vertinimu, nėra pagrįsti ir teisingi. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, netinkamai aiškino ir taikė imperatyvias teisės normas, pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą bei ignoravo viešojo intereso gynybos poreikį, paneigė visuomenės interesą apsaugoti Nevėžio upės pakrantę, atvėrė kelią galimai neteisėtai ūkinei veiklai Nevėžio upės pakrantėje, dėl to skundžiamo sprendimo dalimi aiškiai pažeidžiamas viešasis interesas – nėra pagrįsti, nes neatitinka tikrovės. Priešingai, teismas įvertino visas aplinkybes, įrodymus, teisės aktus, viešojo intereso gynimo aspektus ir priėmė išsamų, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

109. Pareiškėjas kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad teismas nepanaikino NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 dalies, susijusios su neteisėtai suformuotu sklypu (projektinis numeris 1065). Pažymi, kad šis administracinis aktas nebuvo ir nėra bylos ginčo dalykas.

110. Pareiškėjas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nepanaikinus NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimu patvirtintos Žemės sklypo Kadastro duomenų bylos, NŽT neturi teisės ištaisyti teisės aktų pažeidimų pasėkoje įteisintus neteisėtus žemės sklypo kadastro duomenis ir organizuoti teisės aktų reikalavimus ir faktines aplinkybes atitinkantį kadastro duomenų nustatymą bei jų įteisinimą be Žemės sklypo savininko sutikimo. Teigia, kad teisės aktai nustato atvejus, kuomet nėra reikalingas žemės sklypo savininko sutikimas. Nagrinėjamos situacijos atvejis patenka į įstatyme nustatytų viešojo intereso tenkinimo atvejų sąrašą, kai žemės savininko sutikimas yra nereikalingas. Paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, apsauga yra vienas iš tokių atvejų (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju žemės savininko sutikimas nereikalingas.

111. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti

112. Pareiškėjas nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą pateikė praleidęs ABTĮ nustatytą terminą, kadangi terminas, iki kurio Z. S. turėjo pateikti apeliacinį skundą baigėsi 2022 m. lapkričio 28 d., o apeliacinis skundas gautas 2022 m. lapkričio 29 d. Prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą Z. S. nepateikė, o turima medžiaga nepatvirtina, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

113. Pareiškėjas teigia, kad Z. S. neginčija teismo sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 7SK-1354-(14.7.110.), tačiau iš esmės neginčija ir kitos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) panaikinimo. Z. S. vertinimu, byla dalyje dėl NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) panaikinimo turi būti nutraukta, taip pat iš teismo sprendimo motyvų turi būti pašalinti motyvai, kad Nevėžio upės krantas Žemės sklypo ribose yra šlaitinis ir turi atitinkamą polinkio kampą, nuo kurio skaičiuojama apsaugos juostos išorinė riba bei pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų M. A.. Šie reikalavimai, pareiškėjo vertinimu, yra ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški, nekeičiantys bylos išsprendimo esmės ir nesukuriantys jokių teisinių pasekmių. Kita vertus, pareiškėjas abejoja, ar apskritai apeliaciniame skunde keliami reikalavimai, motyvai ir argumentai yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

114. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir teigia, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, pripažįsta, jog teismo išvados pagrįstos ir teisingos. Teigti, kad 2015 metais atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu buvo suformuotas Žemės sklypas, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, ir viena iš jų „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“ yra neteisėti ar neteisingi – negalima. Ginčo dėl suformuoto Žemės sklypo ribų nėra, kaip ir nėra ginčo, jog žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“. Negalima nesutikti su teismo išvada, jog panaikinus NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ būtų panaikintas ir pagrįstai suformuotas Žemės sklypas ir sprendimu patvirtinti kiti teisingai nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenys ir specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“. Tokiu atveju, panaikinus NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.), kuriuo nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“, Nevėžio upė, kaip aplinkos apsaugos objektas, nebūtų apsaugota nuo neigiamų veiksnių ar poveikio ir viešojo intereso apsauga nebūtų įgyvendinta, atitinkamai ir viešas interesas nebūtų apgintas. Todėl, nesant teisinių argumentų, kuriais būtų galima pagrįsti pirmos instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumą, prokuratūroje padaryta išvada, kad teikti apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

115. Pareiškėjas akcentuoja, kad neginčijamai nustatyta, jog Žemės sklype turi būti nustatyta ne tik „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zona“, bet ir papildoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“. Susidariusi situacija, kuomet Žemės sklypas liko be nustatytos Nevėžio upės apsaugos juostos. Nevėžio upės, kaip visuotinai reikšmingos gamtos vertybės apsauga laikytina viešuoju interesu. Todėl viešojo intereso gynimo apsektu, svarbu, kad minėtas pažeidimas būtų pašalintas. Kaip pagrįstai nurodė ir išaiškino teismas sprendime, teisės aktai numato galimybę spręsti minėto pažeidimo pašalinimo klausimą neteismine tvarka –pakeisti (papildyti) Žemės sklypo kadastro duomenis galima nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, todėl iš tiesų NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) gali būti papildytas.

116. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad praleido terminą paduoti pareiškimą teismui. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas. Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau.

117. Nagrinėjamu atveju, M. A. skundai buvo nagrinėjami Kauno apygardos prokuratūroje 2017, 2019, 2021 ir 2022 metais. Tačiau 2017 m. rugpjūčio 24 d., 2019 m. gegužės 8 d. ir 2022 m. birželio 10 d. buvo priimti nutarimai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjant skundą 2017 metais (dėl 2015 metais atliktų kadastrinių matavimų ir 2015 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 7SK-1550-(14.7.110.)) nebuvo tikrinamos aplinkybės, susijusios su specialiųjų sąlygų – apsaugos juostas nustatymu, todėl pareiškėjai pateikus naujas aplinkybes, 2019 m. atlikto prokuratūroje patikrinimo metu, buvo nustatyta, kad iš tiesų, pagal matininkės nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis ir parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos buvo nustatyta, tačiau nebuvo nustatyta pakrantės apsaugos juosta. Šią klaidą pripažino ir NŽT, kuri prokuratūros reikalavimu atlikusi patikrinimą, informavo, kad įgyvendindama priskirtas funkcijas imsis priemonių šiam pažeidimui pašalinti.

118. Prokuratūra, atsižvelgdama į tai, kad NŽT yra ta institucija, kurios veiklos srityje buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, 2019 m. gegužės 8 d. atsisakė imtis priemonių viešajam interesui apginti ir įpareigojo NŽT pagal kompetenciją pašalinti nustatytus pažeidimus. NŽT įpareigojimą įvykdė ir 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110) patikslino 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) patvirtintus žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. buvo nustatyta papildoma specialioji sąlygą – pakrantės apsaugos juosta.

Tačiau, 2021 m. M. A. vėl kreipėsi su skundu į prokuratūrą, pranešdama, kad NŽT iki šiol nėra pašalinusi dar 2019 m. nustatytų pažeidimų, susijusių su ginčo Žemės sklypo kadastriniais matavimais. Prokuratūra reaguodama į pareiškėjos skundą, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, 2021 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į NŽT su nurodymu išsamiai informuoti, paaiškinti ir pagrįsti dokumentais kokių priemonių buvo imtasi dar 2019 m. nustatytam pažeidimui pašalinti. Atsakymai atitinkamai gauti 2021 m. gruodžio 10 d. ir 2022 m. sausio 21 d.

Apibendrinus gautus atsakymus buvo padaryta išvada, kad NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) Neries pakrantės apsaugos juostą nustatė, tačiau klaidingai, nes nebuvo atsižvelgta į Žemės sklype esančius šlaitus, tai lėmė neteisingai nustatytą pakrantės apsaugos juostos plotą. Todėl NŽT, pripažindama klaidą, išnaudojo visas sąlygas, kad 2019 m. liepos 22 d. sprendimas, kuriuo patvirtinti kadastriniai matavimai su klaidingai apskaičiuota pakrantės apsaugos juosta, būtų panaikintas administracine tvarka.

Tačiau Žemės sklypo savininkas – trečiasis suinteresuotas asmuo, kategoriškai nesutiko, kad būtų panaikintas 2019 m. liepos 22 d. sprendimas ir atlikti pakeitimai, susiję su pakrantės apsaugos juosta. Taigi, tik gavus 2022 m. sausio 21 d. atsakymą iš NŽT, nustatyta, kad 2019 m. liepos 22 d. sprendimu NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) buvo patikslintas klaidingai, todėl konstatuota, jog viešojo intereso pažeidimo faktas liko. Institucija, kurios veiklos srityje padarytas pažeidimas, pašalinti šį pažeidimą administracine tvarka negalėjo, nes tam kategoriškai prieštaravo Žemės sklypo savininkas.

Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad prokurorė, gindama viešąjį interesą ir 2022 m. sausio 28 d. kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo, nepraleido kreipimosi į teismą vieno mėnesio termino, skaičiuotino nuo NŽT 2022 m. sausio 21 d. rašto Nr. 1SD-174-(10.7E.) gavimo prokuratūroje dienos.

119. Pareiškėjas dėl apeliacinio skundo prašymo pašalinti atitinkamus motyvus iš teismo sprendimo pažymi, kad teismas, tenkindamas pareiškėjo reikalavimą ir panaikindamas NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.), įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Teismas konstatavo, kad NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) patvirtinti neteisingai nustatyti kadastro duomenys, t. y. Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta, kuri buvo nustatyta nuo Nevėžio upės kranto linijos, tačiau ne nuo Nevėžio pakrantės šlaito viršutinės briaunos. Taigi byloje yra pakankamai įrodymų, kad Nevėžio upės krantas Žemės sklypo ribose yra šlaitinis ir turi atitinkamą polinkio kampą, nuo kurio skaičiuojama apsaugos juostos išorinė riba.

120. Teismas teisingai pažymėjo, kad neturi pareigos įvertinti pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampo laipsnio dydžio pagrįstumą ir pagal jį nustatyti tikslią pakrantės apsaugos juostos išorinę ribą, nes tai nėra teismo kompetencija. Tai turi būti atlikta kompetentingų institucijų papildomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX – Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta“ nustatymo procedūros metu.

121. Pareiškėjas dėl prašymo pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų M. A. nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme Z. S. tokio prašymo neteikė. Kita vertus, turimais duomenimis M. A. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ginčo Žemės sklypu, todėl laikytina, kad jos interesai ir lūkesčiai dėl Nevėžio pakrantės gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo yra pagrįsti. Trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo teiginiai, kad prokuratūra gina ne viešą, o privatų interesą, yra formalūs ir nepagrįsti. Gamtos apsauga buvo ir yra vienas iš pagrindinių viešojo intereso gynimo objektų.

122. Atsakovas NŽT atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų M. A. ir Z. S. apeliacinius skundus su jais nesutinka ir prašo juos atmesti.

123. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad su pareiškėjo prašymu panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) ir 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) sutiko ir mano, kad jie turi būti panaikinti.

124. Atsakovas nurodo, kad prašymas panaikinti NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ yra visiškai nepagrįstas, kadangi pareiškėjas šio reikalavimo nekėlė pirmosios instancijos teisme, be to, praleistas jo apskundimo terminas.

125. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų M. A. ir Z. S. apeliacinius skundus nurodo, kad nesutinka su Z. S. apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

126. Nurodo, kad teismas sprendime dėl dalies Z. S. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų yra išsamiai pasisakęs, todėl Administracija jų nekartoja.

127. Teigia, kad tiek apelianto Z. S. prašymas dėl dalies bylos nutraukimo, tiek teismo motyvai atmetant kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą panaikinti NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą, yra nepagrįsti.

128. Nurodo, kad savarankiškas pagrindas naikinti minėtą NŽT sprendimą yra byloje nustatyta ir teismo sprendime nurodyta aplinkybė – Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nebuvo nustatyta dėl matininkės I. R., atlikusios Žemės sklypo kadastrinius matavimus, klaidos. Akivaizdu, kad dėl nurodytos matininkės klaidos sprendimu patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys yra neteisingi bei pažeidžiantys Tvarkos aprašo reikalavimus. Todėl teismo išvada, jog nėra pagrindo naikinti NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą nepagrįsta. Teismo sprendime konstatuotas faktas, kad Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nebuvo nustatyta ir atitinkamai minėtu sprendimu patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys yra neteisingi. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 2 punktu ir II. „Apsaugos juostų nustatymas“ skyriaus nuostatomis, Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta privalėjo būti nustatyta rengiant Žemės sklypo kadastro duomenis bei šiuos duomenis tvirtinant NŽT sprendimu. Priešingas aiškinimas suponuoja Tvarkos aprašo pažeidimus. Atitinkamai, vien šiuo pagrindu teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista tenkinant pareiškėjo pareiškimo reikalavimą dėl NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimo panaikinimo.

129. Teismui panaikinus NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą, tačiau nepanaikinus 2015 m. liepos 17 d. sprendimo, susiklostytų ydinga situacija, kuomet Žemės sklype Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta liks nenustatyta. Nors byloje tiek Prokuroras, tiek NŽT, tiek Administracija, tiek pats teismas akivaizdžiai sutinka, kad Žemės sklypui privaloma nustatyti Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostą, įsigaliojus teismo sprendimui, Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta liktų nenustatyta. Atitinkamai, nors de jure (teisiškai) pripažįstama, kad Žemės sklype dėl pakrantės apsaugos juostos draudžiama tam tikra ūkinė veikla, tačiau de facto (faktiškai) šis draudimas nepanaikinus NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimo ir iš naujo neparengus Žemės sklypo kadastro duomenų nustatant pakrantės apsaugos juostą, nebūtų įgyvendintas.

130. Minėta aplinkybė yra svarbi atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Z. S. Žemės sklype siekia vykdyti statybas bei yra kreipęsis su prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Savivaldybės Urbanistikos skyrius 2021 m. sausio 20 d. priėmė išvadą nepritarti statybos leidimo išdavimui, kurią trečiasis suinteresuotas asmuo apskundė teismui. Šiuo metu byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar neišnagrinėta.

131. Nurodyta situacija ir teismo sprendimas kelia teisinio netikrumo ir neapibrėžtumo jausmą, o tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, kad vykdydamas teisingumą, teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

132. Administracijos vertinimu, teismo sprendimas, kuriuo nėra panaikintas NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimas, nors teismas pripažino, jog Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta Žemės sklype turėjo būti nustatyta, ne tik palieka neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta, bet ir sukelia prielaidas naujo teisinio ginčo kilimui. Atitinkamai, teismo sprendimas dalyje, kurioje atmestas Prokuroro pareiškimo reikalavimas panaikinti NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą, turėtų būti pakeistas ir šis reikalavimas patenkintas.

133. Atkreipia dėmesį, kad byloje tarp šalių (pareiškėjo ir atsakovo) nebuvo ginčo, jog NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą reikia panaikinti. NŽT pati pripažino ir sutiko, kad sprendimas turėtų būti panaikintas, kadangi NŽT tokios teisės neturėjo. Akivaizdu, kad NŽT suvokdama sprendimo neteisėtumą ir jo teisines pasekmes ne tik, kad neprieštaravo jo panaikinimui, bet priešingai – prašė Prokuroro pareiškimą tenkinti. NŽT byloje laikėsi pozicijos, kad 2015 m. liepos 17 d. sprendimu buvo patvirtinti neteisingi Žemės sklypo kadastro duomenys, kuriuose nėra nustatyta Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta.

134. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. S. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens M. A. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

135. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialios bei proceso teisės normas ir nėra kitų pagrindų, dėl kurių galėtų būti tenkintas apeliacinis skundas.

136. Teigia, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo yra pateikęs apeliacinį skundą, kurį patenkinus, nebūtų pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens M. A. apeliacinį skundą.

137. Nurodo, kad be kitų savo apeliacinio skundo argumentų, trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų M. A.. Tenkinus šį prašymą būtų laikoma, kad ji nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl atitinkamai neturi teisės paduoti ir apeliacinį skundą. Aplinkybė, jog M. A. gindama savo ir pirmiausia savo kaimyno privatų interesą (jog nebūtų užstatytas vaizdas į Nevėžio upę), negalėdama to pati daryti tiesiogiai (įskaitant ir tam praleistus terminus), daug kartų prašė prokuratūros ginti viešąjį interesą (tiksliau pirmiausia jos privatų), nereiškia, kad šioje byloje, kurioje turėtų būti sprendžiama tik dėl viešojo intereso gynimo, jos išsprendimas turės įtakos jos teisėms ar pareigoms.

138. Taigi apeliacinis procesas pagal M. A. apeliacinį skundą turėtų būti nutrauktas ir dėl to, jog ji neturi teisės ginti viešojo intereso. ABTĮ 55 straipsnis nustato, kurie asmenys gali ginti viešąjį interesą. M. A. nepatenka tarp asmenų, kurie galėtų ginti viešąjį interesą. Ši byla iškelta pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, todėl tik prokuroras ir galėtų toliau ginti atitinkamą interesą, o tuo pačiu ir ginčyti sprendimą.

139. Teigia, kad dėl privačių M. A. reikalavimų byla taip pat turėtų būti nutraukta, nes ji yra praleidusi terminus atitinkamiems reikalavimams reikšti, o ginti viešojo intereso ji neturi teisės.

140. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog terminas kreiptis į teismą su pareiškimu ginti viešąjį interesą nepraleistas. Konstatavus, kad Prokuroras praleido terminą ginčyti NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą ir bylą šiuo pagrindu nutraukus, taip pat negalėtų būti tenkinamas M. A. apeliacinis skundas.

141. Teigia, kad atitinkamas reikalavimas panaikinti NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimą nesukeltų jokių teisinių padarinių, nes ir toliau liktų galioti tiek sutartis, kurios pagrindu buvo įgytos nuosavybės teises į atitinkamą žemės sklypą, tiek ir visi registracijos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre duomenys.

142. Prokuroras neginčijo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo nuosavybės teises į šį žemės sklypą, taip pat nereiškė reikalavimo atlyginti jo nuostolius, todėl tai dar vienas savarankiškas pagrindas atitinkamam reikalavimui atmesti.

143. Nurodo, kad šiuo metu klausimas dėl jam priklausančio žemės sklypui taikytinos Nevėžio upės paviršino vandens telkinių apsaugos juostos yra išspręstas įstatymu. Jam priklausančiam sklypui, įregistruotam Nekilnojamojo turto registre, patenkančiam į paviršinio vandens telkinių apsaugos juostą, ši teritorija (Nevėžio upės paviršino vandens telkinių apsaugos juosta) nebuvo įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, todėl ši specialiojo žemės naudojimo sąlyga (Nevėžio upės paviršino vandens telkinių apsaugos juosta) įstatymo pagrindu žemės sklype taikoma nuo įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. Atitinkamą žymą apie nustatytą Nevėžio upės paviršino vandens telkinių apsaugos juostą pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (VĮ Registrų centras) turi padaryti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pranešimą turi pateikti atsakovas, kaip žemės valdos projekto organizatorius. Todėl šiuo atveju atsakovas turėjo ir turi teisę (ir pareigą) pateikti atitinkamą pranešimą VĮ Registrų centrui, kurio pagrindu būtų padaryta atitinkama žyma.

144. Taigi nuo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo atsakovas atitinkamą žymą apie ginčo specialiąją sąlygą gali įgyvendinti administracine tvarka be trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo. Be to, net ir nesant atitinkamai žymai apie šią specialiąją sąlygą, ji galioja įstatymo pagrindu. Todėl šiuo metu iš esmės joks ginčas šiuo klausimu neegzistuoja.

145. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad, kaip matyti ir iš atsakovo veiksmų, keli patikrinimo aktai su skirtingais apskaičiavimais ir išvadomis, prašymo teikimas Aplinkos ministerijai dėl atskiro išaiškinimo kaip turėtų būti apskaičiuotas paviršino vandens telkinių apsaugos juostos plotis, ir atitinkamo išaiškinimo pateikimo, teisinis reglamentavimas kaip turėjo būti apskaičiuojamas pakrantės apsaugos juostos atitinkamas plotis buvo pakankamai sudėtingas. Mano, jog ir dėl šios priežasties šiuo metu yra pakeistas atitinkamas teisinis reglamentavimas, kuris išsprendžia visus ginčus.

146. Remiantis naujos redakcijos Tvarkos aprašo, įsigaliosiančio nuo 2023 m. sausio 1 d., 9.2 punktu Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos išorinė riba nuo Nevėžio upės ribos bus nutolusi 30 metru atstumu. Todėl šiuo atveju praranda prasmę ir visi ginčai dėl šlaitų statumo, polinkio kampų ir pan.

147. Be kitų reikalavimų M. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti ir NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, tačiau dėl tokio akto panaikinimo nebuvo pareikšta reikalavimo pirmos instancijos teisme, todėl jis negalėtų būti svarstomas ir apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis). Atkreipia dėmesį, kad M. A. yra praleidusi terminą šiam įsakymui ginčyti. Dėl šio įsakymo ji rašė raštus dar 2017 metais, todėl jei ji tokį prašymą būtų pareiškusi pirmos instancijos teisme, teismas būtų atsisakęs ji priimti.

148. Teigia, kad kiti M. A. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi jokios teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisako.

149. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. A. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

150. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas (viešąjį interesą ginantis prokuroras) kreipdamasis į teismą nepraleido vieno mėnesio termino. Prokuroras tik 2022 m. sausio 21 d., gavęs NŽT 2022 m. sausio 21 d. raštą Nr. 1SD-174-(10.7E.), nustatė aplinkybę, kad NŽT nesiims veiksmų pažeidimui pašalinti, kadangi nėra Z. S. sutikimo, todėl Prokurorui tik tada atsirado įstatyme nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prašant teismo panaikinti nurodytus administracinius aktus, kuriais buvo patvirtinti neteisingi Žemės sklypo kadastro duomenys. Taigi terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas.

151. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl teismo išvados, kad Z. S. priklausančio žemės sklypo ribose yra Nevėžio upės šlaitas, nurodo, kad Z. S. teigia, jog tam, kad būtų galima konstatuoti teisine prasme, jog žemės sklypas turi šlaitą, nuo kurio viršutinės briaunos turėtų būti skaičiuojama apsaugos juostos išorinė riba, atitinkamas šlaitas turi būti ne mažesnio kaip 20 laipsnių statumo. Neatlikus atitinkamų skaičiavimų ir jų patikrinimo teisėtumo neva nebuvo galima padaryti išvados, kurią padarė teismas, jog Nevėžio upės krantas Žemės sklypo ribose yra šlaitinis ir turi atitinkamą polinkio kampą, nuo kurio skaičiuojama apsaugos juostos išorinė riba. Tačiau šlaito egzistavimą žemės sklype aiškiai patvirtino liudytojo, kuris turi specialių žinių, A. V. parodymai.

152. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad neva į bylą pateikti įrodymai (žemėlapio ištraukos ant ortofoto medžiagos, užfiksuotos skirtingais laikotarpiais), kurie patvirtina, jog kaimyninio sklypo savininkui atliekant gyvenamojo namo statybos darbus, po apeliantui priklausančio žemės sklypo suformavimo buvo pakeistas žemės sklypo reljefas. Tačiau, trečiojo suinteresuoto asmens duomenimis, kaimyninio sklypo savininkui atliekant gyvenamojo namo statybos darbus, Z. S. priklausančio žemės sklypo reljefas pakeistas nebuvo, o byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Todėl nurodytos aplinkybės yra neteisingos ir klaidinančios teismą.

153. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Z. S. teiginys, kad NŽT specialistai 2021 m. gegužės 12 d. atlikę Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir surašę Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-311-(14.7.141.), jį surašė neatlikus jokių skaičiavimų ir neturint prietaisų, kurie pamatuotų atitinkamus polinkio kampus yra visiškai nepagrįstas ir klaidinantis teismą. NŽT specialistai, atlikdami patikrinimą, naudojo geodezinius prietaisus, t. y., GPS prietaisus. NŽT specialistai pirmiausia vizualiai įvertino didelio žemės paviršiaus nuolydžio pasikeitimo į mažesnį liniją, kuri galėtų būti laikytina šlaito viršutine briauna. Palaipsniui eidami pagal šią liniją GPS prietaisu išmatavo eilės porinių taškų altitudes. NŽT specialistai visus matavimo taškus sunumeravo ir pažymėjo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje akto schemoje, kurioje nubraižė orientacinę žemės pakrantės šlaito briaunos liniją. NŽT specialistų atlikti matavimai buvo teisėti. Z. S. byloje neįrodė esant priešingai.

154. Pažymi, kad atvirkščiai – būtent Z. S. pasamdytos UAB „Geometros“ skaičiavimai yra atlikti visiškai nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir negali būti naudojami teismui sprendžiant klausimą, ar yra ginčo žemės sklype „pakrantės šlaitas“.

155. Teigia, kad Z. S. nepagrįstai nurodo, kad NŽT specialistai atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo neinformavus, todėl tokių duomenų negalima laikyti įrodymais. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes – kad Z. S. buvo informuotas ir nedavė sutikimo vykdyti procedūras, Z. S. informavimo faktą byloje patvirtino ir NŽT atstovas. Be to, byloje Z. S. sutiko su NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) panaikinimu, todėl teismas nelaikė svarbiomis aplinkybėmis paties informavimo fakto.

156. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliaciniame skunde Z. S. pirmą kartą viso proceso metu iškėlė klausimą dėl neva neteisėto jos įtraukimo byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Tokių argumentų jis nebuvo nurodęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šiais argumentais negali remtis ir apeliaciniame skunde. Teigia, kad tiek Prokuroras, tiek teismas pripažino, kad ji yra suinteresuota sprendimų panaikinimu, kadangi Z. S. pastačius Žemės sklype gyvenamąjį namą, jai ir kitiems kaimynams būtų visiškai užstotas kraštovaizdis.

157. Taip pat nurodo, kad apeliaciniu skundu Z. S. reikalauja panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas pareiškėjo pareiškimo reikalavimą panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) nusprendė atmesti kaip nepagrįstą, ir šioje dalyje bylą nutraukti. Tačiau toks reikalavimas nebuvo keltas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 158. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ ir 2019 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, dėl kurių panaikinimo į teismą su pareiškimu kreipėsi viešąjį interesą ginantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, pagrįstumo ir teisėtumo.

159. Bylos duomenimis nustatyta, kad su minėtais skundžiamais atsakovo sprendimais susijęs pirmosios instancijos teismui neskųstas NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Šiuo įsakymu suprojektuotas Nevėžio upės pakrantėje esantis Žemės sklypas (projektinis Nr. 1065) ir nurodyta jo naudojimo paskirtis (kita) bei būdas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), taip pat šiam sklypui numatyta XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga, tačiau nenurodytas Vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos konkretus plotas, kuris nustatomas (apskaičiuojamas) atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Matininkės I. R. 2015 m. vasario 9 d. atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir 2015 m. gegužės 28 d. parengtas Žemės sklypo planas M 1:500, kuriame nurodyta žemės sklypui nustatyta 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“, bei 2015 m. birželio 26 d. parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla, kurios Kadastro duomenų formoje nurodyta minėta Žemės sklypui nustatyta 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“, sudarė faktinį ir teisinį pagrindą skundžiamu NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1065, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ suformuoti žemės sklypą ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenis būtent pagal minėtą 2015 m. birželio 26 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Tai atitinkamai siejasi su NŽT 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7S-311-(14.7.3.) ir sprendimu Nr. 7S-310-(14.7.3.) atliktu nuosavybės teisių atkūrimu pretendentams, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam bendros nuosavybės teise 0,1012 ha ploto žemės sklypą. Trečiojo suinteresuoto asmens M. A. 2019 m. kovo 15 d. skundas atsakovui NŽT sukėlė abejonių dėl matininkės I. R. 2015 m. birželio 26 d. parengtos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų teisingumo tuo aspektu, kad nenustatytas pakrantės apsaugos juostos plotas, kurio nustatymui esminę svarbą turi Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 540 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5.1.3 papunkčio reikalavimas, kad vietovėse, kuriose vidutinis pakrantės nuolydžio kampas yra 10° ir didesnis, paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos nustatomos 25 metrų atstumu nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje). Matininkei I. R. 2019 m. gegužės 2 d. parengus naują Žemės sklypo planą M 1:500 ir nurodžius, jog Žemės sklypui nustatyta ir 0,0201 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“ ir 0,0008 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „VI – Elektros linijų apsaugos zonos“, tokie duomenys nurodyti šios matininkės parengtoje Žemės sklypo kadastro duomenų formoje.

Tai sudarė naują faktinį ir teisinį pagrindą skundžiamu NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtinti atitinkamus Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis. Abejonės dėl jų teisingumo dar kartą iškilo, NŽT specialistams 2021 m. gegužės 12 d. atlikus Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-311-(14.7.141.) nurodžius, jog pagal Žemės sklype esančius Nevėžio upės šlaitų polinkio kampus, vakarinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 25 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės kranto linijos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje nėra paviršinio vandens telkinio šlaito ir paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra didesnis nei 10 laipsnių, o rytinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 10 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės šlaito briaunos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje esantis paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra 7–8 laipsnių.

Tuo buvo grindžiamas NŽT 2022 m. sausio 21 d. raštas Nr. 1SD-174-(10.7 E.) prokuratūrai, kuriame pažymėtas Žemės sklype padarytų pažeidimų atliekant kadastrinius matavimus pašalinimo administracine tvarka negalimumas ir NŽT kompetencijos ginti viešąjį interesą teismo tvarka trūkumas bei NŽT buvimo pareiškėju ar ieškovu bylose dėl savo priimtų administracinių aktų panaikinimo negalimumas. Šis raštas sudarė pagrindą Prokurorui 2022 m. sausio 26 d. kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo viešojo intereso gynimo tvarka.

160. Prokuroro pareiškimas pirmosios instancijos teismui iš esmės grindžiamas skundžiamais administraciniais sprendimais patvirtintų Nevėžio upės pakrantėje esančio Žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų neteisingumo, lėmusio Žemės sklypo specialiųjų sąlygų ir naudojimo būdo bei galimybių neteisingumą, akcentavimu.

161. Prokuroras neskundė su minėtais skundžiamais atsakovo sprendimais susijusio NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Juo, kaip minėta (žr. Nutarties 159 p.) nors ir buvo suprojektuotas Žemės sklypas (projektinis Nr. 1065) ir nurodytas jo naudojimo paskirtis (kita) bei būdas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), taip pat jam numatyta XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga, tačiau žemėtvarkos projekte nenurodytas Vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos konkretus plotas, kuris nustatomas (apskaičiuojamas) atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.4 papunktis.

162. Pirmosios instancijos teismo sprendime, kuriuo panaikintas vienas iš Prokuroro ginčytų atsakovo aktų, t. y. NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimas, tačiau netenkinta (atmesta) pareiškimo dalis dėl to, kad būtų panaikintas atsakovo 2015 m. liepos 17 d. sprendimas, kuriuo dėl matininkės klaidos nebuvo nustatyta Nevėžio upės pakrantės apsaugos juosta Žemės sklype, akcentuojamas Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostos neteisingas nustatymas nuo Nevėžio upės kranto linijos (bet ne nuo Nevėžio pakrantės šlaito viršutinės briaunos) NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendime. Be to, pabrėžiamas pagrįstų faktinių duomenų ir teisinių pagrindų, kurie leistų vertinti, jog atsakovo 2015 m. liepos 17 d. sprendime esą nepagrįstai ir neteisėtai nustatyta Žemės sklypo kadastro duomenyse nurodyta Žemės sklypui nustatytina 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“ trūkumas (nebuvimas) byloje. Be to, pažymimas Prokuroro pareiškimu nepraleistas kreipimosi į teismą vieno mėnesio terminas, skaičiuotinas nuo NŽT 2022 m. sausio 21 d. rašto Nr. 1SD-174-(10.7E.) gavimo 2022 m. sausio 21 d. prokuratūroje dienos, kai paaiškėjo administracinių priemonių kadastrinių duomenų nustatymo pažeidimui pašalinti nesiėmimo aplinkybė.

163. Trečiojo suinteresuoto asmens M. A. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas Prokuroro pareiškimas dėl atsakovo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 7SK-1550-(14.7.110.) panaikinimo, taip pat panaikinti Prokuroro neskųstą NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, iš esmės grindžiamas pirmojo prokuroro skųsto atsakovo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo analogiško prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų normoms pabrėžimu ir realios grėsmės Nevėžio upės pakrantės ir kraštovaizdžio suniokojimui akcentavimu tuo aspektu, kad neteisėtos Žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos ir naudojimo būdas lemia neteisėtą ginčo Žemės sklypo savininko galimybę naudoti Žemės sklypą pažeidžiant Nevėžio upės paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą, o tai esą patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. realūs ketinimai vykdyti neteisėtą ūkinę veiklą. Be to, Prokuroro neskųstas NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo grindžiamas prokuroro skųstas (teismo nepanaikintas) 2015 m. liepos 17 d. sprendimas, esą turėjo būti panaikintas paties teismo iniciatyva kaip akivaizdžiai neteisėtas.

164. Trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pozicija, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti bylą toje dalyje, kurioje netenkintas Prokuroro pareiškimas dėl atsakovo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 7SK-1550-(14.7.110.), ir vengti šalintinų motyvų dėl ginčo žemės sklypo ribose esą šlaitiniu esančio ir atitinkamą polinkio kampą, nuo kurio skaičiuojama apsaugos juostos išorinė riba, turinčio Nevėžio upės kranto, taip pat neįtraukti į byloje dalyvaujančius asmenis (iš jų šalintiną) M. A..

165. Atsakovo NŽT atsiliepimas į trečiųjų suinteresuotų asmenų M. A. ir Z. S. apeliacinius skundus iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teisme nekelto trečiojo suinteresuoto asmens M. A. reikalavimo panaikinti NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ nepagrįstumo (ir apskundimo termino praleidimo) akcentavimu.

166. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

167. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

168. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, tačiau šis įsakymas nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas, todėl nebus vertinamas ir dėl jo nebus pasisakoma.

169. Pirmiausia pažymėtina Konstitucinio Teismo plėtojama natūralios gamtinės aplinkos (gamtos objektų), saugomų ir vertingų vietovių apsaugos pagrindų sampratos oficialioji konstitucinė doktrina, suformuluota, be kita ko, Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarime. Jame atitinkamai priminta ir naujai pažymėta, kad įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti specialų apsaugos ir naudojimo režimą, kuris suponuoja inter alia (be kita ko) ūkinės ir kitokios veiklos tose vietovėse, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri tam tikrose vietovėse esantys objektai ir pan., specialias sąlygas, įvairius apribojimus ir draudimus (2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Konstitucijos ginamą viešąjį interesą, inter alia natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių apsaugą, gali numatyti įvairias poveikio priemones, kuriomis siekiama pašalinti teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos pasekmes; tokios priemonės gali būti inter alia įpareigojimas statomą (pastatytą) statinį nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.) (2011 m. sausio 31 d. nutarimas); gali būti nustatyti ir tokie apribojimai, draudimai, kuriais tam tikra apimtimi yra įsiterpiama į visų, taip pat ir privačių žemės sklypų, miškų, parkų, vandens telkinių, savininkų nuosavybės teises (2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).

170. Akcentuotina, kad Žemės sklypas yra Nevėžio upės pakrantėje ir specifiškai ekologiškai susijęs su vakarinėje ir rytinėje Žemės sklypo dalyse esančiais šios upės šlaitais ir jų polinkio kampų atitinkamais dydžiais. Todėl matininkei nustatant ir atsakovui tvirtinant Žemės sklypo kadastro duomenis, juo labiau vėliau sklypo savininkui pagal tuos duomenis atitinkamai valdant ir naudojant šį sklypą kaip nuosavybę, turi būti laikomasi teisės aktuose, kuriuos išsamiai atskleidė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, nustatytų apribojimų ir reikalavimų upės pakrantės apsaugos juostos ploto nustatymui. Šie gamtosauginiai apribojimai ir reikalavimai nustatyti siekiant išsaugoti visai visuomenei svarbias minėtoje vietovėje saugomas vertybes – Nevėžio upę kaip paviršinio vandens telkinį, kraštovaizdį, įvairių gamtinių objektų vertę. Nėra duomenų, kad Žemės sklypo kadastro duomenų teisingam nustatymui ir patvirtinimui nagrinėjamu atveju taikytini upės pakrantės apsaugos juostos ploto nustatymo aplinkosauginiai ribojimai ir reikalavimai būtų neproporcingi. Todėl Prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimų tenkinimas iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimu nelaikytinas neproporcinga priemone nagrinėjamu atveju. Nėra pagrindo manyti, kad yra neproporcingai ribojamos Žemės sklypo savininko, prisiėmusio riziką įgyti šią nuosavybę Nevėžio upės pakrantėje, teisės. Priešingas vertinimas būtų nesuderinamas su protingu ir teisingu pirmosios instancijos teismo išsamiai atskleistų ir įvertintų teisės normų, reglamentuojančių paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotą, prasme ir paskirtimi. Taigi Žemės sklypo savininko teisės nėra ribojamos labiau nei tai yra būtina nagrinėjamoje situacijoje, kuri atsirado iš dalies ir dėl pačio Žemės sklypo savininko prisiimtos rizikos įgyti šią nuosavybę Nevėžio upės pakrantėje.

171. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Prokuroro skųstas atsakovo 2019 m. liepos 22 d. administracinis sprendimas pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikintas dėl to, kad Žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo pakeitimas buvo atliktas matininkei tuos duomenis nustačius (patikslinus) nesilaikant reikalavimų vandens telkinio, t. y. upės pakrantės apsaugos juostos ploto nustatymui. Tai patvirtina minėtas NŽT specialistų 2019 m. balandžio 12 d. ir gegužės 12 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietovėje: pirma, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-267-(14.7.141.) nurodyti duomenys ir vertinimai, kad Nevėžio upei yra taikytina ir 25 metrų pločio pakrantės apsaugos juosta nuo upės kranto linijos, ir kad matininkė pažeidė Tvarkos aprašo 8 punktą, nes nenustatė teritorijos, kuriai taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“; antra, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-311-(14.7.141.) nurodyti duomenys ir vertinimai, kad vakarinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 25 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės kranto linijos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje nėra paviršinio vandens telkinio šlaito ir paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra didesnis nei 10 laipsnių, ir rytinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 10 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės šlaito briaunos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje esantis paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra tarp 7 ir 8 laipsnių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu NŽT specialistų vertinimu, byloje nesant tokio vertinimo paneigimo trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. apeliaciniame skunde.

172. Prokuroro skųsto atsakovo 2015 m. liepos 17 d. administracinio sprendimo nepanaikinimą pirmosios instancijos teismo sprendime pagal jo motyvus lemia byloje esamų duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad šiame atsakovo 2015 m. liepos 17 d. sprendime esą nepagrįstai ir neteisėtai nustatyta Žemės sklypo kadastro duomenyse nurodyta Žemės sklypui nustatytina 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“, trūkumas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesant tinkamos galimybės pagal minėtus NŽT specialistų duomenis daryti vienareikšmę išvadą, kad 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Žemės sklypui nustatytina 0,1012 ha ploto specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“ esą užkerta galimybę teisingai nustatyti tikslų (patikslintą) Žemės sklypo atitinkamai daliai taikytiną paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos plotį. Tai privalo (privalės) būti nustatyta (patikslinta) nauju atsakovo administraciniu sprendimu, pirmosios instancijos teismui panaikinus Prokuroro skųstą 2019 m. liepos 22 d. administracinį sprendimą.

173. Trečiojo suinteresuoto asmens M. A. apeliacinio skundo argumentai, kad Prokuroro pirmosios instancijos teismui neskųstas NŽT 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, nepaisant teismo argumentų, kad šiuo įsakymu nebuvo nustatytas konkretus vandens telkinio – Nevėžio upės apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos plotas, esą turėjo būti panaikintas paties teismo iniciatyva kaip neteisėtas, nepriimtini tiek dėl Prokuroro pareiškime argumentuotai nurodyto viešojo intereso gynimo, tiek dėl to, kad šis įsakymas neužkirto kelio teisingai atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pagal juos atsakovui teisingai patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (apskaičiuotą Vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos konkretų plotą). Tai pagal pirmosios instancijos teismo sprendime apginto viešojo intereso esmę (prasmę ir paskirtį) privalo būti atliekama atsakovui vietoje panaikinto neteisėto NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 7SK-1354-(14.7.110.) priimant naują pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo. Be to, nepriimtini apeliantės argumentai dėl teismo esą nepagrįstai nepanaikinto pirmojo Prokuroro skųsto atsakovo akto, t. y. 2015 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 7SK-1550-(14.7.110.). Teismui panaikinus antrąjį Prokuroro skųstą atsakovo aktą, t. y. NŽT 2019 m. liepos 22 d. sprendimą, kyla viešojo intereso užtikrinimo būtinybės nulemta atsakovo pareiga priimti naują pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo pagal NŽT specialistų 2021 m. gegužės 12 d. atliktą Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje (Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-311-(14.7.141.) nurodytus duomenis).

174. Trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti bylą toje dalyje, kurioje netenkintas Prokuroro pareiškimas dėl atsakovo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 7SK-1550-(14.7.110.), nepriimtini atsižvelgiant į Prokuroro pareiškimą ginti viešąjį interesą dėl šio atsakovo sprendimu sudaromų prielaidų kilti grėsmei Nevėžio upės pakrantės apsaugos juostai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino šio pirmojo Prokuroro reikalavimo, tenkindamas su tuo susijusį antrą minėtą reikalavimą dėl atsakovo 2019 m. liepos 22 d. sprendimo, nėra pagrindas argumentuoti, kad turėjo būti nutraukta byla netenkinto viešojo intereso gynimo reikalavimo dalyje.

Taip pat nepriimtini apelianto argumentai dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. A. išbraukimo (pašalinimo) iš asmenų, įtrauktų į bylą dalyvaujančiais asmenimis, nes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsižvelgti į Prokuroro pareiškimui ginti viešąjį interesą didelę svarbą turėjusią M. A. ne kartą teiktą atitinkamą informaciją. Be to, atmestini apelianto Z. S. argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime turi būti pašalinti motyvai dėl šlaitiniu esančio ir atitinkamą polinkio kampą, nuo kurio skaičiuojama apsaugos juostos išorinė riba, turinčio Nevėžio upės kranto apeliantui priklausančio ginčo žemės sklypo ribose.

Šis tikslas, kurio apeliaciniu skundu siekia trečiasis suinteresuotas asmuo Z. S., turi būti pasiektas įrodinėjant ne minėtų motyvų dėl šlaitinio upės kranto (pakrantės) atitinkamų polinkio kampo duomenų pašalinimo pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstumą, bet paneigiant NŽT specialistų 2021 m. gegužės 12 d. atliktą Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir juo grindžiamą Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-311-(14.7.141.), kuriame nurodyta, jog pagal Žemės sklype esančius Nevėžio upės šlaitų polinkio kampus, vakarinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 25 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės kranto linijos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje nėra paviršinio vandens telkinio šlaito ir paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra didesnis nei 10 laipsnių, o rytinėje Žemės sklypo dalyje yra taikytina 10 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo Nevėžio upės šlaito briaunos, kadangi šioje Žemės sklypo dalyje esantis paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampas yra 7–8 laipsnių.

175. Apibendrinant, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto nagrinėjamoje byloje nustatytų faktų ir taikytos teisės ir padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovo 2019 m. liepos 22 d. administracinio sprendimo neteisėtumo, su kuo sutiko ir pats atsakovas, tai pažymėdamas atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti sprendimą nėra pagrindo.

176. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. S. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo, Z. S. neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų M. A. ir Z. S. apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis